Civilinė byla Nr. 2S-1618-619/2014

  Proceso Nr. 2-68-3-15990-2014-0)

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius
 

Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Infoauditas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Infoauditas“ ieškinį atsakovui UAB „Endemik“ dėl skolos išieškojimo, kuria buvo netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Endemik“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 18796,72 Lt skolos, 5939,73 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo piniginių lėšų, esančių atsakovo sąskaitose bankuose, o lėšų nesant ar jų nepakankant – kito atsakovui priklausančio turto areštą. Nurodė, jog atsakovas vengia atsiskaityti su ieškovu, todėl yra reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Teismas konstatavo, kad pagal formuojamą teismų praktiką skolininko vengimas atsiskaityti su kreditoriumi, nesumokant reikalaujamų pinigų sumų, yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, kad ieškovas UAB „Infoauditas“ teikė atsakovui buhalterinės apskaitos paslaugas, yra atstovaujamas advokato, tačiau nepateikė jokių duomenų apie atsakovo turtą, taip pat kitų duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, todėl teismas neturi pagrindo teigti, jog pareikšto reikalavimo suma – 24736,45 Lt atsakovui yra didelė. Teismo vertinimu, ieškovas prašymą grindžia vien tik prielaidomis, byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovo veiksmus, liudijančius jo ketinimus turtą paslėpti ar perleisti, teismui nėra pateikta jokių kitų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas, todėl taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones pagrindo nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Infoauditas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštuoti atsakovui priklausančias lėšas esančias bankų sąskaitose 24736,45 Lt sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas bylos aplinkybes vertino formaliai, neatsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą. Teismo nutartis nesuderinama su formuojama teismų praktika dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

2. Kartu su ieškiniu pateikti įrodymai yra pakankamas skolos fakto įrodymas, kuris nulemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl realios grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui egzistavimo poreikį, todėl atsisakymas teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo nepagrįstas.

3. Nagrinėjamu atveju esminė vertintina aplinkybė yra ne tai, ar ieškinio suma didelė ar nedidelė, o tai, jog ilgą laiką skolos suma nėra grąžinama, kas leidžia teigti, jog įmonė yra nemoki. Nepavykus atsiskaityti, bus inicijuojama bankroto byla.

Atsakovas UAB „Endemik“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, ginčijamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas laikėsi įstatymo reikalavimų ir formuojamos teisminės praktikos nagrinėjamu klausimu, atsižvelgė į šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, todėl apeliantui neįrodžius, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos ir galimos, pagrįstai atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nesutinka, kad paslauga pagal išrašytas sąskaitas buvo suteikta faktiškai, ar jų kaina adekvati suteiktoms paslaugoms. Ieškovo prielaida, kad įmonė nemoki nėra pagrįsta įrodymais, nes remiantis įmonės 2013 m. balanso duomenimis, įmonės turtas sudaro 3 380 531 Lt, nuosavas kapitalas 1 674 758 Lt.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą, pagrįstumo.

Kaip žinia, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Šių priemonių taikymas grindžiamas dvejopo pobūdžio prielaidomis: pirma – ieškinį teismas patenkins ir, antra – nesiėmus jų, gali iškilti grėsmė įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą.

Teismų praktikoje yra nusistovėjusi nuostata, jog preliminarus (lot. prima facie) pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011, etc.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kad preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pagrįstumą, esą nustatė, jog ieškinio reikalavimai tikėtinai nepagrįsti ir kad dėl tos priežasties jis netaiko laikinųjų apsaugos priemonių. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog teismas laikė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, tačiau nenustatyta kita būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.

Ieškovas teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką iš esmės sieja vien su didele ieškinio suma, atsakovo vengimu vykdyti prievolę. Pagal teismų praktiką, didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau tuo pačiu nurodoma, jog vien tik reikalavimų mastas nesudaro pagrindo išvadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1148/2013 etc.). Nagrinėjamu atveju kreipdamasis su prašymu dėl šių priemonių taikymo ieškovas nepateikė jokių duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, kuriuos įvertinus galima būtų spręsti, jog ieškinio suma atsakovui yra didelė bei nepatenkinus ieškovo prašymo būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant šių duomenų pirmosios instancijos teismas preziumavo, jog nėra pagrindo daryti išvadai, kad pasunkės teismo sprendimo įvykdymas. Apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinia yra fakto instancija, priešingą situaciją patvirtinančių įrodymų taip pat nėra pateikta (CPK 178 str., 185 str.). Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikia įrodymus, kad 2013 m. įmonės nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai sudarė 3 380 531 Lt, tame tarpe ilgalaikis turtas sudarė 1 610 478 Lt, o tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pagal ieškinio sumą pasunkės teismo sprendimo įvykdymas.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, kartu išaiškindamas, jog ši nutartis neužkerta galimybės ieškovui esant įstatyme nustatytam pagrindui reikšti pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės.

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis).

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

               Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

  Teisėja                                                                           Andrutė Kalinauskienė