Administracinė byla Nr. I-4162-244/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02705-2018-

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui A. O.,

vertėjui G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo panaikinimo.

Pareiškėjas A. O. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-901(00974), kuriuo jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (skunde klaidingai nurodyta sprendimo data ir numeris).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad patikrinimo metu buvo klaidingai nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) užsiima kita, negu deklaruota, veikla. Patikrinimo metu įmonės darbuotojai N. N. ir J. J. sirgo, dėl to jų nebuvo darbo vietoje, tačiau bendrovės veikla yra realiai vykdoma. Skunde nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdo deklaruotą veiklą, tačiau pagrindinė veikla yra motociklų Europos Sąjungoje paieška ir jų eksportas į Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis. Darbuotojai išėjo iš darbo, šiuo metu vyksta naujų darbuotojų atranka ir yra du kandidatai. Pasirašius darbo sutartis, jie nedelsiant bus priimti į darbą, o bendrovė atitiks Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2018 m. rugpjūčio 1 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir direktorius, UAB (duomenys neskelbtini) neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, tai yra bendrovėje nėra pilnai darbo dienai įdarbintų Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kurių darbo užmokestis sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, kadangi atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog ginčijamo sprendimo priėmimo dieną UAB (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinti tik du darbuotojai: A. O. ir I. C., kurie turi leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat nurodyta, jog galima daryti išvadą, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonę ir jos darbuotojus. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) yra įdarbinti tik du trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimus laikinai gyventi, tuo tarpu bendrovės darbuotojai J. J. ir N. N., kurių darbo sutartis pareiškėjas buvo pateikęs Migracijos departamentui, buvo atleisti nuo 2018 m. gegužės 2 d. Atsakovo teigimu, pareiškėjas ir jo valdoma įmonė UAB (duomenys neskelbtini) neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų ir todėl yra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, nustatytas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilęs dėl Migracijos departamento 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. (15/5-7)11U-901(00974) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Baltarusijos Respublikos piliečiui A. O., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 45 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

 Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. liepos 27 d. pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas bei direktorius. 2017 m. rugsėjo 28 d. Migracijos departamento Imigracijos skyrius, nenustatęs pagrindų, įtvirtintų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje ir vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą pakeisti A. O. leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LT7419492, galiojantis iki 2019 m. rugsėjo 28 d. (1 t., b. l. 28 – 37).

Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyboje buvo gautas pavedimas Nr. (15/4-15)10K-321 dėl įmonės UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo. Vykdant pavedimą buvo surašytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. vasario 20 d. tarnybinis pranešimas Nr. 10-PR2-8770 (2 t., b. l. 43 – 44), kuriame nurodyta, kad buvusi bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja N. N. negalėjo papasakoti nieko konkretaus apie UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, atsakyti į klausimus apie jos darbo funkcijas, darbo rezultatus, nepažįsta pareiškėjo, t. y. įmonės direktoriaus. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apklausos metu N. N. negalėjo paaiškinti, kurioje įmonėje yra įdarbinta. Po kurio laiko ji pasakė, kad jai atrodo, jog įmonės pavadinimas yra UAB (duomenys neskelbtini) ir jos pareigos yra administratorė. N. N. nurodė, kad jos darbo vieta yra biure adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau apibūdinti biuro negalėjo. N. N. nurodė, kad dirba biuro antrame aukšte ir jos darbo funkcijos yra dokumentų, kurios atveža J. J., perdavimas buhalterei, kuri dirba tame pačiam biure. Daugiau jokių funkcijų ji neatlieka. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad 2018 m. sausio 23 d. buvo atliktas patikrinimas UAB (duomenys neskelbtini) biuro adresu (duomenys neskelbtini), darbuotojos N. N. patalpose nebuvo. Pastato antrame aukšte nebuvo aptikta UAB (duomenys neskelbtini) biuro patalpų bei jokia veikla nėra vykdoma.

2018 m. rugpjūčio 30 d. Migracijos departamentui patikrinus UAB (duomenys neskelbtini) duomenis VSDFV informacinėje sistemoje buvo nustatyta, kad nuo 2018 m. gegužės 2 d., bendrovėje dirba du asmenys - pareiškėjas A. O. ir I. C. (2 t., b. l. 53 – 54). Abu šie asmenys turi leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (2 t., b. l. 55 – 58).

Migracijos departamentas, įvertinęs surinktus duomenis, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, 2018 m. rugpjūčio 1 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (15/5-7)11U-901(00974) panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LT7419492 (1 t., b. l. 7 – 9).

Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 21 ar 22 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Iš Migracijos departamento pateiktų 2018 m. rugpjūčio 30 d. VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad bendrovėje nuo 2018 m. gegužės 2 d. dirba du asmenys, turintys leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi, darytina išvada, kad bendrovė nuo 2018 m. gegužės 2 d. nebeatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, pagal kurį bendrovėje visą darbo laiką turi dirbti Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, kadangi bendrovėje nedirbo nei vienas darbuotojas, kuris atitiktų  šį Įstatymo reikalavimą. Pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai, jog N. N. ir J. J. patikrinimo metu sirgo, neatitinka tikrovės, kadangi, kaip matyti iš VSDFV duomenų, jie UAB (duomenys neskelbtini) dirbo iki 2018 m. gegužės 2 d. Įstatymas nenustato jokių išimčių, kada užsienietis galėtų nesilaikyti nurodytų reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginiai, jog šiuo metu yra atliekama darbuotojų paieška, kad bendrovė galėtų atitikti Įstatymo reikalavimus, nesudaro pagrindo atsakovui nesivadovauti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis. Sutiktina su Migracijos departamentu, kad pareiškėjas A. O., kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas tuo pagrindu, kad jis yra bendrovės akcininkas bei direktorius, turėjo pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai ir domėtis bendrove, jos veikla, darbuotojais.

Teismas pažymi, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti reikalavimai yra imperatyvūs ir nors vieno iš jų nesilaikymas sudaro pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad bendrovėje nebuvo visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Taigi vien ši aplinkybė sudarė pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nebeatitiko sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, todėl atsakovas pagrįstai panaikino pareiškėjui A. O. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. (15/5-7)11U-901(00974) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Baltarusijos Respublikos piliečiui A. O., panaikinimo“ motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Migracijos departamento sprendimą, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau pažymėtina, kad šalis turi teisę į išlaidų atlyginimą tik tokiu atveju, kai jos naudai yra priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis), todėl šiuo atveju šis pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo A. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai              Ina Kirkutienė

Henrikas Sadauskas

Liudmila Zaborovska