Civilinė byla Nr. e2-86-567/2023

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00126-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.3.1.11; 3.4.3.4

                                                        (S)                

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic ILP“ direktoriaus R. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Baltic ILP“ atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic ILP“ direktoriaus R. D. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic ILP“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Meksas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Baltic ILP“ direktorius R. D. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei UAB ,,Baltic ILP“ (toliau – atsakovė, įmonė) restruktūrizavimo bylą. 

2.       Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė turi finansinių sunkumų, tačiau yra gyvybinga, vykdo veiklą, leisiančią įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Atsakovės akcininkė patvirtino restruktūrizavimo plano projektą, pagal kurį skolos kreditoriams būtų padengtos per ketverius metus. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovės finansinius sunkumus lėmė sumažėjęs pardavimų skaičius dėl Lietuvoje galiojusio karantino, tačiau šiuo metu vykdoma įmonės veikla yra sėkminga, įmonė dirba su didžiausiais prekybos tinklais, planuoja optimizuoti savo veiklą.

3.       Atsakovė UAB ,,Baltic ILP“ sutiko su pareiškimu, prašė jį tenkinti.

4.       Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.

5.       Trečiasis asmuo UAB „Medicinos bankas“ (toliau – ir bankas) prašė teismo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Baltic ILP“ ir iškelti įmonei bankroto bylą. Procesiniuose dokumentuose trečiasis asmuo nurodė, kad jis ir atsakovė 2020 m. lapkričio 18 d. sudarė kredito linijos sutartį Nr. LOAN 427595 (toliau – Kredito linijos sutartis) ir suteikė atsakovei 100 000 Eur kredito liniją apyvartinių lėšų papildymui, kurią atsakovė įsipareigojo mažinti Kredito linijos sutartyje nustatytais terminais bei visiškai grąžinti iki 2023 m. spalio 5 d. Atsakovė mokėjimų bankui nevykdė nuo 2022 m. liepos 5 d. Atsakovė į banko nustatytus papildomus terminus nereagavo, todėl bankas Kredito linijos sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2022 m. rugsėjo 17 d. Bendra atsakovės skola 2022 m. lapkričio 3 d. sudarė 59 399,02 Eur. Trečiojo asmens banko nuomone, galimai banko kredito lėšomis buvo finansuojamos su UAB ,,Baltic ILP“ susijusių asmenų veiklos. Atsakovė, pažeisdama Kredito linijos sutartį, 2021 m. liepos 30 d. suteikė savo vadovui (pareiškėjui) 28 000 Eur paskolą. Trečiojo asmens nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė prisidėjo prie finansinių sunkumų. Atsakovė nėra gyvybingas juridinis asmuo, atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikini, o restruktūrizavimo plano projekte nurodytos restruktūrizavimo priemonės yra deklaratyvios.

                                                II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Panevėžio apygardos teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo iškelti UAB „Baltic ILP“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė UAB „Baltic ILP“ bankroto bylą, taip pat išsprendė kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius klausimus.

7.       Teismas nustatė, kad atsakovės restruktūrizavimo plano projekte 2022 m. rugpjūčio 31 d. nurodyti 52 pradelsti įsipareigojimai kreditoriams bendrai 78 425,76 Eur sumai, tačiau nėra įtrauktas 59 399,02 Eur įsipareigojimas kreditorei UAB „Medicinos bankas“. Teismas pažymėjo, kad pradelstus įsipareigojimus sudaro ir nesumokėtas darbo užmokestis atsakovės darbuotojams, mokesčiai VMI bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV). Įvertinęs pradelstų įsipareigojimų dydžius ir laikotarpius, teismas sprendė, kad atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir yra nemoki (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalis).

8.       Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad atsakovės finansinius sunkumus lėmė sumažėję įmonės pardavimai dėl COVID-19 pandemijos metu paskelbto karantino ir su juo susijusių apribojimų bei didėjanti infliacija. Teismas pažymėjo, kad atsakovės veikla – didmeninė ir mažmeninė prekyba aplinkotvarkos, namų apyvokos prekėmis, kuri vykdoma per elektroninę internetinę parduotuvę. Karantino laikotarpiu elektroninei prekybai jokie apribojimai nebuvo nustatyti, todėl atsakovė iš esmės galėjo vykdyti ir vykdė elektroninę prekybą. Teismas sutiko su UAB „Medicinos bankas“ pozicija, kad atsakovės pardavimo pajamų mažėjimą galėjo lemti ne dėl karantino paskelbti apribojimai ar restruktūrizavimo plano projekte nurodytos kitos priežastys, o konkurencijos elektroninėje prekyboje augimas, gausus naujų parduotuvių elektroninėje erdvėje atsiradimas.

9.       Teismas nustatė, kad restruktūrizavimo plano projekte nurodoma, jog kiekvienais kalendoriniais metais tikimasi 10–30 proc. pelno augimo, kuris visas bus skirtas atsiskaitymui su kreditoriais. Projekte atsakovė kiekvienais restruktūrizavimo metais planuoja skirti po 48 320,25 Eur kreditorių reikalavimams tenkinti ir visus kreditorių reikalavimus (193 281 Eur) padengti per ketverius metus. Teismas pažymėjo, kad už 2022 m. (iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.) atsakovė gavo 43 217 Eur pardavimo pajamų, tuo tarpu projekte planuojama, jog pardavimo pajamos 2023 m. sudarys 213 400 Eur, tačiau konkrečių priemonių, veiksnių, galinčių lemti tokį ženklų pajamų didėjimą, nenurodoma. Teismas nurodė, kad projekte apsiribojama abstrakčiais teiginiais, jog įmonė sieks didinti veiklos apimtis, plėsti naujas veiklos sritis, sudaryti kuo daugiau sutarčių, gauti kuo daugiau užsakymų, uždirbti kuo daugiau pajamų, kurie, teismo vertinimu, yra deklaratyvūs. Teismas pažymėjo kad įmonėje iš 8 darbuotojų liko tik 4, todėl minėtų priemonių įgyvendinimas būtų dar labiau apsunkintas.  

10.       Pareiškėjas nurodė 77 022,25 Eur skolų iš įmonės skolininkų (debitorių) išieškojimą, kaip vieną iš nemokumą šalinančių priemonių. Teismas pažymėjo, kad atsakovei skolingi su ja susiję asmenys: vienintelė įmonės akcininkė UAB „Navigatus“ skolinga įmonei 31 568,12 Eur, o įmonės direktorius skolingas įmonei 25 576,40 Eur. Teismas pažymėjo, kad įmonė jau yra nemoki, tačiau skolos nėra grąžinamos, todėl pripažino, jog šių skolų grąžinimas abejotinas. Teismas nustatė, kad 3 355,24 Eur UAB „Ekostogas“ skola laikytina beviltiška, nes UAB ,,Ekostogas“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Taigi, teismas įvertino, kad ir ši restruktūrizavimo plano projekte nurodyta priemonė neefektyvi ir neleidžia tikėtis ženklaus atsakovės mokumo atkūrimo.

11.       Teismas, įvertinęs atsakovės restruktūrizavimo plano projektą ir nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, jog atsakovės vykdoma bei pagal projektą numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis jai ateityje vykdyti skolinių įsipareigojimų, t. y. atsakovė nėra ir vykdant projektą netaps gyvybinga, o pareiškėjo pateiktame atsakovės restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės atsakovei įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto. Teismas priėjo išvadą, kad yra pagrindas atsisakyti iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą ir iškelti jai bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą iš naujo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai konstatavo, kad įmonė yra negyvybinga bei nemoki. Laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d. atsakovė kreditoriams sumokėjo 13 788,84 Eur, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d. uždirbo 58 053,07 Eur pajamų be PVM. Atsakovė realiai vykdo ūkinę komercinę veiklą, gauna pajamas iš savo vykdomos veiklos ir atsiskaito su kreditoriais. Atsakovės finansiniai sunkumai šiuo metu nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, pagrindo išvadai, kad bendrovė nebegalės vykdyti veiklos, šiuo metu nėra. Visa tai reiškia, kad skundžiama nutartis yra priimta, pažeidžiant materialiąsias teisės nuostatas ir privalo būti panaikinta.

12.2.                      Restruktūrizavimo plano projekte, kuris prilyginamas ankstesniais metais buvusiems restruktūrizavimo plano metmenims, yra nurodomos preliminarios priemonės, o visos tikslios, konkrečios ir detalizuotos priemonės bus nurodytos jau restruktūrizavimo plane, todėl ir teismo vertinimas, kad šios priemonės, neva, nėra pakankamos, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

12.3.                      Teismas atsakovės mokumą grindė prielaidomis, tačiau nevertino informacijos apie planuojamą įmonės veiklą ir gaunamas pajamas, atgautinas pinigines lėšas iš debitorių, vykdomą atsiskaitymą su kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo formaliu procesinių veiksmų atlikimu, nesistengė imtis veiksmų bei išreikalauti duomenis, reikalingus teisėtai ir teisingai nutarčiai priimti. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, paremta teismo spėjimais, priimta pažeidžiant įrodinėjimą reglamentuojančias civilinio proceso nuostatas.

13.       Trečiasis asmuo UAB „Medicinos bankas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

13.1.                      Pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateikti atsakovės finansiniai duomenys yra fragmentiški ir neparodo tikrosios atsakovės finansinės būklės bei nekeičia atsakovės gyvybingumo ir mokumo vertinimo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės veiklos pajamų akivaizdžiai nepakanka, jog būtų galima atsiskaityti su visais kreditoriais, o iš veiklos pajamų skiriamos sumos skoloms dengti yra labai mažos. Bankas iš esmės pritaria atsiliepime į pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo išdėstytiems argumentams, kad atsakovė nėra gyvybingas juridinis asmuo, atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikini, plane nurodytos restruktūrizavimo priemonės yra deklaratyvios.

13.2.                      Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį, kad atsakovės darbuotojų skaičius toliau mažėja ir šiai dienai atsakovė turi tik du darbuotojus.

13.3.                      Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta visapusiškai bei objektyviai įvertinus bylos aplinkybes, todėl ji nekeistina.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti atsakovei UAB „Baltic ILP“ restruktūrizavimo bylą ir atsakovei iškelta bankroto byla, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15.       Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinus įrodymus – atsakovės 2022 m. rugsėjo 20 d., 2022 m. spalio 12 d., 2022 m. spalio 26 d. mokėjimų nurodymus SIA Citadele Leasing, 2022 m. rugsėjo 15 d., 2022 m. spalio 18 d., 2022 m. lapkričio 15 d. mokėjimų nurodymus UAB ,,TELE2“, 2022 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymą UAB ,,Optimalūs sprendimai“, 2022 m. rugsėjo 1 d., 2022 m. rugsėjo 26 d., 2022 m. spalio 20 d., 2022 m. lapkričio 10  d., 2022 m. lapkričio 25 d. mokėjimo nurodymus UAB ,,Sultys“, 2022 m. spalio 24 d. mokėjimo nurodymą VMI, 2022 m. spalio 24 d. mokėjimo nurodymą VSDFV, 2022 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo nurodymą viešajai įstaigai ,,Žaliasis taškas“, 2022 m. rugsėjo 26 d. mokėjimo nurodymą S. V., 2022 m. rugsėjo 1 d., 2022 m. rugsėjo 2 d., 2022 m. rugsėjo 6 d., 2022 m. rugsėjo 8 d., 2022 m. rugsėjo 9 d., 2022 m. rugsėjo 12 d., 2022 m. rugsėjo 15 d., 2022 m. rugsėjo 19 d. mokėjimo nurodymus J. L.; išrašus iš atsakovės banko sąskaitos nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 28 d.; išrašą iš VMI elektroninės sistemos iSAF nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 6  d. apie gautas pardavimo pajamas.

16.       Pareiškėjas naujais įrodymais siekia pagrįsti atskirajame skunde nurodomas aplinkybes, kad atsakovė vykdo komercinę veiklą, gauna pajamas, vykdo įsipareigojimus kreditoriams, todėl yra  gyvybingas ir mokus juridinis asmuo.

17.       Trečiasis asmuo bankas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – išrašą iš viešai skelbiamos informacijos www.rekvizitai.lt apie atsakovės darbuotojų skaičiaus pokytį.

18.       Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai teikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).

19.       Nors pareiškėjo teikiami įrodymai neabejotinai galėjo būti pateikti anksčiau, t. y. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ši byla yra susijusi su viešuoju interesu ir tokio pobūdžio bylose teismas yra aktyvus, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai išnagrinėti atskirąjį skundą, minėtus naujus įrodymus priima, nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.  

20.       Apeliacinės instancijos teismas taip priima UAB „Medicinos bankas“ pateiktą išrašą, nes minėtas įrodymas yra susijęs su UAB „Baltic ILP“ darbuotojų pokyčiu, kuris yra žinomas apeliantui, ir turi reikšmės atskirojo skundo teisingam išnagrinėjimui.

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų (ne)buvimo

21.       Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi, restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių įmonės finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiai įmonei išsaugoti.

22.       Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra visuma šių sąlygą: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo bylą atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

23.       Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas.

24.       Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovei UAB „Baltic ILP“ restruktūrizavimo bylą.

25.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Baltic ILP“ turi finansinių sunkumų ir nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti atsakovei UAB „Baltic ILP“ restruktūrizavimo bylą, nustatęs, kad atsakovė netenkina JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos. Teismas priėjo prie išvados, kad UAB ,,Baltic ILP“ nėra gyvybinga, o restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės nepadės įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto.

26.       Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad teismas formaliai įvertino įrodymus, pagrindžiančius įmonės gyvybingumą. Anot pareiškėjo, atsakovė yra moki ir gyvybinga, vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas ir atsiskaito su kreditoriais, ateityje planuoja gauti pajamas iš debitorių. Pareiškėjo vertinimu, teismo išvados, kad restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės nepadės įveikti finansinių sunkumų, yra nepagrįstos ir neteisėtos.

27.       Taigi, apeliantas iš esmės ginčija gyvybingumo sąlygos vertinimą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl gyvybingumo sąlygos (ne)egzistavimo.

28.       Teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turi būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu tam, kad būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Juridinio asmens gyvybingumas suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Gyvybingumą turi pagrįsti prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pridėtas restruktūrizavimo planas. Teismas gali priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena JANĮ nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikties, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai), siekiant spręsti klausimą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams.

29.       Taigi, gyvybingumui nustatyti JANĮ suteikta didelė reikšmė, t. y. būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje. Nustačius, kad įmonė yra gyvybinga, yra pagrindas spręsti dėl jos galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju (kai nenustatoma įmonės gyvybingumo), sprendžiama dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo.

30.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑244‑450/2021, 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-585/2021). Dėl gyvybingumo sąlygos nustatymo teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita). Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

31.       Iš pateiktų UAB ,,Baltic IPL“ 2020 m., 2021 m. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. balansų matyti, kad UAB ,,Baltic IPL“ 2020 m. turto vertė buvo 305 477 Eur: ilgalaikis turtas – 60 033 Eur, trumpalaikis turtas – 235 524 Eur. 2021 m. turto vertė sudarė 351 726 Eur: ilgalaikis turtas – 39 695 Eur, trumpalaikis turtas – 277 556 Eur. 2022 m. rugpjūčio 31 d. turto vertė sudarė 195 840 Eur: ilgalaikis turtas – 32 276 Eur, trumpalaikis turtas – 135 440 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2020 m. sudarė 149 746 Eur, 2021 m. – 231 490 Eur, o 2022 m. rugpjūčio 31 d. – 186 070 Eur. 

32.       Minėti duomenys patvirtina, kad nors įmonės įsipareigojimai lyginant su 2021 m. sumažėjo, tačiau tuo pačiu sistemingai sumažėjo ir įmonės turtas, o turimi įsipareigojimai beveik lygūs įmonės turtui. Be to, didžiąją UAB „Baltic IPL“ turto dalį 2022 m. sudarė trumpalaikis turtas (135 440 Eur, iš kurių 70 813 Eur atsargos ir 64 645 Eur per vienerius metus gautinos sumos). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). ). Į bendrą turto masę (195 840 Eur) neįtraukiant per vienerius metus gautinų sumų (64 645 Eur), 2022 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis įsipareigojimai ir mokėtinos sumos viršija turimo turto vertę 36 875 Eur (186 070 Eur – 131 195 Eur).

33.       Restruktūrizavimo plano projekte nurodoma, kad įmonės debitorinę skolą sudaro 77 022,25 Eur, iš kurių 47 722,35 Eur pradelsta skola. Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad planuoja kreditorinius reikalavimus dengti iš gautų debitorinių skolų, tačiau su atskiruoju skundu nepateikė duomenų apie realią tokių skolų atgavimo tikimybę, pradelstų skolų išieškojimą iš savo debitorių. Pažymėtina, kad didžiąją įmonės skolos dalį sudaro jau pradelsti įsipareigojimai, o 51 144,52 Eur skola yra su atsakove susijusių asmenų (vienintelės įmonės akcininkės UAB „Navigatus“ skola 31 568,12 Eur (skola pradelsta nuo 2022 m. liepos 29 d.), įmonės direktoriaus skola 25 576,40 Eur (skolos grąžinimo terminas 2022 m. liepos 31 d.)). Pateikti pareiškėjo duomenys patvirtina, kad 10 437,70 Eur mokėjimus įmonės kreditoriams atliko jos vienintelė akcininkė UAB „Navigatus“, mažindama savo skolą atsakovei, tačiau minėta aplinkybė nepatvirtina, jog likusios debitorių skolos bus gautos ir iš gautų debitorių skolų atsakovė bus pajėgi įvykdyti kreditoriams visus turimus finansinius įsipareigojimus.

34.       Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įmonės turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti. 

35.       Nustatyta, kad įmonė nevykdo savo prievolinių įsipareigojimų kreditoriams ir turi įsiskolinimų darbuotojams bei valstybės biudžetui. Teismų praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens gyvybingumui įvertinti, be kita ko, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti restruktūrizavimo proceso metu. Gyvybingumui vertinti reikšminga aplinkybe laikoma tai, kaip laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens nemokumo bylą pateikimo teismui dienos iki sprendimo iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens nemokumo bylą priėmimo dienos įmonė vykdo minėtus įsipareigojimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

36.       Restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 193 281 Eur, iš kurių 114 855,24 Eur yra pradelsti įsipareigojimai. Į restruktūrizavimo plano projektą neįtrauktas 59 399,02 Eur pradelstas įsipareigojimas UAB ,,Medicinos bankas“ naudai, todėl bendra įmonės pradelstų įsipareigojimų suma 2022  m. rugpjūčio 31 d. sudarė 174 254,26 Eur. Darbo užmokesčio skolos darbuotojams 2022 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 13 245,98 Eur (R. D. – 7 491,02  Eur, S. V. – 4 543,96 Eur, J. L. – 1 211 Eur), skola VSDFV – 17 275,35 Eur (pradelsta skolos dalis 16 438,84 Eur), skola VMI – 23 199,52 Eur (pradelsta skolos dalis 16 528,09 Eur). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, vykdžiusi ūkinę komercinę veiklą iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., nebuvo pajėgi padengti darbuotojams ir valstybei savo finansinių prievolių. 

37.       Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d. kreditoriams sumokėjo 13 788,84 Eur, iš kurių 6 607,53 Eur UAB ,,Medicinos bankas“ naudai, ir pateikė mokėjimus patvirtinančius dokumentus, tačiau didžiąją dalį mokėjimų (10 437,70  Eur) atliko atsakovės vienintelė akcininkė UAB „Navigatus“, taip mažindama savo skolą atsakovei. Taigi, atsakovė iš veiklos gautomis pajamomis buvo pajėgi sumokėti tik 3 351,14 Eur kreditoriams. Teismo vertinimu, šios aplinkybės pagrindžia, kad atsakovės veiklos pajamų nepakanka kreditorinių finansiniams reikalavimams padengti, o vien pareiškėjo argumentai, jog įmonės restruktūrizavimo proceso metu kreditorių finansiniai reikalavimai būtų padengti iš vykdomos veiklos ir debitorinių skolų atgavimo, nepaneigia nustatytų aplinkybių apie finansinių įsipareigojimų nevykdymą kreditoriams.

38.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios išvados nepaneigia ir pareiškėjo pateikti duomenys apie gautas pardavimo pajamas. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d. yra gavusi 58 053,07 Eur pardavimo pajamų be PVM, tačiau nėra pateikta duomenų, iš kurių teismas galėtų įvertinti ne tik atsakovės gautas pardavimo pajamas po 2022 m. rugpjūčio 31 d., tačiau ir pardavimo savikainą, pelną ar nuostolį bei kitus finansinius duomenis. Iš pateiktų atsakovės 2020 m., 2021 m. ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. balansų matyti, kad 2020 m. atsakovės pardavimo pajamos sudarė 588 558 Eur, tačiau atsakovė patyrė 28 896 Eur nuostolį; 2021 m. pardavimo pajamos sudarė 661 074 Eur, grynasis pelnas 1 865 Eur; 2022 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis pardavimo pajamos sudarė 43 217 Eur, tačiau atsakovė patyrė 92 570 Eur nuostolį. Įvertinus šiuos atsakovės finansinius duomenis, matyti, kad atsakovės pardavimo pajamos per du metus sumažėjo beveik 11 kartų. Be to, 2021 m. atsakovės pardavimo pajamos sudarė 661 074 Eur, tačiau grynasis pelnas buvo tik 1 865 Eur. Taigi, nėra pagrindo prieiti išvados, kad atsakovė, gavusi 58 053,07 Eur pardavimo pajamų už 2022 m., turės grynojo pelno ir bus pajėgi padengti finansinius įsipareigojimus kreditoriams.

39.       Iš restruktūrizavimo plano projekte pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovė finansinių įsipareigojimų nevykdo jau nuo 2021 m. pabaigos (pvz., 7 114,80 Eur mokėjimo terminas UAB ,,Gutta Baltic“ suėjo 2021 m. spalio 1 d., 5 801,61 Eur mokėjimo terminas UAB ,,Midas Marketing“ suėjo 2021 m. gruodžio 14 d., 6 517,20 Eur mokėjimo terminas ECO-oh! Distribution bvba suėjo 2021 m. rugsėjo 17 d., 5 133,88 Eur mokėjimo terminas UAB ,,Odisana“ suėjo 2021 m. birželio 4 d., 2 868,78 Eur mokėjimo terminas UAB ,,Durpeta“ suėjo 2021 m. spalio 6 d., 2 680,40 Eur mokėjimo terminas Bradas Sp. Z.o.o. suėjo 2021 m. rugsėjo 19 d.). Nors atsakovė sumokėjo dalį skolos VMI, tačiau pagal viešai prieinamus duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) atsakovė yra įtraukta į VMI 2022 m. lapkričio 23 d. sudarytą Ilgalaikių skolininkų sąrašą (https://www.vmi.lt/evmi/asmenys-nevykdantys-klaidingai-vykdantys-prievoles). Atsakovė buvo įtraukta ir į atitinkamus 2022 m. rugpjūčio 22 d., 2022 m. rugsėjo 22 d., 2022 m. spalio 20 d. VMI sudarytus Ilgalaikių skolininkų sąrašus. Taigi, atsakovė nevykdo savo esminių prievolių, turi finansinių sunkumų, dėl kurių yra nepajėgi įvykdyti finansinių įsipareigojimų kreditoriams ir atsakovės patiriami finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, nes bendrovė nėra gyvybinga.

40.       Nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti juridinio asmens negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimus, viršijančius jo turto vertę. Nustatyta, kad į bendrą turto masę (195 840 Eur) neįtraukiant per vienerius metus gautinų sumų (64 645 Eur), 2022 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis UAB ,,Baltic ILP“ įsipareigojimai ir mokėtinos sumos viršija turimo turto vertę 36 875 Eur. Taip pat nustatyta, kad įmonė nepajėgi įvykdyti turtinių prievolių. Taigi, konstatuotina, kad UAB ,,Baltic IPL“ įmonė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą nemokumo būseną.

41.       Apeliacinės instancijos teismas taip pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pateikti duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė turi realią galimybę išsaugoti ir plėtoti įmonės ūkinę komercinę veiklą. Atsakovės restruktūrizavimo plano projekte nurodoma, kad kiekvienais kalendoriniais metais tikimasi 10–30 proc. pelno augimo, kuris visas bus skirtas atsiskaitymams su kreditoriais. Nurodoma, kad planuojamos pardavimo pajamos 2023 m. sudarys 213 400 Eur, išlaidos –  145 500 Eur; 2024 m. pardavimo pajamos sudarys 231 000 Eur, išlaidos – 150 300 Eur; 2025 m. pardavimo pajamos sudarys 240 400 Eur, išlaidos – 156 600 Eur; 2026 m. pardavimo pajamos sudarys 256 800 Eur, išlaidos – 168 900 Eur. Iš bendro veiklos rezultato atsakovė planuoja kiekvienais restruktūrizavimo metais skirti po 48 320,25 Eur kreditorių reikalavimams tenkinti ir visus kreditorių reikalavimus 193 281 Eur sumai padengti per ketverius įmonės restruktūrizavimo metus. Kaip minėta, nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė gavo tik 43 217 Eur pardavimo pajamų (iki 2022 m. gruodžio 6 d. – 58 053,07 Eur), tuo tarpu plane nurodoma, kad pardavimo pajamos 2023 m. sudarys net 213 400 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į praėjusių metų įmonės patirtų nuostolių dydį, atsakovės darbuotojų skaičiaus mažėjimą (šiuo metu bendrovėje dirba 2 darbuotojai, kai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bendrovėje dirbo 4 darbuotojai), pripažįsta mažai tikėtina aplinkybę, jog įmonės 2023 m. pardavimo pajamos pasieks 213 400 Eur.

42.       Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad konkrečių priemonių, veiksnių, galinčių lemti tokį ženklų pajamų didėjimą, atsakovės restruktūrizavimo plano projekte nenurodoma. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad atsakovės pardavimo pajamų mažėjimą galėjo lemti ne karantino metu taikyti apribojimai, o konkurencijos elektroninėje prekyboje augimas, gausus naujų parduotuvių elektroninėje erdvėje atsiradimas. Pareiškėjas šios pirmosios instancijos teismo išvados neginčija. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis išvadomis sutinka ir pažymi, kad dėl UAB „Baltic ILP“, kaip veikiančio ūkio subjekto išsaugojimo, restruktūrizavimo plane nėra nurodomi organizaciniai sprendimai, kurie didintų UAB ,,Baltic ILP“ konkurencingumą su kitomis elektroninėmis parduotuvėmis, nenurodyta jau taikomų ar realiai planuojamų taikyti priemonių įtaka vykstantiems procesams, nepateikti tokių priemonių efektyvumo paskaičiavimai. 

43.       Nagrinėjamu atveju atsakovės restruktūrizavimo plano projekte apsiribojama abstrakčiais teiginiais, kad įmonė sieks didinti veiklos apimtis, plėsti naujas veiklos sritis, sudaryti kuo daugiau sutarčių, gauti kuo daugiau užsakymų, uždirbti kuo daugiau pajamų. Taigi, restruktūrizavimo plano projekte, kuris prilyginamas ankstesniais metais buvusiems restruktūrizavimo plano metmenims, yra nurodomos preliminarios priemonės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateiktame plano projekte nenumatyta jokių naujų realių priemonių atsakovės konkurencingumui rinkoje didinti.

44.       Atsakovė iš esmės ketina tęsti iki šiol jos vykdytą veiklą, kuri norimų pokyčių neduoda ir nelemia prielaidų spręsti apie sėkmingą restruktūrizavimo perspektyvą, įveikiant finansinius sunkumus bei išsaugant gyvybingumą. Pažymėtina, kad vien restruktūrizavimo plano projekte nurodomos planuojamos gauti pajamos savaime nepagrindžia aplinkybės, jog įmonė yra gyvybinga, vykdys ūkinę komercinę veiklą ir bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, o pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą kitokiai išvadai dėl įmonės gyvybingumo ir veiklos vykdymo daryti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų. 

45.       Įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ir (ar) proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė, įvertinęs  įrodymų visumą, išvadas grindė aktualiais UAB ,,Baltic ILP“ finansiniais dokumentais, tinkamai atliko minėtų dokumentų vertinimą, atsakovės mokumo situacijos ir finansinių rodiklių dinamikos analizę.

46.       Byloje esant pakankamai tarpusavyje neprieštaraujančių įrodymų skundžiamos nutarties išvadoms pagrįsti, apeliacinės instancijos teismas nekonstatuoja įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo dėl to, jog pirmosios instancijos teismas, kaip nurodo pareiškėjas, savo iniciatyva nesurinko daugiau įrodymų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino JANĮ nuostatas, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį.

47.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad UAB ,,Baltic IPL“ turtinė padėtis ir perspektyvos neleidžia atkurti gyvybingumo ir sėkmingai vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė įmonės nemokumą, nes restruktūrizavimo procesas nesudarys galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei neiškėlimo ir dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

Dėl bylos procesinės baigties

48.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais pagrindo nėra. Taigi, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                             Neringa Švedienė