Civilinė byla Nr. e2-1433-921/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04048-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.2.8; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 14 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurgita Sujetienė,

sekretoriaujant Sonatai Skučienei,

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Naseka“ vadovui  Rimantui Bešėnui,  

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ atstovui pagal įgaliojimą Virginijui Pociui,

atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei pagal įgaliojimą Aušrai Bagdonavičienei, 

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Žemkasys“ atstovui advokatui Mantui Arasimavičiui,  

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ atstovui advokatui Arūnui Virkučiui,  

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Naseka“ patikslintą ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Žemkasys“, uždaroji akcinė bendrovė „Autokausta“, uždaroji akcinė bendrovė „KRS“ ir akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas.

Teismas

nustatė:

I.                      Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovių solidariai 4 766,54 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė patikslintame ieškinyje, jos vadovas teismo posėdžių metu nurodė, kad 2018 m. liepos 9 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovei priklausanti transporto priemonė Scania, valstybiniai numeriai JBA 977. Transporto priemonę įvykio metu nuomos sutarties pagrindu valdė UAB „Demaruna“. UAB „Demaruna“ vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę Scania, Kaune, Švenčionių gatvėje užvažiavo ant kelio dalyje esančio ir jokiais skiriamaisiais kelio ženklais ar atitvarais nepažymėto šulinio. Šulinys nepataisomai sugadino transporto priemonės Scania kuro baką. Be to, įvykio metu, prakiurus kuro bakui, išbėgo 303 l kuro. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ tvarkė kelyje, kuriame įvyko eismo įvykis, paviršinių lietaus nuotekų tinklus ir įrenginėjo šulinius. Šiuos darbus turėjo atlikti tinkamai, kad nekeltų pavojaus eismo dalyviams. Be to, žinoma, kad minėtas kelias, kuriame įvyko eismo įvykis, priklauso atsakovei Kauno miesto savivaldybei. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė privalėjo organizuoti ir kontroliuoti saugų eismų Kaune, Švenčionių gatvėje, šios gatvės kapitalinio remonto darbų metu. Ieškovė, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, prašo priteisti solidariai iš atsakovių 4 766,54 Eur žalos atlyginimą (2 949,71 Eur už eismo įvykio metu sugadintą kuro baką ir jo keitimo darbus, 247,32 Eur už kuro matuoklių montavimą ir kalibravimą, 303 Eur už išbėgusį kurą ir 1 266,54 Eur negautas pajamas). Dėl negautų pajamų ieškovės vadovas nurodė, kad įmonė patiria žalą dėl to, jog transporto priemonė Scania šiuo metu yra su vienu kuro baku (sugadintas kuro bakas nepakeistas). Vairuotojas, važiuodamas su šia transporto priemone, ilguose reisuose turi dažniau užsukti užsipilti kuro, dėl ko prarandamas laikas, sumažėja nuvažiuotų kilometrų skaičius. Ieškovės paskaičiavimais per visą laikotarpį (patikslinto ieškinio pateikimo dienai) dėl būtinybės dažniau užsipilti kurą įmonė patyrė 1 266,54 Eur žalą, kurią prašo priteisti.

II.                      Atsakovių argumentai

3.       Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.  

4.       Atsakovė atsiliepimuose į ieškinį, patikslintą ieškinį, jos atstovas pagal įgaliojimą teismo posėdžių metu nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. tarp atsakovės, kaip užsakovo, ir jungtinės veiklos partnerių UAB „KRS“ ir UAB „Žemkasys“, kaip rangovo, buvo sudaryta darbų sutartis pagal kurią rangovas įsipareigojo per 12 mėnesių atlikti paviršinių lietaus nuotekų tvarkymo darbus. Atsakovės užsakymu, rangovas šulinius Kaune, Švenčionių gatvėje, kur įvyko eismo įvykis, įrenginėjo iki 2018 m. gegužės mėnesio. Vėliau objektas buvo perduotas gatvės dangas rekonstruojančiai įmonei. Jos duomenimis, kelio dangą rekonstravo UAB „Autokausta“. Atsakovės užsakymu, rangovai šulinius įrengė tinkamai, jokie darbų trūkumai nebuvo nustatyti, todėl ji ir neturi pareigos atlyginti ieškovės prašomą priteisti žalą. Pažymėjo ir tai, kad šioje situacijoje yra labai didelė paties vairuotojo kaltė.  Vairuotojas, įvažiavęs į kelio ruožą, turėjo suprasti, kad jame vyksta kelio darbai. Šiuo atveju ieškovė žalą, jeigu ir patyrė, tai patyrė dėl to, kad vairuotojas pasirinko netinkamą važiavimo trajektoriją (užvažiavo ant tvarkingai įrengto šulinio, kurį transporto priemonė nustūmė iš įbetonavimo vietos). Atsakovės atstovo nuomone, transporto priemonė Scania šulinį išstumti / nuplėšti iš įbetonavimo vietos galėjo ir dėl eismo įvykio metu buvusio kelio dangos ir šulinio aukščio skirtumo. Dėl buvusios kelio dangos ir šulinio aukščio skirtumo atsakinga tuo metu kelio darbus atlikusi UAB „Autokausta“, bet ne atsakovė UAB „Kauno vandenys“.

5.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

6.       Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį, rašytiniuose paaiškinimuose, jos atstovė pagal įgaliojimą teismo posėdžių metu nurodė, kad ji neginčija fakto, jog Kaune, Švenčionių gatvė nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, tačiau paviršinių nuotekų infrastruktūros statinių savininkė ir faktinė valdytoja yra UAB „Kauno vandenys“.  Kadangi ieškovė žalą patyrė dėl to, kad vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę Scania, užvažiavo ant kelyje esančio šulinio, tinkama atsakove šioje byloje turi būti būtent UAB „Kauno vandenys“, o ne Kauno miesto savivaldybė. Pažymėjo ir tai, kad eismo įvykio metu Kaune, Švenčionių gatvėje vyko kapitalinis remontas, buvo sustatyti apie tai įspėjantys kelio ženklai. Visus gatvės kapitalinio remonto darbus pagal 2017 m. gegužės 18 d. sutartį, sudarytą su Kauno miesto savivaldybe, atlikinėjo UAB „Autokausta“. Minėtos sutarties pagrindu, kelio ruožo Kaune, Švenčionių gatvėje valdymas darbų atlikimo terminui buvo perduotas UAB „Autokausta“. UAB „Autokausta“ gatvę turėjo savo žinioje, buvo kelio valdytoja ir turėjo teisę jai daryti poveikį eismo įvykio metu. Atsakovei minėta gatvė ir visa statybvietė grąžinta tik 2018 m. gruodžio 21 d. statybvietės perdavimo–grąžinimo aktu, todėl atsakomybė atsakovei, kaip kelio savininkei, netaikytina ir dėl šių priežasčių. Be to, atsakovės nuomone, žalos atsiradimą ieškovei sąlygojo neatsargūs, neatidūs vairuotojo veiksmai. Atkreipė dėmesį į tai, kad eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, vairuotojas vairavo transporto priemonę nedideliu greičiu, todėl galėjo šulinį apvažiuoti, tačiau to nepadarė. Kadangi transporto priemonė Scania buvo sugadinta dėl ją vairavusio vairuotojo nepakankamo rūpestingumo, todėl egzistuoja aplinkybės, šalinančios atsakovių civilinę atsakomybę, arba civilinė atsakomybė turi būti mažinama. Atsakovės nuomone, ieškovė taip pat neįrodė prašomos priteisti žalos fakto ir dydžio. Pažymėjo, kad ieškovės pateikta sąskaita 2 949,71 Eur sumai, kurios pagrindu prašo priteisti žalos atlyginimą už sugadintą kuro baką, yra nepasirašyta, todėl nelaikytina tinkamu įrodymu byloje. Be to, eismo įvykio metu transporto priemonė nuomos sutarties pagrindu buvo perduota valdyti UAB „Demaruna“, todėl būtent ji galėjo patirti žalą dėl sugadinto kuro banko ir išbėgusio kuro, bet ne ieškovė. Ieškovė taip pat neįrodė, kad patyrė žalą negautų pajamų forma. Ieškovė transporto priemonę Scania nuomos sutarties pagrindu yra perdavusi laikinai valdyti ir naudotis įmonei UAB „Angetra“. Mėnesinis nuomos mokestis yra 900 Eur be PVM, t. y. toks pats, koks ir buvo nuomojant transporto priemonę Scania UAB „Demaruna“.  

III.                      Trečiųjų asmenų argumentai

7.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „KRS“ (atsakovės UAB Kauno vandenys“ pusėje) atsiliepime į ieškinį ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. tarp atsakovės UAB „Kauno vandenys“, kaip užsakovės, ir jungtinės veiklos partnerių UAB „KRS“ su UAB „Žemkasys“, kaip rangovo, buvo sudaryta darbų sutartis. Pagal minėtą sutartį, rangovas įsipareigojo per 12 mėnesių atlikti paviršinių lietaus nuotekų tvarkymo darbus. Pažymėjo, kad pačius lietaus nuotekų tvarkymo darbus atliko UAB „Žemkasys“. Minėtos sutarties pagrindu Kaune, Švenčionių gatvėje paviršinių lietaus nuotekų tvarkymo darbai buvo vykdomi iki 2018 m. gegužės mėnesio. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“, rangovams atlikus lietaus nuotekų tvarkymo darbus, juos priėmė, patvirtino, kad jie atlikti tinkamai. Vėliau kelio ruože, kur įvyko eismo įvykis, darbus vykdė kelio dangą atnaujinanti įmonė. Trečiasis asmuo niekada negavo jokių pranešimų ar pastabų dėl atliktų lietaus tinklo remonto darbų. Mano, kad jeigu eismo įvykis būtų įvykęs, kaip teigia ieškovė, dėl blogai uždaryto šulinio, tai šis darbų trūkumas neabejotinai būtų pastebėtas. Nesant rangovo kaltės dėl atliktų darbų, nėra ir priežastinio ryšio tarp trečiojo asmens neteisėtų veiksmų bei ieškovės patirtos žalos.

8.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Žemkasys“ (atsakovės UAB „Kauno vandenys“ pusėje) atsiliepime į ieškinį, patikslintą ieškinį, rašytiniuose paaiškinimuose, jo atstovas advokatas teismo posėdžių metu nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. tarp atsakovės UAB „Kauno vandenys“, kaip užsakovės, ir jungtinės veiklos partnerių UAB „KRS“ su UAB „Žemkasys“, kaip rangovo, buvo sudaryta darbų sutartis, pagal kurią rangovas įsipareigojo per 12 mėnesių laikotarpį atlikti paviršinių lietaus nuotekų tvarkymo darbus. Pagal minėtą sutartį UAB „Žemkasys“ Kaune, Švenčionių gatvėje nuo 2018 m. kovo mėnesio iki gegužės mėnesio atliko fizinius lietaus kanalizacijos darbus. Visi šuliniai buvo aplink apipilti žvyru iki tuo metu buvusios kelio dangos ir uždengti tokiais dangčiais, kurie patys atsidaryti ar apsiversti dėl elementarių fizikos dėsnių niekaip negali. Šie darbai buvo baigti iki 2018 m. gegužės mėnesio pabaigos. UAB „Žemkasys“ visus atliktus darbus perdavė atsakovei UAB „Kauno vandenys“ 2018 m. liepos 2 d. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio jie jokių darbų, susijusių su šuliniais, nevykdė. Po to, kai 2018 m. gegužės mėnesį jie pabaigė vykdyti fizinius lietaus kanalizacijos darbus, Švenčionių gatvę remontavo kelininkai.  UAB „Žemkasys“ negali atsakyti už tai, kad jos atlikti darbai buvo naudojami ne pagal paskirtį, t. y. buvo leidžiamas transporto priemonių eismas, galutinai neįrengus kelio dangos. Pažymėjo ir tai, kad UAB „Žemkasys“ nėra gavęs jokių pranešimų apie tai, kad koks nors šulinys Kaune, Švenčionių gatvėje būtų blogai sumontuotas ar sulūžęs, ar būtų nustatyta kokių nors liuko ar kitų defektų. Mano, kad tinkamu atsakovu šioje byloje yra Kauno miesto savivaldybė, kuri turėjo užtikrinti saugaus eismo organizavimą objekte, vykstant kelio remonto darbams. Trečiojo asmens atstovas advokatas atkreipė dėmesį ir į tai, kad, jo nuomone, patikslintas ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad eismo įvykio metu ne ieškovė valdė transporto priemonę, o UAB „Demaruna“, todėl ši įmonė ir turi būti tinkamu ieškovu. Ieškinys yra nepagrįstas ir dėl žalos dydžio. Pateiktos sąskaitos yra neapmokėtos, kuras, kuris išbėgo, priklausė ne ieškovei. Prašomos priteisti žalos negautų pajamų forma ieškovė neįrodė. Pastebėjo ir tai, kad ieškovė atitinkamas sumas prašo priteisti su pridėtinės vertės mokesčiu. Šį mokestį ieškovė vėliau galės susigrąžinti, todėl jis negali būti įtrauktas į žalos dydį. Be to, mano, kad dėl šio įvykio yra ir vairuotojo, vairavusio transporto priemonę Scania, kaltės. Vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę Scania, galimai nepasirinko tinkamos trajektorijos, saugaus greičio dėl ko ir galėjo įvykti eismo įvykis.

9.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankišku reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas” (atsakovės UAB „Kauno vandenys” pusėje), būdamas tinkamai informuota apie teismo posėdžio data ir vietą, į jį neatvyko. Atsiliepimo į ieškinį, patikslintą ieškinį nepateikė.

10.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų,  UAB “Autokausta” (atsakovės Kauno miesto savivaldybės pusėje) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jo atstovas advokatas teismo posėdžių metu nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas dėl kelių priežasčių: visų pirma, sutinka su kitų dalyvaujančių asmenų atstovų išsakyta pozicija, kad ieškovė neturėjo teisės kreiptis į teismą su reikalavimu atlyginti prašomą priteisti žalą; antra, mano kad ieškovė neįrodė savo patirtų nuostolių ir jų dydžio. Pažymėjo ir tai, kad eismo įvykio metu pagal tą patį techninį projektą ginčo kelyje, esančiame Kaune, Švenčionių gatvėje buvo vykdomi kelio kapitalinio remonto darbai ir lietaus nuotekų tinklų įrengimo darbai. Kelio kapitalinio remonto darbus atliko UAB „Autokausta“ atsakovės Kauno miesto savivaldybės užsakymu, o lietaus nuotekų tinklus įrenginėjo UAB „Žemkasys“ atsakovės UAB „Kauno vandenys“ užsakymu. Ieškovė, jeigu ir patyrė žalą, tai patyrė dėl to, kad transporto priemonės Scania vairuotojas užvažiavo ant šulinio už kurį nei atsakovė Kauno miesto savivaldybė, nei trečiasis asmuo UAB „Autokausta“ nėra ir negali būti atsakingi. Eismo įvykio metu pats objektas nebuvo užbaigtas ir priduotas. Šiuo atveju atsakovė UAB „Kauno vandenys“ arba jų užsakymu darbus atlikę tretieji asmenys iki pat objekto pridavimo liko atsakingi už įrengtus lietaus tinklus ar šulinius, o ne UAB „Autokausta“, kuri vykdė tik kelio kapitalinio remonto darbus. Pažymėjo ir tai, kad kelio ruože buvo įrengtas kelio eismą draudžiantis ženklas. Vairuotojas nesilaikė tuo metu pastatyto kelio eismą draudžiančio ženklo reikalavimų.

Teismas

konstatuoja:

IV.                      Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2018 m. liepos 9 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę Scania, valstybiniai numeriai JBA 977  (toliau – transporto priemonė Scania), Kaune, Švenčionių gatvėje užvažiavo ant kelyje esančio šulinio. Šulinio konstrukcija kliudė transporto priemonės baką, jį sugadino. Iš kuro bako išbėgo degalai. Šios aplinkybės nustatytos ieškovės vadovo paaiškinimais, byloje esančia Eismo įvykio, įvykusio 2018 m. liepos 9 d., Kaune, Švenčionių gatvėje administracinio nusižengimo bylos Nr. 18088664661 medžiaga, taip pat 2020 m. birželio 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos teismui pateiktomis nuotraukomis prie administracinio nusižengimo bylos Nr. 18088664661.

12.       Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovių solidariai 4 766,54 Eur žalos atlyginimą. Nurodė, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ eismo įvykio metu įrenginėjo šulinius, šiuos darbus turėjo atlikti taip, kad nekeltų pavojaus eismo dalyviams. Tuo tarpu atsakovė Kauno miesto savivaldybė privalėjo organizuoti ir kontroliuoti saugų eismą kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, kapitalinio remonto darbų metu. Akivaizdu, kad abi atsakovės savo pareigų tinkamai neatliko, todėl privalo atlyginti jos patirtą žalą. Atsakovės bei tretieji asmenys su ieškovės patikslintu nesutiko, prašė jį atmesti iš esmės dėl šių priežasčių: visų pirma, dėl netinkamo ieškovo; antra, dėl netinkamo atsakovo; trečia, dėl neįrodytos žalos fakto ir jos dydžio.

Dėl tinkamo ieškovo  

13.       Iš administracinio nusižengimo bylos Nr. 18088664661 medžiagos nustatyta, kad transporto priemonė Scania eismo įvykio metu nuosavybės teise priklausė ieškovei, tačiau valdytojas buvo UAB „Demaruna“. Ieškovės vadovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad transporto priemonę Scania nuomos sutarties pagrindu buvo perdavęs laikinai valdyti ir naudotis UAB „Demaruna“. Šias aplinkybes taip pat patvirtina 2020 m. rugsėjo 22 d. teismui ieškovės pateikta Transporto priemonės nuomos sutartis Nr. 15/1/27-01. Minėta sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Demaruna“ dėl transporto priemonės Scania ir priekabos Rolfo B1JAAY, kurios valstybiniai numeriai GV160, nuomos. Ieškovės 2020 m. rugsėjo 22 d. teismui pateikta kita, t. y. 2018 m. rugpjūčio 1 d. Transporto priemonės nuomos sutartis Nr. 18/08/01-01, patvirtina, kad ieškovė transporto priemonę Scania ir priekabą šiuo metu yra perdavusi laikinai valdyti ir naudotis UAB „Angetra“.

14.       Ieškovės vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Demaruna“ ieškovei grąžino nesuremontuotą transporto priemonę Scania. Kadangi UAB „Demaruna“ vairuotojo, vairavusio transporto priemonę Scania, kaltės dėl įvykusio eismo įvyko nebuvo, UAB „Demaruna“ neprivalėjo ir neatlygino transporto priemonei Scania padarytos žalos. Ieškovės vadovo nuomone, ieškovė kaip transporto priemonės savininkė turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priteisti iš atsakovių žalą, padarytą jos transporto priemonei Scania. Teismas su šiais ieškovės vadovo argumentais sutinka.  

15.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.524 straipsnis numato, jog nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.500 straipsnis numato, kad tuo atveju, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės.

16.       Iš ieškovės 2020 m. rugsėjo 22 d. teismui pateiktos Transporto priemonės nuomos sutarties Nr. 15-11/27-01 nustatyta, kad joje ieškovė ir UAB „Demaruna“ buvo aptarę transporto priemonės priežiūros ir remonto klausimus, taip pat numatę kaip bus sprendžiami žalos atlyginimo klausimai avarijos metu (Sutarties 6 ir 8 punktai). Sutarties 8 punkte numatyta, kokius veiksmus nuomininkas (UAB „Demaruna“) privalėjo atlikti, įvykus eismo įvykiui, t. y. privalėjo iškviesti policiją, pateikti nuomotojui (šiuo atveju – ieškovei) policijos pažymą apie įvykusį įvykį ir vairuotojo paaiškinimus. Sutartyje taip pat numatyta, kad nepateikus nuomotojui, t. y. ieškovei,  aukščiau nurodytų dokumentų, visas žalos atlyginimas turi būti padengtas nuomininko sąskaita. Ieškovės vadovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad UAB „Demaruna“ pareigas, numatytas Sutartyje, atliko tinkamai, t. y. įvykus eismo įvykiui iškvietė policiją, pateikė ieškovei policijos pažymą ir vairuotojo paaiškinimus. Sutarties 8 punkte sutarties šalys taip pat buvo numatę, jog visus įvykio nuostolius nuomininkas (UAB „Demaruna“) padengia tik tuo atveju, jeigu jis yra įvykio kaltininkas. Bylos nagrinėjimo metu nė vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų nepateikė įrodymų, patvirtinančių vairuotojo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio. Iš administracinio nusižengimo bylos Nr. 18088664661 medžiagos nustatyta, kad 2018 m. liepos 13 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena. Nutarime nurodyta, kad transporto priemonės Scania vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta. Taigi bylos nagrinėjimo metu nenustatyta UAB „Demaruna“ vairuotojo kaltės dėl įvykusio eismo įvykio. Teismas taip pat pažymi ir tai, kad iš viešai prieinamų duomenų interneto svetainėje www.registrucentras.lt nustatyta, kad UAB „Demaruna“ nuo 2018 m. spalio 12 d. yra išregistruota iš juridinių asmenų registro. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovė kaip turto savininkė net ir neturėtų galimybių išsiieškoti žalos atlyginimo iš UAB „Demaruna“, nes tokia įmonė šiuo metu neegzistuoja.

17.       Teismo vertinimu, sprendimo 16 punkte nurodytos ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, būdama transporto priemonės Scania savininkė, turėjo ir turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimu dėl žalos, patirtos eismo įvykio metu, atlyginimo (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl tinkamo atsakovo

18.       Ieškovė prašė patirtus nuostolius priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Kauno vandenys“ ir Kauno miesto savivaldybės. Atsakovės UAB „Kauno vandenys“ ir Kauno miesto savivaldybė su ieškovės patikslintu ieškiniu, pareikštu jų atžvilgiu, nesutiko. Atsakovės UAB „Kauno vandenys“ teigimu, trečiasis asmuo UAB „Žemkasys“ jos užsakymu visus lietaus nuotekų tvarkymo darbus, tame tarpe ir šulinių įrengimo, atliko tinkamai. Kadangi eismo įvykio metu atsakovės UAB „Kauno vandenys“ rangovai darbų neatlikinėjo, o buvo vykdomi kelio atnaujinimo darbai, todėl ji ir neturi pareigos atlyginti ieškovei žalą. Atsakovės Kauno miesto savivaldybės nuomone, ji taip pat nėra atsakinga už padarytą žalą, nes visi vandentiekio ir kanalizacijos įrenginiai ir tinklai, tame tarpe ir šuliniai, yra perduoti ir priklauso UAB „Kauno vandenys“. Kauno miesto savivaldybė nėra ir negali būti atsakinga už žalą, kurią vairuotojas patyrė dėl to, kad užvažiavo ant kelio dalyje esančio šulinio, nepaisant to, kad tuo metu vyko kelio atnaujinimo darbai. Be to, 2017 m. gegužės 18 d. sutarties pagrindu kelio ruožo Kaune, Švenčionių gatvėje valdymas darbų atlikimo terminui buvo perduotas UAB „Autokausta“.

19.       CK 6.266 straipsnio 1 dalis numato, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-27-701/2017 ir kt.).

20.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė yra kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininkė. Šių aplinkybių atsakovė Kauno miesto savivaldybė neginčijo. Tuo tarpu atsakovė UAB „Kauno vandenys“ yra paviršinių nuotekų infrastruktūros statinių, tame tarpe ir šulinio, kuris sugadino ieškovės transporto priemonės Scania kuro baką, savininkė ir faktinė valdytoja. Šias aplinkybes patvirtina atsakovės Kauno miesto savivaldybės 2020 m. liepos 29 d. kartu su atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį pateikta 1998 m. gruodžio 14 d. sutartis, sudaryta tarp UAB „Kauno vandenys“ ir Kauno miesto savivaldybės. Būtent šios sutarties pagrindu visi vandentiekio ir kanalizacijos įrenginiai ir tinklai buvo perduoti ir priklauso UAB „Kauno vandenys“. 

21.       Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad eismo įvykio vietoje buvo vykdomi paviršinių lietaus nuotekų tvarkymo ir pačios gatvės kapitalinio remonto darbai. Paviršinių lietaus nuotekų tvarkymo darbus atsakovės UAB „Kauno vandenys“ užsakymu atlikinėjo tretieji asmenys UAB „KRS“ ir UAB „Žemkasys“, o gatvės kapitalinio remonto darbus atsakovės Kauno miesto savivaldybės užsakymu – trečiasis asmuo UAB „Autokausta“. Šias aplinkybes patvirtina šalių, trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimai, taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y.: 1) 2017 m. rugpjūčio 11 d. darbų sutartis Nr. 5-231/R-17081/195, sudaryta tarp atsakovės UAB „Kauno vandenys“, kaip užsakovo, ir jungtinės veiklos partnerių UAB „KRS“ ir UAB „Žemkasys“, kaip rangovo, pateikta 2019 m. balandžio 3 d. kartu su trečiojo asmens UAB „KRS“ pradiniu atsiliepimu į ieškovės ieškinį. Pagal minėtą sutartį, tretieji asmenys UAB „KRS“ ir UAB „Žemkasys“ įsipareigojo atlikti paviršinių lietaus nuotekų tvarkymo darbus per 12 mėnesių laikotarpį; 2) 2017 m. gegužės 18 d. Kauno miesto gatvių priežiūros, taisymo ir rekonstrukcijos darbų pirkimo pagrindė sutartis Nr. SR-0277, sudaryta tarp Kauno miesto savivaldybės, kaip užsakovo, ir UAB „Autokausta“, kaip rangovo, pateikta teismui 2020 m. rugsėjo 23 d. atsakovės Kauno miesto savivaldybės. Pagal minėtą sutartį, trečiasis asmuo UAB „Autokausta“ įsipareigojo parengti Kaune, Švenčionių gatvės kapitalinio remonto techninį projektą pagal projektavimo techninę užduotį ir atlikti gatvės kapitalinio remonto darbus.

22.       Ieškovei nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė Scania buvo apgadinta vairuotojui užvažiavo ant remontuojamo kelio dalyje esančio šulinio. Šulinys nepataisomai sugadino ieškovės transporto priemonės Scania kuro baką. Atsakovės UAB „Kauno vandenys“ 2020 m. lapkričio 19 d. pateiktas 2020 m. spalio 6 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad transporto priemonės Scania vairuotojas užvažiavo ant naujai sumontuoto lietaus kanalizacijos kontrolinio šulinio. Kaip minėta sprendimo 20 punkte, visų paviršinių nuotekų infrastruktūros statinių savininkė ir faktinė valdytoja, tame tarpe ir šulinio, kurio konstrukcija sugadino ieškovės transporto priemonės Scania kuro baką, yra atsakovė UAB „Kauno vandenys“. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“, kaip ne kartą minėta sprendime, nesutiko atlyginti ieškovei jos patirtą žalą.

23.       Teismas su UAB „Kauno vandenys“ argumentais, kad ji yra netinkama atsakovė šioje byloje, nesutinka, mano, kad jie yra nepagrįsti ir neįrodyti dėl žemiau nurodytų ir nustatytų aplinkybių: 

23.1.                      bylos nagrinėjimo metu atsakovė UAB „Kauno vandenys“ nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad, atliekant paviršinių lietaus nuotekų tvarkymo ir kelio kapitalinio remonto darbus, būtų perleidusi kitam asmeniui, pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybei ir / ar byloje įtrauktiems tretiesiems asmenims, šulinio nuosavybės ir / ar valdymo teisę;

23.2.                      Kelių įstatymo (toliau – KĮ) 2 straipsnio 5 dalis (redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) numato, kad kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Taigi KĮ aiškiai ir konkrečiai apibrėžia, kas yra kelio elementai. Bylos nagrinėjimo metu nepateikta nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad šulinys, atliekant kelio kapitalinio remonto darbus, tapo ar tampa kelio dalimi (vienu iš kelio elementų) ir žalą, padarytą užvažiavus ant šulinio, kas įvyko šiuo atveju, privalo atlyginti kelio savininkas ir / ar valdytojas arba kelio kapitalinio remonto darbus atlikęs asmuo. Taigi bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė ir / ar kitas asmuo, atliekant kelio kapitalinio remonto darbus, tampa atsakingais už kelio juostose ar jų apsaugos zonose esančių statinių, įrenginių, antžeminių ir požeminių inžinerinių tinklų, kitų objektų (o šiuo atveju – šulinio), sugriuvimo padarytą žalą;

23.3.                      bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad eismo įvykio metu kelio ruože buvo pastatytas įspėjamasis kelio ženklas Nr. 106 – Darbai kelyje (kelio ruožas, kuriame dirbama). Tuo tarpu šulinys, kuris apgadino ieškovei nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Scania, eismo įvykio metu nebuvo pažymėtas jokiais skiriamaisiais ženklais kaip pavojinga kelio atkarpa. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės UAB „Kauno vandenys“ atžvilgiu už saugaus eismo organizavimą, atliekant paviršinių lietaus nuotekų tvarkymo darbus, įsipareigojo atsakyti tretieji asmenys UAB „Žemkasys“ ir UAB „KRS“, o atsakovės Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu už saugaus eismo organizavimą, atliekant kelio kapitalinio remonto darbus, – UAB „Autokausta“. Šias aplinkybes patvirtina: 1) 2017 m. rugpjūčio 11 d. darbų sutarties Nr. 5-231/R-17081/195, sudarytos tarp UAB „Kauno vandenys“, UAB „KRS“ ir UAB „Žemkasys“, priedas Nr. 1 Techninė specifikacija. Minėto priedo 6.5 punkte numatyta, kad darbų vykdymo metu (nuo darbų pradžios iki galutinio dangos sutvarkymo), rangovas (UAB „KRS“ ir UAB „Žemkasys“) atsako už saugų automobilių ir pėsčiųjų eismą iškasos zonoje, kelio ženklų ir aptvėrimų pastatymą bei priežiūrą. Suderina transporto organizavimo pakeitimus darbų vykdymo laikotarpiu bei atsako už pasekmes susijusias su įsipareigojimo nevykdymu; 2) 2017 m. gegužės 18 d. sutartis Nr. SR-0277, sudaryta tarp Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Autokausta“, ir 2017 m. gegužės 8 d. projektavimo techninė užduotis. Minėtuose dokumentuose nurodyta, kad rangovas (UAB „Autokausta“) atsako už saugumą darbų vykdymo zonoje darbų vykdymo laikotarpiu (sutarties 11.13 punktas), taip pat numatyta, kad į projektavimo apimtį įeina ir eismo organizavimas (projektavimo techninės užduoties 11.1.5 punktas). Taigi saugaus eismo organizavimu darbų atlikimo metu privalėjo rūpintis tiek UAB „Autokausta“, tiek UAB „KRS“, tiek UAB „Žemkasys“. Kadangi šulinys nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno vandenys“, tai organizuoti saugų eismą iškasos zonoje tiek, kiek tai susiję su šuliniu (pavyzdžiui, atitinkamai pažymėti šulinį, jeigu juo tampa nesaugu važinėti), teismo vertinimu, pasirašytos 2017 m. gegužės 11 d. darbų sutarties Nr. 5-231/R-17081/195 pagrindu, privalėjo UAB „KRS“ ir UAB „Žemkasys“ iki galutinio dangos sutvarkymo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad eismo įvykio metu kelio danga nebuvo galutinai sutvarkyta. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 1) 2020 m. birželio 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos teismui pateiktos nuotraukos. Iš šių nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad eismo įvykio metu kelio danga nebuvo baigta tvarkyti; 2) perdavimo–priėmimo aktas ir 2018 m. gruodžio 21 d. statybvietės perdavimo / grąžinimo–priėmimo aktas iš kurio nustatyta, kad UAB „Autokausta“ atsakovei Kauno miesto savivaldybei darbus perdavė 2018 m. gruodžio 21 d. Teismas pažymi, kad nustatytos aplinkybės, susiję su saugos eismo organizavimu, t. y. tai, kad 2017 m. gegužės 11 d. darbų sutarties Nr. 5-231/R-17081/195 pagrindu už saugų eismą įsipareigojo atsakyti UAB „KRS“ ir UAB „Žemkasys“ neatleidžia atsakovės UAB „Kauno vandenys“ nuo pareigos atlyginti ieškovei jos patirtą žalą. Pateiktoje 2017 m. rugpjūčio 11 d. darbų sutartyje Nr. 5-231/R-17081/195 nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ paviršinių lietaus nuotekų tvarkymo darbų atlikimo metu būtų perdavusi kelio valdymo teisę tretiesiems asmenims UAB „KRS“ ir / arba UAB „Žemkasys“. Šia sutartimi, kaip ne kartą minėta,  atsakovė užsakė, o tretieji asmenys UAB „KRS“ ir UAB „Žemkasys“ įsipareigojo atlikti  darbus pagal pateiktą techninę dokumentaciją ir darbų rezultatą perduoti atsakovei.

24.       Teismas, atsižvelgdamas į sprendimo 23 punkte nurodytas ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje tinkama atsakove yra UAB „Kauno vandenys, kuri buvo ir yra šulinio, sugadinusio ieškovei nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Scania, savininkė, o ne kelio savininkė – Kauno miesto savivaldybė (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl padarytos žalos fakto ir jos dydžio 

25.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisi iš atsakovių solidariai 4 766,54 Eur žalos atlyginimą. Ieškovė ieškinyje, jos vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prašomą priteisti žalą sudaro: 2 949,71 Eur už eismo įvykio metu sugadintą kuro baką ir jo keitimo darbus; 247,32 Eur už kuro matuoklių montavimą ir kalibravimą; 303 Eur už išbėgusį kurą; 1 266,54 Eur negautos pajamos. Atsakovės, kaip minėta sprendimo 12 punkte, su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti taip pat ir dėl to, kad ieškovė neįrodė žalos fakto ir jos dydžio.  Atsakovė Kauno miesto savivaldybė dėl ieškovės prašomo priteisti žalos dydžio pažymėjo, kad ieškovės pateiktos sąskaitos, kurių pagrindu prašo priteisti žalos atlyginimą yra nepasirašytos, neapmokėtos, todėl negali būti laikomos tinkamu įrodymu. Be to, žalą dėl sugadinto kuro bako ir išbėgusio kuro patyrė ne ieškovė, o UAB „Demaruna“, kuri valdė transporto priemonę nuomos sutarties pagrindu. Aplinkybė, kad ieškovė kurą pilasi tik tam tikrose degalinėse, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų. Ieškovės pateikta Transporto priemonės nuomos sutartis, atsakovės nuomone, patvirtina, kad šiuo metu pati ieškovė jokių nuostolių negautų pajamų forma nepatiria. Trečiasis asmuo UAB „Žemkasys“ papildomai nurodė, kad ieškovė be pagrindo prašo priteisti žalos atlyginimą su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Ieškovė, sumokėjusi pardavėjams PVM, sumokėtą sumą galės susigrąžinti pagal PVM ataskaitą.

26.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti žalos padarymo faktą ir patirtos žalos dydį. Tuo tarpu atsakovės, nesutikdamos su ieškovės įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovės įrodinėjamą žalos dydį). Analogiška praktika formuojama ir kasaciniame teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).

27.       Iš administracinio nusižengimo bylos Nr. 18088664661 medžiagos ir 2020 m. birželio 11 d. teismui pateiktų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nuotraukų prie administracinio nusižengimo bylos Nr. 18088664661 medžiagos nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas ieškovės transporto priemonės Scania kuro bakas.

28.       Ieškovės vadovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu teigė, kad transporto priemonei Scania nupirkti dėvėtą kuro baką nėra galimybės, būtina jį pakeisti nauju kuro baku. Ieškovės vadovas taip pat pripažino, kad šiuo metu kuro bakas nėra pakeistas, transporto priemonė Scania važinėja su vienu kuro baku. Dėl to, kad nėra pakeistas transporto priemonės Scania kuro bakas, važinėjant su ja tenka dažniau užsukti į degalines užsipilti kuro.

29.       Ieškovė už kuro baką, jo pakeitimo, montavimo, kalibravimo darbus prašė priteisti iš atsakovių 2 642,18 Eur be PVM, o su PVM – 3 197,03 Eur pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras.  

30.       Iš byloje esančios UAB „Scania Lietuva“ 2018 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitos faktūros, pateiktos 2019 m. kovo 7 d. su pradiniu ieškiniu, nustatyta, kad ieškovei sugadinto dešinės pusės kuro bako pakeitimas (nuėmimas / uždėjimas, kuro perpylimas kiekvienam 100 l, šoninės apsaugos pakeitimas, kuro bakas 700 l talpos, bracket) kainuotų 2 437,78 Eur be PVM, su PVM – 2 949,71 Eur. UAB „Ecofleet Lietuva“ 2018 m. rugsėjo 7 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros ECO Nr. 1807754 ir ECO Nr. 1807755, pateiktos 2019 m. kovo 7 d. su pradiniu ieškiniu, patvirtina, kad kuro matuoklio montavimas, kuro bako kalibravimas, kuro matuoklis, atvykimo išlaidos ieškovei kainuotų 204,40 Eur be PVM, o su PVM – 247,32 Eur. 

31.       Trečiasis asmuo UAB „Žemkasys“, kaip minėta sprendimo 25 punkte, teigė, kad ieškovės prašomos priteisti PVM sumos negalima laikyti nuostoliu, nes ieškovė yra PVM mokėtoja ir prašomą priteisti PVM vėliau galės susigrąžinti, pateikiant PVM ataskaitą. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, kad ji yra registruota PVM mokėtoja.

32.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006). Teismas, atsižvelgdamas į suformuotą kasacinio teismo praktiką, daro išvadą, kad ieškovė į prašomos priteisti žalos dydį nepagrįstai įtraukė PVM. Kadangi PVM negalima laikyti ieškovės nuostoliu, teismas konstatuoja, kad ieškovės žalos dydis už sugadintą kuro baką, reikalingus atlikti jo pakeitimo, montavimo, kalibravimo darbus yra 2 642,18 Eur be PVM (3 197,03 Eur – (511,93 Eur + 42,92 Eur)).

33.       Ieškovės vadovas, kaip minėta sprendimo 25 punkte, prašydamas priteisti žalos atlyginimą už sugadintą kuro baką, jo keitimo ir montavimo, kalibravimo darbus, nurodė, kad nėra galimybės įsigyti dėvėto kuro bako, todėl ir prašo priteisti iš atsakovių tiek, kiek kainuotų naujas kuro bakas ir jo keitimo, montavimo, kalibravimo darbai. Nagrinėjamu atveju atsakovės, kaip nurodyta sprendimo 19 punkte, nesutikdamos su ieškovės įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus. Teismas pažymi, kad nė vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų, jų atstovų nagrinėjamu atveju nepateikė duomenų, kad ieškovės prašomas priteisti žalos dydis (už kuro baką, jo keitimo, montavimo, kalibravimo darbus ir kt.) yra nepagrįstas, neprotingo dydžio, taip pat nepateikė duomenų, paneigiančių ieškovės vadovo teiginius ir patvirtinančių aplinkybes, kad yra galimybė pakeisti transporto priemonės Scania kuro baką į dėvėtą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, daro išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti 2 642,18 Eur žalos atlyginimas yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis). Pagrindo sumažinti ieškovės prašomą priteisti žalą – 2 642,18 Eur be PVM – už kuro baką, jo keitimo ir montavimo, kalibravimo darbus, nenustatyta.

34.       Ieškovė taip pat prašė priteisti solidariai iš atsakovių 303 Eur už išbėgusį kurą ir 1 266,54 Eur negautų pajamų.

35.       Bylos nagrinėjimo metu, kaip minėta sprendimo 13 punkte, nustatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonę Scania, Transporto priemonės nuomos sutarties Nr. 15/11/27-01 pagrindu, valdė UAB „Demaruna“, kuri šiuo metu yra išregistruota iš juridinių asmenų registro. Akivaizdu, kad kuras, jeigu ir išbėgo, nuosavybės teise priklausė ne ieškovei, o UAB „Demaruna“. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad UAB „Demaruna“ CK 6.101–6.110 straipsniuose nustatyta tvarka jai būtų perleidusi reikalavimo teisę dėl žalos atlyginimo.

36.       Bylos nagrinėjimo metu, kaip minėta sprendimo 13 punkte, taip pat nustatyta, kad šiuo metu transporto priemonę Scania, 2018 m. rugpjūčio 1 d. Transporto priemonės nuomos sutarties Nr. 18/08/01-01 pagrindu, valdo ir laikinai naudoja UAB „Agrenta“. Akivaizdu, jeigu ir patiria žalą, tokią, kokią nurodė ieškovė patikslintame ieškinyje, negautų pajamų forma, tai patiria ne ieškovė, o UAB „Agrenta“. Sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuri atitiktų CK 6.101–6.110 straipsniuose reikalavimus, ieškovė taip pat nepateikė. Tuo tarpu, kaip teisingai pažymėjo byloje dalyvaujantys asmenys, jų atstovai iš Transporto priemonės nuomos sutarties Nr. 15/11/27-01, sudarytos su UAB „Demaruna“, ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. Transporto priemonės nuomos sutarties Nr. 18/08/01-01, sudarytos su UAB „Agrenta“, nustatyta, kad ieškovė transporto priemonę Scania tiek prieš eismo įvykį, tiek po eismo įvykio išnuomojo už tą patį nuomos mokestį – 900 Eur per mėnesį be PVM. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl įvykusio eismo įvykio jokių nuostolių negautų pajamų forma nepatiria.

37.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybė tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį, tiek jos atstovė pagal įgaliojimą teismo posėdžių metu taip pat teigė, kad vairuotojas prisiėmė riziką važiuoti remontuojamu keliu, kad jis nebuvo pakankamai atidus, nesiėmė visų atsargumo priemonių siekiant išvengti žalos atsiradimo, todėl yra atsakingas už patirtus nuostolius. Mano, kad dėl to (nepakankamai atidaus ir rūpestingo paties vairuotojo elgesio) egzistuoja aplinkybės, šalinančios atsakovių atsakomybę, arba aplinkybės, sudarančios pagrindą sumažinti atsakovių atsakomybę. Tai, kad eismo įvykis įvyko dėl vairuotojo kaltės, jo nepakankamo atidumo ir rūpestingumo, kelių eismo taisyklių nesilaikymo, nagrinėjimo metu teigė ir kiti byloje dalyvaujantys byloje asmenys, jų atstovai.

38.       CK 6.282 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismas nesutinka su byloje dalyvaujančių asmenų, jų atstovų argumentais, kad žalos atsiradimui turėjo įtakos transporto priemonės Scania vairuotojo veiksmai.

39.       Bylos nagrinėjimo metu nepateikta jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę Scania, būtų buvęs neatsargus, neatidus, būtų neatsižvelgęs į važiavimo, meteorologines ir kitas sąlygas bei kitas aplinkybes. Teismas pažymi tai, kad pats šulinys, kaip pavojingas kelio atkarpa, nebuvo atskirai pažymėtas jokiu įspėjamuoju kelio ženklu. Teismo vertinimu, šiuo atveju negalima pripažinti vairuotoją buvus neatsargiu, neatididžiu, nes jis neturėjo pagrindo tikėtis, kad kelio dalyje esantis šulinys, kuris nepažymėtas jokiu įspėjamuoju kelio ženklu, gali būti nesaugus ir būtinai jį reikėjo apvažiuoti.

40.       Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, jog transporto priemonės Scania vairuotojas būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) nuostatas. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė 2020 m. spalio 21 d. pateikė trečiojo asmens UAB „Autokausta“ 2020 m. spalio 16 d. raštą Nr. S-20/796, surašytą J. J.. Minėtame rašte nurodyta, kad pagal eismo organizavimo dalį 2020 m. liepos 8 d. Švenčionių g. buvo įrengti kelio ženklai Nr. 301 ir Nr. 106. KET 106 numeriu pažymėtas įspėjamasis ženklas „Darbai kelyje (kelio ruožas, kuriame dirbama)“. Bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl šio kelio ženklo buvimo kelio ruože nekilo. Ginčas kilo dėl to ar eismo įvykio metu buvo pastatytas kelio ženklas Nr. 301. KET 301 numeriu pažymėtas kelio ženklas „Įvažiuoti draudžiama“. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai, be to, paties liudytoju apklausto J. J. parodymai paneigia aplinkybes, kad eismo įvykio metu kelio ruože buvo draudžiamas eismas. Atsakovės Kauno miesto savivaldybės 2020 m. spalio 21 d. pateikta Eismo organizavimo schema Nr. 1 patvirtina, kad kelio atkarpa buvo uždaryta nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2017 m. birželio 30 d. Tuo tarpu eismo įvykis įvyko – 2018 m. liepos 9 d. J. J. apklaustas kaip liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Autokausta“ 2020 m. spalio 16 d. rašte Nr. S-20/796 data, kada buvo įrengti kelio ženklai, t. y. 2018 m. liepos 8 d., nurodyta per klaidą, tačiau, nepaisant to, tvirtino, kad eismas buvo draudžiamas visame kelyje. Teismas pažymi, kad liudytojas J. J. teismo posėdžio metu pripažino, kad pats asmeniškai UAB „Autokausta“ atsakovės Kauno miestas savivaldybės užsakymu vykdytame projekte, atliekant kelio remonto darbus, nedalyvavo, nedirbo, nevykdė jokių su tuo projektu susijusių funkcijų, o visas aplinkybes žino tik iš kitų asmenų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, šio liudytojo parodymais apie kelyje eismo įvykio metu buvusius įrengtus kelio ženklus, nesivadovauja. Tai, kad kelio ruože eismo įvykio metu nebuvo draudžiamas eismas, teismo vertinimu, patvirtina jau ne kartą minėta administracinio nusižengimo bylos Nr. 18088664661 medžiaga. Nutarime, priimtame 2018 m. liepos 3 d., aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad transporto priemonės Scania vairuotojo veiksmuose Kelio eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta. Tai, kad kelio ruože vyko eismas, teismo vertinimu, patvirtina ir 2020 m. birželio 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pateiktos eismo įvykio nuotraukos. Iš pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad tiek vienoje, tiek kitoje kelio, kurioje įvyko eismo įvykis, pusėje sustatytos transporto priemonės. Akivaizdu, kad eismas kelio ruože nebuvo draudžiamas, asmenys galėjo laisvai ir netrukdomai važiuoti remontuojamu kelio ruožu. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad KET pažeidimų vairuotojo veiksmuose nenustatyta.

41.       Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, jog byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių pripažinti, kad transporto priemonės Scania vairuotojo veiksmai ir / ar neveikimas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, konstatuoja, kad pagrindo atleisti atsakovę UAB „Kauno vandenys“ nuo prievolės atlyginti žalą arba sumažinti žalos dydį CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu taip pat nėra (CPK 178, 185 straipsniai).

42.       Teismas, atsižvelgdamas į sprendimo 25–41 punktuose nurodytas ir nustatytas aplinkybes, sprendžia ieškovės reikalavimą dalyje dėl žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ 2 641,18 Eur žalos atlyginimą už kuro baką, jo pakeitimo, montavimo, kalibravimo darbus. Ieškovės reikalavimą kitoje dalyje – priteisti žalos atlyginimą už išbėgusį kurą (303 Eur) ir negautas pajamas (1 266,54 Eur) – teismas atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl palūkanų

43.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

44.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovių solidariai 6 procentų dydžio metines palūkanas. Šiuo atveju teismas ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė žalos atlyginimą iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“. Teismas, atsižvelgdamas į tai, ieškovės reikalavimą tenkina iš dalies ir priteisia ieškovei iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45.       CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 47 straipsnio 2 dalis numato, kad teisę į bylinėjimo išlaidų atlyginimą taip pat turi ir tretieji asmenys.

46.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, vadovaujasi: 1) CPK 98 straipsniu, kuris numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (1 dalis); šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis); 2) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos).

47.       Nagrinėjamu atveju teismas patenkino ieškovės 55 proc. (2 642,18 Eur/4766,54 Eur x 100 proc.) reikalavimų, o atmetė – 45 proc. (100 proc. – 55 proc.) Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už ieškinį ir patikslintą ieškinį iš viso yra sumokėjusi 186 Eur žyminį mokestį (36 Eur – 2020 m. sausio 27 d.; 79 Eur – 2019 m. kovo 5 d.; ir 71 Eur – 2020 m. liepos 2 d.).  Pagal patikslinto ieškinio sumą, ieškovė turėjo sumokėti 107 Eur žyminį mokestį (4 766,54 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, ieškovei grąžina 79 Eur (186 Eur – 107 Eur) per daug sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išaiškinama, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo sprendimu (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteisia 58,85 Eur (107 Eur x 55 proc.) žyminį mokestį.   

48.       Ieškovė 2020 m. birželio 15 d. pateikė prašymą priteisti 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kartu su prašymu pateikė 2020 m. birželio 8 d. sąskaitą faktūrą, taip pat mokėjimo nurodymą. Teismas pažymi, kad ieškovė nepateikė atstovavimo sutarties, sudarytos su PVM sąskaitoje faktūroje ir mokėjimo nurodyme nurodytu asmeniu. Tuo tarpu iš pateiktų ieškovės dokumentų teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovei šioje byloje buvo suteiktos atstovo advokato ir / ar advokato padėjėjo paslaugos. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ieškovės prašymą priteisti 150 Eur už suteiktas teisines paslaugas atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178, 185 straipsniai).

49.       Atsakovės išlaidų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų turėjimą, nepateikė. Trečiasis asmuo UAB „Žemkasys“ pateikė įrodymus, patvirtinančius 3 236,75 Eur bylinėjimosi išlaidų turėjimą.

50.       Pateikti prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas, PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo nurodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Žemkasys“ advokatui 2019 m. balandžio 18 d. sumokėjo 847 Eur už atsiliepimo surašymą; 2020 m. birželio 1 d. – 695,75 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2020 m. birželio 3 d. teismo posėdyje, 2019 m. birželio 10 d. ir 2020 m. kovo 30 d. rašytinius paaiškinimus; 2020 m. rugpjūčio 10 d. – 514,25 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, kuris įvyko 2020 m. rugsėjo 9 d.; 2020 m. spalio 5 d. – 393,25 Eur už atstovavimą 2020 m. spalio 7 d. teismo posėdyje; 2020 m. spalio 26 d. – 393,25 Eur už atstovavimą 2020 m. spalio 27 d. teismo posėdyje; 2020 m. lapkričio 23 d. – 393,25 Eur už atstovavimą 2020 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje ir 2020 m. lapkričio 23 d. rašytinius paaiškinimus.

51.       Iš pateiktų 2020 m. rugpjūčio 10 d., 2020 m. birželio 1 d. ir 2020 m. lapkričio 24 d. prašymų matyti, kad trečiojo asmuo UAB „Žemkasys“ atstovas nepateikė turėtų išlaidų detalizacijos, t. y. neišskyrė, kiek kainavo atsiliepimo į patikslintą ieškinį, rašytinių paaiškinimų parengimai, o kiek –  atstovavimas teismo posėdžių metu. Pavyzdžiui, 2020 m. birželio 1 d. prašyme prašo priteisti bendrą 695,75 Eur išlaidų sumą už rašytinių paaiškinimų parengimą ir už atstovavimą teismo posėdyje; 2020 m. rugpjūčio 10 d. prašyme – 514,25 Eur išlaidų už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą ir už atstovavimą teismo posėdyje, o 2020 m. lapkričio 24 d. prašyme – 393,25 Eur išlaidų už rašytinių paaiškinimų parengimą ir už atstovavimą teismo posėdyje. Tik trijuose prašymuose trečiasis asmuo UAB „Žemkasys“  prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atskirus veiksmus: 2019 m. balandžio 18 d. prašymas priteisti 847 Eur už atsiliepimo parengimą, o 2020 m. spalio 5 d. ir 2020 m. spalio 26 d. prašymai priteisti 786,50 Eur (393,25 Eur + 393,25 Eur) už atstovavimą teismo posėdžiuose.

52.       Teismas pažymi, kad vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8 punktais, 8.2 papunkčiais, maksimalios išlaidos, pagal pateiktus mokėjimo dokumentus, už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 2 425,75 Eur (2,5 x 970,30 Eur); už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą – 3 452,50 Eur (2,5 x 1 381 Eur); už 2019 m. birželio 10 d. ir 2020 m. kovo 30 d.  rašytinius paaiškinimus – 543,20 Eur (0,4 x 1 358 Eur); už 2020 m. lapkričio 24 d. rašytinius paaiškinimus – 559,40 Eur (0,4 x 1 358 Eur). Viso už dviejų atsiliepimų parengimą ir trijų rašytinių paaiškinimų parengimą maksimalios išlaido šioje byloje būtų 7 524,05 Eur (2 425,75 Eur + 3 452,50 Eur + (2 x 543,20 Eur) + 559,40 Eur). Tuo tarpu trečiasis asmuo UAB „Žemkasys“ pagal 2020 m. balandžio 18 d., 2020 m. birželio 1 d., 2020 m. rugpjūčio 10 d. ir 2020 m. lapkričio 24 d. pateiktus prašymus, kartu su prašymais pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimo nurodymus už atsiliepimo į ieškinį, atsiliepimo į patikslintą ieškinį, trijų rašytinių paaiškinimų parengimą ir atstovavimą trijuose teismo posėdžiuose (2020 m. birželio 3 d., 2020 m. rugsėjo 9 d. ir 2020 m. lapkričio 25 d.) prašė priteisti viso 2 452,25 Eur (847 Eur + 695,75 Eur + 514,25 Eur + 393,25 Eur). Akivaizdu, kad trečiojo asmens UAB „Žemkasys“ turėtos šioje sprendimo dalyje nurodytos atstovavimo išlaidos – 2 452,25 Eur – neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių.

53.       Kaip minėta sprendimo 51 punkte, trečiasis asmuo „Žemkasys“ taip pat prašė priteisti 786,50 Eur išlaidų už atstovavimą 2020 m. spalio 7 d. ir 2020 m. spalio 27 d. teismo posėdžiuose. Teismas, vertindamas trečiojo asmens „Žemkasys“ patirtų išlaidų už atstovavimą minėtuose teismo posėdžiuose pagrįstumą, pažymi, kad pagal Rekomendacijas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą maksimalus dydis yra 0,1 (8.19 papunktis). Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

54.       Šiuo atveju, nagrinėjant bylą, kuriame dalyvavo trečiojo asmens UAB „Žemkasys“ atstovas, įvyko 5 teismo posėdžiai: 2020 m. birželio 3 d. teismo posėdžio trukmė 1 valanda; 2020 m. rugsėjo 9 d. – 1 val., 2020 m. spalio 7 d. – 2 val., 2020 m. spalio 27 d. – 1 val., 2020 m. lapkričio 25 d. – 2 val. Kadangi sprendimo 52 punkte teismas pripažino, kad trečiojo asmens UAB „Žemkasys“ patirtos išlaidos už 2020 m. birželio 3 d., 2020 m. rugsėjo 9 d. ir 2020 m. lapkričio 25 d. atstovavimą teismo posėdžių metu yra pagrįstos, protingo dydžio, teismas dėl šių išlaidų pakartotinai nepasisako.

55.       Teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 8.19 papunkčiu, sprendžia, kad maksimalus užmokesčio už atstovavimo 2020 m. spalio 7 d. ir 2020 m. spalio 27 d. teisme posėdžio vieną valandą dydis yra 139,85 Eur (0,1 x 1398,5 Eur). Kaip minėta sprendimo 54 punkte, 2020 m. spalio 7 d. teismo posėdis truko 2 valandas, o 2020 m. spalio 27 d. – 1 val., todėl maksimali priteisiama už atstovavimą minėtuose teismo posėdžiuose suma sudarytų 419,55 Eur (139,85 Eur x 3 val.). Akivaizdu, kad trečiojo asmens UAB „Žemkasys“ turėtos 786,50 Eur advokato išlaidos už atstovavimą 2020 m. spalio 7 d. ir 2020 m. spalio 27 d. teismo posėdžiuose viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius. Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendžia trečiojo asmens UAB „Žemkasys“ 786,50 Eur (393,25 Eur + 393,25 Eur) patirtas bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą 2020 m. spalio 7 d. ir 2020 m. spalio 27 d. teismo posėdžių metu mažinti iki 419,55 Eur sumos. 

56.       Teismas, atsižvelgdamas į sprendimo 50–55 punktuose nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad trečiojo asmens UAB „Žemkasys“ pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą šioje byloje yra 2 871,80 Eur (2 452,25 Eur + 419,55 Eur).

57.       Trečiojo asmens UAB „Žemkasys“ atstovas advokatas baigiamųjų kalbų metu prašė bylinėjimosi išlaidas paskirstyti tokiu būdu: tuo atveju, jeigu žala ieškovei bus priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės; tuo atveju, jeigu ieškinys bus atmestas – iš ieškovės.  

58.       Nagrinėjamu atveju ieškovės patikslintas ieškinys buvo patenkintas iš dalies, t. y. patenkinta patikslinto ieškinio 55 proc. reikalavimų. Trečiajam asmeniui UAB „Žemkasys“ iš ieškovės, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, galėtų būti priteista 1 292,31 Eur (2 871,80 Eur x 45 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Tačiau teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, atkreipia dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo UAB „Žemkasys“ byloje dalyvavo atsakovės UAB „Kauno vandenys“ pusėje. Didžioji dalis trečiojo asmens UAB „Žemkasys“ išsakytų argumentų, teiginių, pareikštų prašymų buvo susiję ne su ieškovės prašomos priteisti žalos dydžio sumažinimu, bet su tuo, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti žalą iš atsakovė UAB „Kauno vandenys“. Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendžia sumažinti 1 292,31 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą ir trečiajam asmeniui UAB „Žemkasys“ iš  ieškovės priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 178, 185 straipsniai).  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 

nusprendžia:         

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Naseka“, juridinio asmens kodas 304076660, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, 2 641,18 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt vieno eurų ir 18 ct) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 58,85 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų ir 85 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.  

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Žemkasys“, juridinio asmens kodas 132783897, iš ieškovės mažosios bendrijos „Naseka“, juridinio asmens kodas 304076660, 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Grąžinti ieškovei mažajai bendrijai „Naseka“, juridinio asmens kodas 304076660, 79 Eur (septyniasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. kovo 5 d.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                                            Jurgita Sujetienė