Baudžiamoji byla Nr. 1A-537-843/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01490-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos:  

1.1.8.1.1; 1.2.14.3.2.1; 1.2.14.3.2.2  (S)

        VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS        

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Loretai Davenienei,

dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai,

nuteistajam G. Š.,

gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo G. Š. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į G. Š. paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       G. Š. apiplėšė įsibrovęs į patalpą ir panaudojęs peilį, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. sausio 9 d. apie 21.08 val., pasibeldė į buto duris adresu (duomenys neskelbtini), duris, nukentėjusiajai T. E. atidarius buto duris, pastumdamas ją įsibrovė į buto vidų, kur išsitraukęs peilį grasino juo nukentėjusiajai, po ko, nukentėjusiajai T. E. mėginant pabėgti į bendro naudojimo koridorių, mėgino ją sulaikyti, o šiai pargriuvus ir iš jos rankų iškritus mobiliojo ryšio telefonui SAMSUNG A6, 250 eurų vertės, grasindamas peiliu šį telefoną paėmė ir iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu įsibraudamas į gyvenamąją patalpą ir grasindamas peiliu pagrobė nukentėjusiosios T. E. 250 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais G. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

II.       Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis G. Š. su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu nesutinka, prašo pakeisti paskirtą bausmę į kiek įmanoma švelnesnę. Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į jo parodymus ir vadovavosi liudytojų parodymais, nors šie juos davė būdami apsvaigę nuo narkotinių medžiagų. Byla buvo nagrinėjama atsainiai ir neatsakingai.

3.       Atsiliepimų į skundą negauta.

4.       Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė – jį atmesti.

III.       Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

5.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). 

6.       Nuteistojo G. Š. apeliaciniame skunde išsakytus argumentus, kad teismas neatsižvelgė į jo parodymus ir vadovavosi liudytojų parodymais, nors šie juos davė būdami apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nepagrįstus. G. Š. parodymus, duotus tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, teismas tyrė ir įvertino ginčijamame nuosprendyje. Greta jų įvertinęs ir kitus byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas argumentuotai ir pagrįstai nusprendė vadovautis ne G. Š. parodymais, o kitais įrodymais, kuriuos vertino kaip patikimus. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada sutinka.

7.       G. Š. teismui kaltę pripažino tik iš dalies. Jis patvirtino, kad paėmė nukentėjusiosios telefoną, tačiau neigė jo veiką kvalifikuojančią kaltinimo aplinkybę, o būtent, kad jis grasino nukentėjusiajai peiliu. Tačiau G. Š. parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apklaustas teisiamojo posėdžio metu G. Š. apskritai paneigė turėjęs su savimi peilį. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis du kartus davė parodymus, kuriais patvirtino, kad turėjo peilį su savimi, jį apibūdino (medine, rudos spalvos rankena, kartu su rankena apie 15 cm ilgio), teigė, kad būnant pas nukentėjusiąją peilis iškrito jam iš kišenės, jis juo negrasino, tik pakėlė ir vėl įsidėjo į kišenę. G. Š. parodymai buvo prieštaringi ir dėl to, kokiu tikslu jis ėjo pas nukentėjusiąją. Apklaustas 2020 m. sausio 31 d. jis teigė, kad pas ją ėjo norėdamas apiplėšti, būtent šiuo tikslu įvykio dieną kartu su juo buvęs „Ž“ jam davė peilį. Tuo tarpu apklaustas 2020 m. gegužės 12 d. jis nurodė, kad pas nukentėjusiąją ėjo dėl seksualinių paslaugų gavimo, turėjo tam reikiamą pinigų sumą (paslaugos kainuoja 50 Eur). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad minėti G. Š. parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. N. T. E. nuosekliai viso proceso metu, tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisme tvirtino, kad į butą atėjęs G. Š. kažką kalbėjo jai nesuprantama lietuvių kalba, jai pasukus link durų jis išsitraukė peilį, jį atlenkė. Jai pradėjus bėgti ir nugriuvus jis pasilenkė prie jos su peiliu, gestu parodė tylėti, paėmė jos telefoną ir išėjo. Šie parodymai patvirtina, kad G. Š. peilį ištraukė ir atlenkė geležtę sąmoningai, tuo metu, kai nukentėjusioji bandė pasišalinti, demonstravo jį nukentėjusiajai kartu su gestu, rodančiu tylėti, iš ko spręstina, kad tokiu būdu jis grasino jai, siekė, kad ji neatkreiptų kitų žmonių dėmesio į jo daromą nusikalstamą veiką. Nukentėjusiosios parodymus taip pat patvirtino ir liudytojo L. N. parodymai, kad jam išgirdus moters riksmus ir išbėgus į koridorių, nukentėjusioji buvo labai išsigandusi ir pasakė, kad jai buvo grasinama peiliu, atimtas telefonas. Taigi, grasinimo peiliu aplinkybę ji nurodė iš karto po įvykio jai padėti atbėgusiam pašaliniam asmeniui. Liudytojo apibūdinta tuometinė jos psichologinė būsena taip pat atitiko jos nurodytas grasinimo aplinkybes. Peilio buvimą pas G. Š. patvirtino ir liudytojo V. C. (V. C.) parodymai. Jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad automobilyje, kuriame važiavo kartu su G. Š., matė atlenkiamą peilį ruda rankena. Šiuos parodymus jis patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojo nurodyti peilio duomenys atitiko ir nukentėjusios pateiktą jo apibūdinimą. Tuo tarpu G. Š. parodymus, kad pas nukentėjusiąją jis ėjo tik seksualinių paslaugų, turėjo tam pinigų, kuriuos paskolino kartu buvęs draugas, paneigia liudytojų V. C., E. S. parodymai, taip pat liudytojo V. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (balsu perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi). Nei vienas iš jų nepatvirtino skolinęs nuteistajam 100 Eur, kaip nurodė teismui pats G. Š. Liudytojas V. C. nurodė, kad nuteistasis buvo apsistojęs pas jį, turėjo tik smulkių pinigų monetomis. Liudytojas E. S. nurodė, kad tuo metu jie visi (jis pats, G. Š. ir V. L.) neturėjo legalių lėšų pragyvenimui, smulkiai vagiliaudavo parduotuvėse, vartojo narkotines medžiagas. Apibendrinant spręstina, kad visos nuteistajam inkriminuotos faktinės aplinkybės, tarp jų ir grasinimas peiliu, buvo nustatytos remiantis visuma anksčiau aptartų patikimų įrodymų, kurių pagrindu nustatytos aplinkybės sutapo tarpusavyje, patvirtino ir papildė viena kitą, tad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė.   

8.       Apelianto teiginiai, kad teismas vadovavosi apsvaigusių nuo narkotinių medžiagų liudytojų parodymais, atmestini kaip nepagrįsti. Nuteistasis šiuos savo argumentus grindė tik savo paties subjektyviu vertinimu, net nekonkretizavo, kurie liudytojai jo teigimu parodymus davė apsvaigę. Pirmosios instancijos teismas savo apkaltinamąsias išvadas grindė kelių apklaustų asmenų parodymais. Visų pirma tai nukentėjusioji T. E. bei liudytojas L. N., kurių jokių sąsajų su narkotinių medžiagų vartojimu nėra nustatyta. Byloje yra duomenys, kad liudytojai E. S. ir V. C. yra narkotines medžiagas vartojantys asmenys, tačiau jų apklausų metu nei teismui, nei proceso dalyviams, tarp jų ir pačiam nuteistajam, abejonių dėl jų apsvaigimo nekilo, jokių su tuo sietinų pastabų posėdžio metu išsakyta nebuvo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojas E. S. į apklausą atvyko iš reabilitacijos centro. Be to, pastarieji liudytojai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus. Šiuo atveju paminėtina ir tai, kad pastarųjų liudytojų parodymus teismas vertino tik kaip netiesioginius įrodymus, kuriais greta kitų buvo paneigti G. Š. parodymai bei patvirtinti nukentėjusios T. E. parodymai.

9.       Vertinant apelianto argumentus, sietinus su jam skirta bausme, pažymėtina, kad parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10.       BK 180 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik vienos rūšies bausmę – laisvės atėmimą iki septynerių metų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tai yra mažesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Parenkant šią bausmę buvo tinkamai atsižvelgta į visas nustatytas jos individualizavimui reikšmingas aplinkybes. G. Š. padarė baigtą, sunkų, tyčinį nusikaltimą nuosavybei. Buvo įsibrauta į patalpą turint tikslą pagrobti svetimą turtą, nusikaltimo eigoje buvo panaudotas grasinimas peiliu, tačiau žala nukentėjusios sveikatai nepadaryta, pagrobto turto vertė (250 Eur) santykinai nėra didelė. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tinkamai įvertinti ir G. Š. asmenybę apibūdinantys duomenys. Jis praeityje teistas net 7 kartus, daugumoje atvejų už nusikalstamas veikas nuosavybei. Itin reikšminga yra tai, kad naują nusikalstamą veiką jis padarė praėjus vos vienai dienai nuo tada, kai buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę. Apeliantas buvo sulaikytas tik 2020 m. sausio 30 d., tačiau iki tol darbo vietos nesusirado, Užimtumo tarnyboje neužsiregistravo. Šios faktinės aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, leidžia spręsti, kad teisės pažeidimų darymas yra jo pasirinktas gyvenimo būdas, o skiriamos bausmės ir nuobaudos savo prevencinių tikslų nepasiekia. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamo nuosprendžio išvadai, kad šiuo atveju pagrindo taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą pagal BK 75 straipsnio 3 dalį nėra.

11.       Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus G. Š. BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkiui artimą laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, dar labiau ją mažinti nėra jokio pagrindo, ji yra proporcinga padarytos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumui, tad yra nekeistina.

 Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 n u t a r i a:

        nuteistojo G. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai            Arūnas Bartkus

                                                                                                                                  Aušra Bielskė

                                                                                                                              Nijolė Žimkienė