Civilinė byla Nr. e2-2887-1097/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35074-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.5; 2.6.8.7; 2.6.8.10; 2.6.20.4; 3.2.4.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,
sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dori darbai“ vadovui E. E.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dori darbai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Stelas“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė UAB ,,Dori darbai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,Stelas“, prašydama priteisti iš atsakovės 110 Eur skolą už suteiktas paslaugas, 2,36 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 6 procentų metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. birželio 27 d. su atsakove sudarė žodinę atlygintinių paslaugų teikimo sutartį, t. y. atsakovė telefonu užsakė nuotekų vamzdžio plovimo paslaugas. 2019 m. birželio 28 d. ieškovė šias paslaugas atsakovei suteikė ir 2019 m. liepos 8 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 06267 110 Eur sumai. Atsakovė už suteiktas paslaugas nesumokėjo ir liko skolinga 110 Eur. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė pažeidė prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas, ieškovė nuo 2019 m. liepos 23 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. paskaičiavo 6 procentų dydžio palūkanas už nesumokėtą sumą (2,36 Eur).
3. Atsakovė UAB ,,Stelas“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad nėra skolinga ieškovei, nes šalys sutarčių dėl paslaugų teikimo nebuvo sudariusios, t. y. telefonu paslauga nebuvo užsakyta, buvo sutarta susiskambinti ateityje. Tą pačią dieną, t. y. 2019 m. birželio 27 d., atsakovė dėl nuotekų talpos išsiurbimo ir išvežimo paslaugų susitarė su kita įmone. Atsakovės teigimu, stacionari nuotekų talpa yra uždara ir yra uždaroje teritorijoje, atsakovė 2019 m. birželio 28 d. vietoje nebuvo, todėl nėra aišku, kaip ieškovė galėjo patekti į teritoriją ir suteikti paslaugas. Atsakovė taip pat nurodė, kad jokių darbų iš ieškovės nepriėmė, nebuvo pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas, kaip numato rangos darbus reglamentuojantys teisės aktai.
4. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad iš pokalbio su atsakove telefonu buvo aiškios susitarimo dėl paslaugų suteikimo sąlygos; buvo neabejotina, jog šalys dėl jų susitarė. Ieškovė atvažiavo į vietą ir suteikė paslaugas – šioje verslo srityje yra įprasta praktika, kai klientai palieka teritoriją atvirą ir paslaugos suteikiamos klientams nedalyvaujant. Suteikusi paslaugas, ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl apmokėjimo, tačiau atsakovė ėmė kelti klausimą dėl kainos, o vėliau iš viso atsisakė mokėti už realiai suteiktas paslaugas.
5. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovei pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, t. y. procesinius dokumentus siunčiant juridinio asmens registruotu buveinės adresu ir atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytu adresu. Tai, kad atsakovė pateikė atsiliepimą, patvirtina, jog apie vykstantį teisminį ginčą atsakovei yra žinoma.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
6. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl to, ar buvo sudaryta atlygintinių paslaugų teikimo sutartis: ieškovės teigimu, žodžiu buvo sutarta dėl nuotekų vamzdžio plovimo paslaugos, kurią ieškovė suteikė, tačiau atsakovė nesumokėjo; atsakovės teigimu – šalys nebuvo susitarusios, paslaugų atsakovė iš ieškovės nepriėmė, todėl mokėti neturi prievolės.
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.162 straipsnio nuostatas, sutartis galioja ir laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).
8. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Įstatymo nuostatos įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad šalys rašytinės sutarties nesudarė, todėl, atsakovei ginčijant sutarties dėl paslaugų suteikimo sudarymo faktą, būtina vertinti šalių elgesį ir kitus duomenis, leidžiančius spręsti apie šalių tarpusavio santykius bei jų turinį.
9. Byloje nesant rašytinės paslaugų teikimo sutarties, ieškovė sutarties sudarymo faktą įrodinėjo pateikdama šalių elektroninio susirašinėjimo medžiagą ir duomenis apie nuotekų mašinos judėjimo trajektoriją. Rašytiniai byloje esantys įrodymai patvirtina tokias faktines aplinkybes:
9.1. Nėra šalių ginčo dėl to, kad jos bendravo telefonu 2019 m. birželio 27 d. Byloje pateikta 20.56 val. siųsta žinutė, kurioje klausiama, ar tiktų plovimo paslaugų teikimas 2019 m. birželio 28 d. apie pietus. Atsakymo nėra.
9.2. Pateiktas navigacinės sistemos išrašas, kuriame pavaizduota nuotekų mašinos judėjimo trajektorija, patvirtina, kad 2019 m. birželio 28 d. mašina buvo (duomenys neskelbtini), Vilnius (tai – atsakovės atsiliepime nurodytas jos adresas).
9.3. Pateikti elektroninio susirašinėjimo laiškai pavirtina šalių bendravimą ginčo paslaugų teikimo klausimu. 2019 m. liepos 8 d. ieškovė el. paštu persiuntė atsakovei sąskaitą už paslaugas. Atsakovė, atsakydama į šį laišką, nurodo, kad ieškovė atvažiavo nesusitarusi, kad atsakovė buvo susitarusi su kita įmone dėl tų pačių paslaugų už 110 Eur kainą ir daugiau nemokės; taip pat laiške priekaištaujama, jog pas atsakovę vyko filmavimai ir ji buvo priversta stabdyti darbus. Tos pačios dienos laišku ieškovė nurodo perrašysianti sąskaitą ir priekaištauja dėl to, kad klausimas dėl kainos keliamas po paslaugų suteikimo; taip pat persiunčia sąskaitą. Vėlesni laiškai patvirtina, kad ieškovė, negavusi apmokėjimo, vis ragino atsakovę atsiskaityti, o atsakovė neigia buvus susitarimą. 2019 m. spalio 7 d. laiške ieškovė tvirtina, kad susitarta buvo, ir nurodo, jog pakoregavo sąskaitą pagal pradėtas derybas po paslaugos suteikimo. 2019 m. spalio 7 d. el. laišku atsakovė prašo atsiųsti sąskaitą ir nurodo nenorinti ,,turėti reikalų dėl kapeikų“.
9.4. Byloje pateikta 2019 m. birželio 28 d. ieškovės UAB ,,Dori darbai“ atsakovei UAB ,,Stelas“ išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija DD Nr. 06267 už paslaugas 110 Eur sumai.
10. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Pažymėtina, kad pagal civiliniame procese galiojančius rungimosi ir dispozityvumo principus, kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai leidžia konstatuoti, kad labiau tikėtina, jog ginčo šalių susitarimas dėl paslaugų teikimo buvo ir paslaugos pagal šį susitarimą suteiktos (CPK 185 straipsnis). Tokią išvadą patvirtina ieškovės pateikti nuotekų valymo mašinos judėjimo trajektoriją ginčo laikotarpiu patvirtinantys įrodymai bei šalių elektroninis susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad atsakovė pripažįsta, jog ieškovė buvo atvykusi (nes atsakovė priekaištauja dėl sutrukdyto filmavimo ir nutrauktų jos darbų), taip pat atsakovė 2019 m. spalio 7 d. el. laiške prašo atsiųsti koreguotą sąskaitą. Atsakovė priešingų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės paslaugų suteikimo faktą ar patvirtintų, jog minėtoms paslaugoms suteikti buvo sutarta su kita įmone, kuri darbus ir atliko, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pateiktas šalių susirašinėjimas iš esmės įrodo tai, kad po paslaugų suteikimo kilo šalių ginčas dėl jų kainos. Kaip matyti iš laiškų turinio, ieškovė sumažino paslaugų kainą iki tos, kurią sutiko sumokėti atsakovė. Įvertinus atsakovės laiškų turinį, galima spręsti, jog, tikėtina, šalys nebuvo visko detaliai aptarusios ir sutarusios, todėl kilo tam tikri nesusikalbėjimai dėl darbų atlikimo laiko bei kainos. Tačiau šie nesutarimai nepaneigia paties fakto, kad paslaugos suteiktos, atsakovė jas gavo ir nusiteikusi mokėti ne daugiau 110 Eur (pagal kuriuos ieškovė, iš esmės prisiimdama ne visiškai suderinto susitarimo riziką, išrašė sąskaitą apmokėjimui).
12. Taigi, byloje esantys įrodymai leidžia pripažinti, kad ieškovė suteikė atsakovei nuotekų vamzdžio plovimo paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė už šias paslaugas būtų sumokėjusi. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 110 Eur skolą už suteiktas paslaugas, pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
13. Šios išvados nepaneigia atsakovės argumentai, kad atsakovė nepriėmė atliktų darbų ir šalys nepasirašė darbų priėmimo-perdavimo akto. Grįsdama šiuos teiginius atsakovė nurodo į rangos darbus reglamentuojančius teisės aktus, tačiau rangos ir paslaugų sutartys atribojamos pagal sutarties dalyką: rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Įvertinus šalių tarpusavio santykių turinį, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju šalys sudarė atlygintinių paslaugų teikimo sutartį (CK 6.716 straipsnio 1 dalis), nes šios sutarties dalykas buvo paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Dėl to šiuo atveju netaikytinos rangos teisinių santykių ypatumus nustatančios nuostatos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nurodytų paslaugų teikimo atveju įprastai pasirašomi atsakovės nurodomi dokumentai, be to, nepaneigti ieškovės paaiškinimai, jog pagal nusistovėjusią jos verslo praktiką, nuotekų sistemos valymo darbai gali būti atliekami pagal žodinį susitarimą atvykus į vietą ir klientui nedalyvaujant (CPK 178 straipsnis).
14. CK 6.210 straipsnyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, pagrįstas ir tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2,36 Eur palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 23 d. (pateiktos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo termino) iki 2019 m. lapkričio 18 d. (kreipimosi į teismą).
15. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas reikalavimas priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
16. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 121 Eur už teisinę pagalbą byloje, iš viso – 136 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
17. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,40 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl iš atsakovės valstybei priteistina 5,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Dori darbai“ (j. a. k. 302342799) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Stelas“ (j. a. k. 302725057) 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) skolos, 2,36 Eur (du eurus 36 ct) palūkanų, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (112,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Stelas“ (j. a. k. 302725057) 5,40 Eur (penkis eurus 40 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Latvelė