Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-771-579/2013

                                                                                         Proceso Nr. 4-69-3-03244-2013-1

  Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

45.4.4; 45.4.5.; 79.1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutarimo M. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutarimu M. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., ir nubaustas pagal ATPK 127 str. 3 d. - 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, pritaikęs ATPK 33 str., teismas paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą - 4500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, už tai, kad jis 2013-03-22 apie 07.56 val., prie Kovo 11-osios g. 102-ojo namo, Kaune, būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas 1,43 promilių girtumo laipsnis), vairuodamas automobilį BMW „316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , sukdamas į kairę išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su prie sankryžos stovėjusiu R. S. Razmos vairuojamu automobiliu Renault „Vel Satis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio pasišalindamas iš įvykio vietos nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atsitrenkė į priekyje iš šalutinio kelio išvažiavusį automobilį Audi „A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą P. Pažėros ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 113 p., 133 p., 231 p.

M. Š. skundžia pirmosios instancijos teismo nutarimą, prašo sumažinti jam paskirtą piniginę baudą ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiką. Taip pat prašo leisti baudą sumokėti periodinėmis mėnesinėmis įmokomis. Nurodo, jog pažeidimus pripažino ir dėl tokio neapgalvoto poelgio gailisi.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

M. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

ATPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N17?103/2007, N1?1396/2007, N444-3096/2010). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių M. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Skunde detalesnių argumentų, dėl kurių turėtų būti taikomas ATPK 301 str. ir skiriama švelnesnė nuobauda, nenurodyta. Tai, kad M. Š. prisipažino padaręs jam inkriminuotus pažeidimus ir dėl jų gailisi, yra asmens atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 301 str. nuostatas. Pirmos instancijos teismas M. Š., atsižvelgdamas į minėtą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pagrįstai skyrė minimalias ATPK 127 str. 3 d., ir 130 str. 1 d. sankcijose numatytas nuobaudas. M. Š. padarė vienus iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl darytina išvada, kad M. Š. paskirtos administracinės nuobaudos individualizuotos tinkamai, yra adekvačios padarytiems administraciniams pažeidimams ir nėra per griežtos. Paskirtos nuobaudos subendrintos taip pat teisingai, laikantis ATPK 33 str. reikalavimų.

Pažymėtina, jog prašymai dėl baudos išdėstymo sprendžiami pirmos instancijos teisme, todėl M. Š. išaiškintina teisė kreiptis į nutarimą priėmusį teismą su motyvuotu prašymu leisti baudą mokėti periodinėmis įmokomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje surinktus duomenis, jų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

        Teisėjas                                                                                         Evaldas Gražys