Baudžiamoji byla Nr. 2K-470/2011
Proceso Nr. 1-87-1-00047-2009-9
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
1.2.25.4.3.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį 20 MGL (2500 Lt) bauda.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė:
R. D. nuteistas už tai, kad, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles (toliau – KET), dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. 2007 m. balandžio 15 d., apie 15.55 val., kelio Trakai–Vievis 17 km, Elektrėnų sav. teritorijos ribose, vairuodamas R. Norbutui priklausantį automobilį „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kitiems asmenims bei aplinkai, sutrikdė eismą ir taip pažeidė KET 53 punkto reikalavimus; nesiėmė visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, taip pažeidė KET 64 punkto reikalavimus; prieš pradedamas keisti važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio eismo dalyviui, taip pažeidė KET 145 punkto reikalavimus; apsisukimo manevrą pradėjo atlikti ne nuo kraštinės kairės padėties, nedavė kelio ir sudarė neišvengiamą kliūtį iš paskos prie jo priartėjusiam motociklui „Yamaha (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. V., t. y. R. D., prieš sukdamas į kairę, privalėjo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, ir taip pažeidė KET 150 punkto reikalavimus, dėl to G. V. vairuojamas motociklas atsitrenkė į R. D. vairuotą automobilį. Įvykusio eismo įvykio metu G. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Kasaciniu skundu R. D. prašo panaikinti teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimuose nepagrįstai konstatuota, kad tarp jo padarytų KET pažeidimų ir kilusio eismo įvykio bei jo padarinių egzistavo priežastinis ryšys ir kad būtent jo padaryti pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėmis nutartimis yra suformuota teismų praktika aiškinant BK 281 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.
Taikant BK 281 straipsnį priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Teismas turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus KET pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje numatytus padarinius, priežastis. Kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, o tai reiškia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse įtvirtintos nuostatos yra itin reikšmingos ir nagrinėjamoje byloje.
Abiejų instancijų teismai pripažino, kad KET pažeidimus padarė tiek jis, tiek nukentėjusysis G. V.. Apygardos teismas konstatavo, kad nukentėjusysis, pažeisdamas KET 174 punktą, motociklu važiavo apie 94 km/h greičiu vietoje leistino 50 km/h greičio, taip pat pažeidė KET 194 punktą, nes nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Būtent šie teismo konstatuoti nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai, taip pat KET 180.2, 181 punktų pažeidimai, dėl kurių teismas nepasisakė, nors jie buvo nurodyti apeliaciniame skunde, ir yra būtinoji eismo įvykio kilimo ir žalingų padarinių atsiradimo sąlyga.
Pagrindinis teismų konstatuotas jo padarytas pažeidimas – tai, kad jis apsisukimo manevrą pradėjo atlikti ne nuo kraštinės kairės padėties, nedavė kelio artėjusiam motociklui ir taip sudarė jam neišvengimą kliūtį. Iš buvusios situacijos pašalinus jo padarytą formalų KET 150 punkto reikalavimų pažeidimą, eismo įvykis vis tiek būtų įvykęs ir jo padariniai būtų buvę tokie patys. Tačiau tuo atveju, jeigu G. V. būtų laikęsis KET 174, 194, 180.2, 181 punktų reikalavimų, būtų važiavęs gyvenvietėje leistinu greičiu kuo arčiau dešiniojo kelkraščio ir nebūtų bandęs kairiąja puse apvažiuoti posūkio signalą rodančio automobilio, jis būtų išvengęs susidūrimo. Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – ir LTEC) specialisto išvados Nr. 11-494 (08), kurią teismai vertino kaip pagrįstą, 1 punkte nurodyta: „tikėtina, kad G. V., važiuodamas didžiausiu leistinu gyvenvietėse 50 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su ne iš kraštinės kairės padėties apsisukimo manevrą pradėjusiu automobiliu ,,Audi A4“, laiku stabdydamas savo vairuojamą motociklą“. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas LTEC ekspertas V. Matusevičius parodė, jog negali paneigti ar patvirtinti to, kad jei G. V. nebūtų viršijęs greičio, nebūtų įvykęs eismo įvykis. Jokie bylos įrodymai nepaneigia šios tikimybinės išvados, o visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. Taigi ta aplinkybė, kad jo vairuojamas automobilis manevrą pradėjo ne nuo kairės važiuojamosios kelio dalies, visai neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui ir nebuvo šio įvykio priežastis bei būtinoji sąlyga, t. y. eismo įvykio priežastis ir būtinoji sąlyga buvo ne jo, o kito eismo įvykio dalyvio (G. V.) padaryti KET pažeidimai.
Apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad jis nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo – nebūdamas pakankamai atidus, tinkamai neįvertinęs artėjančio motociklo, automobiliu užkirto kelią pravažiavimui. Tačiau asmenį baudžiamojon atsakomybėn už neatsargų nusikaltimą, padarytą dėl nerūpestingumo, galima patraukti tik tokiu atveju, jei jis turėjo pareigą suvokti savo veikos pavojingumą ir (ar) jei objektyviai turėjo galimybę išvengti žalingų padarinių kilimo. Pradėdamas apsisukimo manevrą jis objektyviai negalėjo numatyti ar tikėtis, kad koks nors kitas eismo dalyvis gyvenvietės teritorijoje važiuos dvigubai didesniu nei leistinas greitis ir dėl to jis nespės atlikti suplanuoto manevro, o šis eismo dalyvis praras techninę galimybę laiku sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę.
Skundžiamuose teismų sprendimuose nurodyta, kad jis pažeidė KET 53, 64, 145, 150 punktų reikalavimus. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėmis nutartimis yra ne kartą konstatuota, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik už tuos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, kurie yra priežastiniu ryšiu susiję su BK 281 straipsnyje numatytais padariniais. KET 53, 64, 145 punktų reikalavimų pažeidimai turėjo būti iš kaltinimo pašalinti kaip pertekliniai ir kaip nesantys eismo įvykio priežastimis. Tokių perteklinių su eismo įvykiu priežastiniu ryšiu nesusijusių tariamų pažeidimų įrašymas į nuosprendžio konstatuojamąją dalį turi būti vertinamas kaip netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas.
Apygardos teismo teisėjų kolegija nenagrinėjo dalies svarbių apeliacinio skundo argumentų, turinčių esminę reikšmę nustatant priežastinį ryšį tarp padarytų eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių. Teisingas priežastinio ryšio nustatymas yra esminė aplinkybė šioje byloje sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo šiam klausimui ir šiems apeliacinio skundo argumentams skirti itin didelį dėmesį, o ne formaliai atmesti skundo argumentus jų net neišnagrinėjęs.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras S. Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo R. D. kasacinį skundą atmesti.
Kasatorius nurodo, kad jis nepagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo (BK 281 straipsnio 3 dalyje), nes teismų sprendimai nėra pagrįsti išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismai netinkamai įvertino nustatytas bylos aplinkybes bei abiejų eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų reikšmę padarinių atsiradimui. Šie kasatoriaus teiginiai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš teismų sprendimų, R. D. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, grindžiama surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visumos įvertinimo pagrindu. Teismai nustatė, kad KET pažeidė tiek kasatorius, tiek ir nukentėjusysis G. V., tačiau tik nuteistojo padaryti KET 145, 150 punktų pažeidimai sukėlė eismo įvykį, kuriuo metu buvo sunkiai sutrikdytą nukentėjusiojo sveikata, o tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys.
Nepagrįstai kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo nagrinėti, ar nukentėjusysis nepažeidė KET 180.2, 181 punktų, reglamentuojančių lenkimo taisykles, reikalavimų. Lenkimas – vienos ar kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Duomenų, kad G. V. ruošėsi lenkti ar buvo pradėjęs lenkimą, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad eismo įvykio metų galiojusių KET 181 punktas įpareigojo apvažiuoti sukančią į kairę transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins važiuojamąją juostą, tik tuo atveju, jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas ne tik rodo kairįjį posūkio signalą, bet ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui). Kadangi kasatorius manevrą atlikinėjo pažeisdamas KET reikalavimus (iš anksto nepasitraukė prie pat jo važiuojamosios dalies kairiojo krašto), todėl motociklo vairuotojas neteko galimybės suvokti, kad nuteistasis keis važiavimo kryptį, ir prarado galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu. Taigi pagal nustatytas bylos aplinkybes R. D. padaryta veika pagrįstai pripažinta nusikalstama ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.
Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą. Teismas nutartyje visais bylai svarbiais aspektais, kurie buvo nurodyti nuteistojo R. D. apeliaciniame skunde, pasisakė, t. y. dėl kaltės rūšies ir formos, kasatoriaus ir nukentėjusiojo padarytų KET pažeidimų vertinimo ir jų įtakos eismo įvykiui kilimui, dėl būtinojo priežastinio ryšio tarp kasatoriaus padarytų KET pažeidimų ir atsiradusių padarinių, dėl įrodymų vertinimo, dėl specialistų išvadų vertinimo. Sprendimas pagrįstas motyvuotomis išvadomis.
Nuteistojo R. D. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl R. D. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį
BK 281 straipsnio 3 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Šiame straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.
Kasaciniame skunde nuteistasis R. D. ginčija jo nuteisimą pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, pažymėdamas, kad teismų sprendimus laiko neteisėtais ir nepagrįstais dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų, bei priežastinio ryšio tarp jo padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių buvimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnis), todėl R. D. skunde nurodomi argumentai dėl jo veikos įrodytumo nagrinėtini tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK reikalavimų pažeidimais (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Iš teismo medicinos specialisto išvados (T.1, b. l. 35) matyti, kad G. V. eismo įvykio metu, 2007 m. balandžio 15 d., buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad KET pažeidė abu eismo dalyviai. Kasatorius pažeidė KET 53, 64, 145, 150 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kitiems asmenims, aplinkai ir sutrikdė eismą, taip pažeisdamas bendrąsias eismo dalyvių pareigas (53, 64 punktus), taip pat keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio kitam eismo dalyviui (145 punktas), apsisukimo manevrą pradėjo atlikti ne nuo kraštinės kairės padėties ir pasukęs vairuojamą automobilį į kairę skersai kelio nedavė kelio iš paskos ta pačia kryptimi važiavusiam motociklu nukentėjusiajam (150 punktas). Nukentėjusysis G. V. pažeidė KET 174 punkto reikalavimus, kuriame numatyta, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, reikia nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir turėjo būtinąjį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas tokiais atvejais apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Padaryta veika (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-522/2010, 2K-73/2011).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008 m. sausio 31 d. specialisto išvadomis Nr. 11-1788(07) ir Nr. 11-494 (08) nustatyta, kad automobilio „Audi A4“ vairuotojas R. D., apsisukimo manevrą pradėdamas ne nuo kelio kraštinės padėties, sudarė neišvengiamą kliūtį iš paskos prie jo artėjusio motociklo „Yamaha (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. duomenys neskelbtini) vairuotojui G. V., ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga (T. 1, b. l. 103–110, 122–124).
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos įrodymus, padarė išvadą, kad R. D. padaryti KET pažeidimai nagrinėjamoje situacijoje buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir šio įvykio metu atsiradusiems padariniams atsirasti.
Apeliacinės instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutarties motyvus, įvertinęs byloje gautus įrodymus taip pat padarė išvadą, kad būtent R. D. veiksmai (neįsitikino, kad nėra veiksnių, trukdančių ar ribojančių matomumą, jog manevras bus saugus, nedavė kelio artėjusiam motociklui ir taip sudarė neišvengiamą kliūtį, neabejotinai pažeisdamas KET 145, 150 punktų reikalavimus) buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir jo metu kilusiems padariniams atsirasti.
BK 14 straipsnyje numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė galima tik padarius nusikalstamą veiką tyčia ar dėl neatsargumo. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį šio straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik dėl neatsargumo.
Pagal BK 16 straipsnį nusikaltimas yra neatsargus, jei jis padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Pirmosios instancijos teismas 2009 m. spalio 27 d. nuosprendyje neįvardijo neatsargumo rūšies. Apygardos teismas padarė išvadą, kad kasatorius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad R. D., nebūdamas pakankamai atidus, tinkamai neįvertino artėjančio motociklo ir savo automobiliu jam užkirto kelią pravažiuoti. Būtent nuteistojo R. D. padaryti KET pažeidimai nagrinėjamojoje situacijoje buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir jo metu kilusiems padariniams atsirasti.
Teisėjų kolegijos nuomone, duomenų, kad G. V. ruošėsi lenkti ar buvo pradėjęs lenkimą byloje, nėra, todėl kasatoriaus argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas privalėjo nagrinėti, ar nukentėjusysis nepažeidė KET 180.2, 181 punktų reikalavimų, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, BPK 88, 90 straipsnius sutartiniais pagrindais atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, neturi teismo ekspertizės akto ar specialisto išvados statuso, jį gali būti vertinama tik kaip konsultacinė išvada, kuriai suteikti pirmenybės nėra įstatyminio pagrindo.
Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas neignoravo R. D. gynėjo užsakymu atliktos prof. habil. dr. O. Lukoševičienės išvados (T. 2, b. 1. 3-16), išsamiai ją išanalizavo, įvertino jos turinį, palygino su kitais bylos įrodymais bei motyvuotai nustatė, kad ši išvada nepaneigia kasatoriui pateikto kaltinimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.
Specialisto išvadoje Nr. 11-494 (08) pažymėta, kad motociklo vairuotojas neteko galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Audi A4“ dėl to, jog viršijo leistiną važiavimo greitį, tačiau ši aplinkybė nepripažintina kaip pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga.
Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju motociklo vairuotojo važiavimas didesniu nei leistina greičiu grėsmės eismo saugumui nekėlė, o automobilio vairuotojas, pradėdamas apsisukimo manevrą ne nuo kraštinės kelio padėties, sudarė kliūtį iš paskos važiavusiam vairuotojui, kuris negalėjo numatyti, kad sulėtinęs greitį automobilio vairuotojas pradės apsisukimo manevrą ir automobiliu užtvers kelią, ir būtent dėl to motociklo vairuotojas neturėjo galimybės išvengti susidūrimo.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apklaustas teismo posėdyje ekspertas V. Matusevičius negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad jei G. V. nebūtų viršijęs leistino greičio, eismo įvykis nebūtų įvykęs (T. 2, b. l. 179).
Taigi R. D. argumentas, kad, iš buvusios situacijos pašalinus jo padarytus KET pažeidimus, eismo įvykis vis tiek būtų įvykęs ir jo padariniai būtų buvę identiški, neatitinka bylos duomenų. Priešingai, iš to darytina išvada, kad jei analogiškoje situacijoje R. D. būtų laikęsis KET reikalavimų, o G. V. vis vien būtų pažeidęs byloje konstatuotus KET reikalavimus, kelių eismo įvykis būtų neįvykęs.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismų išvada, jog R. D., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis ir buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, yra pagrįsta, o R. D. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo R. D. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Jonas Prapiestis
Antanas Klimavičius
Viktoras Aidukas