Civilinė byla Nr. 2S-1841-302/2011
Procesinio sprendimo kategorija 128.17; 122.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. gruodžio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB Swedbank pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuotas asmuo D. P. (skolininkė, įkeisto turto savininkė),
n u s t a t ė :
Pareiškėjas (kreditorius) AB Swedbank kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš suinteresuoto asmens (skolininkės ir įkeisto turto savininkės) D. P. , jai nevykdant hipoteka užtikrintos prievolės – 2004-12-22 kredito sutarties Nr. 04-059128-FA, 2005-06-22 susitarimo Nr. 04-059128-FA (su visais vėlesniais padarytais jos pakeitimais ir papildymais).
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės teise priklausančius D. P. , 0,1000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su priklausiniu – 245,09 kv. m. ploto gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) ), uždraudžiant įkeistų daiktų savininkei jais disponuoti. Išaiškino daiktų savininkei, kad areštavus įkeistą turtą, ji netenka teisės perleisti turto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į turtą arba mažinti jo vertę. Įspėjo skolininkę (įkeisto daikto savininkę), kad negrąžinus skolos, t. y. 49 168,44 EUR negrąžinto kredito, 692,39 EUR nesumokėtų palūkanų, 105,98 EUR delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą, 47,39 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, viso – 50 014,20 EUR bei 133 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti.
Teismas, nustatęs, kad kreditorius tinkamai įvykdė pareigą pranešti kitai sutarties šaliai apie vienašališką sutarties nutraukimą, o skolininkė buvo tinkamai apie tai informuoti, įkeistą turtą areštavo. Išvadą dėl tinkamo pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą teismas motyvavo tuo, kad banko laiškai, adresuoti skolininkei, siųsti kredito sutartyje ir hipotekos lakšte nurodytais adresais – (duomenys neskelbtini), pasiekė jos gyvenamąją (įkeisto turto buvimo) vietą, tačiau gavėja registruotos pašto korespondencijos siuntos neatsiėmė (persikraustė), o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas; sutarties šalys privalo bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 d., 200 straipsnio 1 dalis), todėl negali būti pateisinamas sutarties šalies elgesys, kai šalis vengia priimti sutarta siunčiamą pranešimą, nepranešusi pakeičia gyvenamąją vietą, neinformavusi kitos šalies ilgam laikui išvyksta ir pan., asmeniui šios pareigos nevykdant, kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Teismas vadovavosi Civiliniame kodekse įtvirtinta prezumpcija, nustatančia, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), skyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (CK 6.166 straipsnis) (2009 m. birželio 18d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009).
Teismui nustačius, kad priimta nutartis neįteikta skolininkei, dėl ko tolimesnis skolos išieškojimas negalimas, nustatė pareiškėjui terminą patikslinti skolininkės gyvenamosios vietos adresą ar nurodyti kitus galimus procesinių dokumentų įteikimo jai būdus. Pareiškėjo prašymu teismas 2010-12-15 nutartimi leido įteikti procesinius dokumentus skolininkei D. P. per pasirinktą antstolį. Nepavykus nutarties įteikti pasirinktu būdu, 2011-01-20 nutartimi teismas leido įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu.
Pareiškėjas (kreditorius) pateikė teismui pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, prašydamas parduoti už skolą iš varžytynių hipotekos lakštu įkeistus nekilnojamuosius daiktus, priteisti sutartines palūkanas, kurios sudaro 6 mėn. eurų LIBOR + 1,55 proc. marža, nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo, priteisti 5 proc. įstatymines palūkanas nuo visos kredito gavėjo įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visos kredito grąžinimo dienos.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. kovo 14 d. nutartimi išieškojo kreditoriaus naudai iš D. P. skolą, t.y. 49 168,44 EUR negrąžinto kredito, 1 149,39 EUR nesumokėtų palūkanų, 263,17 EUR delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą, 133,98 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, viso – 50 714,98 EUR bei 333,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, 6 mėn. EURIBOR+1,55 proc. sutartinių metinių kintamų palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos, 5 proc. metines palūkanas nuo prašymo gavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Priverstinai pardavė iš varžytynių D. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: 0,1000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su priklausiniu – 245,09 kv. m. ploto gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini) .).
Teismas tenkino pareiškimą nenustatęs, kad skolininkė per vieną mėnesį nuo arešto nutarties jai įteikimo (viešo paskelbimo būdu) būtų grąžinusi kreditoriui visą skolą.
Suinteresuotas asmuo (skolininkė ir įkeisto turto savininkė) D. P. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad ji nuolat gyveno tuo pačiu adresu, kuriuo buvo siunčiami dokumentai, todėl jie turėjo jai būti įteikti, kad galėtų tinkamai ginti savo teises.
Nurodo, kad šiuo metu ji bando vesti derybas su pareiškėju, tačiau jai nesudaromos galimybės sumažinti ir mokėti kreditą šiuo jai sunkiu periodu mažesnėmis dalimis.
Pareiškėjas (kreditorius) AB Swedbank atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai įvykdė įstatymo reikalavimus ir atliko visas nustatytas privalomas procedūras, kurių teisėtumo skolininkė neginčija, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutarties.
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad hipotekos skyriaus teisėjos nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, reglamentuojančių prašymų dėl skolos iš įkeisto turto išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, nepažeidžiant kitų procesinės teisės normų, civilinio proceso principų, todėl tokios teismo nutarties nėra pagrindo keisti ar naikinti.
Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalis nurodo, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo sutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytinių. Jeigu nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos praėjus dviem mėnesiams hipotekos kreditorius nesikreipė dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, hipotekos teisėjas priima nutartį panaikinti įkeisto daikto areštą ir išregistruoja nutartį areštuoti įkeistą daiktą iš turto arešto aktų registro.
Atskirajame skunde nurodoma, kad suinteresuotas asmuo neturėjo galimybės tinkamai susipažinti su teismo priimta nutartimi dėl turto arešto, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka ir sprendžia, kad jis neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad suinteresuotam asmeniui nutartis dėl turto arešto buvo įteikta viešo paskelbimo būdu nustačius, kad tiek kredito sutartyje, tiek hipotekos lakšte nurodytais jo gyvenamosios (įkeisto turto buvimo) vietos adresais pareiškėjui siunčiant pranešimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo jo rasti nepavyko, siųsti dokumentai grįžo neįteikti, nes šis asmuo, kaip matyti iš grąžinimo priežasčių, nurodytų ant vokų, persikraustė, „nežinomas“ (b.l. 40). Atsižvelgiant į tokias aplinkybes pirmosios instancijos teismui nepavykus įteikti procesinių dokumentų suinteresuotam asmeniui D. P. (duomenys neskelbtini) adresu, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis procesinės teisės normų, pagrįstai įpareigojo pareiškėją patikslinti duomenis apie suinteresuoto asmens gyvenamąją vietą arba pasirinkti kitus procesinių dokumentų įteikimo būdus. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų per antstolį ir paskelbus apie nutartį viešo paskelbimo būdu, laikytina, kad pareiškėjai tapo žinoma apie tokią nutartį jos paskelbimo dieną.
Pažymėtina, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos Civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinis teismas, aiškindamas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jam vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Nutartimi dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su kreditavimo sutarties neįvykdymo teisinėmis pasekmėmis, prievolės dydžiu, tarp kreditoriaus ir skolininkų / įkeisto turto savininko kilusiu ginču dėl įkeisto turto vertės, nevertina, kokios priežastys sutrukdė skolininkams / įkeisto turto savininkui įvykdyti prievolinius įsipareigojimus kreditoriui, bei kokios jų galimybės susitaikyti ir tęsti sutarties vykdymą, tik konstatuoja, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio pagrindu, ir kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, bei vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalimi areštuoti įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į tai, jog hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (Civilinio kodekso 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis), sprendžia, kad hipotekos teisėja neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikšto pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš suinteresuoto asmens hipoteka įkeisto turto.
Atskirajame skunde dėstomi argumentai, susiję su suinteresuoto asmens nurodomomis aplinkybėmis, jog jai priklausančio turto rinkos vertė gerokai viršija suteiktą kreditą ir palūkanas, neturi teisinės reikšmės tikrinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos Civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinis teismas, aiškindamas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jam vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Taigi nutartimi dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėjas tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio nuostatomis priima atitinkamą sprendimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, bet nevertina aplinkybių, susijusių su tikslingumu parduoti įkeistą daiktą iš varžytynių.
Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, jog ji, manydama, kad jos teisės, susijusios su minėtos kreditavimo sutarties vykdymu, yra pažeidžiamos, nesutikdama su pareiškėjo reikalavimu priverstinai išieškoti skolą, turi teisę kreiptis į teismą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles siekdama apginti, jos manymu, pažeistas teises.
Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama hipotekos skyriaus teisėjos nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktas).
Teismo turėtos pašto išlaidos, kurios neviršija 10 Lt, nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teismas
n u t a r ė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Romualda Janovičienė