Civilinė byla Nr. e2-2321-1106/2022
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02493-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1;
2.6.39.2.5.5; 3.1.7.6; 3.2.6.5
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 1 d.
Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aušra Andziulevičiūtė,
sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei,
ieškovo atstovui T. Ž.,
dalyvaujant atsakovės ir trečiojo asmens atstovei advokatei Ingai Radinienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Zinatransa“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. B..
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 7 255,20 Eur žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Vokietijoje kilo eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Dėl eismo įvykio kaltas R. B., vairavęs atsakovei priklausančią transporto priemonę „Renault Premium 370.18“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu R. B. buvo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Z.“ darbuotojas ir atliko darbines funkcijas. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė „Renault Premium 370.18“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Dėl Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, suteikia TPVCAPDĮ reikalaujamą draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse. Lietuva ir kitos ES valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Kuomet eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais: administruoja žalą ir ją atlygina nukentėjusiems asmenims, o atlyginęs žalą nukentėjusiems asmenims, pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Šiuo atveju Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė 7 255,20 Eur reikalavimą ieškovui. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalimi, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 7 255,20 Eur. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 7 255,20 Eur. Atsakovė reikalaujamos sumos nesumokėjo.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovė pripažįsta, kad dėl neapdairumo, pasibaigus ankstesnei transporto priemonės „Renault Premium 370.18“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės draudimo sutarčiai, nauja sutartis nebuvo sudaryta, taip pat pripažįsta, jog 2018-02-12 Vokietijoje įvyko eismo įvykis. Ieškinio senatis prasidėjo 2018-02-12 ir baigėsi 2021-02-12.
Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas prašė tenkinti ieškinį. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra regresinis, o atsakovę ir ieškovą sieja iš delikto kylantys santykiai, kuriems taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 4 dalis numato, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Biuras moka draudimo išmoką kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Ši TPVCAPDĮ norma aiškiai nurodo, kad Biuras išmoką privalo mokėti ne nukentėjusiems asmenims (skirtingai nuo tų atvejų, kai eismo įvykis įvyksta Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Biuras išmoką moka tiesiogiai arba per savo narius - draudimo įmones, vykdančias transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo veiklą), bet žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Taigi, pagrindinė prievolė, kurią įvykdžius Biuras įgyja teisę pareikšti regresinį reikalavimą, yra būtent Biuro pareiga sumokėti draudimo išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Šiuo atveju, Biuras savo pareigą įvykdė 2021-05-06, apmokėdamas Vokietijos nacionalinio draudikų reikalavimą. Tuo tarpu, ieškinys teismui buvo pateiktas 2021-12-14, t. y. nepraleidus 3 metų ieškinio senaties termino.
Teismo posėdyje atsakovės ir trečiojo asmens atstovė nurodė, kad atsakovė ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių dėl eismo įvykio fakto ir to, kad atsakovei priklausanti transporto priemonės nebuvo apdrausta, neginčija ir jas pripažįsta. Prašo taikyti ieškinio senaties terminą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkinamas.
Nustatyta, kad UAB „Z.“ nuosavybės teise priklauso transporto priemonė „Renault Premium 370.18“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios valdytojas – IĮ „Romantas“, R. B..
2018-02-14 Vokietijoje įvyko eismo įvykis. R. B. nurodė, kad naktį vairuojamas autovežį „Renault Premium 370.18“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinio vaizdo veidrodyje pamatė liepsną, sustojo kelkraštyje, iškvietė pagalbą ir ėmėsi priemonių pats gesinti gaisrą.
2003-05-19 tarp Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir Vokietijos biuro „Gr?ne Karte e. V.“ sudaryta sutartis.
Vokietijos biuras „Gr?ne Karte e. V.“ pareikalavo, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras sumokėtų 7 255,20 Eur žalos atlyginimo. Žalos sumą sudaro: 6 308,78 Eur liepsnų apgadintos važiuojamosios dalies taisymas (betoninės važiuojamosios kelio dalies dangos atkūrimas) pagal ekspertų sąskaitą, 25 Eur mokestis pagal vokiečių praktiką už bylos pradėjimą („lump sum“) (pagal Vokietijos Aukščiausiojo Teismo sprendimą BGH 2012-05-08 VI ZR 37/11), 946,33 Eur žalos administravimo mokestis (apskaičiuotas pagal patvirtintas Biurų bendradarbiavimo nuostatas – 15 proc. nuo bendros išmokos sumos, ne mažiau kaip 200 Eur ir ne daugiau kaip 3 500 Eur).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2021-05-06 pervedė Vokietijos biurui „Gr?ne Karte e. V.“ žalą.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2021-05-12, 2021-07-29 rašytine pretenzija pareikalavo, kad UAB „Z.“ sumokėtų regreso tvarka 7 255,20 Eur.
Vadovaujantis Vokietijos Aukščiausiojo Civilinio Teismo (BGH) sprendimu BGH, 06.11.1973-VI ZR 1/73, pagal Vokietijos civilinio kodekso 249 straipsnį trečioji šalis turi teisę reikalauti kompensacijos už visas dėl eismo įvykio patirtas išlaidas. Atsakinga už žalos padarymą šalis privalo atkurti tokią būklę, kuri būtų, jeigu nebūtų įvykusios aplinkybės, sukėlusios žalą. Vokietijos Civilinio kodekso (BGB) 249 straipsnis numato, kad atsakinga už žalos padarymą šalis privalo atkurti tokią būklę, kuri būtų, jeigu nebūtų įvykusios aplinkybės, sukėlusios žalą.
Kaip minėta, atsakovė pripažįsta ieškinio faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 187 straipsnio 1 dalis), t. y. kad atsakovei priklausančios transporto priemonės, kurią vairuojant trečiajam asmeniui Vokietijoje kilo eismo įvykis, valdytojo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta, todėl laikoma, kad faktinis pagrindas taikyti TPVCAPDĮ yra nustatytas ir neginčijamas.
Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri atsiranda asmeniui įvykdžius prievolę už atsakingą už žalą asmenį. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti iš atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro ar Garantinio iždo (fondo), jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas, išmokėtos žalos atlyginimo tik tuo atveju ir tik tada, kai išmoka kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalis). Biuro reikalavimo teisei nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykis įvyko ne Lietuvoje, taikoma Lietuvos teisė. Tokia praktika suformuota ilgalaikėje ir nuoseklioje Lietuvos Respublikos teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Apeliacinio Teismo 2022-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-48-302/2022).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, išmokėjęs Vokietijos biurui draudimo išmoką pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalį, TPVCAPDĮ 23 straipsnio pagrindu turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę, kaip į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Ši situacija nėra išskirtinė ir nesudaro pagrindo nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos.
Biuras išmokėjo išmoką 2021-05-06, ieškinys, įgyvendinant regreso teisę, teismui pateiktas 2021-12-14. Taigi, 3 metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Šis atsakovės argumentas neturi faktinio ir teisinio pagrindo, todėl ieškinys tenkinamas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
Pagal ieškovės pateiktus dokumentus matyti, kad jos turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 163 Eur žyminis mokestis, 300,07 Eur dokumentų vertimo išlaidos. Pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina šių išlaidų realumą. Tenkinus ieškinį, išvardintos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovės.
Byloje susidarė 10,74 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 straipsnis). Šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės valstybės naudai.
Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
tenkinti ieškinį.
Priteisti iš atsakovės UAB „Z.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, a. s. Nr. LT96 7044 0600 0155 8518, AB SEB bankas: 7 255,20 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt penkių eurų 20 ct) draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 255,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-12-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 163 Eur (vieno šimto šešiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį, 300,07 Eur (trijų šimtų eurų 07 ct) dokumentų vertimo išlaidas.
Priteisti iš atsakovės UAB „Z.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 10,74 Eur (dešimt eurų 74 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Teisėja Aušra Andziulevičiūtė