Pirmosios instancijos teismo                                                   Civilinė byla Nr. 2A-285-544/2013

teisėja Ingrida Kirsnytė                                                           Proceso Nr. 2-08-3-06338-2012-8

         Procesinio sprendimo kategorija: 33;35.3.5;                 42.11.5; 50.8; 114.11; 121.18;  

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 7 d.

                     Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės kolegijos teisėjų Laimutės Sankauskaitės ir Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Panevėžio žemės ūkio bendrovės „Vadokliai“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-196-902/2013 pagal ieškovės ieškinį atsakovui M. S., esant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centras, dėl sutarčių vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo vykdyti sutartis ir jas įregistruoti nekilnojamojo turto registre. 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

NUSTATĖ:

Ieškovė ieškiniu prašė: pripažinti neteisėtais 2012 m. gegužės 18 d. vienašalius 2010 m. sausio 1 d.  sudarytų sutarčių Nr. 456, Nr. 457, Nr. 458 nutraukimus dėl atsakovui  nuosavybės teise priklausančių trijų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) nuomos, įpareigoti sutartis vykdyti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.  Pagal minėtas nuomos sutartis atsakovas ieškovei žemės sklypus išnuomavo iki 2012 m. gruodžio 31 d. 2012 m. gegužės 18 d. pranešimu, kuris pas ieškovę registruotas 2012 m. gegužės 29 d., atsakovas informavo, kad nutraukia minėtų žemės sklypų nuomos sutartis  jų 4.3., 5.1., 5.2., 7.1. punktų ir LR CK 6.564 str. pagrindais, t. y. dėl tariamo nuomos mokesčio nemokėjimo ilgiau kaip 3 mėnesius. 2012 m. rugpjūčio 16 d. pranešimu informavo atsakovą, kad jo pranešimas dėl sutarties nutraukimo yra neteisėtas,  kad jo nepripažįsta, nes nuomos mokesčio įsipareigojimai pilnai įvykdyti bei nurodė, kad turi pirmumo teisę sudaryti naują nuomos sutartį ar pirkti sklypus pagal tą kainą, už kurią jie parduodami, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. Pagal sutarčių  5.1 punktą, nuomos mokestis už einamuosius metus turėjo būti sumokamas iki einamųjų metų gruodžio mėnesio trisdešimt pirmos dienos. Nors nuomos mokesčio mokėjimas kurį laiką uždelstas, tačiau vienašalis sutarčių nutraukimas nepagrįstas. Kasos išlaidų orderyje atsakovas pasirašė, kad nuomos mokestį priima, kas reiškia, jog jis sutiko su tokiu prievolės įvykdymo terminu. Todėl atsakovas neteko teisės remtis nuomos mokesčio sumokėjimo termino praleidimu kaip pagrindu vienašališkai nutraukti sutartį. Atsakovas, pateikdamas pranešimą dėl sutarčių nutraukimo, nesilaikė LR CK 6.218 str., 6.564 str. bei nuomos sutarčių 7.1. p. nustatytos vienašalio sutarties nutraukimo tvarkos. Pateikdama pranešimą apie sutarties nutraukimą, šalis privalo nustatyti kitai šaliai terminą sutarties vykdymo trūkumams pašalinti ir prievolei įvykdyti. Iš NTR  minėtos nuomos sutartys atsakovo prašymu buvo išregistruotos 2012 m. rugpjūčio 29 d. Mano, kad atsakovas  taip bando apeiti ieškovės pirmenybės teisės nuomotis ir (ar) pirkti nuomojamus žemės sklypus (b. l. 2-8).

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2010 m. sausio 1 d. šalys sudarė virš minėtų trijų atsakovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų  nuomos sutartis Nr. 456, Nr. 457 ir Nr. 458, kurių pagrindu ieškovei atsakovas iki 2012 m. gruodžio 31 d. išnuomojo šiuos žemės sklypus. 2012 m. gegužės 18 d. pranešimu atsakovas ieškovę informavo, kad nutraukia minėtų žemės sklypų nuomos sutartis  pagal jų 4.3., 5.1., 5.2., 7.1. punktus ir LR CK 6.564 str.  Pagal atsakovo 2012 m. rugpjūčio 28 d. prašymus NTR žemės sklypų nuomos sutartys buvo išregistruotos. Dėl reikalavimo pripažinti minėtų žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimą neteisėtu teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovo pranešimo apie nuomos sutarčių nutraukimą pateikimo dieną (2012 m. gegužės 29 d.) ieškovė jau buvo arsiskaičiusi su atsakovu už 2011 metų žemės sklypų nuomą, o nuomos mokesčio už 2012 metus terminas dar nebuvo suėjęs, nagrinėjamu atveju nereikšminga. Atsakovas teisme paaiškino, kad jis žemės sklypų nuomos sutartis Nr. 456, Nr. 457 ir Nr. 458 nutraukė, nes ieškovė vėlavo mokėti nuomos mokestį, kad po sutarčių pasibaigimo 2012-12-31 dieną žemę pats ketino dirbti, kad sutarčių nutraukimas įvyko pasibaigus terminui 2012-12-31, o nuomos sutartis išregistravo tuo tikslu, kad ieškovė, pasibaigus sutarčių galiojimui, toliau nebedirbtų žemės. Teismo nuomone, bylos  įrodymai patvirtina, kad tikroji atsakovo valia buvo nebenuomoti ieškovei minėtų žemės sklypų nuo 2012-12-31, o ne anksčiau. Ieškovė pripažįsta,  kad ir po 2012-05-18 toliau dirbo žemę ir atsakovas kliūčių naudotis žemės sklypais nesudarė. Pranešime sutarčių nutraukimo data nenurodyta. Todėl teismas sprendė, jog atsakovas neatliko vienašališko nuomos sutarčių nutraukimo prieš terminą (sutarčių 7 p.), o ginčo objektu tapusios nuomos sutartys pasibaigė nuo 2013-01-01 pasibaigus jų terminui (sutarčių 1.3. p.). Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad nuomos sutartims pasibaigus ji nebegali pasinaudoti pirmumo teise (sutarčių 8 p.), nereikšminga, nes ieškovė tinkamai sutarčių nevykdė, laiku atsakovui nuomos mokesčio nemokėjo. Apie atsakovo ketinimus perleisti ar išnuomoti kitiems asmenims ginčo objektu tapusius žemės sklypus duomenų nesurinkta (b. l. 117-121).

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. sprendimą ir primti naują sprendimą ieškinį tenkinti. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo šiuos argumentus:

1.         Teismas padarė esminę teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, kadangi nesivadovavo vienašalius sandorius reglamentuojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismo sprendimas grįstas painiais atsakovo paaiškinimais tiek apie 2012-05-18 pranešimu pradėtą ir nebaigtą sutarties nutraukimo procedūrą, nes ieškovė atsiskaitė,  tiek apie siekį pranešimu tik įspėti ieškovę, kad sutartys po jų pasibaigimo 2012-12-31 dieną nebus pratęstos. Pirmosios instancijos teismo atliktas vienašalio sutarties nutraukimo teisinės prigimties aiškinimas prieštarauja LR CK 1.63 str., pažeidžia LR CK 1.5 str. principus,  nes sudarė sąlygas neteisėtai sutartį nutraukusiam atsakovui vis kitaip aiškinti savo „tikrąją“ valią, taip išvengiant atsakomybės už neteisėtus veiksmus. Vienašalį sandorį sudariusio asmens valia negali būti aiškinama atsižvelgiant į kitos šalies veiksmus, kadangi vienašaliam sandoriui sudaryti pakanka tik jį sudariusio asmens valios (LR CK 1.63 str. 3 d.). Apeliantės veiksmai po 2012-05-18 atsakovo pranešimo pateikimo negali būti vertinami nustatinėjant tikruosius atsakovo ketinimus. Įstatymas nedraudžia ginti vienašaliu sutarties nutraukimu pažeistas teises įstatyme ir sutartyje numatytomis pažeistų teisių gynybos formomis, taip pat naudotis savigyna (LR CK 1.138 str.. 1.139 str.). Jeigu teismas vertino šalių veiksmus po sutarčių nutraukimo, tai turėjo atsižvelgti ir į tai, kad 2012-08-30 teismo nutartimi žemės sklypai buvo areštuoti ir atsakovas  su jais jokių veiksmų atlikti negalėjo. Sprendimas neatitinka protingumo principo, nes, jei  laikytis teismo motyvų, apeliantė pareiškė ieškinį dėl vienašalio sutarties nutraukimo neteisėtumo, nors manė, kad tokio teisinio veiksmo nebuvo. Draudžiama vertinti vienašališkai sutartį nutraukusio asmens valią ir ketinimus remiantis tik teisme pateiktais žodiniais paaiškinimais, kurie prieštarauja rašytiniams įrodymams. Registro tvarkytojas 2012-05-18 pranešimą vertino kaip pranešimą apie sutarčių nutraukimą. Teismas, nors sprendime ir nurodė, kad remiasi „kitais byloje surinktais įrodymais'', tačiau faktiškai jų nevertino. Net jeigu atsakovas 2012-05-18 pranešime ir suklydo  dėl savo tikrųjų ketinimų, tai suklydimo pasekmės negali tekti apeliantei (LR CK 1.6 str.). Atsakovas nuomoja sklypus ilgą laiką, sudarė ne vieną žemės sklypų nuomos sutartį, todėl abejotina, kad jis nesuprato elementarių savo pranešime vartojamų sąvokų bei sutarčių išregistravimo veiksmo prasmės. Spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, teismas sudarė sąlygas atsakovui manipuliuoti veiksmų ir dokumentų teisine prasme. Teismas turėjo pripažinti, kad atsakovas siekė neteisėtai nutraukti žemės sklypo nuomos sutartis ir šiuo pagrindu jas nutraukė, išregistravo juridinį faktą iš NTR.

2.         Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles (LR CPK 176-178 str., 185 str.), neįvykdė LR CPK įtvirtintos pareigos motyvuoti priimtą procesinį sprendimą bei reikalavimo priimant sprendimą įvertinti visus byloje pateiktus įrodymus, argumentuoti, kurios faktinės aplinkybės yra nustatytos, bei nurodyti byloje taikomą įstatymą (LR CPK 265 str., 270 str.). Dalis sprendime pateiktų motyvų yra nesusiję su teisiškai reikšmingomis faktinėmis bylos  aplinkybėmis arba paremti prielaidomis apie jas. Spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo ir dėl „tikrųjų" atsakovo ketinimų teismas nevertino ir lingvistiškai netyrė, ar atsakovo 2015-05-18 pranešimo turinys aiškiai ir konkrečiai patvirtina, kad jis siekė nutraukti sutartį prieš terminą, ar siekė įspėti, jog sutartis nebus pratęsta. Teismas privalėjo įvertinti tai, kad atsakovas negalėjo atsakyti į klausimus, davė prieštaringus ir prieštaraujančius kitų įrodymų turiniui paaiškinimus. Teismas nevertino ir sprendime nepasisakė dėl 2012-08-16 ieškovės pranešimo įrodomosios reikšmės, nevertino aplinkybės, kad atsakovas išregistravo  nepasibaigusias nuomos sutartis iš NTR registro kaip pasibaigusias (NTRĮ 16 str. 2 d.). Skundžiamo teismo sprendimo motyvacija apsiriboja tik atsakovo teiginių perrašymu, motyvai nelogiški arba neatitinka bylos medžiagos turinio. Teismas, konstatuodamas, kad apeliantė pažeidė nuomos sutartis, dėl ko galimybė pasinaudoti pirmumo teise nebėra reikšminga, peržengė bylos nagrinėjimo ribas (LR CPK 265 str. 2 d.),  nes nesant reikalavimo išsprendė apeliantės pirmumo teisės (nuomos sutarčių 8 p.) galiojimo klausimą. Kadangi teismas nenurodė, kokie yra „kiti teisiškai nereikšmingi argumentai", apeliantas šioje dalyje negali suformuluoti apeliacinio skundo argumentų, o sprendimas šioje dalyje prieštarauja LR CPK 270 str. 4 d. Iškinys galėjo būti tenkinamas vien remiantis atsakovo pozicija, kad žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimas yra negaliojantis.

3.         Panevėžio miesto apylinkės teisme yra pareiškusi tapačius ieškinius dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu atsakovėms, žemės sklypų nuomotojoms G. K. ir A. S.. Tik prasidėjus teismo  procesui atsakovai ėmė aiškinti, kad minėtais pranešimais siekė tik įspėti apie sutarčių nutraukimus, o ne nutraukti sutartis. Esant analogiško turinio pranešimams, G. K. ir A. S. suteikė teises į joms priklausantį žemės sklypą trečiajam asmeniui. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas M. S. dar niekam teisių į žemės sklypą neperleido, nesudaro pagrindo teigti, kad jo pateiktas 2012-05-18 pranešimas  turėjo būti vertinamas  kitaip nei minėtų atsakovių kitoje analogiškoje byloje (b. l. 130-136).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendią palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais ir argumentais tenkinti iš esmės teisingą teismo sprendimą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ieškovė buvo atstovaujama profesionalių teisininkų, bet savo reikalavimus suformulavo netinkamai ir jie iš viso negalėjo būti patenkinti. Reikalavimas pripažinti vienašalį sutarčių nutraukimą neteisėtu nereikštų, kad jis yra panaikinamas ar pripažįstamas negaliojančiu, nes tai netapatūs reikalavimai. Tokio reikalavimo patenkinimas nesukeltų kokių nors teisinių pasekmių, todėl ieškinys negalėjo būti patenkintas. Pažymėjo, jog laikėsi nuoseklios pozicijos, jog pranešimu apie sutarties nutraukimą  nesiekė sutarčių nutraukti prieš terminą, o pradėjo jų nutraukimo procedūrą, kurios nepabaigė, nes ieškovė atsiskaitė, ir dėl šios priežasties nepasiuntė pakartotinių pranešimų apie sutarties nutraukimą. Ieškovė neginčijo, kad ji daugiau kaip tris mėnesius  pažeidė nuomos mokesčio mokėjimo terminą, o tai reiškia, kad buvo pagrindas įspėti apie galimą sutarties nutraukimą dėl jos netinkamo vykdymo. Įspėdamas apie sutarties nutraukimą, kartu pranešė ieškovei, kad sutartys nebus atnaujintos ar pratęstos, todėl nurodė, kad nuėmus derlių darbai negalimi. Toks pranešimas reiškia, kad turėta omenyje, jog sutartis nutrūks terminui pasibaigus. Pranešime nenurodė datos, nuo kurios sutartis nutraukiama, bet omenyje turėjo 2012-12-31. Ieškovė, daugiau kaip tris mėnesius nemokėdama  nuompinigių, iš esmės pažeidė sutartį, todėl prarado pirmumo teisę išsinuomoti žemę (CK 6.566 str.). Ieškovė neturi ir pirmumo teisės įsigyti nuosavybėn parduodamus žemės sklypus, nes nuomos sutartis yra pasibaigusi. Po sutarties pabaigos 2012-12-31 dieną ieškovė neturi jokių teisių į žemės sklypus, todėl teismo sprendimu nebus apgintos jokios ieškovės subjektinės teisės. Ieškovė yra juridinis asmuo, verslininkė, profesionali žemės sklypų nuomininkė, kuri juos nuomojasi iš privačių asmenų ir vykdo komercinę - ūkinę veiklą. Todėl ieškovei turi būti taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Po sutarčių pasibaigimo  žemės sklypus naudoja, valdo pats, nenuomoja ir nėra perleidęs kitiems asmenims. Ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, reiškia nepagrįstą ieškinį, todėl prašo skirti baudą. Sutartys buvo išregistruotos iš  NT registro, nes nebenorėjo, kad ieškovė po 2012-12-31 naudotųsi žeme ir 2013 metais. Kad ieškovė užsėdavo žemę ir ją naudodavosi po nuomos terminio pabaigos įrodo Panevėžio miesto apylinkės teismo  civilinės bylos Nr. 2-7439-488/2012 duomenys. Ieškovė 2013-01-07 raštu informavo, kad turi pirmumo teisę išsinuomoti žemės sklypus, kas reiškia, kad ji pripažino, jog sutartys iki 2012-12-31 nebuvo nutrauktos (b. l. 151-153).

Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio  miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas (CK 1.63  str.), tinkamai nustatė tarp šalių susidarius faktinius santykius dėl ginčo dalyko ir motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, todėl išsamiai jų nekartoja, o pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2010-01-01 sutartimis Nr. 456, Nr. 457, Nr. 458 žemės nuomotojas M. S. perdavė nuomininkei  ŽŪB „Vadokliai“  už užmokestį terminuotai iki 2012-12-31 naudotis 26,92 ha žemės sklypu, unikalus Nr. 6687-0003-0039, 2,92 ha žemės sklypu, unikalus Nr. 4400-0273-1275, 0,26 ha žemės sklypu, unikalus Nr. 4400-0320-0819, esančiais Panevėžio r. sav., Vadoklių sen., Užugojų k.  (b. l. 10-30).  Atsakovas 2012-05-18  pranešime nurodė, kad minėtas žemės nuomos sutartis  nutraukia ir kad „sutartys nutraukiamos, remiantis Sutarties punktais 4.3; 5.1;5.2; 7.1 ir LR CK 6.564 str. <...> sutartys minėtiems žemės sklypams atnaujintos ar pratęstos nebus, ir jokie žemės ūkio darbai nuėmus derlių juose negalimi“ (b. l. 30). Ieškovė 2012-08-16 pranešime dėl pirmumo nuomotis žemę įgyvendinimo nurodė atsakovui, kad  pranešimas dėl sutarčių nutraukimo neteisėtas, nuomos mokesčio įsipareigojimai pilnai įvykdyti ir kad ketina pasinaudoti pirmumo teise toliau nuomotis  minėtais sklypais ir sudaryti naujas nuomos sutartis (b. l. 31). Pagal atsakovo 2012-08-28 prašymus NTR minėtų žemės sklypų nuomos sutartys buvo išregistruotos (b. l. 10-17). 2013-04-20 kasos išlaidų orderiu  Nr. 218 ieškovė sumokėjo  atsakovui 3952,50 Lt žemės nuomos mokesčio už 2011 m., ir tuo pažeidė sutarčių 5.2 punktų reikalavimą nuomos mokestį sumokėti iki einamųjų metų gruodžio mėnesio 31 dienos (b. l. 32). Atsakovas paaiškino, kad 2012-05-18 pranešimu įspėjo ieškovę, kad ji pažeidė nuomos mokesčio mokėjimo terminus, kas sudaro esminį sutarties pažeidimą, tačiau, kadangi gavo apmokėjimą, tolesnių nuomos sutarčių nutraukimo prieš terminą procedūrų nebeatliko, tačiau jo ketinimas buvo pranešimu pranešti ieškovei, jog sutartis nutrauks pasibaigus jų terminui,  ieškovei sklypais naudotis netrukdė ir ji jais iki termino pabaigos naudojosi.

Apeliantė nesutinka su tuo, kaip atsakovo 2012-05-18 pranešimo turinį ir reikšmę  jos teisėms ir pareigoms vertino  pirmosios instancijos teismas, tačiau teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus vertina nepagrįstais. Be pakankamo faktinio pagrindo apeliantė teigia, kad minėtas atsakovo pranešimas yra vienašalis sandoris nutraukti virš minėtas žemės nuomos sutartis. Iš bylos medžiagos nustatyta, ko neginčija ir apeliantė, kad po minėto pranešimo išsiuntimo ieškovei ir iki pat 2012-12-31 bendrovė netrukdomai naudojosi minėtais žemės sklypais pagal nuomos sutarčių sąlygas, žemės sklypus deklaravo ir gavo tikslines išmokas, o atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurie būtų reiškę vienašalį sutarčių nutraukimą prieš terminą. Apeliantė 2012-08-16 pranešime atsakovui dėl pirmumo nuomotis žemę įgyvendinimo patvirtino, kad žemės nuomos sutartys yra galiojančios ir kad būtent šiuo pagrindu ji ketina pasinaudoti pirmumo teise toliau nuomotis žemės sklypus (b. l. 31). Kaip pagrįstai nurodė atsakovas, ieškovė yra juridinis asmuo, savo veikloje nuomojantis žemės sklypus ūkinei-komercinei veiklai vystyti iš kitų asmenų, todėl jai taikytini padidinti atidumo ir rūpestingumo kriterijai, sudarant, vykdant, keičiant, pabaigiant, pratęsiant žemės sklypų nuomos sutartis (CK 6.256 str.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantė, žemės nuomos mokestį už 2011 metus atsakovui pagal sutarties sąlygas turėjusi sumokėti iki 2011-12-31, tačiau  sumokėjusi  2012-04-20 (vėluodama 4 mėnesius), iš esmės pažeidė nuomos sutartis sutarties. Todėl CK 6.566 str. bei 8.1 p. kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad  ieškovė tinkamai sutarties nevykdė, todėl bylos nagrinėjimo ribų neperžengė ir CPK 265 str. 2 d. nuostatų nepažeidė. Be to, pagal bylos duomenis,  atsakovas iki šiol nesudarė nuomos ar perleidimo sutarčių su trečiasiais asmenimis, todėl nepaneigta, kad  jis sklypus valdo ir naudoja pats. Dėl išdėstyto apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl atsakovo vienašališko sutarties nutraukimo neteisėtumo pripažintini nepagrįstais.  

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė nepagrįstai tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, neįrodė. Teismas sprendime išdėstė ir nurodė, kuriuos  įrodymus ir aplinkybes, argumentus įvertina kritiškai ir atmeta kaip nepagrįstus, nurodydamas tokioms savo išvadoms pagrįsti atitinkamas įstatymų normas, įtikinamus motyvuotus argumentus. Apeliantės  tvirtinimas, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo 2012-05-18 pranešimo (b. l. 30) be pagrindo nepripažino vienašaliu žemės nuomos sutarčių nutraukimu prieš terminą,   pagrįstas tik prielaida, o ne objektyviais ir patikimais įrodymais, prieštarauja virš minėtoms faktinėms bylos aplinkybėms bei pačios ieškovės 2012-08-16 pranešimo turiniui, kuriame  išdėstyta pozicija, jog apeliantė nepripažįsta, kad pranešimas yra vienašalis žemės nuomos sutarčių nutraukimas ir kad sieks sklypus nuomoti  po sutarčių termino pasibaigimo pirmumo teise. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrįsto pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone,  iš virš minėtų įrodymų visumos ir šalių bendravimo turinio ieškovei, kaip verslininkei, turėjo būti aišku ir suprantama, jog atsakovas nepratęs jam priklausančio žemės sklypų nuomos sutarčių su ieškove dėl to, kad baigėsi terminuota nuomos sutartis, o atsakovas pats nori valdyti ir naudotis žeme, o ne dėl kokių nors kitų pagrindų.

Apeliacinio skundo motyvai, susiję su  Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla pagal ŽŪB „Vadokliai“ ieškinį atsakovėms G. K. ir A. S. vertinami  neturinčiais reikšmės šiai bylai, nes byloje yra ne vienodos faktinės bylos aplinkybės (minėtos atsakovės suteikė teisę naudotis jų sklypais trečiajam asmeniui, o nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nensustatyta).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 95 str. nuostatas, bauda dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis gali būti skiriama dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ar pateikė kitą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz., LAT 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus bylos aplinkybes, ieškovės procesinis elgesys negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, byloje nenustatyta, kad ieškovė reikalavimus byloje būtų reiškusi ne siekdama apginti, jos manymu, pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.

Kadangi  apeliacinis skundas atmetamas, iš apeliantės atsakovui turi būti priteistos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Atsakovas pateikė įrodymus, kad turėjo 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (b. l. 154-155). Atsakovo išlaidos teisinei advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme laikytinos atitinkančiomis CPK 98 str. reikalavimus ir Rekomendacijų  patvirtintus dydžius (yra mažesnės už maksimalius dydžius), todėl priteistinos.

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso  326 str. 1 d. 1 p.,

 n u t a r i a:

            Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

            Priteisti iš ŽŪB „Vadokliai“ (j. a. k. 168551192), 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) teisinei advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. 

Teisėjų kolegija:                                                          Ramunė  Čeknienė

                                                                                    Laimutė Sankauskaitė

                                                                                    Zina Mickevičiūtė