Civilinė byla Nr. 2-202-652/2015
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03412-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija 125.3;
(S)
78.2.1;
99.7;
116.1;

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Aldona Sakalauskienė, sekretoriaujant I. B., dalyvaujant ieškovei J. K., jos atstovui advokatui A. P., atsakovo S. A. atstovui advokatui G. G., institucijos, teikiančios išvadą byloje, - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. K., nedalyvaujant atsakovui S. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui S. A., institucijai, teikiančiai išvadą, dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir vaiko išlaikymo priteisimo,
n u s t a t ė:
ieškovė J. K. prašo pripažinti atsakovą S. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu; priteisti iš atsakovo S. A. A. K. išlaikymui po 87 eurus kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise pavedant lėšas tvarkyti J. K.; nustatyti A. K. gyvenamąją vietą su motina J. K.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad su atsakovu pradėjo bendrauti 2000 metų vasarą. Paaiškino, kad atsakovas turėjo šašlykinę prie siuvimo fabriko, kur ji su drauge nuėjusi ir su juo susipažinusi. Paaiškino, kad po mėnesio pradėjo gyventi kartu, lankėsi pas pažįstamus, vykdavo į išvykas ir pan. Nurodė, kad kartu pragyveno virš pusės metų. Paaiškino, kad, kai ji pradėjo lauktis nuo atsakovo kūdikio, jis norėjo, kad ji gimdytų ir žadėjo susituokti. Paaiškino, kad, jai būnant ketvirtame nėštumo mėnesyje, atsakovas, jo teigimu, išvyko į Armėniją, kad atsivežtų pinigų vestuvėms. Nurodė, kad nuo to laiko jo daugiau nebematė, jokių ryšių nepalaiko. Nurodė, kad yra visiškai tikra, kad atsakovas yra jos sūnaus tėvas, kad sūnus klasėje išsiskiria iš kitų vaikų tamsesniu gymiu. Nurodė, kad praėjus ilgesniam laikui po atsakovo išvykimo, ji kreipėsi į policiją, kad policijoje jai buvo paaiškinta, kad S. A. jau yra ieškomas policijos, kad 2014 metų vasarą policijos komisariate jai pasakė, jog neturi vilties S. surasti. Nurodė, kad, būtent, tada suprato, kad jos ir nepilnamečio vaiko interesai yra pažeisti, todėl kreipėsi į teismą. Prašė ieškinį tenkinti.
Atlikus atsakovo S. A. paiešką ir jo neradus, atsakovo interesus byloje atstovauja kuratorius – advokatas G. G. (b. l. 32-33). Atsiliepime atstovas nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nesant pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo tėvystę A. K. atžvilgiu. Apklausus byloje liudytoją A. M., atsakovo atstovas pakeitė savo poziciją byloje ir su ieškiniu sutiko.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė ieškovės reikalavimus, akcentuodama vaiko prioritetinius interesus.
Liudytojas A. M. parodė, kad jis yra atsakovo antros eilės pusbrolis. Patvirtino, kad atsakovas S. A. 2000-2001 metais gyveno kartu su ieškove J. K., vedė bendrą ūkį, kad jis lankėsi pas juos namuose adresu(duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad yra matęs ieškovės sūnų A., kuris, jo nuomone, panašus į S.. Nurodė, kad jis dirbo pas atsakovą šašlykų kepėju. Mano, kad atsakovas netinkamai pasielgė su ieškove, savo sūnumi, juos palikdamas.
Ieškinys tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas bendravo nuo 2000 metų vasaros, o po pusės metų atsakovas paliko ieškovę, laukiančią kūdikio, ir išvyko. Iš vaiko gimimo liudijimo matyti, kad ieškovė pagimdė sūnų A. K. (duomenys neskelbtini), kad sūnaus gimimo liudijime duomenų apie tėvą nėra (b. l. 6). Atsakovo S. A. neradus, nebuvo galimybės paskirti teismo medicininę ekspertizę tikslu nustatyti, ar atsakovas yra A. K. tėvas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės (CK 3.148 str. 1 d.). Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu.
Iš ieškovės paaiškinimo ir liudytojo A. M. parodymo, kurie yra nuoseklūs, vienas kitam neprieštaraujantys, atsakovo kuratoriaus pozicijos byloje, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados darytina išvada, kad atsakovas S. A. yra A. K. tėvas (CK 3.148 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes dėl senaties termino, nesant ginčo tarp šalių, atsakovo atstovui neprašant taikyti ieškininės senaties terminą, ieškinio senatis netaikytina (CK 1.126 str. 2 d., 3.152 str.).
Teismas padarė išvadą apie aukščiau nurodytas aplinkybes, nes byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina tėvystės faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Manytina, kad toks įrodymų vertinimas atitinka ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje įtvirtintą vaiko teisę, kiek tai įmanoma žinoti savo tėvus, šios Konvencijos 3 straipsnį, įtvirtinantį geriausių vaiko interesų prioritetą, CK 3.3 straipsnį, įtvirtinantį prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principus, bei CK 3.146-3.148, 3.150 straipsnius numatančius, jog tėvystės nustatymo ir nuginčijimo klausimai sprendžiami vaiko interesais.
Nustačius tėvystės faktą, spręstinas vaiko išlaikymo klausimas (CK 3.192 str.). Ieškovė prašo priteisti po 87 eurus kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Iš Sodros, Nekilnojamojo turto registro matyti, kad atsakovas nekilnojamojo turto, darbinių pajamų neturi (b. l. 42, 55). Ieškovės pajamos sudaro gaunama 151 euro socialinė pašalpa, gyvena socialiniame būste (b. l. 4, 8, 20-21, 51-53). Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, institucijos išvadą, manytina, kad 87 eurų suma minimaliai tenkins nepilnamečio vaiko poreikius (CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus nuo gimimo gyvena su motina, atsižvelgiant į institucijos išvadą, šalių sūnaus A. K. gyvenamoji vieta nustatytina su motina (CK 3.174 str.).
Patenkinus ieškinį, ieškovės bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 392 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad atsakovas S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), yra A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Priteisti iš atsakovo S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 87 Eur (aštuoniasdešimt septynis Eur) kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (2014-08-26) iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išmoka uzufrukto teise disponuos vaiko motina J. K..
Nepilnamečio A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), 73 Eur žyminio mokesčio, 5,84 Eur pašto išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).
Priteisti iš atsakovo S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), 69,48 Eur ieškovės J. K. bylinėjimosi išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.
Teisėja | Aldona Sakalauskienė |