Administracinė byla Nr. P-61-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00015-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 80.3

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. A. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. A. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. V. dėl įsakymo panaikinimo, kadastro duomenų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos priteisimo (tretieji suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras ir A. V.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja S. A. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-834 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo patikslinti A. V. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys; 2) panaikinti A. V. žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r., kadastro duomenų Nekilnojamojo turto kadastre ir registre teisinę registraciją; 3) įpareigoti A. V. pašalinti žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) naujai pastatytus riboženklius; 4) priteisti 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Pareiškėja, nesutikdama su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimu, padavė apeliacinį skundą (II t., b. l. 162–167), prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

II.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-44/2013 pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija pripažino, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad kadastriniai matavimai atliekami pirminių duomenų bei dokumentų pagrindu, ir, remiantis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos.

Pareiškėjos preliminariai matuoto žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 1996 m., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projekto medžiagos pagrindu, tuo pačiu pagrindu kadastro žemėlapyje 1997 m. pažymėtos gretimo – A. V. preliminariai matuoto žemės sklypo ribos (II t., b. l. 137). Nagrinėjamo ginčo specifiką lemia aplinkybė, kad besiribojančių žemės sklypų preliminarių matavimų pagrindu įrengtų riboženklių vieta šiuo metu yra pakeista (riboženkliai perkelti), taigi rengiant tikslius kadastrinius matavimus į juos negali būti atsižvelgiama, nes jie neatitinka preliminarių matavimų metu nustatytų sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje.

Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad atsakovo A. V. žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, naudojant pirminius žemės sklypo suformavimo duomenis bei dokumentus, padarė atsižvelgęs į tai, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis pirminiais sklypo matavimo dokumentais: 1995 m. gegužės 30 d., 1996 m. birželio 25 d. paženklinimo aktais, laikinaisiais žemės sklypų planais, abrisais, t. y. tais dokumentais, kurių pagrindu buvo sudarytas GIS žemėlapis (II t., b. l. 49–53). Konstatavo, kad kadastrinių matavimų pagrindu nustatytos ribos, priešingai nei pareiškėjos nurodomos žemės sklypo ribos, be reikšmingų nuokrypių atitinka pirminiais dokumentais nustatytas ribas (II t., b. l. 34), kadastro žemėlapyje esančius duomenis (II t., b. l. 91, 138, 139). Pareiškėja pirminių žemės sklypų duomenų bei jų pagrindu sudarytų dokumentų neginčijo, duomenų, kad priėmus ginčijamą įsakymą jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas būtų sumažėjęs, byloje nėra. Aplinkybė, kad pareiškėja faktiškai naudojosi didesniu žemės sklypu ir / ar kitomis nei nustatyta žemės sklypo suformavimo dokumentais žemės sklypo ribomis, teisėjų kolegijos vertinimu, negali sudaryti pagrindo paneigti atsakovui A. V. atliktus pagal pirminius dokumentus kadastrinius matavimus.

Teisėjų kolegija pažymėjo, jog pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad pagal UAB „Viriga” atliktus kadastrinius matavimus A. V. priklausančio sklypo vakarinė riba, esanti bendra su pareiškėjos sklypu, nustatyta 287,47 m, o pagal žemės sklypo planą sudaro 345 m, t. y. net 57,53 m trumpesnė; sklypo pietinė riba pagal planą – 350 m, o pagal kadastrinius matavimus – 357,80 m (I t., b. l. 121; II t., b. l. 51), o tai reiškia, jog A. V. priklausantis sklypas buvo patrauktas į jai priklausančio sklypo pusę, buvo patikrintos ir įvertintos priimant skundžiamą administracinį aktą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-834, kuriuo patikslinti A. V. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys. UAB „Viriga“, 2010 m. balandžio 29 d. atlikusi A. V. priklausančio miško sklypo kadastrinius matavimus ir nustačiusi 1,3131 ha ploto trūkumą, 2010 m. gegužės 25 d. teikimu Nr. Ž-0808 kreipėsi į Plungės rajono žemėtvarkos skyrių, kuris pasiūlė įmonei A. V. sklypo ribą su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu nustatyti vadovaujantis pirminiais sklypo matavimo dokumentais, esamais teritorijų planavimo dokumentais ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nustatytomis ribomis; pakartotinai organizuoti A. V. sklypo ribų paženklinimo darbus, iškviesti šio ir besiribojančių žemės sklypų savininkus. Pakartotinų kadastrinių matavimų metu A. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos buvo atstatytos ir paženklintos vadovaujantis nuosavybės teisių atkūrimo bylose esančia planine medžiaga, nustatytas 12,90 ha plotas. Tarnyba, išnagrinėjusi ir palyginusi planinę medžiagą su pateiktais sklypų kadastrinių matavimų duomenimis, juos įklojus ortofotografiniame žemėlapyje, padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodomos žemės sklypo ribos neatitinka nei pirminių dokumentų, nei kadastro žemėlapyje įbraižytų ribų. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vertino visumą Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 14 punkte numatytų dokumentų, prioritetą teikiant sutampantiems duomenims. Į šią aplinkybę atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos reikalavimus. Nustačius, kad įsakymu patikslinti ginčo sklypo kadastro duomenys atitinka Nekilnojamojo turto registro duomenis, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapių fragmentus, žemėtvarkos projektą, ortofotografinius žemėlapius, žemės sklypų planus, pareiškėjos nurodomi atstumų neatitikimai A. V. 1996 m. birželio 25 d. žemės sklypo plane ir UAB „Viriga“ kadastriniuose matavimuose yra nepakankami paneigti atliktų kadastrinių matavimų duomenis. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, atsižvelgiant į patikslintų kadastro duomenų atitikimą aukščiau minėtiems dokumentams, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo siūlyti šalims spręsti ginčą dėl ribos tarp žemės sklypų nustatymo civiline tvarka. Kad ginčijamu įsakymu patikslinti kadastro duomenys nėra pažeidžiantys pareiškėjos teisėtus interesus, patvirtina į bylą pateikti duomenys apie pareiškėjos sklypui R. K. gamybinės komercinės įmonės atliekamus kadastrinius matavimus, kurių metu buvo nustatytas reikšmingas (30 proc.) jai priklausančio žemės sklypo ploto padidėjimas, jo ribų pasislinkimas į A. V. priklausančio sklypo pusę, ribų neatitikimas žemėtvarkos projektui, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiui.

Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes apie jos atsisakymą pasirašyti 2010 m. balandžio 29 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, kvietimo dalyvauti 2010 m. rugsėjo 7 d. A. V. žemės sklypo kadastriniuose matavimuose įteikimą ir jas įvertino kaip neturėjusias įtakos pareiškėjos teisėtiems interesams, nes šios aplinkybės neturėjo reikšmės administracinio akto pagrįstumui. Kiekvienas nustatytas procedūrinis pažeidimas turi būti vertinamas galutinio tikslo aspektu, t. y. sprendžiama, ar toks pažeidimas turėjo įtakos užtikrinant objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, kad kadastrinių matavimų vykdymo procesas tęsėsi nuo 2010 m. ir pareiškėja aktyviai dalyvavo šiame procese, nuolat tiek raštu, tiek žodžiu bendravo su atsakovais, gavo kvietimą dalyvauti kadastrinių matavimų procedūroje, visi duomenys kvietime (išskyrus pavardę) nurodyti išsamiai ir tinkamai, taip pat įvertinus liudytojo V. B. parodymus apie tai, kad pareiškėja telefonu iki ženklinimo pradžios buvo informuota apie neteisingai nurodytą pavardę bei apie tai, kad kadastriniai matavimai bus atliekami atsakovo A. V. žemės sklype ir informavo, kad ji pati negalės dalyvauti ženklinime (2012 m. liepos 3 d. posėdžio garso įrašas), nustatytą procedūrinį pažeidimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė formaliu, nesuvaržiusiu pareiškėjos teisių, kuris negali būti lemiamu kriterijumi sprendžiant ginčijamo įsakymo teisėtumo klausimą, todėl negali būti ir pagrindu panaikinti ginčijamą įsakymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p.).

III.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjos S. A. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A492-44/2013, panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m spalio 12 d. sprendimą bei grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėja nurodo, kad po Plungės apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-160-514/2016, susidarė sąlygos patikslinti valdomo miško, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) plotą atliekant kadastrinius matavimus. Jų pirminėje stadijoje konstatuojama, kad iki nuosavybės dokumentuose deklaruojamo ploto, randamas 0,5065 ha trūkumas, viršijantis didžiausią leidžiamą normatyvinę 0,12 ha paklaidą. Pareiškėja nurodo, kad jos sklypas iš šiaurinės pusės apribotas (duomenys neskelbtini) upeliu, iš rytų – atsakovo sklypu, iš kitų dviejų pusių – A. A. nuosavybe. Kadangi aplinkinių sklypų ribos įteisintos teismų nutarimais, likęs tarp jų pareiškėjos sklypo plotas 2,5535 ha nebegali keistis. Trūkumas iki 3,06 ha dėl preliminarių matavimų netikslumų pagal įstatymus turėtų būti kompensuojamas natūra arba pinigine kompensacija. Pareiškėja teigia, kad šių matavimų išvados yra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, leidžiančios prašyti atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Pareiškėja pabrėžia, kad apie galimai trūkstamo ploto problemą teisminiame procese minėjo ne kartą. Kadangi Tarnyba neigė preliminarių matavimų riboženklius, o naujų sklypo ribų nesukonkretino, apie esamą miško plotą pareiškėjai ir teismui nebuvo ir negalėjo būti žinoma iki 2016 m. vasario 1 dienos (UAB „Geolandas“ matavimų atlikimo diena). Pareiškėja nurodo, kad rastas trūkumas yra esminis faktorius, įrodantis pareiškėjai padarytos konkrečios žalos faktą, o jo dydis turi esminę reikšmę teismo prieitoms išvadoms apie pareiškėjos interesų pažeidimą. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad atsakovui miško sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas nuosavybėn ir atžymėtas natūroje nuo pareiškėjos sklypo ribos po vienerių metų. Šio sklypo kadastro duomenų įregistravimo teisėtumui pagrįsti Tarnybos rajoninė tarnyba teismui pateikė rašytinius dokumentus, kurie, pareiškėjos teigimu, yra prieštaringi, neatitinka Tarnybos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių nuostatų ir sukūrė sąlygas kadastro bylą atsakovui įforminti fiktyvių duomenų pagrindu. Pareiškėja remiasi Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir pažymi, kad vietoje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Pareiškėja pabrėžia, kad byloje deklaruojamų riboženklių vietų keitimas nebuvo tinkamai įvertintas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. ir atsakovas A. V. atsiliepimu į pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą prašo pareiškėjos prašymą atmesti ir administracinės bylos proceso neatnaujinti. Atsiliepime nurodo, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-160-514/2016 nesudaro pagrindo atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje, nes tai yra naujai atsiradusi, o ne naujai paaiškėjusi aplinkybė, be to, A. V. ir A. V. nebuvo minėto civilinio proceso dalyviais. Pareiškėjos nurodomą naujų kadastrinių matavimų atlikimą taip pat nelaiko naujai paaiškėjusia aplinkybe, kadangi tokie matavimai galėjo būti atlikti anksčiau.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Prieš pasisakydama dėl bylos esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 3 dalį, administracinių bylų, kurių proceso atnaujinimas pradėtas ir nebaigtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, proceso atnaujinimas vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 dienos.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011). Pažymėtina, jog šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A492-44/2013, kurioje pareiškėja siekia atnaujinti procesą, buvo užbaigta 2013 m. balandžio 24 d. galutine ir neskundžiama nutartimi. S. A. prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktas 2016 m. balandžio 22 d. (t. III, b. l. 130). Nauja aplinkybė, su kurios atsiradimu pareiškėja sieja pagrindą atnaujinti procesą administracinėje byloje, pareiškėjai paaiškėjo 2016 m. vasario 1 d., t. y. būtent tą dieną, pasak pareiškėjos, buvo atlikti pareiškėjai priklausančio sklypo matavimai ir nustatytas juridinio ploto trūkumas. Šios aplinkybės, pareiškėjos manymu, sudaro pagrindą atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, jog pareiškėja, prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodama 2016 m. balandžio 22 d., įstatyme įtvirtinto trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo termino nepraleido.

Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytinos tik tokios, dėl kurių ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, be to, jos turi atitikti ir šiuos kriterijus: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-150/2010, 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438-58/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-44/2012 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog tam, kad aplinkybės galėtų būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, jos turi būti faktinio pobūdžio ir turi patekti į nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyką. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Tokios aplinkybės neturėtų būti painiojamos su naujomis aplinkybėmis, t. y. tokiomis, kurių nagrinėjant administracinę bylą nebuvo, bet atsirado jau priėmus sprendimą. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas proceso atnaujinimo pagrindą sieja ne su atitinkamų aplinkybių atsiradimu, o su jų paaiškėjimu (pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-126-492/2015).

Pareiškėja prašyme atnaujinti bylos procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą nurodo, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės yra tai, jog 2016 m. vasario 1 d. UAB „Geolandas“, remdamasis Plungės apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-160-514/2016 ir atsakovo sklypo kadastro duomenimis, atliko pareiškėjai priklausančio sklypo matavimus ir juridiškai nustatė ploto 0,5065 ha trūkumą. Pareiškėjos teigimu, šios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos jai administracinės bylos nagrinėjimo metu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodoma aplinkybė – 2016 m. vasario 1 d. UAB „Geolandas“ kadastrinių matavimų atlikimas sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) – objektyviai neegzistavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijai nagrinėjant administracinę bylą Nr. A492-44/2013, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ir priimant šioje byloje 2013 m. balandžio 24 d. nutartį. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Geolandas“ 2016 m. vasario 1 d. kadastrinius matavimus atliko žemės sklypo savininkei S. A. pageidaujant, tokie tyrimai, kaip teisingai pastebi trečiasis suinteresuotas asmuo ir atsakovas, galėjo būti atliekami ir anksčiau. O tai, kad jie atlikti remiantis naujai atsiradusiomis aplinkybėmis šios bylos kontekste (Plungės apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-160-514/2016) nesudaro pagrindo tokių matavimų vertinti kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB „Geolandas“ 2016 m. vasario 1 d. kadastriniai matavimai nelaikytini naujai paaiškėjusia aplinkybe pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Tokia pareiškėjos nurodyta aplinkybė įvyko po administracinės bylos Nr. A492-44/2013 išnagrinėjimo, t. y. priimta bendrosios kompetencijos teismo nutartis, į kurią atsižvelgiant atlikti pareiškėjos sklypo kadastriniai matavimai. Ši aplinkybė yra ne naujai paaiškėjusi, o naujai atsiradusi aplinkybė, kuri neegzistavo nagrinėjant bylą ir priimant joje Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-44/2013, todėl negali būti pagrindas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl sklypo ploto 0,5065 ha trūkumo galimai egzistavo administracinės bylos nagrinėjimo ir teismo nutarties priėmimo metu, tačiau, kaip minėta, naujai paaiškėjusi aplinkybė turi būti esminė bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju administracinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjai ir atsakovui A. V. priklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimų pagrindu nustatytų ribų. Pareiškėja ginčijo Tarnybos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. 36VĮ-(14.36.2)-834, kuriuo buvo patikslinti A. V. priklausančio žemės sklypo, besiribojančio su pareiškėjai nuosavybės teisėmis priklausančiu žemės sklypu, kadastro duomenys. Nagrinėjant administracinę bylą buvo nustatyta, kad sklypų ginčo riba iš esamų dokumentų yra aiški, ir pareiškėjos skundas atmestas. Todėl teismui nagrinėjant administracinę bylą dėl sklypų ribų, aplinkybė dėl pareiškėjos sklypo ploto trūkumo, neturėtų lemiamos reikšmės kitokio teismo sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, įvertinusi šią pareiškėjos nurodomą, jos manymu, naujai paaiškėjusią aplinkybę, konstatuoja, kad ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip esminė aplinkybė, turinti esminę reikšmę bylai, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, jog žinant apie šią aplinkybę galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis. Įvertinus įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime nustatytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad pareiškėjos pateikti nauji įrodymai nekeičia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartyje nustatytų teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių. Atsižvelgiant į bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinį bei tikrinamos administracinės bylos nagrinėjimo dalyką, pareiškėjos pateikti, jos teigimu, nauji įrodymai – žemės sklypo ploto 0,5065 ha trūkumo nustatymas, įvertinus juos su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje esančiais įrodymais, negali pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo išvados dėl ginčo išsprendimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos prašyme pateikiama nuomonė dėl bylos situacijos vertinimo, liudija, jog pareiškėja iš esmės siekia, jog būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės. Tačiau ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrindė.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintų kriterijų. Aplinkybė, kad UAB „Geolandas“ atliko pareiškėjos žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsirado jau po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A492-44/2013 priėmimo, o aplinkybė dėl sklypo ploto trūkumo  nustatymo nelaikytina esmine ir galinčia pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo išvados dėl ginčo išsprendimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitų naujai paaiškėjusių aplinkybių pareiškėja prašyme atnaujinti procesą nenurodo. Dėl to netenkintinas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu bei atsisakoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A492-44/2013.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. A. prašymą atnaujinti procesą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A492-44/2013 pagal pareiškėjos S. A. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. V. dėl įsakymo panaikinimo, kadastro duomenų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos priteisimo (tretieji suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras ir A. V.).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimė Baltrūnaitė

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė