Civilinė byla Nr. 2-65-804/2012 m.
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00809-2011-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 125.2.; 116.1.
(S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
Lietuvos Respublikos vardu
2012 m. birželio 25 d.
Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas,
sekretoriaujant Nijolei Blaževič,
dalyvaujant ieškovei L. M.,
atsakovui J. J. M.,
Trakų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Alinai Kuleš,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir
n u s t a t ė:
ieškovė prašo nutraukti jos, t.y. ieškovės ir atsakovo J. M. santuoką sudarytą
Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje; priteisti iš atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos; nepilnametės dukters S. M., gim. 2004-08-30, gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; nepilnametei dukrai S. M., gim. (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą iš atsakovo J. M., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 450 Lt; priteisti iš atsakovo J. M. išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2012-04-01 po 450 Lt, viso priteisti 2 250 Lt; santuokoje įgytą turtą padalyti nelygiomis dalimis, santykiu: priteisiant ieškovei 2/3 santuokoje įgyto turto 22000 Lt vertės, o atsakovui 1/3 dalį santuokoje įgyto turto, 11000 Lt vertės ir natūra priteisti sekančiai: ieškovei priteisti 2 kambarių, 57,46 kv. m. bendro ploto butą, u/n (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 24300 Lt. Atsakovui natūra priteisti 0,2817 ha ploto žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini) 1300 Lt vidutinės rinkos vertės ir 1,5700 ha ploto žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), 6600 Lt vidutinės rinkos vertės, automobilį VW PASSAT, 1990 m. gamybos, 800 Lt vertės; atsakovui viso natūra priteisti turto 8700 Lt, už atsakovui natūra tenkančią mažesnę turto dalį iš ieškovės priteistina kompensaciją, kurios mokėjimą prašo išdėstyti 6 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant ieškovui kas mėnesį po 383,33 Lt; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – M; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-08-24 AB DnB bankas suteikė ieškovei vartojamąją paskolą sumoje 20 000,00 Lt, kurios negrąžinta dalis 2012-01-02 sudarė 2777,27 Lt, pagal minėtą paskolos sutartį atsakovas yra laiduotojas, įsipareigojimus bankui po santuokos nutraukimo įsipareigoja vykdyti ieškovė.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 1993-01-09, santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus S. M., kuris yra jau pilnametis, o 2004-08-30 gimė dukra S. M.. Santuokos pradžioje gyveno normalų santuokinį gyvenimą, tačiau prieš 4 m. prasidėjo nesutarimai, barniai, psichologinis smurtas šeimoje iš atsakovo pusės tiek ieškovės, tiek vaikų atžvilgiu. Gyvenimas kartu su atsakovu tapo nepakeliamas. 2011-10-23 atsakovas išėjo iš namų ir nuo to laiko jis visiškai nesirūpina šeima, neremia jos nei materialai nei moraliai. Dėl to, kad atsakovas išardė šeimą iki šiol ieškovė jaučia dvasines kančias, atsirado nemiga, pašlijo sveikata, todėl neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo įvertino 5 000 Lt. Taip pat neturtinę žalą motyvavo tuo, jog reikia sūnui taisyti dantis ir jis nori lankyti vairuotojų rengimo kursus. Mano, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks vaiko interesus. Nurodo, kad dukros S. M. išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia 900 Lt. Šiuo metu išlaikyti nepilnametę dukrą ieškovei padeda jos tėvai. Ieškovės darbo užmokestis per mėnesį nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki 2011 m. lapkričio mėnesio vidutiniškai sudarė 2600 Lt, tačiau per paskutinius mėnesius (2012 m. sausio - vasario mėn.) sumažėjo iki 2076 Lt per mėnesį. Iš savo atlyginimo ieškovė dengia 2007-08-24 AB DnB banko suteiktą vartojamąją paskolą sumoje 20 000,00 Lt, kurios negrąžinta dalis 2012-01-02 sudarė 2777,27 Lt, kas mėnesį moka po 406 Lt. Atsakovas nuo 2011 m. lapkričio mėnesio visiškai neteikė savo nepilnametei dukrai išlaikymo, todėl už šį laikotarpį (nuo 2011-11-01 iki 2012-04-01) prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą po 450 Lt, tai yra viso priteisti išlaikymo įsiskolinimą 2 250 Lt. Santuokos metu įgijom nekilnojamąjį turtą: 0,2817 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), 1300 Lt vidutinės rinkos vertės, taip pat 1,5700 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), 6600 Lt vidutinės rinkos vertės, automobilį VW PASSAT, 1990 m. gamybos, 800 Lt vertės, kuriuos prašo palikti atsakovui. Santuokoje įgytą 2 kambarių, 57,46 kv. m. butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 24300 Lt., prašo palikti ieškovei. Automobilis MITSUBISHI COLT, 1994 m. gamybos, 2003 m. pagal žodinę pirkimo - pradavimo sutartį šalys pardavė, todėl šis automobilis į dalintino turto masę nėra įtraukiamas. Viso dalintino turto vertė 33000 Lt. Prašo atsižvelgti į nepilnamečio vaiko interesus ir nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir santuokoje įgytą turtą padalyti nelygiomis dalimis, santykiu: ieškovei 2/3 santuokoje įgyto turto, o atsakovui 1/3 dalį santuokoje įgyto turto, natūra atsakovui priteisiant turto už 8700 Lt, už atsakovui tenkančią mažesnę turto dalį ieškovė sutinka išmokėti kompensaciją. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,1527 ha ploto žemės sklypas, u/n 4400-1038-5290, esantis adresu: Paluknio k., Paluknio sen., Trakų r. sav., 760 Lt vidutinės rinkos vertės. Nuosavybės įregistravimo pagrindas 2007-02-01 Apskrities viršininko sprendimas Nr. 2.7-79-15887.
Atsakovas su ieškiniu sutiko, tačiau nurodė, kad jis neprivalo mokėti neturtinės žalos į kurią ieškovė įskaičiavo pilnamečio vaiko dantų taisymą ir vairuotojų kursų lankymą. Nurodė, kad 2011 m. spalio mėn. išėjo iš namų, nes buvo sumuštas. Sutinka su ieškovės prašomu turto padalijimu, taip pat sutinka nepilnametei dukrai mokėti po 450 Lt kas mėnesį išlaikymo ir nuo 2011 m. spalio mėn. išlaikymo įsiskolinimą.
Išvadą duodančios institucijos Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalių santuoka sudaryta 1993-01-09 Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 4) ( b.l. 9). Šalys turi nepilnametį vaiką S. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11).
Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad jų šeima iširo ir išsaugoti jos neįmanoma. Sutuoktinių šeiminiai ryšiai yra nutrūkę, nei viena iš šalių neprašė skirti termino susitaikymui.
Dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką bylose dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) kaltės, yra nurodęs, kad CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-49/2008).
Kaip žinia, sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.). Jau minėta, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškinimų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl šalių santuokos iširimo nepateikė ir ieškovės argumentų dėl santuokos iširimo dėl jo kaltės neneigė.
Taigi, iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje, 60 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tarp tėvų kilus ginčui nepilnamečio interesus turi saugoti ir ginti valstybė. Vaiko teisių apsaugos institucija dalyvaudama byloje neturi įstatyme nustatytos pareigos įrodyti ar neigti faktus, kuriais grindžia savo reikalavimus bylos šalys. Vaiko teisių apsaugos tarnybos uždavinys yra saugoti ir ginti vaiko interesus šiam likus be vieno ar abiejų tėvų, nuginčijus tėvystę (motinystę), ir imtis priemonių, kad būtų apsaugotos vaiko teisės augti ir tobulėti deramomis sąlygomis.
Nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas (CK 3.178 str. 1 d.), kuri ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus (CK 3.178 str. 2 d.).
Byloje esanti Trakų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-04-10 išvada Nr. VT2-496 ir atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad šalių vaiko S. M. gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su jos motina ieškove L. M..
Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė negali tinkamai išlaikyti ir užtikrinti šalių vaiko gyvenimo sąlygų, būtinų jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, todėl nepilnamečio vaiko S. M., gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina L. M., t. y. su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje.
Dėl išlaikymo šalių vaikui priteisimo.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Teismas, spręsdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą, pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Pažymėtina, jog tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas.
Prieštaravimų dėl šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio atsakovas nereiškė.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog kiekvieno šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikia apie 900 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, įvertinęs ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, įvertinęs tą aplinkybę, jog atsakovas yra darbingo amžiaus darbingas asmuo, pripažįsta, kad abi šalys privalo lygiomis dalimis prisidėti prie vaikų išlaikymo.
Esant aukščiau nurodytoms, bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju 900 Lt išlaikymas, mokėtinas šalių nepilnamečiam vaikui, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei šalių turtinei padėčiai, tokio dydžio išlaikymas užtikrins būtinas kiekvienam vaikui vystytis sąlygas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažinus, jog abi šalys privalo lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo, konstatuotina, kad atsakovas privalo mokėti šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė paaiškino, jog nuo to momento, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, tai yra nuo 2011 m. lapkričio mėnesio, atsakovas neteikia išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui. Atsakovas neneigė ir neginčijo tos aplinkybės, jog nuo 2011 m. lapkričio mėnesio neteikia išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas dėl 2250,00 Lt išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. balandžio 1 d. priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Be to, nustačius vaiko gyvenamąją vietą, taikytinos CK 3.185 straipsnio 1 dalies ir CK 3.190 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios nustato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis ir kad ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas. Nustačius šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, bei siekiant aiškaus bei nuoseklaus teismo sprendimo įvykdymo ir kad ateityje jam neiškiltų nenumatytų sunkumų tvarkant nepilnamečio vaiko turtą, yra tikslinga pavesti ieškovei šalių vaikui teiktiną išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Plenarinė sesija pažymėjo, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis CK 3.118 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 straipsnis) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis (CPK 375 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Be to, CK 3.117 straipsnio 1 dalis numato, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.).
Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.). Dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jeigu toks padalijimo būdas yra galimas. Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys.
Atsižvelgti į nepilnamečio vaiko interesus, kuris lieka gyventi su ieškove ir atsakovui neprieštaraujant, kad ieškovei būtų priteista 2/3, o atsakovui 1/3 dalis santuokoje įgyto turto, teismas nukrypsta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir santuokoje įgytą turtą padalija nelygiomis dalimis, santykiu: ieškovei 2/3 santuokoje įgyto turto, t.y. 2 kambarių, 57,46 kv. m. bendro ploto butą, u/n (duomenys neskelbtini) - 24300 Lt vertės, o atsakovui 1/3 dalį santuokoje įgyto turto, t.y. 0,2817 ha ploto žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini) . -1300 Lt vidutinės rinkos vertės ir 1,5700 ha ploto žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini) 6600 Lt vidutinės rinkos vertės, automobilį VW PASSAT, 1990 m. gamybos, t.y. atsakovui natūra priteisiant turto už 8700 Lt, o už atsakovui tenkančią mažesnę turto dalį iš ieškovės atsakovui priteistina 3067 Lt kompensacijos.
Santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriams. Kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas pagal CK 3.59 turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidariosios prievolės subjektai) CK 3.109, 6.6, 6.8 straipsnių prasme, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 6.116 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), todėl bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygos gali būti keičiamos tik įstatymo nustatyta tvarka – raštišku visų sutarties šalių susitarimu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis; kreditavimo sutarčių nuostatos). Kreditorius AB DNB bankas nesutinka, kad šalių solidarų kreditinį įsipareigojimą asmeniškai perimtų viena ieškovė (b.l. 44-46, 49-51), todėl ieškovės reikalavimas perimti tokius įsipareigojimus nepagrįstas ir netenkintinas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70. str. 2 d.).
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 1, 2 d. d.).
Kadangi atsakovas paliko šeimą, nevykdė pareigos gerbti kitą sutuoktinį, dėl ko ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, jai atsirado nemiga, tačiau ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad į neturtinę žalą įskaičiavo lėšas mokėtinas už šalių pilnamečio vaiko dantų gydymą, už jo vairuotojo rengimo kursus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovei 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl pavardžių.
Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Patenkinus ieškinį iš dalies ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Pagal pareikštus reikalavimus ieškinys apmokėtinas 1139,50 Lt žyminio mokesčio (100 Lt už santuokos nutraukimą, 810 Lt už dalintiną turtą ir neturtinę žalą, 229,50 Lt už išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą).
Ieškovė ieškinį apmokėjo 300 Lt žyminiu mokesčiu (b.l. 1), o likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (b.l. 37). Iš atsakovo valstybei priteistinos žyminio mokesčio dalys, nuo kurio ieškovė buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p. ) ir kurių sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, t. y. iš atsakovo priteistina 939,50 Lt žyminio mokesčio.
Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, konstatuotina, kad patenkinta 100 procentų neturtinių ir 95,00 procentų turtinių ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina -855,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (285,00 Lt žyminio mokesčio, 570,00 Lt už teisines paslaugas).
Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 7,14 Lt bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu). CPK 96 str. 3 d.).
Kaip jau minėta, iš ieškovės atsakovui priteistina 3067 Lt kompensacijos už jam tenkančią mažesnę turto dalį, iš atsakovo ieškovei priteistina 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, todėl byloje atlikus įskaitymą (CK 1.8, 6.130 str. str.) iš ieškovės atsakovui priteistina 1212,00 Lt piniginės kompensacijos už ieškovei natūra priteistiną atsakovo turto dalį.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartimi (b. l. 38) atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui S. M., gim. (duomenys neskelbtini) , po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sprendimo šioje byloje priėmimo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.8, 3.59, 3.60, 3.60-3.62, 3.63, 3.69, 3.70, 3.123, 3.127, 6.130, 6.250 str. str., CPK 5, 79, 96, 177-178, 270, 375-386 str. str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti L. M. (D), a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1993-01-09 Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 4) dėl J. M. kaltės.
Po santuokos nutraukimo L. M. palikti santuokinę pavardę – M, J. M. – M.
Nustatyti nepilnamečio vaiko S. M., gim. 2004-08-30, gyvenamąją vietą su jos motina L. M. jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš J. M. išlaikymą nepilnametei dukrai S. M., gim. (duomenys neskelbtini) , po 450,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. balandžio 1d. iki vaiko pilnametystės, t.y. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš J. M. išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai S. M., gim. (duomenys neskelbtini) , 2 250 Lt už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2012-04-01.
Pavesti L. M. tvarkyti nepilnametei dukrai S. M. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.
Priteisti L. M. nuosavybės teise butą, unikalus Nr (duomenys neskelbtini) , kurio vertė 24300 Lt.
Priteisti J. M. 0,2817 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1300 Lt.
Priteisti J. M. 1,5700 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 6600 Lt.
Priteisti J. M. jo vardu registruotą automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas WVWZZZ31ZLE273196, pirma registracija 1990-05-15, kurio vertė 800 Lt.
Kreditiniai įsipareigojimai kreditoriui AB DNB bankas pagal 2006-12-12 kredito sutartį 2007-08-24 kreditavimo sutartį Nr. 2700-2007-24897 atitenka L. M. ir J. M. solidariai.
Priteisti iš L. M. 1212,00 Lt piniginės kompensacijos J. M.. Piniginės kompensacijos mokėjimą išdėstyti 4 mėnesiams, L. M. mokant J. M. po 404 Lt kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki bus sumokėta visa priteista kompensacija.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartimi J. M. taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikiną materialinį išlaikymą S. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-03-23 iki sprendimo šioje byloje priėmimo.
Pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2012-03-27 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimo – J. M. sumokėtas sumas įskaityti į nepilnametei dukrai S. M., gim. (duomenys neskelbtini) , priteistą išlaikymą.
Priteisti iš J. M. 939,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Ričardas Prašmuntas