Civilinė byla Nr. 2S-772-555/2017

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00053-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.2.2.2.; 3.1.2.5.; 3.3.2.4.;

                                                                        (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-556-835/2017 pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovui AAS „Gjnsidige Baltic“ Lietuvos filialui dėl draudimo išmokos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo priteisti 2 900,00 Eur draudimo išmoką; 5 procentų metines palūkanas nuo pranešimo apie įvykį iki kreipimosi į teismą dienos; 5 procentų metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu buvo pasirašyta draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis ir išduotas liudijimas Nr. NI 096922, nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2016 m. kovo 18 d. buvo pratęstas sutarties galiojimas (sutartys buvo sudaromos ir ankstesniais laikotarpiais). Ieškovas buvo įvardintas draudėju, o pačia draudimo sutartimi buvo apdrausti visi šeimos nariai: pats ieškovas, jo sutuoktinė ir dukra su sūnumi. Draudimo sutartyje buvo numatyta, kad draudimo išmoka mokama sutartyje nurodytam naudos gavėjui tik tuomet, jei yra raštiškas apdraustojo sutikimas. Apdraustasis, ieškovo sūnus,  2015 m. gruodžio 19 d. mirė, todėl ieškovas raštiško jo sutikimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo pateikti negalėjo. Ieškovas po sūnaus smurtinės mirties ne kartą raštu kreipėsi į draudiką-atsakovą, tačiau draudimo išmoka jam nebuvo išmokėta. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas nepagrįstai nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir neišmoka ieškovui draudimo išmokos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo E. K. ieškinį, kai neteismingą Alytaus rajono apylinkės teismui,
4. Teismas nurodė, kad atsakovo buveinės vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl ieškinys turi būti pareikštas teismui pagal šio filialo buveinės vietą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 

5. Atskiruoju skundu ieškovas E. K. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovo E. K. ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ filialas yra registruotas Lietuvos Respublikoje , nes pati bendrovė įkurta  ir įregistruota užsienyje. Lietuvos Respublikos miestuose, tame tarpe ir Alytuje, veikia teritoriniai padaliniai – skyriai. Taigi, CPK 30 straipsnis išplečia ieškovo teisę pasirinkti teismą, kuriame jis gali alternatyviai pareikšti ieškinį atsakovui. Pirmosios instancijos teismas net nesvarstė klausimo, ar šiuo atveju neturėtų būti taikomas teismingumas ieškovo pasirinkimu.
2. Šiuo atveju ieškovas sutartį su atsakovu sudarė Alytaus mieste veikiančiame teritoriniame padalinyje. Ieškovo gyvenamoji vieta yra Alytaus mieste. Draudimo objektas (šeimos nariai, jų sveikata ir gyvybė) tai pat randasi Alytuje, nusikaltimo padarymo vieta taip pat Alytuje. Dėl to ieškovo pareikštas ieškinys yra teismingas Alytaus rajono apylinkės teismui, o toks ieškovo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas neprieštarauja įstatymui.
3. Tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, nes užsakovas yra fizinis asmuo, jo sudarytos draudimo sutarties paskirtis – tenkinti ieškovo ir jo šeimos poreikius, o atsakovas yra verslininkas – juridinis asmuo. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo pateiktas ieškinys yra teismingas Alytaus rajono apylinkės teismui.
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą neteikta.

              Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, konstatavus, kad ieškinys neteismingas Alytaus rajono apylinkės teisimui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK 29 straipsnyje įvirtinta, jog juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Tai yra bendroji ieškinio padavimo taisyklė. CPK 30 straipsnis nustato atvejus, kai ieškovas gali pasirinkti vieną iš galimų teismų (alternatyvusis teismingumas), kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos.
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo E. K. ieškinys atsakovei AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui dėl draudimo išmokos priteisimo paduotas Alytaus rajono apylinkės teismui pagal sutarties sudarymo vietą (atsakovės teritoriniame padalinyje – skyriuje). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo buveinės vieta yra Vilniuje, todėl ieškinys turi būti pareiškiamas pagal šio filialo buveinės vietą. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutiko, todėl pateikė atskirąjį skundą, argumentuodamas tuo, jog ieškinys gali būti reiškiamas Alytaus rajono apylinkės teismui vadovaujantis CPK 30 straipsnio 3 ir 11 dalimis, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais iš dalies sutinka.
11. Vadovaujantis CPK 30 straipsnio 3 dalimi, ieškinys, susijęs su juridinio asmens filialo veikla, gali būti pareiškiamas taip pat pagal filialo buveinę. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.53 straipsnį juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų, tačiau juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo; juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles. Pagal CPK 41 straipsnio 1 dalį civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, todėl, kai reiškiamas iš filialo veiklos kylantis ieškinys, nepriklausomai nuo to, ar ieškinys reiškiamas pagal filialo ar juridinio asmens buveinės vietą, atsakovu byloje visada yra juridinis asmuo, šiuo atveju – AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas. Remiantis VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, nenustatyta, jog atsakovas turi filialą, su kurio veikla būtų susijęs ieškinys. Iš ieškinio priedų taip pat nenustatyta, jog minėtu adresu yra atsakovo filialas (CPK 178 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovas nepagrįstai vadovaujasi CPK 30 straipsnio 3 dalyje numatytu alternatyvaus teismingumo pagrindu.
12. CPK 30 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad šiuo atveju buvo sudaryta vartojimo sutartis, todėl byla yra teisminga Alytaus rajono apylinkės teismui.
13. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudimo įvykis (CK 6.987 straipsnis). Draudimo sutartys ne visais atvejais yra vartojimo sutartys. Draudimo sutartis kvalifikuojama vartojimo sutartimi gali būti tam tikrais atvejais pagal sandorio šalis ir jo sudarymo tikslus. Sutarčių aiškinimo taisyklės nustatytos CK 6.193 straipsnyje. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį sutarčių sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Ginčo šalių sudarytos sutarties objektas yra turtinis interesas, susijęs su fizinio asmens mirtimi ir/arba sveikatos sutrikimu (trauma) dėl nelaimingo atsitikimo (draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis), kuri sudaryta prisijungimo būdu. Į tai atsižvelgiant turi būti aiškinamas šios sutarties sąlygų turinys. Siekiant nustatyti, ar ginčo atveju draudimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, reikia palyginti, ar draudimo sutarties požymiai atitinka vartojimo sutarties požymius.
14. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2, 8, 19 dalyse nurodyta, jog finansinė paslauga – draudimo ir pensijų kaupimo paslaugos ir Finansų įstaigų įstatyme nurodytos finansinės paslaugos; paslaugų teikėjas – verslininkas, kuris siūlo ir atlygintinai suteikia paslaugas vartotojams; vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Teismų praktikoje vartojimo sutartis yra apibrėžiama kaip sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-511-196/2015).
15. Nagrinėjamu atveju draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis buvo sudaryta tarp fizinio asmens – ieškovo E. K., sudariusio sutartį savo ir jo šeimos asmeninei naudai, ir kuria buvo apdrausti visi jo šeimos nariai, ir draudiko – atsakovo AAS  „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo – asmens, veikiančio verslo tikslais. Todėl draudimo sutartis teisine prasme vertintina kaip vartojimo sutartis ir jai turi būti taikomos specialios teisės normos, taikomos vartojimo sutartims. Kadangi CPK 30 straipsnyje numatytais atvejais ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš nurodytų teismų, kuriam byla teisminga (CPK 30 straipsnio 12 dalis), nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį pagal savo gyvenamąją vietą Alytaus rajono apylinkės teismui (CPK 30 straipsnio 11 dalis). Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino.
16. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo E. K. ieškinį, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieškovo ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Tamašauskas