Administracinė byla Nr. N62-1737/2011

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-00777-2010-8

              Procesinio sprendimo kategorija 48.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 9 d. nutarties P. K. ir G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu P. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje numatytą pažeidimą, nustačius lengvinančią aplinkybę (kaltę pripažino, gailisi, ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), skirta 100 Lt bauda.

Institucijos 2010 m. gegužės 10 d. nutarimu G. K. už ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą, nustačius lengvinančią (kaltę pripažino, gailisi, ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) ir sunkinančią aplinkybes (pakartotiniai per metus padarytas teisės pažeidimas, ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) skirta 120 Lt bauda.

Nuobaudos skirtos už tai, kad šie asmenys 2010 m. balandžio 4 d., apie 22.00 val., Samanių k., Suviekio sen., Zarasų r., I. B. priklausančiame bare rėkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, tuo pažeisdami viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Nukentėjusysis I. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimus, kuriais Povilui ir G. K. paskirtos administracines nuobaudos pagal ATPK 174 straipsnį ir perduoti bylą ikiteisminiam tyrimui, kur jiems būtų pareikšti įtarimai dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą ir viešosios tvarkos pažeidimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 str. ir 284 str.).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 9 d. nutartimi nukentėjusiojo skundo netenkino, Institucijos nutarimus paliko nepakeistus.

Apeliaciniu skundu I. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartį ir Institucijos nutarimus dėl Povilo ir G. K. veiksmų, ir perduoti bylą ikiteisminiam tyrimui, kur būtų pareikšti įtarimai už grasinimą nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą, taip pat viešosios tvarkos pažeidimus. Paaiškina, kad 2010 m. balandžio 8 d. kreipėsi i policijos komisariatą pareiškimu, kuriame nurodė, kad šie asmenys, būdami neblaivūs, jam grasino, kad nužudys ar sužalos sveikatą. Sakė, kad turi ginklus ir jį nušaus. Šie grasinimai realūs ir gali būti įvykdyti. Iš policijos komisariato gavo atsakymą, kad jiems baudžiamoji byla nebus keliama, o jie bus nubausti administracine tvarka. Per nurodytą terminą šį nutarimą apskundė Zarasų rajono apylinkės prokuratūrai, kuri dar nebuvo išnagrinėjusi jo skundo, kai policijos komisariato pareigūnas nukentėjusįjį informavo, kad asmenys nubausti administracine tvarka. Apie šias aplinkybes informavo Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje apie tai nepasisakė. Taip pat nurodo, jog į teismo posėdį nebuvo pakviestas, dėl ko negalėjo paaiškinti savo pozicijos. Priimta nutartis neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų. Teigia, jog po to, kai prokuratūrai apskundė šį nutarimą, buvo atnaujintas tyrimas, tačiau administracinis teismas pagrindų panaikinti Institucijos nutarimus nesurado. Nurodo, jog Zarasų policijos komisariatą informavo, jog yra videoįrašai, tačiau jų niekas neperžiūrėjo, neanalizavo, prie medžiagos neprijungė. Pabrėžia, kad minėti asmenys padarė ne administracinę, o baudžiamąją veiką. Po to nukentėjusiajam buvo dar grasinama ir jis turi realų pagrindą bijoti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

P. K. ir G. K. patraukti atsakomybėn už ATPK 174 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą. Nukentėjusysis I. B. nesutinka su tokiu jų veikos kvalifikavimu ir mano, jog asmenys turėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylą, jo apie posėdį neinformavo.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, todėl priimto procesinio sprendimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu. Tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde I. B. teigia dėl atsakomybėn patrauktų asmenų veikos kreipęsis į prokuratūrą. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis papildomai nurodo, jog prokuratūra atnaujino tyrimą. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė, o tik formaliai nurodė, jog nukentėjusysis nepateikė jo argumentus patvirtinančių įrodymų. Tuo tarpu vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Įvertinus nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę ATPK 251 straipsnio kontekste, darytina išvada, kad šio fakto nustatymas gali turėti esminės reikšmės bylai. Iš skundžiamos nutarties turinio taip pat matyti, kad bylą nagrinėjęs teismas iš esmės vadovavosi tik administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų paaiškinimais, tuo tarpu nukentėjusiojo pateiktos įvykio versijos kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo netyrė, jos nevertino. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis nurodė, jog jo pateikiamą įvykių versiją patvirtina bare darytas vaizdo įrašas, tačiau šio įrodymo pirmosios instancijos teismas neišreikalavo, jo nevertino.

Taip pat pažymėtina, kad apeliantas teigia negavęs pranešimo apie teismo posėdį, jo laiką ir vietą. Pažymėtina, jog ATPK 273 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje I. B. nedalyvavo (b. l. 34). Pranešimo apie teismo posėdį jis teigia negavęs. Nesant duomenų, neabejotinai rodančių, kad I. B. pranešimas apie bylos nagrinėjimą Vilniaus apygardos administracinio teisme (b. l. 21), siųstas neregistruotu paštu, buvo įteiktas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo teisė į tinkamą teismo procesą šioje byloje galėjo būti nepagrįstai suvaržyta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Tokia nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl yra naikinama, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

I. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartį P. K. ir G. K. administracinių teisės pažeidimų byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                Antanas Ablingis

                                                                                                                              Romanas Klišauskas

                                                                                                                              Ričardas Piličiauskas