Administracinė byla Nr. I-1064-406/2013
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00420-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 21, 74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
20113 m. rugsėjo 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės
sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,
dalyvaujant pareiškėjui P. P.,
atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, Alytaus pataisos namų atstovui S. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovams Alytaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo ir
nustatė:
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti 2013 vasario 13 d. Alytaus pataisos namų direktoriaus aktą Nr. 8-2210, 2013 m. kovo 25 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos aktą Nr. 2S-947 ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. sausio 24 d. Alytaus Pataisos namuose jis buvo uždarytas į baudos izoliatorių. Privalomos kratos metu buvo paimti jo asmens daiktai bei dokumentai, turintys reikšmės skundžiant pareigūnų veiksmus bei sprendimus. Mano, jog nesurašius, kokie konkrečiai dokumentai buvo paimti, nebuvo užtikrintas dokumentų saugumas ir konfidencialumas, susirašinėjimo slaptumas, sudaryta galimybė manipuliuoti paimtų dokumentų kiekių, juos kopijuoti, cenzūruoti, neteisėtai kištis į jo asmeninį gyvenimą. Prašo panaikinti Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos aktus kaip neteisėtus. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų jis buvo pažemintas, patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sutriko miegas, todėl jam buvo padaryta 50000 Lt neturtinė žala.
Atsakovų atstovas prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 210 straipsniu, nuteistiesiems, uždaromiems į baudos izoliatorių, neleidžiama su savimi imti maisto produktų ir asmeninių daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rūkalus, degtukus ir vienkartinius žiebtuvėlius, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, plastmasines šukas, nosinę. Paimti daiktai yra saugomi sandėlyje visą nuobaudos atėmimo laiką. Mano, jog privalomai atliekamos kratos metu krepšys su dokumentais ir 0.5 pakelio arbatos buvo paimta pagrįstai, jokių neteisėtų veiksmų pareigūnai neatliko. Pareiškėjas neįrodė nei pareigūnų veiksmų neteisėtumo, nei žalos fakto, todėl nėra jokio pagrindo priteisti prašomą neturtinę žalą.
Skundas atmestinas.
Ginčas kilęs dėl 2013 vasario 13 d. Alytaus pataisos namų direktoriaus akto Nr. 8-2210 ir 2013 m. kovo 25 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos akto Nr. 2S-947 teisėtumo bei 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Alytaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 4S-273 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo skirta nuobauda - 15 parų uždaryti į baudos izoliatorių (b.l. 18). Pareiškėjas šio nuobaudos neginčija. Iš šio nutarimo matyti, kad atliktos kratos metu buvo paimtas krepšys su dokumentais ir 0.5 pakelio arbatos.
Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistojo laisvės atėmimu teisinė padėtis savaime sukelia jam tam tikrus įstatymais numatytus teisių ir laisvių apribojimus, kurie dėl objektyvių priežasčių dar daugiau apribojami nuteistajam paskyrus atitinkamą nuobaudą. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas neturtinę žalą sieja ne su pačiu nuobaudos (uždarymo į baudos izoliatorių) paskyrimu, o su tuo, jog šios nuobaudos vykdymo laikotarpiu jis negalėjęs naudotis asmeniniais daiktais.
Nuobaudos – uždaryti nuteistąjį į baudos izoliatorių vykdymą reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 144, 146 straipsniai ir Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXV skyrius. Bausmių vykdymo kodekso 146 straipsnis nustato nuteistųjų laikymo sąlygas baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 210 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, uždaromiems į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, neleidžiama su savimi imti maisto produktų ir asmeninių daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rūkalus, degtukus ir vienkartinius žiebtuvėlius, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, plastmasines šukas, nosinę (moterims – būtinus higienos reikmenis). Šiems daiktams laikyti kamerose ant sienų įrengiamos lentynėlės. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti uždarytų nuteistųjų asmeninių daiktų, atiduotų saugoti į sandėlį, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Maisto produktai perduodami saugoti į sandėlį ir nuteistiesiems grąžinami atlikus nuobaudą. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Jeigu dėl natūralių sąlygų maisto produktai sugenda, jie, dalyvaujant nuteistajam, sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą. Teisės aktais jokios išlygos nenumatytos.
Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnų teisėtai atliktos kratos metu iš jo paimti asmeniniai daiktai dėl netinkamo saugojimo dingo, kad dokumentai buvo kopijuojami, cenzūruojami, kad buvo suvaržyta jo teisė apskųsti pareigūnų veiksmus, sprendimus.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, remdamasi anksčiau paminėta Taisyklių 210 p. nuostata, daro išvadą, jog pareiškėjui esant baudos izoliatoriuje galimybė naudotis asmeniniais daiktais, juos saugant sandėlyje visą nuobaudos atlikimo laiką, buvo laikinai apribota pagrįstai, jų saugumas užtikrintas tinkamai, todėl pareiškėjo ginčijami aktai, kuriais buvo atsakyta į jo skundus, pagrįsti ir teisėti.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, nurodydamas, kad tariamais neteisėtais pareigūnų veiksmais jis buvo pažemintas, patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sutriko miegas. Šis pareiškėjo skundo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Valstybės civilinė atsakomybė dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis) galima esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (turtinę ar neturtinę). Sprendžiant dėl neturtinės žalos yra reikšmingos tos pasekmės, kurios CK 6.250 straipsnio prasme gali būti pripažintos neturtine žala. Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau teismas kiekvienu atveju privalo vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka išvardyti neturtinės žalos galimas išraiškas, nurodytas CK 6.250 straipsnyje, būtina jas pagrįsti konkrečiais argumentais apie atitinkamas realiai kilusias pasekmes, kurios CK 6.250 straipsnio prasme gali būti traktuojamos kaip neturtinė žala. Neturtinės žalos specifika lemia, kad jos atsiradimui pagrįsti ne visada gali būti pateikti tiesioginiai įrodymai, tačiau kai kurioms pasekmėms įrodyti gali būti pateikti rašytiniai ar kiti įrodymai (ABTĮ 57 str.2 d.). Žalos atsiradimo faktą turi įrodyti pareiškėjas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė į bylą objektyvių duomenų, įrodančių, kad pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, kad jis realiai patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai apie tariamą jo pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sutrikusį miegą nepakankami neturtinės žalos atsiradimo faktui įrodyti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Gintaras Čekanauskas
Asta Urbonienė
Natalja Zelionkienė