Civilinė byla Nr. e2-321-750/2017

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-03013-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1.; 2.3.2.6.3. 3.2.6.5.

(S)

ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

2017 m. balandžio 5 d.

Šilutė

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zimantienė,

sekretoriaujant Vaidai Gumuliauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei L. G., atsakovams A. J., L. J. ir jos atstovui advokatui Rimvydui Kairiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams L. J. ir A. J., tretiesiems asmenims antstolėms Andželai Tamašauskienei ir Astai Pliuškevičienei, Klaipėdos teritorinei muitinei dėl povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,

n u s t a t ė :

              Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ieškiniu prašo 2016-11-14 Vedybų (povedybinę) sutartį, sudarytą tarp atsakovų L. J. ir A. J. (notarinio registro Nr. Nr. 3871) (toliau – Povedybinė sutartis) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento II dalyje dėl „Turto, įgyto santuokos metu, teisinis režimas“ (3 punktas),  kad „nuo  šios sutarties sudarymo dienos santuokos metu kiekvieno sutuoktinio savo vardu įgytas ir/arba įregistruotas būsimas turtas (įskaitant pinigines lėšas kredito įstaigų sąskaitose, pajamas iš darbinės veiklos ar verslo, pašalpas, pensijas ir kt.) yra to  sutuoktinio nuosavybė“ ir taikyti restituciją minėto sandorio dalies nurodyto turto atžvilgiu. Ieškinyje nurodė ir ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad Povedybine sutartimi pažeisti ieškovės, kaip kreditorės (išieškotojos) interesai. 2016-11-14 balanso duomenimis atsakovės L. J. skola valstybės biudžetui sudarė 18220,10 Eur. Iki santuokos sudarymo atsakovės 1996-12-20 įsigyti 2 žemės sklypai yra areštuoti antstolės A. Pliuškevičienės ir jiems apribota disponavimo teisė. Sutuoktinių bendro turto padalijimo sutartį, kuria pažeidžiami vieno iš sutuoktinių kreditorių interesai (nagrinėjamu atveju sutuoktinio A. J. gaunamas darbo užmokestis priklauso tik jam, o nedirbančiai L. J. lieka tik jos iki santuokos sudarymo įsigyti 656 Eur vertės žemės sklypai bei į sutartį neįrašyti namų apyvokos daiktai), kreditorius gali ginčyti (CK 6.66 str.). Būtent pagal ieškovės sprendimus (išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius teisės pažeidimus iš atsakovės turto, t. y. 2016-02-05 Nr. (23.31-08) 483-3575 dėl 6500 Eur ir 2016-05-31 Nr. (23.31-08) 483-63497 dėl 10200 Eur) antstolei A. Tamašauskienei 2016-10-21 areštavus turtą, sutuoktiniai L. J. ir A. J. 2016-11-14 Povedybine sutartimi siekė išvengti atsakomybės pagal atsakovės prievoles. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų nutarimai priimti 2015-07-16 ir 2016-03-09, t. y., kai jos sutuoktinis A. J. jau buvo atlikęs bausmę. Povedybinės sutarties sudarytos tarp atsakovų sutuoktinių L. J. ir A. J. 22.3 p. nurodyta, kad šis sandoris sutuoktinių kreditorių interesų nepažeidžia, todėl ieškovė (kaip kreditorė) turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Atsakovų santuoka nėra nutraukta, o tai, kad atsakovai yra deklaravę savo gyvenamąją vietą skirtingais adresais, sietina su tuo, kad jie neturi nuosavybės teise priklausančio būsto. Atsakovei buvo žinoma apie prievolę valstybei. Ieškovė neturi įrodymų, kad buvo būtina sudaryti Povedybinę sutartį, todėl tai leidžia teigti, jog sutuoktiniai sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo. Apie savo 18220,10 Eur dydžio įsiskolinimus žinojusi atsakovė apie tai galėjo informuoti sutuoktinį. Galimai siekiant išvengti išieškojimo iš atsakovo A. J. turto dalies - darbo užmokesčio, ir buvo sudaryta Povedybinė sutartis, abu sutuoktiniai sutiko su turto padalijimu, o apie atsakovės prievolę valstybei notaro neinformavo. Atsakovei sutikus, kad iš jos sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio dalies nebūtų išieškoma jos asmeninė skola, ne tik sumažėjo atsakovės mokumas, bet ieškovės galimybė bent kiek atgauti skolą tapo  realiai  neįmanoma. 2016-10-21 buvo areštuotas atsakovo darbo užmokestis.

Atsakovė L. J. su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad ji santuoką su atsakovu A. J. sudarė 2008-02-14 šiam atliekant bausmę pataisos namuose, tačiau jie niekada kartu santuokinio gyvenimo negyveno. Atsakovas laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo nuo 2007-02-06 iki 2015-04-03, o po jo paleidimo į laisvę sutuoktiniai iki šiol gyvena skirtingais adresais. Bandė nutraukti santuoką, tačiau kol kas tai padaryti nepavyko. Kodėl ji su sutuoktiniu Povedybinę sutartį sudarė tik 2016-11-14 paaiškinti negali, šią sutartį sudaryti ir jos sąlygas pasiūlė A. J.. Sutinka, kad nei dalis iš jos 18220,10 Eur skolos valstybei nėra išieškota. Sutuoktinis nežinojo apie jos įsiskolinimą .

Atsakovas A. J. su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad nuo 2007-02-06 iki 2015-04-03 jis atlikinėjo bausmę pataisos namuose ir 2008-02-14 sudarė santuoką su atsakove, tikslu, kad jam būtų pritaikytas lygtinis paleidimas. Su L. J. jis niekada kartu santuokinio gyvenimo negyveno ir apie jos įsiskolinimus už administracines nuobaudas nežinojo. 2016-08-11 įsidarbino UAB „Statyk pats“, kur turėjo gauti sutartą 427 Eur dydžio darbo užmokestį. Iš šios bendrovės buhalterės sužinojo, kad darbdavys gauna antstolių raštus ne tik dėl jo paties, bet ir sutuoktinės L. J. įsiskolinimų išieškojimo, todėl buvo areštuotas jo darbo užmokestis. Abu su sutuoktine nusprendė 2016-11-14 sudaryti Povedybinę sutartį. Kadangi iš jo darbo užmokesčio buvo išieškomos sutuoktinės skolos, jis 2017-03-14  nutraukė darbo santykius su minėta bendrove.

Tretieji asmenys antstolė Andžela Tamašauskienė, antstolė Asta Pliuškevičienė, Klaipėdos teritorinė muitinės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jiems tinkamai pranešta apie civilinės bylos nagrinėjimą , prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovės atstovės, atsakovų paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad antstolės Andželos Tamašauskienės kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0153/13/01243, Nr. 0153/16/00119 ir Nr. 0153/16/00932 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko sprendimus 2016-02-05 Nr. (23.31-08) 483-3575 dėl 6500,00 Eur ir 2016-05-31 Nr. (23.31-08) 483-63497 dėl 10200 Eur baudų už administracinius teisės pažeidimus bei 14,08 Eur delspinigių, be to, pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-09-19 vykdomąjį raštą Nr. 1-215-351/2011 dėl 1506,02 Eur, iš viso dėl 18220,10 Eur sumos išieškojimo iš skolininkės (atsakovės) L. J. į valstybės biudžetą. Be to, antstolių A. Tamašauskienės ir A. Pliuškevičienės kontorose atsakovės atžvilgiu vykdoma dar 16 vykdomųjų bylų dėl kitų įsiskolinimų bei turto konfiskavimų.

Atsakovų L. J. ir A. J. santuoka įregistruota 2008-02-14 Vilniaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 429) iki šiol nenutraukta.

Antstolė A. Tamašauskienė nustatė, kad skolininkė (atsakovė) L. J. nedirba, likvidaus turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, o jos bendra įsiskolinimų ir vykdymo išlaidų suma sudaro 21430,81 Eur.

Paaiškėjo, kad atsakovės L. J. sutuoktinis atsakovas A. J. pagal 2016-08-11 pasirašytą neterminuotą darbo sutartį Nr. 0183 pradėjo dirbti UAB „Statyk pats“, kuri įsipareigojo jam mokėti 427 Eur darbo užmokestį per mėnesį ir priedus pagal įsakymus. Antstolė A.Tamašauskienė 2016-10-21 Turto arešto aktu Nr. S-16-153-28771 areštavo 50 proc. atsakovės L. J. sutuoktinio atsakovo A. J. gaunamo darbo užmokesčio darbovietėje UAB „Statyk pats“ ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl atsakovės turto dalies, esančios bendrai su sutuoktiniu, nustatymu. Atsakovė L. J. 2016-11-09 pareiškimu kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą prašydama nustatyti, kad jai bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu priklauso du žemės sklypai Inkaklių k. ir Žagatpurvių k.,  Švėkšnos sen., Šilutės r., ir buitinė technika, o atsakovui - iš UAB „Statyk pats“ gaunamas darbo užmokestis yra jo asmeninė nuosavybė (CPK 667 str.). Pagal šį atsakovės pareiškimą užvesta civilinė byla Nr. e2YT-222-299/2017, kuri iki šiol teisme neišnagrinėta.

Po to, kai antstolė 2016-10-21 areštavo dalį atsakovo darbo užmokesčio, 2016-11-14 atsakovai L. J. ir A. J. sudarė Vedybų (povedybinę) sutartį (notarinio registro Nr. Nr. 3871), kurios II dalies „Turto, įgyto santuokos metu, teisinis režimas“ 3 punkte susitarė, kad nuo šios sutarties sudarymo dienos santuokos metu kiekvieno sutuoktinio savo vardu įgytas ir/arba įregistruotas būsimas turtas (įskaitant pinigines lėšas kredito įstaigų sąskaitose, pajamas iš darbinės veiklos ar verslo, pašalpas, pensijas ir kt.) yra to sutuoktinio nuosavybė.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė VMI ginčija atsakovų L. J. ir A. J. 2016-11-14 sudarytos Povedybinės sutarties dalį ir teigia, kad pastarieji šio sandorio sudaryti neprivalėjo, sandoris pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės, teises, o atsakovai apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (CK 6.66 str.). Ieškovė teigia, kad ginčijama Povedybinė sutartis buvo sudaryta abiem sutuoktiniams galimai žinant apie atsakovės didelę skolą valstybės biudžetui, kuri išieškoma priverstine tvarka. Sudarydami Povedybinę sutartį atsakovai siekė išvengti įsiskolinimo išieškojimo iš skolininkės (atsakovės) sutuoktinio darbo užmokesčio, sumažino atsakovei priklausančią turto dalį bendrame sutuoktinių turte bei pablogino ieškovės galimybes išieškoti skolą. Atsakovai L. J. ir A. J. su ieškovės reikalavimais nesutiko ir teigia, kad jie nuo pat 2008-02-14 santuokos sudarymo niekada kartu negyveno santuokinio gyvenimo, o atsakovas A. J. apie sutuoktinės atsakovės L. J. įsiskolinimus nežinojo. Pažymėtina, kad teismo posėdyje atsakovas A. J. pripažino, kad sudaryti ginčo Povedybinę sutartį jie nusprendė po to, kai antstoliai sutuoktinės įsiskolinimų išieškojimą nukreipė į jo darbo užmokestį, be to, dėl tos pačios priežasties jis 2017-03-14 nutraukė ir darbo sutartį.

CK 6. 66 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Tam, kad būtų galima pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, būtina nustatyti visas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu. Kaip matyti viena iš tokių būtinų sąlygų yra ta, jog ginčo sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažįstamas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Pažymėtina, kad tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina   prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, taigi nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016). Iš to seka, kad įstatymas nedraudžia sudaryti povedybinių sutarčių, esant prasidėjusiam vykdymo procesui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovei L. J.. Atsakovai pasinaudojo įstatyme garantuota teise nustatyti santuokoje įgyto turto teisinį režimą į ateitį. Iš ginčijamos Povedybinės sutarties turinio matyti, kad joje atsakovai susitarė, jog nuo šios sutarties sudarymo dienos santuokos metu kiekvieno sutuoktinio savo vardu įgytas ir/arba įregistruotas būsimas turtas (įskaitant pinigines lėšas kredito įstaigų sąskaitose, pajamas iš darbinės veiklos ar verslo, pašalpas, pensijas ir kt.) yra to sutuoktinio nuosavybė (3 p.). Atsakovai, sudarydami Povedybinę sutartį, jokio turto neperleido, tik nustatė po santuokos sudarymo kiekvieno sutuoktinio įgyjamo turto teisinį režimą (CK 3.83 straipsnis), t. y. nukreipė povedybinės sutarties veikimą į ateitį. Atsakovė L. J. tiek iki Povedybinės sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo likvidaus turto neturėjo, nes jos turimi 2 pakankamai nedidelės vertės žemės sklypai (0.4090 ha ploto, 191 Eur vertės Žagatpurvių k. bei 1.000 ha, 465 Eur vertės Inkaklių k. Švėkšnos sen. Šilutės r.) areštuoti dėl ankstesnių įsiskolinimų, o turimų kilnojamųjų buities daiktų vertė nenustatyta. Be to šių daiktų ( šaldytuvo, televizoriaus, skalbimo mašinos ir pan.) vertė  akivaizdžiai nepakankama padengti atsakovės įsiskolinimams. Atsakovas A. J., kaip paaiškino teismui, dėl sutuoktinės įsiskolinimų iš jo darbo užmokesčio, nuo 2017-03-14 nutraukė darbo sutartį ir jokių pajamų nebeturi. Byloje taip pat nepateikta duomenų apie kitą atsakovams nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, iš kurio galėtų būti tenkinami ieškovės reikalavimai. Taigi, aptartos aplinkybės patvirtina, kad pati skolininkė (atsakovė) L. J. neturi turto ir pajamų, iš ko galėtų būti vykdomi išieškojimai. Todėl pripažintina, kad Povedybinės sutarties II dalies 3 punkte, kuriame susitarta, jog po sutarties sudarymo atsakovų vardu įgytas ir/arba įregistruotas būsimas turtas, tarp jų ir pajamos iš darbinės veiklos, pripažintinas to sutuoktinio nuosavybe, pažeidžia kreditoriaus šiuo atveju ieškovės teises, nes antstoliai negalėjo nukreipti išieškojimo į vienintelį atsakovei priklausiusį bendrosios jungtinės nuosavybės turtą – atsakovės sutuoktinio darbo pajamų dalį. Tai nustačius laikytina, kad atsakovės galimybės įvykdyti ieškovei prievoles reikšmingai pasunkėjo.

Pažymėtina, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys laikomos nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais (CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ši įstatyme įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija gali būti paneigta. Bylos duomenimis atsakovai nesąžiningumo prezumpcijos nepaneigė, todėl atsakovai nelaikytini sąžiningais. Be to, atsakovų nesąžiningumą patvirtina aplinkybė, jog ginčo sutartis buvo sudaryta po antstolės A. Tamašauskienės 2016-10-21 Turto arešto akto, kuriuo areštuotas skolininkės sutuoktiniui priklausančio darbo užmokesčio dalis, surašymo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai 2016-11-14 Povedybinę sutartį sudarė netukus po to, kai atsakovė 2016-11-09 kreipėsi į teismą dėl jos turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu, t. y. pastarojo darbo užmokesčio dalyje, nustatymo (CPK 667 str.) ir civilinė byla Nr. e2YT-222-299/2017 šiuo klausimu iki šiol neišnagrinėta.

Įstatymas nustato, kad areštuoto turto teisinio režimo keitimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Atsakovų L. J. ir A. J. 2016-11-14 sudaryta Povedybinė sutartis pripažintina negaliojančia kaip prieštaraujanti imperatyviai įstatymo normai nuo sudarymo momento ta apimtimi, kuria atsakovo A. J. gaunamas darbo užmokestis pripažintas jo asmenine nuosavybe, nes Povedybinė sutartis sudaryta po jo darbo užmokesčio daliai taikyto arešto. Vykdymo procesas nenumato galimybės išieškojimą nukreipti į turtą, kuris nebuvo areštuotas. Teismo nuomone, nukreipus išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, toks turtas pirmiausia areštuojamas. Nukreipus išieškojimą į darbo užmokestį, areštas taikomas ir tai darbo užmokesčio daliai, kuri priklausys ateityje. Išieškojimo iš darbo užmokesčio procesinis ypatumas yra tas, kad turto areštas nėra formalizuotas. Antstolio siunčiamas patvarkymas pervesti jam darbo užmokesčio dalį savo pasekmėmis prilyginamas turto areštui, kadangi antstolio reikalavimai privalomi visiems asmenims (CPK 585 straipsnis). Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis). Disponavimas areštuotu turtu yra apribotas įstatymo. Todėl sandoris, kuriuo keičiamas areštuoto turto teisinis režimas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Tokio sandorio šalys neturi teisės sudaryti, o notaras negali patvirtinti. Toks sandoris teismo vertintinas kaip niekinis. Kaip rodo bylos duomenys, kad atsakovų Povedybinė sutartis buvo sudaryta 2016-11-14, t. y. po to, kai išieškojimas buvo nukreiptas į atsakovei priklausančią sutuoktinio darbo užmokesčio dalį. Pradėjus priverstinio išieškojimo procedūrą ir išieškojimą į darbo užmokestį, areštas taikomas ir tai darbo užmokesčio daliai, kuri priklausys ateityje. Todėl Povedybinė sutartis, tiek kiek ji liečia atsakovei priklausančią atsakovės sutuoktinio darbo užmokesčio dalį, konstatuota niekine.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, iš jų viseto sprendžia, kad, nors po Povedybinės sutarties sudarymo atsakovų bendrosios jungtinės (asmeninės) nuosavybės teise valdomo turto statuso iki sutarties sudarymo nepakeitė, tačiau pažeidė kreditoriaus, šiuo atveju ieškovo teises, nes antstoliai nebegalėjo nukreipti išieškojimo į atsakovės sutuoktinio darbo pajamų dalį, todėl atsakovės galimybės vykdyti savo prievoles ieškovei reikšmingai pasunkėjo bei gali pasunkėti ateityje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, jog ji turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininkę (atsakovę), ginčijama Povedybinė sutartis pažeidžia ieškovės teises, nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, atsakovė ginčijamo sandorio neprivalėjo sudaryti, ji buvo nesąžininga, nes akivaizdžiai žinojo (turėjo žinoti), kad sudaroma Povedybinė sutartis pažeis ieškovės teises, ieškovės reikalavimas jau buvo nukreiptas į skolininkės sutuoktinio darbo užmokestį, atsakovas, sudaręs su sutuoktine ginčijamą sandorį, taip pat buvo nesąžiningas (CK 6.66 str.). Be to, Povedybinė sutarties dalis, kuria buvo pakeistas areštuoto turto, t. y. skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio dalies, teisinis režimas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl pripažintina niekine ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Esant aptartiems motyvams, siekiant apginti ieškovės teises ir teisėtus interesus, pripažintina niekine ir negaliojančia tarp atsakovų 2016-11-14 sudaryta Povedybinė sutartis nuo jos sudarymo momento ta apimtimi, kuria nuo šios sutarties sudarymo dienos santuokos metu atsakovo A. J. pajamos iš darbinės veiklos ar verslo, pašalpos, pensijos ir kitos pajamos pripažintos jo asmenine nuosavybe, t.y. sutarties II dalies 3 punktas.

Atsižvelgiant į tai, kad 2016-11-14 Povedybinės sutarties II dalies 3 punkte numatytas atsakovų susitarimas pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu, todėl 2016-10-21 turto areštu Nr. S-16-153-28771 areštuotas atsakovės sutuoktinio A. J. iš UAB „Statyk pats“  darbo užmokestis skirtinas atsakovės L. J. ieškovės turimam įsiskolinimui padengti. CK 6.145 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovas A. J. pagal minėtą Povedybinę sutartį, kurios 3 punkte numatyta sąlyga pripažinta negaliojančia gavo neteisėtai ar per klaidą kokį turtą, todėl esant tokioms aplinkybėms ieškovės prašymas dėl restitucijos taikymo atmestinas.   

Iš esmės ieškinys patenkintas, todėl iš atsakovų  L. J. ir A. J. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. po 20,50 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. (CPK 96 str. 1d.) 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 279 str. teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento atsakovų L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytos 2016-11-14 Vedybų (povedybinės) sutarties (notarinio registro Nr. Nr. 3871) II dalies „Turto, įgyto santuokos metu, teisinis režimas“ 3 punktą kuriame teigiama nuo šios sutarties sudarymo dienos santuokos metu kiekvieno sutuoktinio savo vardu  įgytas /arba  įregistruotas  būsimas turtas ( įskaitant pinigines lėšas kredito įstaigų sąskaitose , pajamas  iš darbinės  veiklos  ar verslo , pašalpas, pensijas ir kt.) yra  to sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Priteisti iš atsakovės L. J. 20,50 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo A. J. 20,50 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.

Teisėja                                                                                                                             Dalia Zimantienė