Civilinė byla Nr. e2S-1568-555/2022

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01922-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.3.7; 3.1.14.8.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4

                                       (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. C. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-6247-558/2022 pagal pareiškėjo T. C. pareiškimą dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Kauno apygardos prokuratūra.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas T. C. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti prokurorės A. A.-K. 2022 m. birželio 14 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal pareiškimą, generalinės prokuratūros prokurorės I. Z. nutarimą palikti galioti 2022 m. birželio 14 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

2.       Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą pareiškimo (ieškinio) trūkumams pašalinti, nurodant, kad pateiktas pareiškimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 5 punkto reikalavimų: neteisingai nurodytos šalių procesinės padėtys, suinteresuotais asmenimis neįvardinti asmenys, kurių veiksmai skundžiami ir su kurių teisėmis bei pareigomis yra susijusi nagrinėjama civilinė byla, nenurodyti jų duomenys pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Be to, pareiškėjas nesumokėjo 50,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis, 443 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 2 dalis), neaiškiai suformulavo pareiškimo faktinį pagrindą, prie pareiškimo, be skundžiamų Kauno apygardos prokuratūros ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimų, nepridėjo jokių jame nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, taip pat nepaaiškino, kokią jo pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą teikiamu ieškiniu gina (CPK 5 straipsnis, 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 2 dalis, 443 straipsnio 1 dalis).

3.       Pareiškėjas, šalindamas nustatytus teismo trūkumus, pateikė pareiškimą, kuriuo prašė panaikinti prokurorės A. A.-K. 2022 m. birželio 14 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal pareiškimą, generalinės prokuratūros prokurorės I. Z. nutarimą palikti galioti 2022 m. birželio 14 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pareiškimą dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones atsisakė priimti.

5.       Teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimu, padarytu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjas buvo per nustatytą terminą įpareigotas pašalinti pateikto pareiškimo trūkumus, paaiškinti, kokią jo pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą pareiškėjas teikiamu pareiškimu gina. Taisydamas šį pateikto pareiškimo trūkumą, pareiškėjas nurodė, kad jam yra žinoma apie neteisėtą Alytaus miesto savivaldybės turto nuomos konkursą, ir, kadangi savivaldybės turtas yra visų miesto gyventojų turtas, todėl kiekvienas, tarp jų ir jis, turi teisę reikalauti, kad šis turtas būtų naudojamas efektyviai. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustatė, kad pareiškėjas turi bendrą suinteresuotumą, kuris pagrįstas aktyvia socialine-pilietine pozicija, patiriant viešojo intereso, kaip neteisėto kėsinimosi į bendrąjį gėrį, pažeidimą. Taip pat pareiškėjas turi procesinį suinteresuotumą – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ištyrė pareiškėjo skundą ir jį atmetė.

6.       Iš pareiškėjo pareiškime išdėstytų aplinkybių teismas sprendė, kad kreipdamasis į teismą nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi tikslo apginti jo galimai pažeistą, pažeidžiamą ar ketinamą pažeisti materialinę subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą. Teismas, įvertinęs šią aplinkybę bei CPK 5 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad pareiškėjo teikiamas pareiškimas dėl Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. birželio 14 d. nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo, kuriuo paliktas galioti Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. birželio 14 d. nutarimas atsisakyti ginti viešąjį interesą, panaikinimo yra nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, nes šia tvarka ginti ne savo materialiąją subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą pareiškėjui teisės įstatymas nesuteikia, o įstatymo ir aplinkybių, kurios leistų pripažinti pareiškėją turinčiu teisę ginti viešąjį interesą, pareiškėjas pareiškime nenurodo, tai patvirtinančių įrodymų nepateikia (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

7.       Be to, pareiškėjas nepašalino ir visų kitų teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nustatytų trūkumų: nesumokėjo 50,00 Eur žyminio mokesčio, suinteresuotais asmenimis neįtraukė asmenų, su kurių teisėmis bei pareigomis susijusi nagrinėjama civilinė byla, prie pareiškimo nepridėjo jokių jame nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

8.       Atskiruoju skundu pareiškėjas T. C. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti jo skundą dėl prokurorų nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neturi įstatyminės teisės skųsti nutarimą, nes Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 5 dalis nustato nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo gynimo priemones, apskundimo tvarką ir terminus. Šioje normoje nėra nurodoma, kad prokuroro nutarimas, kuriuo taikytos viešojo intereso gynimo priemonės negali būti skundžiamas. Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendroji norma, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas, o to paties įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui. CPK 5 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis nurodo, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Generalinio prokuroro rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 43-45 punktuose yra išdėstyta ne tik prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, bet ir nutarimo, kurio reikalaujama taikyti viešojo intereso gynimo priemones, apskundimo tvarka. Pareiškėjas yra tiesiogiai materialiai suinteresuotas, kad prokuroro nutarimas būtų priimtas išsamiai ir visapusiškai, atlikus tyrimą, kas lemia ir tokio nutarimo teisėtumą, nes nutarime yra sprendžiamas klausimas ar buvo padaryti kokie įstatymo pažeidimai vykdant valstybės turto viešąjį nuomos konkursą.

8.2.                      Teisę skųsti prokurorų nutarimus dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą numatyta ir teismų praktikoje. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą, t. y. patikrina ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų (ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo), žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016, nutarties 19 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012. Tyrimas dėl viešojo intereso gynimo buvo atliekamas būtent pareiškėjo iniciatyva, todėl kasacinio teismo suformuota praktika patvirtina, jog pareiškėjas turi suinteresuotumą ir jam įstatymais yra numatyta teisę apskųsti prokuroro nutarimą. Be to, 2020 m. buvo nagrinėjama analogiška byla 2YT-6268-470/2020 Alytaus apylinkės teisme pagal analogišką pareiškimą-skundą.

8.3.                      Pareiškėjas skundžia prokurorės nutarimą tuo pagrindu, kad, priimdama nutarimą, prokurorė padarė procedūrinius pažeidimus – nesurinko tyrimui reikšmingų įrodymų bei aplinkybių, jų neįvertino, tyrimą atliko neišsamiai, išvadų nemotyvavo konkrečių įstatymo nuostatų pažeidimu, kas lėmė, jog priimant nutarimą, buvo pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras. Toks bylos nagrinėjimo pagrindas ir dalykas yra galimas ir teismas privalo tirti pareiškėjų skundą dėl tyrimo procedūrų pažeidimo. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, nes pareiškėjas skundu siekė ne panaikinti konkrečias prokuroro nutarimo motyvuojančias dalis, o nurodė konkrečias prokurorės nutarimo dalis, kurios akivaizdžiai liudija, kad prokurorė netinkamai atliko aplinkybių tyrimą, pažeidė skundo tyrimo procedūras, todėl ir rezoliucinėje dalyje prašė iš naujo pavesti prokurorei atlikti tyrimą, o ne priimti konkretų sprendimą. Teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, dėl ko nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

9.       Atsiliepimai į atskirąjį skundą neteikti.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas (apeliantas) T. C. 2022 m. gegužės 30 d. Kauno apygardos prokuratūrai pateikė pareiškimą su prašymu taikyti viešojo intereso gynimo procedūras dėl Alytaus miesto savivaldybės organizuoto viešojo konkurso vykdymo bei jo rezultatų ir jo pagrindu sudarytos patalpų nuomos sutarties tarp Alytaus miesto savivaldybės administracijos ir Asociacija „M.“ sporto ir rekreacijos klubas, vadovas R. M.. Kauno apygardos prokurorė 2022 m. birželio 14 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nesant teisinio pagrindo. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, paliko galioti Kauno apygardos prokurorės 2022 m. birželio 14 d. nutarimą. Pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kuriuo prašė panaikinti šiuos prokurorės ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimus, tačiau pirmos instancijos teismas atsisakė jį priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

13.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).

14.       Spręsdamas pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Teismas, gavęs ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą), be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (liet. pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą, įskaitant ir tai, ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų ieškinio (ar kito procesinio dokumento) atsisakymo priimti pagrindų. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą), jei ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka

15.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad pareiškėjo pareiškimas dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, kadangi šia tvarka ginti ne savo materialiąją subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą pareiškėjui teisės įstatymas nesuteikia, o įstatymo ir aplinkybių, kurios leistų pripažinti pareiškėją turinčiu teisę ginti viešąjį interesą, pareiškėjas pareiškime nenurodė, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tuo tarpu pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodamas jį tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias skundų dėl prokurorų atsisakymo ginti viešąjį interesą pateikimo teismui ir nagrinėjimo tvarką, bei tokias normas aiškinančią teismų praktiką. Taigi analizuojamu atveju byloje iš esmės sprendžiamas klausimas dėl to, ar asmuo, pateikęs prašymą dėl galimai pažeisto viešojo intereso, turi teisę skųsti teismui aukštesniojo prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. 

16.       Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą. Vienas iš pagrindų pradėti tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso yra asmens pareiškimas (prašymas, skundas) dėl galimai pažeisto viešojo intereso (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Pažymėtina, kad ši teisė numatyta ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-218 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo (toliau – Rekomendacijos) 53 punkte. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarime, išnagrinėjus pareiškėjo skundą ir palikus galioti Kauno apygardos prokurorės 2022 m. birželio 14 d. nutarimą, taip pat išaiškinta, kad pareiškėjas nutarimą gali skųsti bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo jo kopijos gavimo dienos.

17.       Remiantis nurodytomis įstatymų normomis ir tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad asmuo, kuris kreipėsi dėl galimai pažeisto viešojo intereso ir kuris nesutinka su aukštesniojo prokuroro nutarimu, kuriuo paliktas galioti prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, gali skųsti šį aukštesniojo prokuroro nutarimą bendrosios kompetencijos teismui. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1726-390/2020; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-3568-789/2013 ir kt.).

18.       Kaip ir minėta, CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal aptariamo straipsnio trečiąją dalį teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Šių proceso teisės normų pagrindu darytina išvada, kad teisę kreiptis į teismą turi dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Pastarieji subjektai, kreipdamiesi į teismą, gina ne savo pačių pažeistą teisę, t. y. įgyvendina ne savo teisę į teisminę gynybą, o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m .spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-403/2020).

19.       Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad šiuo nagrinėjamu atveju, kaip nurodo ir pats pareiškėjas, jis pateikė ne savarankišką reikalavimą prašydamas taikyti viešojo intereso gynimo procedūras, o naudodamasis jam įstatymu suteikta teise pateikė pareiškimą (skundą) dėl prokurorų nutarimų, kuriais atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad pareiškėjas siekia ginti ne savo materialiąją subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą, o tokios teisės įstatymai jam nesuteikia, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

20.       Kaip pagrįstai nurodyta atskirajame skunde, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tokio pobūdžio bylos nagrinėjimo ribos siekia prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą patikrinimą (tik) proceso aspektu. Teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Teismas patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, t. y., ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Aukštesniojo prokuroro nutarimas palikti galioti nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones taip pat gali būti peržiūrimas tik dėl procedūrinių tyrimo klausimų (tyrimo terminų, apimties, galutinį sprendimą priėmusio subjekto įgaliojimų ir pan.). Teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti dėl viešojo intereso gynimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Taigi nagrinėdamas tokius skundus teismas nesprendžia dėl viešojo intereso pažeidimo, tačiau atlieka tik prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrinimą proceso aspektu.

21.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šios nutarties 20 punkte nurodytas aplinkybes teismas nagrinėja, kai pateiktas teismui procesinis dokumentas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus ir toks procesinis dokumentas yra teismo priimtas. Kaip pagrįstai yra pažymėjęs ir pirmosios instancijos teismas, ieškinys ar kitas procesinis dokumentas turi atitikti procesinius reikalavimus, keliamus procesinio dokumento turiniui ir formai (CPK 111, 113–114, 135 straipsniai). Nors nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje taip pat trumpai yra pasisakyta ir apie teismo nustatytų pareiškėjo pateikto procesinio dokumento trūkumų šalinimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacijos objektą sudaro pareiškėjo pateikto procesinio dokumento atsisakymo priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas, bei į tai, kad procesinio dokumento priėmimo / atsisakymo jį priimti ir procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutai sukelia skirtingas teisines pasekmes, panaikinus skundžiamą nutartį, pareiškėjo pateikto procesinio dokumento (pareiškimo) priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

22.       Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymo normas, reglamentuojančias pareiškėjo teisę pateikti skundą dėl prokurorų nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones bei išsamiai neištyrė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, sprendžiant pareiškėjo pateikto procesinio dokumento (pareiškimo) priėmimo klausimą, tokiu būdu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį. Kadangi šie trūkumai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pateikto procesinio dokumento priėmimo klausimo nagrinėjimas yra priskiriamas išimtinai pirmosios instancijos teismo kompetencijai, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartis panaikinama ir pareiškėjo pateikto procesinio dokumento (pareiškimo) priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo T. C. pareiškimo dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas