Bylos Nr. ATP-166-417/2016
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04840-2015-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.7.4.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. kovo 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarimo,
n u s t a t ė:
V. B. (V. B.) surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 20 d. 22.14 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Chysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,59 prom.), atbuline eiga ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi A4, Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį T. D., taip sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės. Taip pat V. B. nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais savo veiksmais V. B. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d., 1241 str. 8 d.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 127 str. 3 d. ir 1241 str. 8 d. V. B. nutraukė, nesant jo veikoje inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sudėties požymių.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnyba prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus, neapklausė T. D., nevertino policijos pareigūno R. B. tarnybinio pranešimo, nepanaikino byloje esančių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų ir nesiėmė aktyvių veiksmų šiems prieštaravimams pašalinti. Atkreipia dėmesį, kad liudytojai, kurių parodymais rėmėsi teismas priimdamas procesinį sprendimą, yra artimi V. B. giminaičiai ir yra suinteresuoti bylos baigtimi.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Vadovaujantis ATPK 248 str., 257 str. ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutarimą nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti V. B. kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų padarymo bei teisingo jo veikos kvalifikavimo.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog V. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, judėdamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį, taip sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės; nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. B. neigė vairavęs automobilį ir nurodė, jog žmona B. B., norėdama įjungti šviesą automobilyje, pasuko raktelį užvedimo spynelėje, transporto priemonė šoktelėjo atgal ir atsitrenkė į kitą automobilį. „Chysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) niekas nevairavo. Siekdamas išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį, liudytojus B. B., B. P., A. B., tačiau byloje nebuvo apklausti kiti asmenys, t. y. policijos pareigūnai bei apgadintos transporto priemonės savininkas T. D., kurie galėtų pašalinti byloje kilusius prieštaravimus. Apygardos teismas pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad procesinis sprendimas pagrįstas tik liudytojų, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymais.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad byloje nėra detalios įvykyje dalyvavusių automobilių apžiūros, nėra jų fotonuotraukų, kur būtų užfiksuoti pažeidimai ar sugadinimai, todėl nėra objektyvios galimybės spręsti, ar šie automobiliai buvo apgadinti konkretaus įvykio metu ir ar dėl šio įvykio buvo kam padaryta turtinė žala; nebuvo paimtas ir nukentėjusiojo automobilio savininko paaiškinimas, nors iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnai tokią galimybę turėjo. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas T. D., kuris galėtų patvirtinti ar paneigti svarbias bylos aplinkybes, taip pat ir nurodyti jo automobiliui padarytos žalos dydį, nebuvo apklaustas ir teismo posėdžio metu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Kita vertus, teismas pažymi, kad kilusios žalos V. B. neginčija, nesutinkama tik su aplinkybe, kad V. B. vairavo automobilį, ir teigiama, kad šis pajudėjo netyčia.
Apygardos teismas pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad apylinkės teismas nevertino policijos pareigūno R. B. tarnybinio pranešimo. Jame nurodytos aplinkybės prieštarauja liudytojų teismo posėdžio metu parodytai įvykio versijai. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad T. D. pareigūnams papasakojo apie V. B. ir A. B. prašymą nekviesti policijos pareigūnų, tačiau apylinkės teismas ne tik neapklausė T. D., tačiau skundžiamame nutarime visiškai nepasisakė dėl policijos pareigūno R. B. tarnybinio pranešimo vertinimo.
Iš byloje esančių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad į įvykio vietą pareigūnai vyko, kadangi buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) namo kieme neblaivūs asmenys įvažiavo į stovinčią transporto priemonę. Byloje apklausti liudytojai teismo posėdžio metu nurodė, kad policijos pareigūnus kvietė B. B., todėl pranešimo Bendrajam pagalbos centrui įrašas galėtų patvirtinti ar paneigti apklaustų liudytojų nurodytas aplinkybes.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai neišaiškino ir neatskleidė bylos esmės, nenustatė ir neįvertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, neištyrė ir neįvertino visų įrodymų, svarbių bylos baigčiai. Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
n u t a r i a:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Eduardas Maškevičius