Civilinė byla  Nr. 2A-457-302/2010

    Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.4; 14.5.; 16.2.4.

 

 (S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 25 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,

kolegijos teisėjų Marijono Greičiaus ir Dalios Kačinskienės,

sekretoriaujant Julijai Štreimikienei,  

dalyvaujant ieškovei S. M. , jos atstovui advokatui V.K.V. Antanėliui

atsakovo atstovui Mindaugui Lauciui,

 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. M. ir atsakovo savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“, tretysis asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir su neteisėtu atleidimu susijusių išmokų priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovė S.M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2009-03-02 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bei 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad nuo 1999-02-01 dirbo atsakovo įmonėje kontrolierės pareigose. Pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – NDNT) išvadą nuo 2007-01-16 iki 2009-01-15 ieškovei buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. 2009-01-21 NDNT ieškovei išdavė naują išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kurioje nurodytas tas pats 50 proc. darbingumo lygis, kartu nurodant, kad ieškovei negalima dirbti darbo, kuris susijęs su nuolatiniu stovėjimu ir vaikščiojimu, šią išvadą ieškovė gavo 2009-01-29. Nuo 2009-02-03 iki 2009-02-27 ieškovė buvo nedarbinga. 2009-02-27 iš ryto atvyko į darbą ir skyriaus viršininkui D.Rimkevičiui pateikė išvadą, be to paaiškino, kad kreipsis NDNT dėl išvados pakeitimo. Viršininkas nurodė, kad 2009-02-28 į darbą ateiti nereikės, reikia atvykti tik 2009-03-02, į antrą pamainą. 2009-03-02 iš ryto ieškovė buvo iškviesta į darbą. Jai buvo pranešta, kad ji be įspėjimo atleista iš darbo remiantis Darbo kodekso 136 str. 1 d. 4 p. (kai darbuotojas pagal medicinos ar NDNT išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo). Tai sukėlė šoką atsakovei, ji kreipėsi NDNT Sprendimų kontrolės skyrių, kurio vedėjas sutiko priimti prašymą dėl išvados peržiūrėjimo. Ieškovė tą pačią dieną informavo atsakovą, kad išvada bus pakeista, tačiau viršininkas šią informaciją ignoravo. 2009-03-06 po pakartotinio darbingumo lygio vertinimo ieškovei išduota nauja NDNT išvada, kurioje nebebuvo žymos, kad negalima dirbti darbo, susijusio su nuolatiniu stovėjimu ir vaikščiojimu. Ankstesnėje NDNT išvadoje buvo nurodyta, kad ieškovė negali dirbti naktį, tačiau viršininkas į tai nekreipė dėmesio. Ieškovei iki teisės gauti visą senatvės pensiją buvo likę ne daugiau kaip penkeri metai, be to ji buvo neįgali. Remiantis DK 129 str. 4 d., su ieškove darbo sutartis galėjo būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jei darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Ieškovė atleidimo dieną – 2009-03-02 – važiuodama namo dėl šoko darbe  neteko sąmonės. Ieškovės sveikata po neteisėto atleidimo stipriai pablogėjo, ieškovė patyrė psichologinę ir materialinę žalą. Ieškovei iki pensijos buvo likę mažiau kaip pusė metų ir dėl atleidimo ieškovei nutrūko darbo stažas. Po atleidimo ieškovė tapo bedarbe. Ieškovė su savo viršininku D.Rimkevičiumi ir anksčiau turėjo konfliktų, viršininkas grasino ieškovę atleisti, o ieškovė dėl drausminių nuobaudų panaikinimo bylinėjosi teisme.

Atsakovas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atleisdamas ieškovę vadovavosi galiojančia ir privaloma atsakovui NDNT išvada. Kai ieškovė pateikė pažymą, jau buvo praėję visi apskundimo terminai. Ieškovė dirbo kontroliere viešajame transporte ir jos darbas susijęs su nuolatiniu vaikščiojimu. Atsakovas 2009-02-27 gavęs iš ieškovės NDTN išvadą, neprileido jos prie darbo ir nustatė jai poilsio dieną. 2009-03-02 ieškovė atsisakė pasirašyti darbo sutartyje dėl darbo sutarties nutraukimo. Ieškovės paminėtos aplinkybės dėl darbo naktį neteisingos, nes ieškovė tik vieną valandą dirbdavo naktį. Pagal Darbo kodekso 154 str. 2 d. naktiniu darbu laikomas darbas, jei trys valandos tenka nakčiai.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino, ieškovės S. M. atleidimą iš darbo pagal 2009-03-02 įsakymą Nr.460 pripažino neteisėtu, priteisė ieškovei iš atsakovo Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“, 3 715,85 Lt (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką, 12996,70 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009-03-02 iki 2009-09-24 bei 132,08 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio vienos darbo dienos darbo užmokesčio (1857,93 Lt  (neatskaičius mokesčių) vidutinio mėnesio darbo užmokesčio) už laikotarpį nuo 2009-09-25 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 500 Lt neturtinės žalos.

Teismas sprendė, kad atsakovas, kuriam taikytinas atidaus ir rūpestingo asmens standartas, būdamas didele įmone, turinčia kvalifikuotą administraciją ir teisinę tarnybą, ieškovei paskutinę darbo dieną – 2009-03-02 raštu aiškiai informavus atsakovą, kad kreipėsi į NDNT sprendimų kontrolės skyrių dėl neteisingos rekomendacijos nustatymo, t.y. nesutinka su išvada, mano, kad jai netaikytini išvadoje nurodyti apribojimai dėl darbo pobūdžio,  ir ją skundžia, turėjo galimybę suvokti, kad ieškovės pateikta išvada dėl jos darbingumo lygio nėra galutinė ir instancine tvarka neskundžiama išvada. Be to, nors 30 dienų terminas buvo praėjęs, ieškovės ligos laikotarpiu iki 2009 02 27 yra akivaizdus pagrindas konstatuoti, kad apskundimo terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Teismas padarė išvadą, kad po to, kai ieškovė pateikė atsakovui 2009-03-06 išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-SK-207, kurioje nebuvo išvados, kad ieškovė negali dirbti darbo, susijusio su nuolatiniu sėdėjimu, stovėjimu ir vaikščiojimu, išnykus atleidimo pagrindui, atsakovas, esant galimybei, galėjo siūlyti ieškovei tą patį ar kitą darbą, kuris atitiktų ieškovės sveikatos būklę ir kvalifikaciją.

Teismas, pripažinęs ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, vadovaudamasis Darbo kodekso 297 str. 3 ir 4 dalimis, priteisė ieškovei Darbo kodekso 140 str. 1 dalyje 4 punkte nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Kadangi ieškovei išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, teismas papildomai priteisė ieškovei dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoką.  Ieškovės  vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 1857,93 Lt ( b.l.34), todėl ieškovei priteisiama 3715,85 Lt išeitinė išmoka, vidutinis darbo užmokestis nuo atleidimo dienos 2009-03-02 iki teismo sprendimo priėmimo dienos -  2009-09-24, kas sudaro 12996,70 Lt  (6 mėnesių ir 14 darbo dienų vidutinis darbo užmokestis, t.y. 11147,58 Lt + 1849,12 Lt) ir 132,08 Lt vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis už laikotarpį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 500 Lt neturtinės žalos, nustatęs, kad neteisėtas atleidimas iš darbo ieškovei sukėlė didelį stresą, pablogėjo ieškovės sveikata, be to, ieškovei priteisiama žymi darbo užmokesčio suma, ir visuotinai žinoma aplinkybė yra ir tai, kad atsakovo finansinė būklė sunki, jis mažina darbuotojų skaičių.

Ieškovė Svetlana Mechedova apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti, laikant, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta teismo sprendimo nuo jo įsigaliojimo dienos, ieškovei priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, išeitinę išmoką už 3 mėnesius ir už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Apeliantė nurodo, kad jai padaryta neturtinė žala yra didesnė negu priteisė pirmosios instancijos teismas. Visos bylos aplinkybės patvirtina, kad darbdavys piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi ir tai sukėlė ieškovei neturtines pasekmes, t.y. dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, ji buvo pažeminta kolektyvo tarpe, jai išsivystė emocinė depresija, sumažėjo bendravimo galimybės su artimais šeimos nariais. Teismas, iš dalies tenkindamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, nes vien darbuotojų skaičiaus mažinimas neapibūdina finansinės padėties, o kitų įrodymų apie sunkią finansinę padėtį atsakovas nepateikė.

Teismas, priteisdamas išmokas, susijusias su vidutiniu darbo užmokesčiu, netinkamai nustatė vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, kuris pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintą Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą yra 2 786,89 Lt (132,08 x 21,1). Kadangi pas atsakovą ieškovė išdirbo daugiau kaip 10 metų, jai priklauso 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka.

Teismas neatkreipė dėmesio, kad nustatant darbo užmokesčio vidurkį nebuvo įtrauktas 2 209-02 Lt metinis priedas, teismas neišreikalavo dokumentų – etatų mažinimo duomenų, darbo grafikų ir paskirų – ataskaitų už 2008 m. 11 mėn. ir 2009 m. sausio mėn. ir teisingo vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo, nors jie būtini teisingam sprendimo priėmimui.

Atsakovas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas netinkamai taikant materialinės teisės normas ir aiškinant byloje surinktus įrodymus. Atsakovas atleido ieškovę iš darbo remdamasis 2009 01 21 dienos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) išvadomis dėl darbo pobūdžio sąlygų, kad ieškovei negalima dirbti veikiant ergonominiams rizikos veiksniams - dirbti darbą susijusį su nuolatiniu stovėjimu ir vaikščiojimu, ši išvada ieškovės atleidimo dieną buvo galiojanti ir, vadovaujantis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. Al-78/V-179, jos apskundimo terminas jau buvo pasibaigęs.

Teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias DK 136 str. 1 d. 4 p. bei teisės normas, reglamentuojančias NDNT išvados galiojimą, netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes. NDNT išvadą ieškovė apskundė ir atsakovą informavo tik po jos atleidimo, nauja NDNT išvada priimta tik 2009-03-06, todėl neturėjo jokios įtakos ieškovės atleidimui.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas turėjo konstatuoti, kad pateikta NDNT išvada nėra galutinė ir instancine tvarka neskundžiama, nes teismas neteisingai nurodo NDNT išvados apskundimo tvarką.

Atsakovas nėra institucija, turinti teisę nagrinėti NDNT išvados pagrįstumą bei juo labiau nustatyti ar NDNT išvados apskundimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ar ne. Tai institucijos, kuri nagrinėja NDNT išvados pagrįstumą teisė bei pareiga ir atsakovas neturi teisinių galių spręsti ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ar ne, nes tai yra ne atsakovo kompetencija, todėl teismo išvada, kad atsakovas turėjo konstatuoti, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, yra visiškai nepagrįstas.

Teismas netinkamai nustatė faktą, kad atsakovas atleidimo momentu žinojo, kad NDNT išvada yra skundžiama, nes ieškovė buvo atleista ryte, o informaciją apie išvados apskundimą ji pateikė darbo pabaigoje.

Apeliantas nesutinka su teismo motyvais, kad ieškovei pateikus atsakovui 2009 03 06 NDNT išvadą Nr. DPS-SK-207, išnyko atleidimo pagrindas ir esant galimybei atsakovas galėjo siūlyti ieškovei kitą darbą, nes atsakovas neturėjo laisvos pareigybės, į kurią pagal savo kvalifikaciją galėtų pretenduoti ieškovė, be to, 2009 03 06 NDNT išvada Nr. DPS-SK-207 neturėjo juridinės galios atleidimui, todėl ieškovė atleista pagrįstai.

Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų (DK 136 straipsnio 1 d. 4 p., 129 straipsnio 4 d.), aiškinimo ir taikymo, o taip pat procesinės teisės normų reguliuojančių įrodymų vertinimą, taikymo (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 d., 330 straipsnis).

Nustatyta, kad ieškovė nuo 1999-02-01 dirbo atsakovo įmonėje kontrolierės pareigose. Pagal 2009-01-21 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – NDNT) išvadą nekeičiant nuo 2007-01-16 iki 2009-01-15 nustatyto 50 proc. darbingumo lygio nuo 2009-01-21 NDNT nustatė, kad ieškovei negalima dirbti veikiant ergonominiams rizikos veiksniams – dirbti darbo, kuris susijęs su nuolatiniu stovėjimu ir vaikščiojimu (t 1, b.l. 11). Minėtą išvadą ieškovė 2009-02-27 iš ryto pateikė darbdaviui.  Atsakovas ieškovei dirbti neleido ir 2009-03-02 ją atleido iš kontrolės skyriaus kontrolierės pareigų pagal DK 136 straipsnio 1 d. 4 p., t.y. darbo sutartį nutraukė be įspėjimo, kai darbuotojas pagal medicinos ar invalidumo nustatančios komisijos išvadą negali eiti pareigų ar dirbti šio darbo. Po atleidimo iš darbo ieškovei buvo išduota 2009-03-06 NDNT išvada, kurioje apribojimų dirbti darbą, susijusį nuo nuolatiniu vaikščiojimu ir stovėjimu nebuvo.

Pirmos instancijos teismas spręsdamas, kad atsakovas atleisdamas ieškovę iš darbo 2009-03-02 negalėjo jos atleisti dėl DK 129 straipsnio 4 d. ribojimo, t.y. kad ieškovei iki senatvės pensijos buvo likę ne daugiau kaip penkeri metai, o taip pat jog gavęs 2009-03-06 NDNT išvadą galėjo siūlyti ieškovei kitą darbą, netinkamai aiškino tiek DK nuostatas, tiek netinkamai vertino įrodymus.

 

Dėl atleidimo iš darbo pagal 136 straipsnio 1 d. 4 p.

 

DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte suformuluota imperatyvaus pobūdžio teisės norma, kad darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukta tuo atveju, kai darbuotojas pagal medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą dėl savo sveikatos būklės negali toliau eiti pareigų ar dirbti darbo. Nurodytu atveju darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukta neatsižvelgiant į sutarties šalių valią. Ši įstatymo nuostata paaiškinama tuo, kad darbuotojo sveikatos būklė turi tenkinti reikalavimus darbo funkcijoms pagal darbo sutartį atlikti.

Remiantis NDNT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009-01-21 išvadomis, kurios buvo pačios ieškovės pateiktos atsakovui, ieškovė negalėjo pagal jos sveikatos būklę dirbti veikiant ergonominiams rizikos veiksniams – dirbti darbo, kuris susijęs su nuolatiniu stovėjimu ir vaikščiojimu. Pagal DK 260 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, nustatytas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Konstatuotina, kad, negalėdama pagal sveikatos būklę dirbti darbo susijusio su nuolatiniu stovėjimu ir vaikščiojimu pagal NDNT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadas, darbuotoja sukuria padėtį, kai tolesniam darbo sutarties vykdymui ir joje numatytų darbo funkcijų atlikimui ji nepajėgi pagal sveikatos būklę, tai yra kenksminga pačios darbuotojos sveikatai. Atsižvelgiant į darbuotojos dirbamą kontrolierės darbą – visuomeniniame transporte tikrinti keleivių turimus bilietus, kuris susijęs su nuolatiniu vaikščiojimu bei stovėjimu, tolesnis neadekvatus jos sveikatos būklei šio darbo atlikimas taip pat galėtų kelti pavojų ar nulemti didesnę tikimybę atsirasti žalai aplinkiniams ir darbdaviui, kaip atsakingam asmeniui už darbą su plačia visuomene. Aptariamos medicinos įstaigos išvadose nurodžius darbuotojui negalint dirbti normalaus darbo,  darbdavys įgyja teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju be įspėjimo DK 136 straipsnio   1 dalies 4 punkto pagrindu.

 DK 273 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas, pagal sveikatos įstaigos išvadas dėl sveikatos būklės negalintis dirbti sutarto darbo ar eiti pareigų, jo sutikimu turi būti perkeltas į šio darbuotojo sveikatą ir kvalifikaciją atitinkantį darbą, ir tik tuo atveju, jeigu darbuotojas nesutinka būti perkeltas į kitą darbą arba nėra darbo, į kurį jis galėtų būti perkeltas, darbdavys gali atleisti darbuotoją. Kolegija nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškovei galėjo būti darbdavio pasiūlytas kitas darbas. Pagal byloje esančius įrodymus (t 2, b.l. 4-6) nustatyta, kad 2009-03-02, t.y. ieškovės atleidimo dienai įmonėje buvo laisvi trys etatai: sunkvežimio vairuotojas –krano operatorius, automobilių priežiūros skyriaus inžinierius, kontrolės skyriaus inspektorius.   Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės galėjo dirbti tam tikrose sąlygose buvo ribotas, todėl jai negalėjo būti siūlomas viso etato darbas. Taigi įmonėje objektyviai nebuvo darbo, į kurį pagal savo sveikatos būklę ir kvalifikaciją galėtų būti perkelta ieškovė. Tuo remiantis darytina išvada, kad atleisdamas ieškovę iš darbo DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu atsakovas nepažeidė taip pat ir DK 273 straipsnio reikalavimų, dėl to ieškovės atleidimas iš darbo yra teisėtas.

Kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad po ieškovės atleidimo iš darbo pateikta nauja 2009-03-06 NDNT išvada (t1, b.l. 12) galėjo turėti kažkokią įtaką ieškovės buvusiam darbdaviui, tuo labiau, kaip nurodo teismas, jog buvęs darbdavys turi pareigą pasiūlyti ieškovei darbą, nes pakeitus išvadą išnyko atleidimo pagrindas. Tokios pareigos buvusiam darbdaviui įstatymai nenumato, taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas turėjo įrodinėti naujų darbuotojų priėmimo į darbą aplinkybę vietoje atleistų, nes ši aplinkybė atleidimo pagal DK 136 straipsnio 1 d. 4 p. neturi reikšmės.

Kolegija taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, kad atsakovui atleidimo iš darbo metu buvo žinoma, kad ieškovė apskundė 2009-01-21 išvadą. Teismas neteisingai tokią išvadą padarė įvertinęs ieškovės rašytą prašymą (t 1, b.l. 22). Nurodytas prašymas, kuriuo ji prašė neatleisti jos iš darbo, nes ji 2009-03-02 apskundė išvadą, darbdaviui buvo įteiktas jau po atleidimo, t.y. 2009-03-04. Tiek ieškovė, tiek atsakovo atstovas paaiškino, kad dėl išvados apskundimo ieškovė kreipėsi jau po atleidimo iš darbo, t.y. po įsakymo dėl atleidimo iš darbo ieškovei įteikimo. Tokiu būdu darbdavys, net ir norėdamas negalėjo numatyti, kad ieškovė skųs išvadą ir tuo labiau, kad išvados apskundimo terminas jos pateikimo dienai jau buvo pasibaigęs, taip pat tai, kad  išvada bus pakeista ir nurodyti aukščiau ribojimai bus išjungti. Ieškovė pati įteikė NDNT išvadą darbdaviui, šios išvados apskundimo laikas pagal LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymą Nr. A1-78/V-179 buvo pasibaigęs, be to ieškovė tai negalėjo nežinoti, antraip ji išvados nebūtų pateikusi darbdaviui. Tik tada, kai jai buvo įteiktas įsakymas dėl atleidimo iš darbo, ji nutarė ginčyti NDNT išvadą, tokius motyvus ji nurodė savo ieškinyje, todėl pirmos instancijos teismui nebuvo pagrindo spęsti, kad ieškovės atleidimo iš darbo metu NDNT išvada buvo apskųsta ir atsakovas privalėjo laukti skundo išnagrinėjimo rezultatų.

Dėl išdėstyto atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, sprendimas naikintinas ir ieškovės reikalavimas dėl pripažinimo jos atleidimo iš darbo neteisėtu ir išmokų, susijusių su neteisėtu atleidimu iš darbo priteisimu, atmestinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 s. 2 p). Atmetus ieškovės reikalavimą nėra pagrindo tenkinti jos apeliacinio skundo, kuriuo ji prašė perskaičiuoti vidutinio darbo užmokesčio dydį bei atitinkamai priteistinos kompensacijos dydį bei padidinti teismo sprendimu priteisto neturtinės žalos dydį.

Apeliacinės instancijos teisme atsakovas turėjo bylinėjimosi išlaidų, sumokėjęs 632 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t 2, b.l. 73, 77). Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą šios jo išlaidos priteistinos iš ieškovės (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 d.). 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

n u s p r e n d ė:

 

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš S. M. 632 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme Savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“.

 

Kolegijos pirmininkė                                                              Romualda Janovičienė

 

 

Kolegijos teisėjai                                                                    Marijonas Greičius

 

 

Dalia Kačinskienė