Civilinė byla Nr. e3K-3-247-701/2020 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18812-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.12;

3.2.4.11; 3.1.3.6; 3.3.1.13.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės koncerno „MG Baltic“ ieškinį atsakovui V. B. dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atsakomybę už juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimą paskleidus nuomonę, taip pat draudimą persekioti Seimo narį už kalbas, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, trečiųjų asmenų įtraukimą į bylą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas ir apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvavimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti atsakovo paskleistus duomenis, kad MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą, neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo dalykinę reputaciją, priteisti jam iš atsakovo 20 000 Eur neturtinės žalos, kuri buvo padaryta neatitinkančių tikrovės ir pažeidžiančių ieškovo dalykinę reputaciją duomenų paskleidimu, atlyginimą.

3.       Ieškovo teigimu, atsakovas sistemingai ir viešai skleidė (skleidžia) informaciją, jog ieškovas padarė 500 milijonų eurų dydžio žalą Lietuvos valstybei.

4.       Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas 2018 m. gegužės 31 d. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“, kalbinamas žurnalistės D. Ž., viešai teigė: <...> šiuo atveju „MG Baltic“ savininkų veiklos stilius, metodai atitinka formaliai organizuotos nusikalstamos grupės požymius. Interviu buvo perpublikuotas interneto portalo l.rytas.lt straipsnyje (publikacijoje) „Apie apynasrį politikams ir verslui prabilęs V. B. pirštu rodo į britus“.

5.       2018 m. birželio 5 d. viešai pristatydamas Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – NSGK) išvadas Seime atsakovas viešai įvardijo ieškovą ir jo veiklą kaip turinčią organizuoto nusikalstamumo požymių. Ieškovas tai iliustruoja naujienų agentūros „Baltic News service“ (BNS) publikacijos „V. B.: kišimasis į politinius procesus buvo sisteminis, ir su tuo negalime taikstytis“ ištraukomis: „MG Baltic“ ir kitos verslo, interesų grupės, „VP  Market“ atsirado mūsų tyrimo dėmesio centre tik todėl, kad, mūsų nuomone, kišimasis į politinius, visuomeninius procesus, įtaka sprendimų priėmėjams, yra ne atsitiktinė, ji yra sisteminė, trunka daugelį metų ir su tuo mes negalime taikstytis“, – sakė V. B.. Jis teigė, jog tyrime figūruojančių interesų grupių užduotis „nebuvo laimėti kažkokio pavienio konkurso, jų užduotis buvo sukurti sistemą, kuri nuolat, daugybę metų aprūpintų juos pajamomis, mūsų visų kuriamo gėrio dalimi“, o šių grupių vadovų veikloje sakė esant organizuoto nusikalstamumo požymių. „Jeigu analizuojame organizuotą nusikalstamumą kaip reiškinį, visi požymiai, kurie būdingi organizuotam nusikalstamumui, tų interesų grupių savininkų naudojami: ir įtaka politinei sistemai, įtaka žiniasklaidai ir jos valdymas, neapskaitomi pinigai, kuriuos iš esmės galima naudoti papirkimui ar motyvavimui reikalingų žmonių, sistemiškumas“, – kalbėjo V. B.

6.       2018 m. birželio 5 d. interviu žurnalistui E. J. LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ atsakovas, be kita ko, paskleidė šią informaciją: <...> „MG Baltic“, ne visas, bet savininkai, mūsų nuomone, atitinka organizuoto nusikalstamumo požymius.

7.       2018 m. birželio 3 d. interviu žurnalistei N. P. LRT televizijos laidoje „Savaitė“ atsakovas paskleidė šią informaciją: <...> Svarbu yra įvertinti 2008–2012 m. laimėtus viešuosius pirkimus, kuriuos laimėjo ta verslo grupė, ir įvertinti, kokia žala buvo padaryta valstybei, nes korupcinė marža visada yra didesnė negu rinkos marža. [V. B.]

-       Ir jūs norite, kad būtų atlyginta žala? [N. P.]

-       Be abejo. [V. B.]

-       Bet teisininkai jau spėjo pakomentuoti, kad šansų beveik nėra. [N. P.]

-       Aš noriu visiems Lietuvos teisininkams pasakyti. Jie labai greitai komentuoja, kai reikia kažkokios verslo grupės interesą apsaugoti. Bet, jeigu valstybė pasako, kad mums, valstybei padaryta žala, tada visi kažkodėl neskuba komentuoti. Tai aš noriu pasakyti, man atrodo, mes pajėgūs sutelkti gabiausių valstybei dirbančių teisininkų, ekonomistų, finansininkų, energetikų komandą, tikrai tokių žmonių yra, ir pabandyti bent jau atgauti tą žalą arba nepagrįsto praturtėjimo sumas, ir išrašyti sąskaitas. [V. B.]

-       O kokios tai sumos? [N. P.]

-       Aš manyčiau, kad tai galėtų būti... Pasakysiu taip – „MG Baltic“ krizės laikotarpiu bendra suma laimėtų konkursų, mūsų skaičiavimu, aišku, turės progą patikslinti Viešųjų pirkimų tarnyba, apie 500 mln. eurų. Žala, kurią padarė „Vilniaus prekyba“ su savo LEO sandoriu, kalba, gali būti iki 1 mlrd. eurų. Dar vienas dalykas, kuris, manau, svarbus, ką būtina padaryti greitai, tai patraukti, gal tas žodis nepatiko kai kam, bet mes turime patraukti visas verslo grupes, kurios nesuderinamos su mūsų nacionalinio saugumo interesais, iš mūsų strateginių sektorių. Tą galima padaryti per vyriausybės komisiją, įvertinus jų atitikimą nacionalinio saugumo interesams [V.B.].

8.       Minėtas interviu buvo perpublikuotas interneto portalo „Delfi“ straipsnyje (publikacijoje) „V. B.: dėl „MG Baltic“ ir „VP Market“ valstybė galėjo patirti iki 1,5 mlrd. eurų žalos“. Ieškovas nurodo, jog minėtą teiginį apie „MG Baltic“ ir „VP Market“ padarytą 1,5 mlrd. eurų žalą valstybei atsakovas daug kartų paskelbė viešai įvairiomis progomis. 2018 m. birželio 7 d. interneto portalo 15min.lt straipsnyje „V. B. pripažįsta: valstybei galimai padarytą 1,5 milijardo eurų žalą paskaičiavo iš akies“ konstatuojama, kad parlamentinį tyrimą dėl verslo ir politikų ryšių baigusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas V. B. šią savaitę nuolat kartojo, kad dėl „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekybos“ valstybė galėjo patirti iki 1,5 milijardo eurų žalos. Pasak jo, dabar prokurorai ir Viešųjų pirkimų tarnyba turės pasistengti, kad ji būtų atlyginta. Minėtoje publikacijoje pateikiamame interviu atsakovas papildomai akcentavo, kad: Kitas dalykas yra „MG Baltic“ 2008–2012 m. sudaryti sandoriai tuose sektoriuose, kuriuos mes identifikavome. Juos taip pat stambiausius reikia peržiūrėti ir imtis priemonių, kad žala, kuri buvo padaryta dėl neteisėtos įtakos metu sudarytų sandorių, būtų atlyginta“, – aiškino, ką skaičiuoja kaip galimą žalą valstybei, V. B. Anot jo, suma yra apytikslė. V. B. teigimu, komitetas suskaičiavo, kad „MG Baltic“ grupės įmonės tuo laikotarpiu sektoriuose, kuriuose siekė neteisėtos įtakos, laimėjo konkursų už maždaug 500 mln. eurų. V. B. akcentavo, kad kalba ne tik apie „Mitnijos“ laimėtus „Lietuvos geležinkelių“ skelbtus konkursus.

9.       Ieškovas nurodė, jog patirtos neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jog atsakovas duomenis paskleidė labai dideliu mastu, per pagrindines, įtakingiausias ir žiūrimiausias, skaitomiausias visuomenės informavimo priemones; paskleisti duomenys sulaukė itin didelio rezonanso visuomenėje, jie buvo plačiai aptarinėjami; duomenis paskleidė sąmoningai, siekdamas sensacijos, šokiruoti visuomenę, „atverti akis“; ieškovas buvo apkaltintas padaręs nusikaltimus, sąmoningai veikęs prieš valstybę, padaręs jai didžiulę turtinę žalą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad atsakovo paskleisti teiginiai, jog „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą, yra neatitinkantys tikrovės ir žeminantys ieškovo dalykinę reputaciją; kitą ieškinio dalį atmetė.

11.       Teismas nustatė, kad:

11.1.                      atsakovas 2018 m. gegužės 31 d. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“, kalbinamas žurnalistės D. Ž., viešai teigė: <...> šiuo atveju „MG Baltic“ savininkų veiklos stilius, metodai atitinka formaliai organizuotos nusikalstamos grupės požymius. Interviu buvo perpublikuotas interneto portalo l.rytas.lt straipsnyje (publikacijoje) „Apie apynasrį politikams ir verslui prabilęs V. B. pirštu rodo į britus“, šis straipsnis yra viešai prieinamas.

11.2.                      2018 m. birželio 5 d. viešai pristatydamas Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas Seime atsakovas viešai įvardijo ieškovą ir jo veiklą kaip turinčią organizuoto nusikalstamumo požymių. Tai iliustruojama naujienų agentūros „Baltic News service“ (BNS) publikacijos „V. B.: kišimasis į politinius procesus buvo sisteminis, ir su tuo negalime taikstytis“ ištraukomis, ši publikacija yra viešai prieinama interneto portale https://www.bns.lt/topic/1911/news/55941353/.

11.3.                      2018 m. birželio 5 d. interviu žurnalistui E. J. LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ atsakovas, be kita ko, paskleidė šią informaciją: <...> „MG Baltic“, ne visas, bet savininkai, mūsų nuomone, atitinka organizuoto nusikalstamumo požymius.

11.4.                      2018 m. birželio 3 d. interviu žurnalistei N. P. LRT televizijos laidoje „Savaitė“ atsakovas paskleidė šią informaciją: <...> Svarbu yra įvertinti 2008–2012 m. laimėtus viešuosius pirkimus, kuriuos laimėjo ta verslo grupė, ir įvertinti, kokia žala buvo padaryta valstybei, nes korupcinė marža visada yra didesnė negu rinkos marža. [V. B.] <...> Aš manyčiau, kad tai galėtų būti... Pasakysiu taip – „MG Baltic“ krizės laikotarpiu bendra suma laimėtų konkursų, mūsų skaičiavimu, aišku, turės progą patikslinti Viešųjų pirkimų tarnyba, apie 500 mln. eurų. Žala, kurią padarė „Vilniaus prekyba“ su savo LEO sandoriu, kalba, gali būti iki 1 mlrd. eurų. Dar vienas dalykas, kuris, manau, svarbus, ką būtina padaryti greitai, tai patraukti, gal tas žodis nepatiko kai kam, bet mes turime patraukti visas verslo grupes, kurios nesuderinamos su mūsų nacionalinio saugumo interesais, iš mūsų strateginių sektorių. Tą galima padaryti per vyriausybės komisiją, įvertinus jų atitikimą nacionalinio saugumo interesams [V. B.]. Minėtas interviu buvo perpublikuotas interneto portalo „Delfi“ straipsnyje (publikacijoje) „V. B.: dėl „MG Baltic“ ir „VP Market“ valstybė galėjo patirti iki 1,5 mlrd. eurų žalos“, šis straipsnis yra viešai prieinamas (duomenys neskelbtini).

11.5.                      2018 m. birželio 7 d. interneto portalo 15min.lt straipsnyje „V. B. pripažįsta: valstybei galimai padarytą 1,5 milijardo eurų žalą paskaičiavo iš akies“ konstatuojama, kad parlamentinį tyrimą dėl verslo ir politikų ryšių baigusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas V. B. šią savaitę nuolat kartojo, kad „dėl MG BALTIC“ ir „Vilniaus prekybos“ valstybė galėjo patirti iki 1,5 milijardo eurų žalos. Pasak jo, dabar prokurorai ir Viešųjų pirkimų tarnyba turės pasistengti, kad ji būtų atlyginta (duomenys neskelbtini).

12.       Teismas, spręsdamas dėl atsakovo paskleistų duomenų fakto, padarė išvadą, kad atsakovas neabejotinai paskleidė informaciją viešai, nes: 1) atsakovo teiginiai apie ieškovą buvo paskleisti per pagrindines visuomenės informavimo priemones (LRT televiziją, „Lietuvos ryto“ televiziją, interneto portalus); 2) ši atsakovo skelbiama informacija apie ieškovą tapo žinoma tretiesiems asmenims; 3) žinios per televiziją, elektroninėmis priemonėmis tarp žiūrovų ir skaitytojų plinta greitai ir plačiai, todėl laikytina, kad informacija buvo paskleista plačiai.

13.       Spręsdamas, ar atsakovas paskleidė duomenis, žinią ar nuomonę, teismas nurodė, kad atsakovas, duodamas interviu žurnalistams, vartojo žodžius mūsų nuomone, aš manyčiau, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas paskleidė nuomonę apie ieškovą, o ne žinią.

14.       Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad atsakovo pareikštai nuomonei akivaizdžiai trūksta faktinio pagrindo, nuomonė pareikšta nesąžiningai, peržengiant žodžio laisvės ribas ir pažeidžiant ieškovo nekaltumo prezumpciją. Teismas nurodė, kad atsakovas savo teiginiais metė labai rimtus kaltinimus – ieškovą įvardijo kaip organizuotą nusikalstamą grupę. Tokiam vertinimui pagal suformuotą teismų praktiką turi būti pateikti proporcingai svarūs faktiniai įrodymai. Tuo tarpu atsakovas šiam teiginiui pagrįsti viešuose pasisakymuose pakankamų (proporcingų) įrodymų nepateikė. Kaip matyti iš atsakovo pasisakymų konteksto, atsakovas remiasi VSD rašte pateikta informacija, ieškovą įvardija kaip organizuotą grupę, galimai vykdžiusią korupcinio pobūdžio veikas. Kaip matyti iš rašto turinio, VSD rašte pateikiama informacija apie atsakovo ir su juo galimai susijusių asmenų veikas 2005–2017 m. laikotarpiu. Vis dėlto VSD rašte aiškiai nurodoma, kad šioje medžiagoje nėra ikiteisminio tyrimo duomenų ir kad minėta informacija buvo nuolat perduodama Specialiųjų tyrimų tarnybai. Atsakovo prašymu į bylą pateikti duomenys iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro patvirtina, kad nei juridinis asmuo UAB koncernas „MG Baltic“, nei ieškovo įmonės prezidentas ir akcininkas D. J. M. neturi teistumo.

15.       Pažymėjęs, kad atsakovas yra aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, einantis ypač svarbaus Seimo NSGK pirmininko pareigas, puikiai suprantantis ir išmanantis teisines sąvokas, teismas nurodė, jog, atsižvelgiant į atsakovo asmenį, jo vykdomą veiklą ir einamas pareigas, tokie viešai atsakovo paskleisti teiginiai, žinant, kad baudžiamoji byla Nr. 1-196-873/2018 jau perduota Vilniaus apygardos teismui, yra akivaizdžiai nesąžiningas ir neteisėtas veikimas, vertintinas kaip Konstitucijoje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. 

16.       Teismo vertinimu, atsakovo teiginys dėl ieškovo valstybei padarytos 500 milijonų eurų žalos taip pat neturi faktinio pagrindimo, nes į bylą atsakovas nepateikė šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Teismas nurodė, kad savo pasisakymuose atsakovas padarytą žalą siejo su ieškovo sudarytais viešųjų pirkimų sandoriais. Tačiau iš paties atsakovo pateiktų į bylą įrodymų turinio matyti, kad atsakovas dar 2018 m. vasario 20 d. buvo gavęs tikslią rašytinę informaciją iš Viešųjų pirkimo tarnybos apie ieškovo ir su juo susijusių įmonių laimėtus viešųjų pirkimų konkursus, sutarčių vertes ir pan., patvirtinančią, kad net bendrai ieškovo su partneriais vykdytų darbų vertės nesiekė atsakovo viešai įvardytos 500 mln. eurų sumos. 

17.       Įvertinęs UAB „Mediaskopas“ atliktų „MG Baltic“ komunikacijos analizių duomenis, teismas sprendė, kad kiekvienas pasirodęs faktas apie ieškovą sulaukia didelio rezonanso ir tai neigiamai veikia jo dalykinę reputaciją. Teismas padarė išvadą, kad atsakovui skleidžiant informaciją nebuvo išlaikyta teisės skleisti informaciją ir teisės į ieškovo dalykinės reputacijos apsaugą pusiausvyra, nors visi laisve reikšti savo mintis ir įsitikinimus besinaudojantys asmenys privalo elgtis sąžiningai „informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją.

18.       Vertindamas, ar Seimo nario indemnitetas apsaugo atsakovą nuo atsakomybės už vykdant jo funkcijas pasakytas kalbas, teismas nurodė, kad, taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 9 dalyje nustatytą išimtį, reikia atskirti ir kelias skirtingas situacijas: asmenų pasisakymus vykdant savo tiesiogines profesines pareigas (pvz., advokatui, prokurorui sakant kalbas teisme) ir tų pačių asmenų duodamus interviu žiniasklaidai, kuriuos asmuo jau duoda savo pasirinkimu, renkasi būtent interviu tinkamas ir jam priimtinas lingvistines formuluotes, taip pat kurios informacijos neatskleisti ir t. t. Teismo vertinimu, atsakovas ginčo dalyku esančią informaciją paskleidė visuomenės informavimo priemonėse duodamas interviu, t. y. tuo metu jis nevykdė savo tiesioginių pareigų Seime, todėl jo argumentas dėl Seimo nario indemniteto garantuojamos apsaugos yra nepagrįstas.

19.       Nurodęs, kad iš atsakovo pasisakymų akivaizdu, jog paskleista informacija neabejotinai nukreipta į ieškovą, kaip juridinį asmenį, minimas jo pavadinimas, nenurodomos darbuotojų ar kitų fizinių asmenų pavardės, jie įvardijami tik kaip susiję su ieškovu, jo veikla („MG Baltic“, ne visas“, „MG Baltic“ savininkų“ ir pan.), teismas kaip nepagrįstą vertino atsakovo argumentą, jog šioje byloje yra netinkamas ieškovas, nes, anot atsakovo, duomenys paskleisti ne apie juridinį asmenį, bet apie su šiuo susijusius fizinius asmenis (savininkus, valdymo organų narius ir pan.).

20.       Kadangi atsakovas yra viešasis asmuo, tai buvo žinoma ir žurnalistams, be to, žurnalistai negalėjo patikrinti atsakovo teiginių pagrįstumo, nes atsakovas iš dalies rėmėsi įslaptinta informacija, teismas sprendė, kad atsakovas privalėjo elgtis sąžiningai ieškovo atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų ir ypač atidžiai tikrinti dėl to, ar pakanka faktinio pagrindimo tokiems jo mestiems rimtiems kaltinimams ieškovo atžvilgiu. Kadangi atsakovo paskleisti duomenys sulaukė didelio rezonanso visuomenėje, teismas nusprendė, kad atsakovas duomenis paskleidė sąmoningai, siekdamas sensacijos, šokiruoti visuomenę, „atverti akis“ dėl ieškovo neva „tikrosios veiklos“, kuri neva daugiau kaip dešimt metų iš esmės buvo nusikalstama; ieškovas buvo apkaltintas padaręs nusikaltimus, sąmoningai veikęs prieš valstybę, padaręs jai didžiulę turtinę žalą.

21.       Spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas padarė išvadą, kad atsakovo paskleistų duomenų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo dalykinę reputaciją yra laikytinas pakankama satisfakcija. Be to, įvertinęs, kad byloje padaryta išvada, jog buvo paskleista atsakovo nuomonė, o ne žinia, taip pat atsakovo atstovo argumentus, jog ieškovas civiline tvarka prašo priteisti žalos atlyginimą, kurio dydis gerokai viršytų baudžiamosios sankcijos dydį, nustatytą už šmeižimą, teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

22.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.

23.       Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamo ginčo atveju, sprendžiant dėl atsakovo paskleistų duomenų fakto, vertintina, kad atsakovas neabejotinai paskleidė informaciją viešai ir plačiai.

24.       Kolegija pažymėjo, kad sprendžiant, ar nurodyti teiginiai yra žinia ar nuomonė, svarbu įvertinti juos kartu su atsakovo pasisakymo aplinkybėmis ir tikslais, kokiame kontekste jie išsakyti, taip pat kartu su faktais, kuriais šie teiginiai buvo grindžiami. Nustačiusi, kad NSGK tyrimo išvadoje, kuria remiasi atsakovas, nurodyta, jog tai leidžia daryti prielaidą, kad iš kelių asmenų suformuota, iš anksto susitarusių asmenų grupė ilgą laiką vykdė veiklą, kuri iš esmės atitinka organizuotos nusikalstamos grupės požymius, <...> (NSGK tyrimo išvados 8.1.2. punktas), taip pat nustačiusi, kad atsakovas, duodamas interviu žurnalistams, vartojo žodžius mūsų nuomone, aš manyčiau, kolegija padarė išvadą, jog atsakovas paskleidė nuomonę apie ieškovą, o ne žinią.

25.       Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovo nuomonė apie ieškovą, kaip organizuotą nusikalstamą grupę, ar apie ieškovo padarytą valstybei 500 mln. Eur žalą nėra pagrįsta svariais faktiniais įrodymais.

26.       Nurodžiusi, kad atsakovas ginčo dalyku esančią informaciją paskleidė visuomenės informavimo priemonėse duodamas interviu, kai nevykdė savo tiesioginių pareigų Seime, kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog šiuo atveju atsakovui netaikoma Seimo nario indemniteto apsauga.

27.       Kolegija nurodė, kad iš atsakovo pasisakymų yra akivaizdu, jog paskleista informacija neabejotinai nukreipta į ieškovą, kaip juridinį asmenį, o ne į su juo susijusius konkrečius asmenis.

28.       Pasisakydama dėl atsakovo argumento, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis portalo „15min“ straipsniu, kuriame buvo ir žurnalistų interpretacijų, pripažino atsakovo pasakytais teiginius, kurių jis nebuvo nepasakęs, kolegija nurodė, kad aptariamas straipsnis byloje pateiktas tik kaip vienas iš daugelio įrodymų, vertinant atsakovo pateiktos informacijos mastą ir turinį, o aptariamas atsakovo argumentas neturi teisinės reikšmės iš esmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

29.       Pasisakydama dėl atsakovo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, sprendimu vertindamas atsakovo veikimą kitos (baudžiamosios) bylos (baudžiamoji byla perduota Vilniaus apygardos teismui, kurioje ieškovas yra kaltinamas su daugeliu kitų asmenų, taip pat ir keliomis politinėmis partijomis dėl baudžiamųjų veikų padarymo) kontekste, šiurkščiai pažeidė nešališkumo principą, kolegija nurodė, kad, kaip matyti iš šalių pateiktų įrodinėjimo pozicijų, pirmosios instancijos teisme aptariama baudžiamąja byla, kaip teisiškai reikšminga aplinkybe, rėmėsi abi šalys – ieškovas patikslinto ieškinio 26 b punkte minėjo baudžiamąją bylą kaip vieną iš nesąžiningo informacijos paskleidimo ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimo įrodymų, o atsakovas rėmėsi šia baudžiamąja byla savo pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose – atsiliepimo į patikslintą ieškinį 14, 58 punktuose, nurodydamas tai, kaip savo paskleistos informacijos faktinį pagrindą, nustatydamas žodžio laisvės ribas. Tokiu atveju, esant tokiems šalių reikalavimams, argumentams, teismas privalėjo įvertinti aplinkybes, susijusias su minėta baudžiamąja byla, taip pat ir atsakovo pasisakymus vykstant baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, paminėdamas nurodytą baudžiamąją bylą, neperžengė įrodinėjamo dalyko ribų ir nepasisakė dėl baudžiamosios bylos esmės.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

30.       Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą bei grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

30.1.                      Ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovo pasakytas teiginys buvo paskleistas konkrečiu laiku konkrečioje visuomenės informavimo priemonėje, bet apibendrino savo nuožiūra atsakovo interviu pagrindu parengtų publikacijų ištraukas, atsakovo kalbą Seime ir pats sukonstravo (sukūrė) ginčo teiginius, kad „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic “padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą. Ieškovas ieškiniu prašė būtent šiuos paties ieškovo sukonstruotus (sukurtus) teiginius, kurių atsakovas niekada nėra pasakęs, pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo dalykinę reputaciją, o tai neatitinka CK 2.24 straipsnio nuostatų ir taikymo praktikos. Teismai netyrė ginčo teiginių paskleidimo fakto.

30.2.                      Atsakovas sutinka dėl ginčo teiginių priskyrimo nuomonės kategorijai CK 2.24 straipsnio taikymo kontekste, tačiau šią dieną nėra aišku, ar nuomonė, kaip subjektyvus vertinimas, apskritai gali būti CK 2.24 straipsnio objektu. Net ir pripažinus nuomonę kaip CK 2.24 straipsnio objektą, iki šiol teisminėje praktikoje nėra suformuluoti jokie aiškūs ir objektyvūs kriterijai bei taisyklės, pagal kuriuos būtų galima konstatuoti CK 2.24 straipsnio pažeidimą, kai ginčo teiginiai yra nuomonė. Nors pavienėse kasacinio teismo nutartyse yra pasisakoma dėl to, kad asmens reiškiama nuomonė taip pat turi neperžengti saviraiškos laisvės ribų, turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, būti reiškiama sąžiningai bei etiškai, ja neturi būti siekiama įžeisti, tačiau nėra aišku, ar šie kriterijai yra būtini (turi būti nustatomas jų visetas), ar užtenka nustatyti tik vieną iš paminėtų kriterijų tam, kad nuomonė būtų pripažinta CK 2.24 straipsnio objektu. Be to, teismas negali įpareigoti atsakovo paneigti nuomonę, nors ir žeidžiančią ieškovą, ar pripažinti, kad ji neatitinka tikrovės, todėl kyla abejonių, ar tuo atveju, kai yra paskleista nuomonė, asmuo gali ginti savo pažeistas teises CK  2.24 straipsnio pagrindu. Be to, ieškovas prašė atsakovui taikyti civilinę atsakomybę pripažinus jo paskleistą informaciją žinia, todėl klausimas, ar, teismams nusprendus, kad atsakovas paskleidė nuomonę, ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas galėjo būti toliau taikomas.

30.3.                      Teismai nepatikrino, ar ginčo teiginiai turi pakankamą faktinį pagrindą, nes taikė nuomonei tiesos ir tikslumo kriterijus, kurie keliami tik paskleistai žiniai. Iki šiol nėra suformuluotos objektyvios taisyklės, kada faktinis pagrindas nuomonei susidaryti yra pakankamas. Be to, atsakovo tvirtinimai (kaltinimai) spaudoje negali būti lygiavertiškai prilyginami kaltinimams baudžiamajame procese, todėl atsakovas nepažeidė ieškovo nekaltumo prezumpcijos. O parlamentinio tyrimo metu surinkta informacija, išdėstyta NSGK išvadoje, patvirtina, kad egzistuoja daugiau nei minimalus faktinis ginčo teiginių pagrindas, t. y. atsakovas turėjo neabejotiną faktinį pagrindą atitinkamai subjektyviai nuomonei apie ieškovą susiformuoti. Kadangi ginčo teiginių turinys sutampa su pirminių informacijos šaltinių, oficialių galiojančių valstybės dokumentų, t. y. VSD pažymos, NSGK išvados, kurių teisėtumas nebuvo nuginčytas, turiniu, ginčo teiginiai negali būti pripažinti neturinčiais pakankamo faktinio pagrindo.

30.4.                      Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad atsakovas nuomonę pareiškė nesąžiningai, aplinkybes siejo ne su atsakovo išsakyta informacija, o su atsakovo asmeniu – jo išsilavinimu, pareigomis ir pan. Tačiau informacijos paskleidimo mastas, kuris objektyviai priklauso nuo viešosios informacijos skleidėjų veiksmų, neturi nieko bendra su nuomonės sąžiningumo nustatymu. Atsakovo išsakyta nuomonė (subjektyvus vertinimas) negali būti laikoma įžeidžiančia, taip pat ji negali būti vertinama kaip nesąžininga ar neetiška. Atsakovas yra įsitikinęs, kad visuomenė turėjo pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti parlamentinio tyrimo metu surinktą medžiagą ir ši visuomenės teisė vienareikšmiškai nusveria ieškovo ginamą teisę į dalykinę reputaciją, nes: 1) ieškovas prilyginamas viešajam asmeniui, kuris privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui; 2) atsakovas, eidamas NSGK komiteto pirmininko pareigas ir išsakęs savo nuomonę NSGK išvadoje užfiksuotais klausimais, nesiekė pažeminti ieškovo dalykinės reputacijos, sumenkinti ieškovo kaip juridinio asmens – jis siekė informuoti visuomenę itin svarbiu viešojo intereso klausimu, susijusiu su valstybės saugumu; 3) savo nuomonę apie tai, kas užfiksuota NSGK išvadoje, atsakovas pasakė viešo Seimo posėdžio metu, pristatydamas NSGK išvadą prieš balsavimą, taigi atlikdamas tiesiogines savo pareigas, o vėliau tą pačią nuomonę tik pakartojo duodamas interviu žurnalistams, į kuriuos jis buvo pakviestas kaip Seimo narys ir NSGK pirmininkas.

30.5.                      Teismai pažeidė materialiosios teisės normas, nes nepagrįstai netaikė Konstitucijos 62 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo persekioti Seimo narį už kalbas ir balsavimus Seime.

30.6.                      Nors ieškovas byloje savo paties sukonstruotus ginčo teiginius prašė pripažinti žinia pagal CK 2.24 straipsnį, nė vieno tiesioginio interviu (nei vaizdo, nei garso įrašų, nei interviu stenogramų, nei nuorodų į tuos interviu, kurie yra skelbiami viešai internete) ieškovas teismui nepateikė ir byloje šių interviu nėra, tai reiškia, kad jie nebuvo teismo tiesiogiai ištirti. Nors minėti interviu buvo vėliau publikuoti kaip žurnalistų parengtos publikacijos, teismai negalėjo išimtinai remtis tik į bylą pateiktų publikacijų tekstais, kurių frazės nebūtinai atitinka atsakovo interviu metu išsakytas frazes.

30.7.                      Teismai turėjo įtraukti publikacijas rengusius žurnalistus į bylą kaip trečiuosius asmenis, o to nepadarę padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, kuris negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme ir sudaro pagrindą panaikinti skundžiamus teismų sprendimus.

30.8.                      Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų glaustu atpasakojimu, argumentuotai nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų bei savo išvadų, netyrė byloje esančių įrodymų turinio, neanalizavo jų teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, o tai pagrindžia proceso pažeidimus, turėjusius reikšmės neteisėto procesinio sprendimo priėmimui. Apeliacinės instancijos teismas išėjo už apeliacinio skundo ribų ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnį.

31.       Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

31.1.                      Vertinant atsakovo paskleistų duomenų paskleidimo faktą, visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas netiria. Antra, civilinėje byloje buvo pateikta daug įrodymų, pagrindžiančių, kokią informaciją paskleidė ieškovas. Trečia, atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nekėlė klausimo, kad jis nebuvo pasakęs ieškovo nurodomo teiginio, jog ieškovo veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės požymius. Atsakovas buvo ginčijęs tik informacijos dėl ieškovo padarytos apytiksliai 500 mln. Eur žalos paskleidimo faktą, tad kvestionuotina, ar dabar nurodomi nauji argumentai gali būti nagrinėjami kasaciniame teisme. Teismams civiliniame procese įvertinus visas aplinkybes (kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt.) ir padarius išvadą, kad buvo paskleista konkreti informacija apie ieškovą (jam priskirtos konkrečios neigiamos ar net nusikalstamos veikos), ieškovui efektyvios jo teisių teisminės gynybos požiūriu itin svarbu, kad būtent tokia paskleista informacija teismo rezoliucinėje sprendimo dalyje būtų pripažinta neatitinkančia tikrovės ir žeminančia dalykinę reputaciją.

31.2.                      Kasaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad nėra kasacinio teismo praktikos dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014).

31.3.                      Šiame ginče turi būti keliamas esminis klausimas dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimo teisingos pusiausvyros. Byloje teismai nustatė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo padarytą valstybei žalą. Atsakovas šią savo informaciją siejo su ieškovo laimėtais viešaisiais pirkimais, tačiau jam buvo žinomos viešųjų pirkimų ir sutarčių vertės, todėl jis sąmoningai skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Atsakovas, atsižvelgdamas į savo statusą, patirtį ir žinias, puikiai suprasdamas ir žinodamas, kad VSD pateiktoje medžiagoje įvardytos aplinkybės nesudarė net pagrindo profesionaliai teisėsaugai pradėti nė vieno ikiteisminio tyrimo ar net administracinio nusižengimo teisenos per daugiau nei 10 metų laikotarpį VSD rašte nurodytų aplinkybių (faktų) pagrindu (nors apie šiuos faktus buvo nuolat informuojamos kompetentingos institucijos), kategoriškai teigia apie neva ieškovo padarytas nusikalstamas veikas, jo veiklą apskritai įvardydamas kaip organizuotos nusikalstamos grupės. Atsakovas turėjo ir turi visą tikslią informaciją, tačiau ją sąmoningai iškraipė ir, nesant tam pakankamo pagrindo, nesąžiningai interpretavo, kvalifikavo faktus, kaip leidžiančius jam viešai kategoriškai kaltinti ieškovą esant ne verslo grupe, bet organizuota nusikalstama grupe. Įvairių Seimo suburtų komisijų tyrimuose pateiktus vertinimus negalima laikyti pakeičiančiais išimtinę teismų kompetenciją pripažinti asmenį padarius nusikalstamas veikas. Vien tai, kad Seimo suburta komisija tyrė tam tikrą informaciją ir jos pagrindu nusprendė tobulinti tam tikrus teisės aktus, negali būti pakankamas faktinis pagrindas atsakovui viešai apkaltinti juridinį asmenį esant organizuota nusikalstama grupe.

31.4.                      Šioje konkrečioje byloje atsakovo pareigos ir išsilavinimas, vertinant sąžiningumą, yra labai svarbūs, nes jis paskleidė informaciją puikiai suprasdamas vartojamas formuluotes, teisinį kvalifikavimą. Taip pat dėl minėtų priežasčių atsakovas puikiai suprato, kokiais dokumentais, faktais jis remiasi, kokia jų teisinė galia ir pan. Galiausiai, dėl savo einamų pareigų jam buvo prieinama visa ir tiksli informacija.

31.5.                      Atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme neprašė ieškovo pripažinti viešuoju asmeniu, tačiau teismai vertino ieškovo statusą.

31.6.                      Konstituciškai visiškai pagrįsta ir leidžiama galimybė Seimo nariui už įžeidimą ar šmeižtą taikyti daug švelnesnes poveikio priemones, t. y. taikyti asmens garbės ir orumo civilinius teisių gynimo būdus. Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčo dalyku esančią informaciją paskleidė visuomenės informavimo priemonėse duodamas interviu, t. y. tuo metu jis nevykdė savo tiesioginių pareigų Seime, todėl jam Seimo nario indemniteto apsauga pagrįstai netaikyta.

31.7.                      Teismui buvo pateiktos viešos publikacijos visuomenės informavimo priemonėse, kuriose žurnalistai (vedę tam tikras laidas, pvz., E. J. ar kiti) tai pačiai žiniasklaidos grupei priklausančiuose interneto portaluose (www.lrt.lt LRT televizijos atveju, www.lrytas.lt „Lietuvos ryto televizijos“ atveju) publikuoja televizijos laidose buvusius interviu tekstine forma (stenogramos forma), tai ir yra teigiama, nurodoma skaitytojams. Atsakovas savo ruožtu turėjo galimybę ginčyti ir teigti, kad tokių interviu jis nedavė, sakė ne taip, kaip parašyta teismui pateiktose publikacijose, tačiau to sąmoningai nedarė.

31.8.                      Atsakovas, nurodydamas, kad publikacijų autoriai turėjo būti įtraukti į bylą kaip tretieji asmenys, pats tokio prašymo niekada nereiškė. Be to, minėtos publikacijos – ne autorių išgalvotas tekstas, o tos pačios žiniasklaidos grupės (lrt.lt portalo atveju – to paties juridinio asmens) televizijos laidose parodytų interviu tekstinė forma. Taigi šiuo atveju žurnalistai yra nurodomi kaip surašę tekstą, kas buvo pasakyta laidoje, todėl jie neturi jokio suinteresuotumo byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CK 2.24 straipsnio taikymo ir pažeistų teisių gynimo nuomonės paskleidimo atveju

32.       Asmens saviraiškos laisvė – saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė – įtvirtinta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnis; Konstitucijos 25 straipsnis; Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Tačiau asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją, idėjas nėra absoliuti (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis, Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis).

33.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje nurodoma, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr., pvz., EŽTT mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28871/95).

34.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

35.       Kasacinio teismo konstatuota, kad kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

36.       Asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti.

37.       Nagrinėjamoje byloje teismai, nustatę, kad atsakovas apie ieškovą paskleidė tikrovės neatitinkančią ir dalykinę reputaciją pažeidžiančią nuomonę, taikė atsakovui atsakomybę CK 2.24 straipsnio pagrindu. Kasaciniu skundu atsakovas ginčija tokią teismų išvadą, teigdamas, kad nuomonei negali būti taikomas CK 2.24 straipsnis, nes ji negali būti patikrinta pagal tiesos ir tikslumo kriterijų ir negali būti paneigta. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais.

38.       CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad straipsnio taisyklės taip pat taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją.

39.       Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, asmens garbė ir orumas, kaip ir dalykinė reputacija, pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra paskleistos apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

40.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą).

41.       Kasacinio teismo konstatuota, kad neturtinės teisės ir interesai, kaip ir turtinės teisės bei interesai, gali būti ginami įvairiais asmens teisių gynimo būdais. Atitinkami civilinių teisių gynimo būdai taikomi pagal įstatymuose nustatytas šių teisių gynimo būdų taikymo sąlygas. Asmens garbė ir orumas CK 2.24 straipsnio pagrindu ginami tik nustačius tam tikrų aplinkybių visumą (jos nurodytos šios nutarties 39 punkte). Tik esant šioms aplinkybėms yra galimas CK 2.24 straipsnio taikymas. Asmens neturtinės teisės ir interesai, įskaitant asmens garbę ir orumą, gali būti ginami ir kitais teisiniais pagrindais, pvz., pagal CK 2.23 straipsnį, arba taikant civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, kitais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019, 32, 39 punktai).

42.       Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo suformuotą CK 2.24 straipsnio aiškinimo praktiką viena iš šio straipsnio taikymo būtinųjų sąlygų yra žinių paskleidimo fakto nustatymas, tuo tarpu nuomonės paskleidimo fakto nustatymas pagal kasacinio teismo praktiką nėra įvardyta kaip šios teisės normos taikymo sąlyga.

43.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad duomenimis pagal CK 2.24 straipsnį nelaikomi nuomonė, vertinimas ar kitokie subjektyvūs požiūriai arba saviraiškos būdai. Jeigu asmens garbė ar orumas, juridinio asmens reputacija yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės ginamos taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas, pvz., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo būdus – pažeidimo pripažinimą, publikacijų ribojimą, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006).

44.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 2.24 straipsnyje nustatytas jo taikymo sąlygas, remdamasi kasacinio teismo suformuota CK 2.24 straipsnio aiškinimo praktika, konstatuoja, kad nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina.

45.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

46.       Taigi, asmens reiškiama nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, būti reiškiama sąžiningai bei etiškai, ja neturi būti siekiama įžeisti, pažeisti dalykinę reputaciją, nuslėpti ir iškraipyti faktus ir duomenis. 

47.       Tais atvejais, kai paskleidžiama pirmiau nurodytų kriterijų neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais tokios nuomonės paskleidimas, kai ji reiškiama tokiu būdu, forma ar priemonėmis, kurios akivaizdžiai žemina, menkina kitą asmenį, ir paskleidžiama tik turint tokį tikslą, gali reikšti ir ją skleidžiančio asmens piktnaudžiavimą teise reikšti nuomonę bei CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatos pažeidimą, pagal kurią draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

48.       CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 28 punktas).

49.       Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo.

50.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės). Deliktinės civilinės atsakomybės tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 92 punktas).

51.       Šios teisės normos taikytinos ir tuo atveju, kai paskleidžiama šios nutarties 46 punkte nurodytų kriterijų neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, nes asmens, apie kurį nuomonė paskleidžiama, neturtinių teisių ir interesų, kaip ir turtinių teisių bei interesų, pažeidimas dėl tokios nuomonės paskleidimo atsiranda iš delikto, šis asmuo, teigiantis, kad buvo pažeista jo garbė ir orumas ar dalykinė reputacija, siekia atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, t. y., pavyzdžiui, siekia pripažinimo, kad paskleista atsakovo nuomonė yra nepagrįsta, kad šis ją paskleidė nesąžiningai, taip grąžinant ieškovą (jo viešą moralinį vertinimą) į padėtį, buvusią iki tokios nuomonės paskelbimo, ir turtinės bei neturtinės žalos, patirtos dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų, kompensavimo.

52.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją).

53.       CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad šioje teisės normoje įtvirtinta asmens teisė nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 18 punktą).

54.       Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje teismai, nustatę, jog buvo paskleistos ne žinios, o nuomonė, ginčo santykiams nepagrįstai taikė CK 2.24 straipsnio normas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis nustatytas netinkamas materialiosios teisės normų taikymas apeliacinės instancijos teisme savaime nevertintinas kaip turėjęs įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui, todėl nesudaro pagrindo naikinti apskųstą nutartį (CPK 346  straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nuomonės ir jos vertinimo nagrinėjamoje byloje

55.       Nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikšti reikalavimai siejami su dviem teiginiais: 1) „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius; 2) „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą. Ieškovas savo reikalavimus grindė atsakovo pasisakymų televizijos laidose, taip pat atsakovo pristatymo NSGK išvados Lietuvos Respublikos Seime publikacijomis spaudoje. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas paskleidė tokius teiginius. Juos teismai vertino kaip atsakovo paskleistą nuomonę, o ne žinią. Atsakovas kasaciniu skundu ginčija tokią teismų išvadą, teigdamas, kad: 1) jis tokios nuomonės nepaskleidė, nes tai yra paties ieškovo sukonstruoti teiginiai; 2) ieškovas nepateikė byloje nė vieno tiesioginio įrodymo; 3) atsakovo pateikta nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą, nes ji buvo tik NSGK išvados pagarsinimas, ir ji buvo pareikšta sąžiningai, siekiant supažindinti visuomenę su pagrindinėmis tyrimo išvadomis.

56.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, o juos paskleidęs asmuo yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

57.       Teisėjų kolegija konstatuoja, jog įrodyti, kad paskleista nuomonė neturi pakankamo faktinio pagrindo, paprastai yra sunku ar net neįmanoma, todėl asmuo, apie kurį nuomonė yra paskleista, negali būti įpareigotas įrodyti šios nuomonės faktinio pagrindo trūkumą, nes tai būtų neproporcingas jo galimybių ginti savo garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją ribojimas. Todėl, nepaisant to, kad atsakomybė už paskleistą nepagrįstą nuomonę taikoma ne CK 2.24 straipsnio pagrindu, įrodinėjimo našta bylose dėl nuomonės paskleidimo paskirstoma taip pat, kaip ir bylose dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žinios paskleidimo, t. y. taikoma nuomonės nepagrįstumo prezumpcija ir atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti (CK 1.8 straipsnio 1 dalis).

58.       Kadangi nuomonė yra subjektyvus tam tikros situacijos, faktų vertinimas, sprendžiant dėl jos pagrįstumo, sąžiningumo, etiškumo turi būti nustatytas paskleistos informacijos turinys, tekstas ir kontekstas, nes ne už kiekvienos nepagrįstos nuomonės paskleidimą gali būti taikoma civilinė atsakomybė, o tik už tokios, kuri pažemino fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidė juridinio asmens dalykinę reputaciją. Tai, ar paskleista nuomonė pažeidžia asmens, apie kurį ji paskleista, interesus, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas ir tai, kaip visuomenė suprato ginčijamus teiginius.

59.       Akcentuotina, kad nuomonei įvertinti teismui visų pirma reikia nustatyti, kokia nuomonė buvo paskleista, t. y. nustatyti jos turinį ir paskleidimo faktą. Nuomonės turinį, kuris yra fakto klausimas, kaip ir jos paskleidimo faktą, teismas nustato pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Šių faktų įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui. Tai, kaip atsakovo išsakytus teiginius suprato ieškovas, savaime nereiškia, kad būtent tokia nuomonė apie jį buvo paskleista.

60.       Šioje byloje teismai, nustatę, kad atsakovas 2018 m. gegužės 31 d. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ viešai teigė, jog šiuo atveju „MG Baltic“ savininkų veiklos stilius, metodai atitinka formaliai organizuotos nusikalstamos grupės požymius, 2018 m. birželio 5 d. pristatydamas Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas Seime viešai įvardijo ieškovą ir jo veiklą kaip turinčią organizuoto nusikalstamumo požymių, 2018 m. birželio 5 d. LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ viešai teigė, kad „MG Baltic“, ne visas, bet savininkai atitinka organizuoto nusikalstamumo požymius, padarė išvadą, jog atsakovas paskleidė teiginį, kad „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius.

61.       Kasaciniame skunde atsakovas teigia, kad nurodytas teiginys yra sukonstruotas paties ieškovo, o jis (atsakovas) tokio teiginio nepaskleidė. Nors atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas teigia, kad atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nekvestionavo nurodyto turinio teiginio paskleidimo fakto ir kasaciniame teisme klausimas dėl šio fakto, remiantis CPK 347 straipsnio 2 dalimi, negali būti keliamas, teisėjų kolegija nusprendžia, kad iš esmės tokio paties pobūdžio argumentus atsakovas buvo nurodęs bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, teigdamas apie ieškovo netinkamumą, todėl šie kasacinio skundo argumentai nevertintini kaip neleistini pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį.

62.       Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimą dėl teiginio – „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius – paskleidimo grindė trimis informacijos paskleidimo epizodais, t. y. tuo, kad atsakovas tokią informaciją paskleidė dviejose televizijos laidose, taip pat ją paskleidė pristatydamas NSGK parlamentinio tyrimo išvadą Seime. Taigi, byloje teismų turėjo būti tiriamas kiekvienas iš šių epizodų ir nustatoma, buvo ar nebuvo kiekvieno iš jų atveju aplinkybės, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.

63.       Byloje pateiktos žurnalistų publikacijos spaudoje, kuriomis ieškovas įrodinėja šį savo reikalavimą, suponuoja galimybę teigti, kad atsakovas televizijos laidose ir Seime tiesiogiai neteigė, jog „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius, o atitinkamą nuomonę reiškė apie ieškovo savininkų / grupės vadovų / grupės savininkų veiklą. Konstatuotina, kad kai paskleidžiama informacija apie organizacijos, jos padalinių veiklą konkrečiai nenurodant darbuotojų pavardžių ar kitų duomenų, pagal kuriuos būtų galima atpažinti konkretų asmenį, tuomet laikytina, jog paskleista informacija yra apie organizaciją. Kai nurodomas konkretus darbuotojas ir jo darbinių pareigų atlikimas siejamas su organizacijos veikla, tai tokiu atveju paskleidžiama informacija ir apie organizaciją, ir apie konkretų asmenį. Kai kalbama apie asmenį nurodant jo priklausymą tam tikrai organizacijai, bet paskleista informacija yra apie jo asmenines, moralines savybes ir pan., tuomet laikytina, kad žinios yra paskleistos tik apie asmenį. Bylą nagrinėję teismai, laikydami nustatyta aplinkybę, kad atsakovas paskleidė nuomonę, jog „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius, procesiniuose sprendimuose išvados dėl tokios aplinkybės nustatymo tinkamai neargumentavo, neanalizavo ir nevertino, ar atsakovo pasisakymai apie tai, kad „MG Baltic“ savininkų / grupės vadovų / grupės savininkų veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius, neturi būti pripažįstami nuomone apie „MG Baltic“ savininkų / grupės vadovų / grupės savininkų asmenines, moralines savybes ir pan., t. y. nuomone tik apie „MG Baltic“ savininkus / grupės vadovus / grupės savininkus, o ne apie ieškovą kaip juridinį asmenį.

64.       Pasisakant dėl kitos ieškovo reikalavimo dalies, susijusios su teiginiu, kad ieškovas padarė valstybei apytiksliai 500 mln. Eur žalos, pažymėtina, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė ir kasaciniame skunde nurodo, kad tokio teiginio apie ieškovą nėra paskleidęs, šis teiginys, anot atsakovo, yra sukonstruotas paties ieškovo. Byloje pateiktos žurnalistų publikacijos spaudoje, kuriomis ieškovas įrodinėja šį savo reikalavimą, suponuoja galimybę teigti, kad atsakovas tiesiogiai neteigė, jog ieškovas padarė atitinkamo dydžio žalą valstybei, tik savo kalbos kontekste minėjo, jog svarbu įvertinti tos verslo grupės laimėtus viešuosius pirkimus ir įvertinti, kokia žala buvo padaryta valstybei, nes korupcinė marža visada yra didesnė nei rinkos marža, o ieškovo krizės laikotarpiu laimėtų konkursų suma yra apie 500 mln. Eur. Bylą nagrinėję teismai, laikydami nustatyta aplinkybę, kad atsakovas paskleidė nuomonę, jog ieškovas padarė valstybei apytiksliai 500 mln. Eur žalos, procesiniuose sprendimuose išvados dėl tokios aplinkybės nustatymo tinkamai neargumentavo, iš esmės apsiribojo tik byloje pateiktų žurnalistų publikacijų spaudoje turinio citavimu. Teismai neanalizavo ir nenustatė aplinkybių, susijusių su 2018 m. birželio 7 d. interneto portalo 15min.lt straipsniu „V. B. pripažįsta: valstybei galimai padarytą 1,5 milijardo eurų žalą paskaičiavo iš akies“, kuriuo kaip įrodymu remiasi ieškovas, nevertino šio straipsnio įrodomosios reikšmės, t. y. ar jame esantys duomenys teikia informaciją apie atskirą atsakovo nuomonės reiškimo faktą, ar tik informaciją apie anksčiau išsakytos atsakovo nuomonės sklaidą viešosios informacijos rengėjų iniciatyva bei nuožiūra. Pavyzdžiui, net ir nesant tiesioginio įrodymo, pagrindžiančio tiksliai tokį atsakovo pasakytą teiginį, jog ieškovas padarė valstybei apytiksliai 500 mln. Eur žalos, reikšminga gali būti nustatyti, kaip išsakytą atsakovo nuomonę apie ieškovo, „tos verslo grupės“, laimėtus konkursus galėjo suprasti vidutinis klausytojas, skaitytojas.

65.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, ieškovo teigimu, atsakovas ginčijamas nuomones išsakė visuomenės informavimo priemonėse duodamas interviu, t. y. televizijos laidose, ir taip pat Seime pristatydamas NSGK parlamentinio tyrimo išvadą, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas savo reikalavimus įrodinėjo tų laidų ir pristatymo Seime pagrindu parengtomis žurnalistų publikacijomis spaudoje.

66.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 9 punktas).

67.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje turi būti detaliau tiriamos aplinkybės, ar atsakovas paskleidė ginčijamas nuomones. 

68.       Nustačius, kokius teiginius atsakovas paskleidė, toliau turi būti vertinamas paskleistos nuomonės pagrįstumas, t. y. faktinis pagrindas, jos paskleidimo sąžiningumas ir kt.

69.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad atsakovo nuomonė yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovas savo teiginiais metė labai rimtus kaltinimus – ieškovą įvardijo kaip organizuotą nusikalstamą grupę. Tokiam vertinimui pagal suformuotą teismų praktiką turi būti pateikti proporcingai svarūs faktiniai įrodymai. Tuo tarpu atsakovas šiam teiginiui pagrįsti viešuose pasisakymuose pakankamų (proporcingų) įrodymų nepateikė. Kaip matyti iš atsakovo pasisakymų konteksto, atsakovas remiasi VSD rašte pateikta informacija, ieškovą įvardija kaip organizuotą grupę, galimai vykdžiusią korupcinio pobūdžio veikas. Kaip matyti iš rašto turinio, VSD rašte pateikiama informacija apie atsakovo ir su juo galimai susijusių asmenų veikas 2005–2017 m. laikotarpiu. Vis dėlto VSD rašte aiškiai nurodoma, kad šioje medžiagoje nėra ikiteisminio tyrimo duomenų ir kad minėta informacija buvo nuolat perduodama Specialiųjų tyrimų tarnybai. Atsakovo prašymu į bylą pateikti duomenys iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro patvirtina, jog nei juridinis asmuo UAB koncernas „MG Baltic“, nei ieškovo įmonės prezidentas ir akcininkas D. J. M. neturi teistumo. Atsakovas viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad tokiai jo nuomonei susiformuoti faktinį pagrindą turėjo NSGK tyrimo išvada, kurios duomenis jis, kaip NSGK pirmininkas, turėjo pareigą pagarsinti visuomenei. Apeliacinės instancijos teismas apskųsta nutartimi sutiko su tokiais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.

70.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, Seimas, be kita ko, siekdamas išsiaiškinti faktines aplinkybes, susijusias su valstybės politikų ir pareigūnų dalyvavimu bandant priimti (priimant) sprendimus, kurie nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiuose ūkio sektoriuose ir įmonėse, taip pat siekdamas nustatyti valstybės politikų ir pareigūnų vaidmenį, kai buvo daromas galimas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galima neteisėta įtaka valstybės politikams ir politiniams procesams, bei pripažindamas ir gindamas visuomenės teisę žinoti apie asmenis, verslo subjektus ir kitas interesų grupes, jų veiklos būdus ir aplinkybes, kai buvo daromas galimas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galima neteisėta įtaka valstybės politikams ir politiniams procesams, 2017 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. XIII-691, be kita ko, pavedė NSGK atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimai neteisėtos įtakos valstybės politikams ir politiniams procesams, šį tyrimą pavedė atlikti ir išvadą Seimui pateikti iki 2018 m. gegužės 1 d. Atsakovas buvo NSGK pirmininku (paskirtas Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. XIII-19). NSGK, atlikdamas parlamentinį tyrimą, rinko duomenis iš įvairių šaltinių, institucijų, taip pat ir iš VSD bei STT, jų pateiktos informacijos pagrindu sprendė ir apie ieškovo veiklą. Atlikęs parlamentinį tyrimą NSKG parengė tyrimo išvadą ir šiai buvo pritarta šio komiteto 2018 m. gegužės 30 d. posėdyje. Atsakovas 2018 m. birželio 5 d. Seime viešai pristatė NSGK tyrimo išvadą. Seimas 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. XIII-1228 pritarė NSGK atlikto parlamentinio tyrimo išvadai.

71.       Ieškovas savo reikalavimą grindė publikacijomis spaudoje, nušviečiančiomis atsakovo pasisakymus televizijos laidose ir Seime, kurie, kaip leidžia teigti bylos duomenys apie įvykių chronologinę eigą, buvo pasakyti jau po parlamentinio tyrimo išvados patvirtinimo NSKG, o dalis jų – ir po pritarimo parlamentinio tyrimo išvadai Seime. Nagrinėjamu atveju teismai, dėmesį sufokusavę į VSD raštą, neanalizavo ir nenustatė, ar atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą – NSGK atlikto parlamentinio tyrimo išvadą – atitinkamai nuomonei apie ieškovą susiformuoti ir pareikšti. NSGK atlikto parlamentinio tyrimo išvadai yra pritarta Seimo nutarimu ir iki šiol ji nėra tam įgalioto subjekto peržiūrėta, pakeista. Nagrinėjamoje byloje NSGK tyrimo išvada nėra kvestionuojama, bet turi būti analizuojama ir nustatoama, ar ši išvada galėjo būti pakankamu faktiniu pagrindu atsakovo išsakytai nuomonei susiformuoti. Jeigu būtų nustatyta, kad atsakovo nuomonė susiformavo NSGK tyrimo išvados pagrindu, toliau turi būti sprendžiama, ar atsakovas tokią nuomonę pareiškė sąžiningai, t. y. nesinaudodamas savo tarnybine padėtimi, kai atskleidžia tik jam žinomus, bet kitiems neprieinamus ir negalimus patikrinti faktus, siekdamas pažeminti ieškovą, pakenkti jo dalykinei reputacijai ir pan.

72.       Sprendžiant dėl nuomonės paskleidimo sąžiningumo, svarbu yra nustatyti teisingą asmens teisės į saviraiškos laisvę ir juridinio asmens dalykinės reputacijos gerbimo pusiausvyrą. Tiek juridinio asmens dalykinė reputacija, tiek ir asmens saviraiškos laisvė yra saugomos ir gintinos vertybės (Konstitucijos 25 straipsnis, Konvencijos 10 straipsnis, Protokolo Nr. 1 1 straipsnis („Nuosavybės apsauga“)), todėl skleidžiant informaciją turi būti nepažeidžiamos ir kitos gintinos vertybės, inter alia (be kita ko), juridinio asmens dalykinė reputacija.

73.       EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo, yra nurodęs svarbiausius (susistemintus) kriterijus: 1) viešos diskusijos prisidėjimas prie bendrojo intereso klausimo; 2) asmens (subjekto), apie kurį diskutuojama, pobūdis (žinomumas ar pan.); 3) šio asmens (subjekto) ankstesnis elgesys; 4) skelbiamos informacijos gavimo būdas ir tikrumas; 5) publikacijos turinys, forma ir padariniai; 6) taikomos sankcijos griežtumas (žr. EŽTT 2012 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Axel Springer AG prieš Vokietiją, peticijos Nr. 39954/08; 2014 m. sausio 16 d. sprendimą byloje Tierbefreier e.v. prieš Vokietiją, peticijos Nr. 45192/09).

74.       Vertinant, ar paskleista nuomonė prisidėjo prie bendro intereso klausimo, t. y. saviraiškos laisvės ribojimui taikant „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ kriterijų, turi būti nustatyta, ar asmens laisvės apribojimas atitiktų „primygtinį socialinį poreikį“. Valstybės, spręsdamos, ar yra toks poreikis, turi tam tikras vertinimo laisvės ribas, tačiau negali pažeisti Konvencijos 10 straipsnyje užtikrintų saviraiškos laisvės standartų ir principų bei remtis tinkamu svarbių faktinių aplinkybių vertinimu (žr., pvz., EŽTT 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Hertel prieš Šveicariją, peticijos Nr. 25181/94, 2005 m. gegužės 15 d. sprendimą Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 68416/01, 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimą Flux prieš Moldovą, peticijos Nr.  28702/03).

75.       Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia paskleista ginčijama nuomone siekęs supažindinti visuomenę su NSGK tyrimo išvadomis. Teisėjų kolegija neatmeta tokios galimybės, nes šiuo metu teismų nėra ištirta ir įvertinta, ar atsakovo nuomonės faktinis pagrindas galėjo būti NSGK parlamentinio tyrimo išvada, tačiau net ir tokiu atveju, apie kurį teigia atsakovas, turėtų būti nustatyta, ar visuomenės supažindinimas su tyrimo išvadomis buvo tinkamas, ar visuomenei buvo sudaryta galimybė įvertinti tokios nuomonės faktinį pagrindą. Skelbiamos informacijos gavimo būdas ir tikrumas yra vienas iš esminių kriterijų, nustatant dviejų susikertančių interesų – atsakovo saviraiškos laisvės ir ieškovo dalykinės reputacijos gerbimo pusiausvyrą, todėl šiuo klausimu aktualus ir atsakovo išsilavinimas, einamos pareigos bei „svoris“ formuojant visuomenės nuomonę. Teisėjų kolegija sprendžia , kad atsakovo kasaciniame skunde nurodyti argumentai, jog bylą nagrinėję teismai nuomonės paskleidimo nesąžiningumą siejo ne su išsakyta informacija, o su jo asmeniu, yra nepagrįsti. Atsakovas, paskleisdamas vienokią ar kitokią savo nuomonę, turėjo žinoti, kokiu pagrindu jis veikia ir kokius padarinius tai gali sukelti, t. y. kad NSGK pirmininko išsakyta nuomonė visuomenės gali būti priimama kaip žinia, neginčijamas ir nustatytas faktas, galintis pažeisti juridinio asmens dalykinę reputaciją.

76.       Teismui, siekiančiam nustatyti, ar nuomonė buvo pareikšta sąžiningai, išlaikant teisingą interesų pusiausvyrą, ne mažiau svarbus yra ir asmens, apie kurį nuomonė paskleista, prototipas, t. y. kokio masto tai įmonė, kokia jos vykdoma veikla, kokios jos atsparumo kritikai ribos, kaip ji iki ginčijamos nuomonės pareiškimo buvo vertinama visuomenėje.

77.       Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis palieka mažai vietos saviraiškos laisvės apribojimams politinėje diskusijoje ar diskusijoje dėl bendrojo intereso klausimų. Vykstančiose iš esmės komercinio pobūdžio diskusijose vertinimo laisvės ribos platesnės (suteikiama galimybė laisviau (daugiau galimybių) riboti saviraiškos laisvę, ginant kitas vertybes, pvz., juridinio asmens reputaciją) (žr. EŽTT 1989 m. lapkričio 20 d. sprendimą Markt Intern Verlag Gmbh ir Klaus Beermann prieš Vokietiją, peticijos Nr. 10572/83). Šios vertinimo ribos siaurėja tais atvejais, kai diskusijoje pateikiami ne grynai komerciniai teiginiai, bet diskutuojama dėl bendrojo visuomenės intereso klausimo (žr. EŽTT 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Hertel prieš Šveicariją, peticijos Nr. 25181/94).

78.       Asmens, apie kurį diskutuojama, pobūdžiui įvertinti svarbūs duomenys apie juridinį asmenį (didelė, žinoma įmonė ir pan.), kurie leistų preziumuoti jo atsparumą kritikai ir kilusios diskusijos svarbą visuomenėje. Pavyzdžiui, EŽTT yra pažymėjęs, kad didelės įmonės, kurių veikla siejasi su viešuoju interesu, neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria kruopščiam savo veiksmų tiriamajam žvilgsniui ir tokių įmonių atžvilgiu priimtinos kritikos ribos, EŽTT vertinimu, yra platesnės, tačiau dėl to, kad subjektas yra didelė įmonė, iš jo neturėtų būti atimta gynybos dėl difamacinių teiginių teisė (žr. EŽTT 2005 m. gegužės 15 d. sprendimą Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 68416/01, p. 94), didelės tarptautinės įmonės taip pat turėtų būti tolerantiškesnės kritikai, tačiau EŽTT atkreipė dėmesį ir į su tuo susijusius pavojus – šalia visuomenės intereso dalyvauti atvirose diskusijose apie verslo praktikas egzistuoja konkuruojantis interesas apsaugoti įmonių komercinę sėkmę ir gyvybingumą. Taigi valstybė naudojasi vertinimo laisve dėl pagal nacionalinę teisę suteikiamų priemonių, įgalinančių įmonę ginčyti teiginių, kurie kelia pavojų jos reputacijai, tikrumą bei riboti patiriamus nuostolius (žr. EŽTT 2005 m. gegužės 15 d. sprendimą Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 68416/01).

79.       Nagrinėjamoje byloje teismai, vertindami ieškovo statusą, turi atkreipti dėmesį į ieškovo užimamą poziciją rinkoje, vykdomas veiklas, sukurtas darbo vietas, daromas investicijas ir pan., t. y. visa, kas gali sietis su viešuoju interesu, dėl ko visuomenės interesas žinoti apie ieškovo galimai atliekamus teisei prieštaringus veiksmus gali būti pagrįstas, o ieškovo tolerancija kritikai turėtų būti didesnė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010).

80.       Analizuojant ankstesnį informacijos pašalinimu suinteresuoto asmens elgesio aspektą, galėtų būti svarbus įmonės „prieštaringas vertinimas“ visuomenėje, t. y. prisidėjimas savo veiksmais prie galimos kritikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014).

81.       Šiuo atveju, be kita ko, vertintinas ir atsakovo statusas, jo einamos pareigos ir jo nuomonės svarba. Vienas iš atsakovo argumentų, ginčijant bylą nagrinėjusių teismų išvadas, yra tai, kad nuomonę apie ieškovą jis paskleidė eidamas NSGK pirmininko pareigas, dėl to jam taikomos didesnės saviraiškos laisvės ribos. Teisėjų kolegija šiuos atsakovo argumentus laiko iš dalies pagrįstais.  

82.       Kaip pažymėta pirmiau, vertinant nuomonės pagrįstumą, turi būti nustatytas jos faktinis pagrindas. Tuo atveju, jei atsakovo nuomonė susiformavo NSGK parlamentinio tyrimo išvados pagrindu, teismas turi nustatyti, ar nuomonės reiškimas nebuvo visuomenės supažindinimas su atlikto tyrimo rezultatais. Tai itin svarbu nustatant, ar atsakovas, paskleisdamas nuomonę apie ieškovą, nesiekė sukelti viešosios diskusijos ir taip prisidėti prie bendro intereso.

83.       EŽTT yra pažymėjęs, kad saviraiškos laisvė yra svarbi kiekvienam, tačiau ji ypač svarbi išrinktiems visuomenės atstovams, nes jie atstovauja savo rinkėjams, atkreipia dėmesį į jų rūpesčius ir gina jų interesus, todėl jų saviraiškos laisvės ribojimas turi būti itin atidžiai patikrintas (žr., pvz., EŽTT 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą byloje Lewandowska-Malec prieš Lenkiją, peticijos Nr. 39660/07).

84.       Vis dėlto tai nereiškia, kad Konvencija garantuoja visiškai nevaržomą saviraiškos laisvę, net ir tais atvejais, kai ji liečia svarbų viešą interesą. Todėl informacija, kuri pateikiama apie bendrą visuomenės interesą, gali būti peržiūrėta, siekiant įsitikinti, kad ją pateikusi šalis veikė gera valia, siekdama pateikti tikslią ir patikimą informaciją (žr., pvz., EŽTT 2016 m. liepos 5 d. sprendimą byloje Kurski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 26115/10).   

85.       Todėl net ir tuo atveju, jei atsakovas siekė supažindinti visuomenę su NSGK parlamentinio tyrimo išvadomis ir taip užtikrinti visuomenės teisę žinoti, atsižvelgiant į atsakovo einamas pareigas ir jo vykdomas funkcijas, dėl ko yra mažesnis visuomenės kritiškumas jo išsakytiems teiginiams, atsakovo viešai skleidžiama nuomonė turi būti apgalvota, formuluojama apdairiai tam, kad visuomenei nesusidarytų nepagrįstai klaidingas įspūdis apie ieškovą ir jo vykdomą veiklą.

86.       Taigi, sprendžiant dėl paskleistos nuomonės turi būti nustatyta, kokia nuomonė buvo paskleista, kas ją paskleidė, ar atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą tokiai nuomonei susidaryti, ar jis nuomonę paskleidė sąžiningai, nesinaudodamas savo padėtimi ir nesiekdamas pakenkti ieškovui, ieškovą apibūdinančios aplinkybės, ar atsakovo paskleista nuomonė pakenkė ieškovo dalykinei reputacijai ir dėl to yra pagrindas riboti atsakovo saviraiškos laisvę.

87.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis yra priimta nenustačius ir neįvertinus visų bylai teisingai išspręsti turinčių reikšmės aplinkybių, o jų nenustačius nėra galimybės tinkamai pritaikyti materialiosios teisės normų ginčui išspręsti.

Dėl draudimo persekioti Seimo narį už kalbas Seime taikymo nagrinėjamoje byloje

88.       Atsakovas kasaciniame skunde argumentuoja, kad teismai pažeidė materialiosios teisės normas, nes nepagrįstai netaikė Konstitucijos 62 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo persekioti Seimo narį už kalbas ir balsavimus Seime.

89.       Vertinat šį kasacinio skundo argumentą pažymėtina, kad Konstitucijos 62 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas; tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka.

90.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nurodyta teisės norma aiškintina kaip nustatanti draudimą persekioti Seimo narį už jo balsavimus ir kalbas, išskyrus tokias, kuriomis kitas asmuo yra įžeidžiamas ar apšmeižiamas, jam (Seimo nariui) vykdant parlamentaro pareigas Seime. Tačiau ji neaiškintina kaip nustatanti draudimą persekioti Seimo narį už bet kur pasakytas kalbas.

91.       Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad ginčo objektu esantys teiginiai, be kita ko, paskleisti visuomenės informavimo priemonėse duodant interviu, t. y. tuo metu, kai atsakovas nevykdė savo tiesioginių pareigų Seime. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad teismai, remdamiesi tokia nustatyta faktine aplinkybe, pagrįstai laikė, jog nagrinėjamoje byloje neegzistuoja nurodytoje teisės normoje nustatytas atsakomybės netaikymo pagrindas. Dėl to teisėjų kolegija aptariamą kasacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl žurnalistų kaip trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą

92.       Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai neįtraukė į bylą kaip trečiųjų asmenų publikacijas rengusių žurnalistų, taip pažeisdami proceso teisės normas. Tokią poziciją atsakovas grindžia tuo, kad savo reikalavimus ieškovas įrodinėjo netiesioginiais įrodymais, t. y. ne televizijos laidų, kuriuose atsakovas išsakė savo nuomonę, įrašais, o jų pagrindu parengtomis publikacijomis, todėl, siekiant tinkamai nustatyti atsakovo nuomonės pobūdį ir pagrįstumą, turi būti įvertintas ir žurnalistų indėlis. Ieškovas atsiliepime į šiuos kasacinio skundo argumentus nurodo, kad tokio prašymo viso proceso metu atsakovas nebuvo pareiškęs, o ir ieškovo pateiktos publikacijos nėra jų autorių sukurtas tekstas, bet yra tik televizijos laidose parodytų interviu tekstinė forma, todėl jas surašę žurnalistai neturi jokio suinteresuotumo byloje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie atsakovo kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

93.       Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą galimas motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiosios teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-346-687/2017, 22 punktas).

94.       Asmenys įtraukiami kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar teisėtiems interesams. Daugeliu atvejų trečiųjų asmenų dalyvavimas procese pasireiškia procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Jų interesą byloje lemia tai, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos po to pradėtame regresiniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015).

95.       Teisėjų kolegija, vertindama aptariamus kasacinio skundo argumentus, pažymi, kad pirmiau šioje nutartyje jau yra nurodyta, jog tokio pobūdžio bylose yra leistini netiesioginiai įrodymai (žr. šios nutarties 65,66 punktus), o teismas turi vertinti jų pakankamumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas kasaciniame skunde nepagrindžia, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos atitinkamų žurnalistų teisėms ar teisėtiems interesams. Dėl to teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad teismai, neįtraukdami į bylą kaip trečiųjų asmenų publikacijas rengusių žurnalistų, pažeidė proceso teisės normas.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas ir apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvavimą

96.       Kasaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamoje byloje liko neįvykdyta apeliacijos funkcija, nes apeliacinės instancijos teismas apsiribojo konstatavimu, jog pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, detaliau nevertindamas apeliacinio skundo argumentų. Skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnį, nes išėjo už apeliacinio skundo ribų, nutartyje pasisakydamas dėl klausimo, ar paskleista informacija vertinama kaip žinia ar kaip nuomonė, išsprendimo, nors šis klausimas apeliaciniame skunde nebuvo keliamas.

97.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

98.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-701/2017, 30 punktas).

99.       Nagrinėjamoje byloje atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, nekėlė klausimo dėl ginčijamų paskleistų duomenų pobūdžio, siekiant įvertinti, ar tai nuomonė, ar žinia. Pirmosios instancijos teismas juos įvertino kaip nuomonę, o ne žinią. Tuo tarpu, kaip matyti iš apskųstos nutarties, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog apelianto paskleista informacija nepagrįstai vertinta kaip žinia. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo ir sprendė ginčijamų paskleistų duomenų pobūdžio klausimą bei vertino, kad paskleista informacija yra nuomonė. Kadangi klausimas dėl ginčijamų paskleistų duomenų pobūdžio apeliaciniame skunde nebuvo keliamas, taigi neįėjo į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kuriuo teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnį, nes išėjo už apeliacinio skundo ribų, nutartyje pasisakydamas dėl paskleistos informacijos vertinimo kaip žinios ar nuomonės klausimo išsprendimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis nustatytas netinkamas proceso teisės normų taikymas apeliacinės instancijos teisme nevertintinas kaip turėjęs įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui, todėl nesudaro pagrindo keisti ar naikinti apskųstą nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

100.       Motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti apeliacinės instancijos teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalyje. CPK 331 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) turiniui lemia, kad motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje glausta forma būtų nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (CPK 331 straipsnio 4 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismo procesinis dokumentas turi būti argumentuotas.

101.       Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis nenaikinama vien dėl to, jog jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2012 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2012; kt.). Jeigu apeliacinės instancijos teismas išvadas motyvuoja tais pačiais teiginiais kaip ir pirmosios instancijos teismas, tai savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad teismo nutarties išvados yra nemotyvuotos. Jeigu apeliaciniame skunde keliami klausimai ir argumentacija sutampa su klausimais ir argumentacija, kurie buvo nagrinėti pirmosios instancijos teismo, tai gali būti, kad apeliacinės instancijos teismo išvados bus ne tik tos pačios, bet ir grindžiamos (aiškinamos, motyvuojamos) tais pačiais teiginiais. Aplinkybė, kad apeliacine tvarka priimtame dokumente pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai pakartojami, negali būti vertinama kaip apeliacijos neįvykdymas, nes tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos motyvus, nors ir pateiktus pirmosios instancijos teismo, apsvarstė ir įvertino, o nurodydama savo procesiniame dokumente pateikė juos kaip savo apsvarstytus ir patvirtintus bei, jos nuomone, pagrįstus ir teisėtus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2006).

102.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien tai, jog apeliacinės instancijos teismas apskųstoje nutartyje pritarė pirmosios instancijos išvadoms ir atliktam įrodymui vertinimui, nesudaro pagrindo pripažinti pagrįstu kasacinio skundo argumentų, jog apskųsta nutartis, pažeidžiant jos turiniui keliamus reikalavimus, yra be motyvų, nagrinėjamoje byloje liko neįvykdyta apeliacijos funkcija, apeliacinės instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė.

Dėl bylos procesinės baigties

103.       Konstatavus, kad apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis yra priimta nenustačius ir neįvertinus visų bylai teisingai išspręsti turinčių reikšmės aplinkybių, o jų nenustačius nėra galimybės tinkamai pritaikyti materialiosios teisės normas ginčui išspręsti, apskųsta nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

104.       Bylą perdavus iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išspręstinas šio teismo ją išnagrinėjus iš naujo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Gediminas Sagatys

        Antanas Simniškis

        Donatas Šernas