Baudžiamosios bylos Nr. 1-127-1023/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18822-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.1; 1.1.8.8; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1;

2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 5 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

S. G. 2017 m. balandžio 19 d., apie 22.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesterio parodymai 2,00 alkoholio koncentracija), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė du smūgius ranka į galvos sritį, savo šeimos nariui – sūnui D. G., tokiais veiksmais nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas įtariamuoju S. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 53-55), kad 2017 m. balandžio 19 d. jis išgėrė alkoholinių gėrimų. Kai jis grįžo į namus apie 22.45 val., visi vaikai buvo namuose, jis stovėjo virtuvėje ir jam kažką sūnus D. pasakė, tada jis nuėjo į sūnaus kambarį su juo pasiaiškinti. Sūnus jam pradėjo priekaištauti, kad jis buvo išgėręs. Jis supyko ir sudavė du smūgius ranka D. į galvą, po ko šis jam sudavė vieną smūgį į nosį. Jis dėl sūnaus suduoto smūgio jam pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Kai jis sudavė D. smūgius, jo kitas nepilnametis sūnus A. nematė, nes buvo kitame kambaryje. Po konflikto jis iš D. kambario išėjo. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir nekonfliktuos su D. ir kitais vaikais.

Nukentėjusysis D. G. parodė (b. l. 15-16, 19-21), kad 2017 m. balandžio 19 d., apie 22.45 val., namo grįžo girtas tėvas S. G., kuris pradėjo priekaištauti dėl nesuprantamų dalykų, po to pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, varyti jį iš namų. Viskas vyko jo kambaryje. Jis prašė tėvo nurimti, taip pat ramino ir sesuo, siūlė jam nueiti išsimiegoti į kitą patalpą, bet tėvas neklausė, buvo agresyvus. Jis matė, kad į virtuvę išgirdę konfliktą atėjo jo pilnametė sesė A. ir nepilnametis brolis A.. Kiek laiko jie buvo virtuvėje nematė, nes tėvas mosuodamas kumščiais puolė prie jo ir du kartus su ranka pataikė jam į pakaušį, sukėlė fizinį skausmą, jis nuo smūgių buvo parkritęs ant sofos-lovos, žymių neliko, jis gindamasis gal netyčia ir sudavė vieną  smūgį atgal, bet tikrai nekirto. Po konflikto tėvas išėjo iš kambario į virtuvę. Dėl jo atžvilgiu sukelto smurto, tai pastebėjusi sesė išsigando ir iškvietė policijos pareigūnus. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja A. G. parodė (b. l. 27-28), kad 2017 m. balandžio 19 d. jos tėvas S. G. girtas grįžo namo. Parėjus girtam tėvui ji išgirdo žodinį konfliktą tarp tėvo ir D.. Tėvas vijo D. iš namų, vadino necenzūriniais žodžiais. D. prašė tėvo ramintis, išeiti miegoti į kitą patalpą ir jiems netrukdyti. Ji atėjusi į virtuvę pamatė, kad girtas tėvas jau ne tik šauukia, bet ir mosikuojasi rankomis suspaustais kumščiais ir, jos manymu, ketina kirsti D.. Ji tėvą matė iš nugaros, į jos raginimus nustoti konfliktuoti niekas nereagavo. Ji matė kaip tėvas mosikavosi rankomis suspaustais kumščiais ir po to D. parkrito ant sofos-lovos. Ji tiksliai pasakyti negali ar D. parkrito dėl smūgio ar pastumtas. Po to D. atsikėlė ir pastūmė tėvą, kuris parkrito ant batų dėžės prie laiptų.

Be kaltinamojo S. G. prisipažinimo, jo ir nukentėjusiojo D. G., liudytojos A. G. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2017 m. balandžio 20 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-18822-17 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl fizinio skausmo sukėlimo (b. l. 1-2);

2017 m. balandžio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 8, 10-11), kuriame užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini);

asmens blaivumo testas (b. l. 29), kuriuo 2017 m. balandžio 19 d. 23.20 val. S. G. nustatytas 2,00 promilių girtumas.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis smurtavo artimoje aplinkoje prieš artimą asmenį – sūnų D. G., t. y. 2017 m. balandžio 19 d., apie 22.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesterio parodymai 2,00 alkoholio koncentracija), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė du smūgius ranka į galvos sritį, savo šeimos nariui – sūnui D. G., tokiais veiksmais nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už S. G. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis S. G. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 59-61).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą asmenį – sūnų. Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo S. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis S. G. praeityje neteistas (b. l. 33), eilę kartų baustas administracine tvarka (b. l. 34-37), nedirbantis (b. l. 38), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 39), narkologo ir psichiatro įskaitose neįrašytas (b. l. 41). Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia. Nukentėjusiajam 2017 m. balandžio 20 d. išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 56). Kaltinamasis sutinka su prokurorės pasiūlyta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį, kuri atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis pirmą kartą teisiamam asmeniui.

Pagal BK 641 straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką S. G. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2017 m. balandžio 19 d. 23.00 val. iki 2017 m. balandžio 20 d. 10.40 val. (b. l. 44-45, 47) (BK 65-66 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a  (į s a k o) :

S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. G. paskirti galutinę 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti S. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. balandžio 19 d. 23.00 val. iki 2017 m. balandžio 20 d. 10.40 val. t. y. 1 parą, ją prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.

Išaiškinti S. G., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                                                 Vaida Baumilė