Baudžiamoji byla Nr. 1-991-914/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05187-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.7.; 1.2.25.4.1.; 2.1.15.3.3.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 7 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Marius Steponaitis,
sekretoriaujant Viktorijai Patkauskienei,
dalyvaujant prokurorams Linui Vitkui, Erikai Girgždienei,
kaltinamajam D. S., gynėjai advokatei N. L.,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. M., atstovei advokatei E. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. S. (duomenys neskelbtini), vedęs, D. S. individualios įmonės savininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė:
D. S. vairuodamas kelių transporto priemonę padarė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, o būtent: 2019-02-07 apie 7.20 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas lengvąjį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti pėsčiosios, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, kai pėsčiųjų perėja nėra gerai apžvelgiama, ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, dėl to kliudė per pėsčiųjų perėją, pirmoje juostoje, iš kairės pusės ėjusią pėsčiąją V. M., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio V. M. buvo padaryti dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžiai, dešinės krūtinės ląstos pusės III šonkaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas.
Kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-02-07 nuvežė žmoną į darbą ir važiavo namo. Sukdamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, išvažiuodamas į pirmąją juostą nepastebėjo pėsčiosios, kuri buvo bebaigianti pereiti per pėsčiųjų perėją. Gatvė buvo tamsi, tuo metu ten dar nebuvo apšvietimo, kelio danga nebuvo slidi. Žiūrėjo į veidrodėlį, kad galėtų persirikiuoti į pirmąją juostą, todėl nepamatė pėsčiosios. Jei būtų pamatęs pėsčiąją, tikrai būtų sustabdęs. Viskas atsitiko maždaug apie 7.20 val. ryto, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jo greitis buvo iki 50 km/h, greičio neviršijo. Buvo blaivus. Savo veiksmus vertina blogai. Nukentėjusiosios atsiprašė.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji V. M. parodė, kad 2019-02-07 apie 7.30 val. ji atvažiavo (duomenys neskelbtini) maršruto autobusu iki (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Stotelėje išlipo iš autobuso ir pėsčiųjų perėja praėjo (duomenys neskelbtini) g. iki gatvės vidurio, ten sustojo praleisti į pietinio rajono pusę važiuojančius automobilius. Kai automobilių nebuvo (atvažiuojančių), ji pradėjo eiti per gatvę, ėjo per pėsčiųjų perėją. Staiga buvo smūgis ir ji neteko sąmonės. Atsigavo tik tada, kai ją kalbino moteris. Eidama per pėsčiųjų perėją saugosi, niekada neina į gatvę, jei arti yra atvažiuojančių automobilių, ant rankinės turi atšvaitą. Ją partrenkusio automobilio vairuotojas buvo atėjęs jos aplankyti, atsiprašė. Eismo įvykio metu jai lūžo dešinė koja, buvo nuskeltas priekinis dantis, virš dešinio antakio susiūta žaizda (4 siūlėm) bei susiūta nosis, nustatytas smegenų sukrėtimas (1 t., b. l. 35-37, 43-45).
Liudytojas D. J. nurodė, kad vieną rytą, tikslios datos neprisimena, apie 7.30 val., jis automobiliu „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo į darbą. Atvažiavęs (duomenys neskelbtini) gatve įsuko į nuvažiavimą, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Prieš jį maždaug 15-20 m. atstumu važiavo automobilis „Opel Zafira“ (automobilio markę pamatė tik po įvykio). Jam tik visiškai įsukus į (duomenys neskelbtini) gatvę ir dar nepradėjus rikiuotis į pirmą eismo juostą, jis pamatė, kaip priešais jį važiuojantį automobilį į orą pakilo žmogus. Suprato, kad žmogus buvo kliudytas automobilio. Sustojo dar prieš pėsčiųjų perėją ir užtvėrė savo automobiliu greitėjimo ir pirmą eismo juostą. Sustojęs nubėgo prie nukentėjusiojo asmens, patikrino pulsą, moteris buvo be sąmonės. Tada jis paskambino 112 telefonu. Taip pat po maždaug 5 minučių buvo sustojęs kitas automobilis, priėjusi moteris prie nukentėjusios ją kalbino, sakė, kad yra medikė. Po to atvažiavo greitosios ir policijos ekipažai, tada jis iš įvykio vietos išvažiavo (1 t., b. l. 48-49).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-02-07 apie 7.33 val. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nutrenkta pėsčioji. 2019-02-07 9.43 val. iš VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė priėmimo skyriaus gautas medicinos slaugytojos Š. telefoninis pranešimas, kad dėl muštos kaktos žaizdos, galvos sumušimo, smegenų sukrėtimo, dešinio peties ir dešinės šlaunies sumušimų, dešinės blauzdos abiejų kaulų lūžimų 7.59 val. GMP ekipažas pristatė V. M., kuri traumą patyrė eismo įvykio metu, ji gydoma traumatologijos skyriuje (1 t., b. l. 5).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-02-07 apie 7.33 val. iš Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nutrenkta pėsčioji. Pėsčiąją nutrenkė automobiliu „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 7.54 val. atvyko ten ir įvykio vietoje jau buvo kitas ekipažas, pareigūnai paaiškino, kad moterį, einančią per gatvę, kliudė atvažiuojantis automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo blaivus D. S.. Ar pėsčioji ėjo per pėsčiųjų perėją, vairuotojas pasakyti negalėjo, kadangi jis moters nepastebėjo, o tik pajuto smūgį ir pavažiavęs kelis metrus, sustojo. Vėliau buvo iškviesta GMP, medikai moterį išvežė į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių. Vėliau nustatė, kad nukentėjusioji yra V. M., kuri po medikų apžiūros dėl muštos kaktos žaizdos, galvos sumušimo, smegenų sukrėtimo, dešinio peties ir dešinės šlaunies sumušimų, dešinės blauzdos abiejų kaulų lūžimų gydoma traumatologijos skyriuje. Ar pėsčioji ėjo per pėsčiųjų perėją, nenustatyta, kadangi automobilį vairavęs D. S. neatsimena, o V. M. dėl patirtų sužalojimų apklausti nebuvo galimybės (1 t., b. l. 9).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-02-07 apie 7.36 val. gautas pranešimas iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėse įvyko eismo įvykis su nukentėjusiuoju asmeniu. Atvyko ten apie 7.37 val. Pastebėjo ant žemės gulinčią, kraujuojančią iš galvos moteriškę, kaip vėliau nustatė, kad tai V. M., kuri išvežta į ligoninės priimamąjį. Vairuotojas D. S. vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas blaivus, jis paaiškino, kad rikiuodamasis į pagrindinę juostą iš dešinės pusės nepastebėjo, kad moteriškė įžengė į pėsčiųjų perėją ir parbloškė ją ant gatvės (1 t., b. l. 10-11).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12-25).
Transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuoti automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai (1 t., b. l. 70).
Apžiūros protokole užfiksuota kompaktiniame diske esančio vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įraše užfiksuota kaip pėsčioji yra pertrenkiama automobilio (1 t., b. l. 73-75).
Specialisto išvadoje nurodyta: 1. V. M. padaryti sužalojimai: dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžiai, dešinės krūtinės ląstos pusės II šonkaulio lūžis, muštinės žaizdos veide, galvos smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruva dešinio peties srityje, priekinio danties (medicininiuose dokumentuose nenurodyta kurio konkrečiai) nuskėlimas; 2. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku; 3. Tikėtina, kad dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžiai padaryti tiesioginio trauminio poveikių pasekoje, kietu buku paviršiumi. Kiti sužalojimai galėjo gautis krentant po gauto smūgio ir kontaktuojant su kietais bukais paviršiais; 4. V. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžių bei dešinės krūtinės ląstos pusės II šonkaulio lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 84-85).
Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodo, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis pripažįsta kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, jo parodymai neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Byloje ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad D. S., vairuodamas automobilį, pažeidė KET reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, todėl nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Padarytas neatsargus nusikaltimas. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (1 t., b. l. 90), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 91), dirbantis (1 t., b. l. 93). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Neigiamai charakterizuojančios medžiagos apie jį byloje nėra, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kelių eismo taisyklių pažeidimus D. S. padarė vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo draustas valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje ADB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiga atlyginti arba pašalinti žalą ar susitarti dėl jos atlyginimo ar pašalinimo pagal tam tikras sąlygas atsiranda draudimo bendrovei, šiuo atveju draudimo bendrovė yra iš dalies atlyginusi turtinę ir neturtinę žalą, tuo tarpu kaltinamasis D. S. atlygino nukentėjusiajai proceso išlaidas (513,74 eurų). Byloje yra laiduotojos I. S. prašymas perduoti kaltinamąjį D. S. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (1 t., b. l. 178). Teismas atsižvelgia į teigiamas laiduotojos asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, daro išvadą, jog laiduotoja I. S. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Teisme I. S. nurodė, kad būdama laiduotoja, gali vyrą pamokyti, patarti, rodyti pavyzdį, nes pati yra vairuotoja, vairuoja daugiau nei 10 metų. Nurodė, kad jos gaunamas užmokestis nėra didelis, o šeimoje yra išlaikomų asmenų – su sutuoktiniu išlaiko nepilnametį sūnų bei moka už vyresnio sūnaus studijas (duomenys neskelbtini). I. S. neteista (1 t., b. l. 181), administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 182), dirbanti VŠĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje bendrosios praktikos slaugytoja, darbovietės charakterizuojama teigiamai (1 t., b. l. 179). Tarp laiduotojos ir kaltinamojo yra artimi santuokiniai ryšiai, todėl manytina, kad laiduotoja gali turėti teigiamos įtakos kaltinamajam D. S.. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, todėl D. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vieneriems metams ir baudžiamoji byla jam nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).
Užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad D. S. yra dirbantis, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 12 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str.).
Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys (patikslintas), kuriuo prašoma priteisti iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ 3654,39 eurų turtinės ir 2900 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 51-53). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. M. teisme nurodė atsisakanti civilinio ieškinio dalyje turtinės žalos atlyginimo, kadangi jai turtinė žala yra atlyginta (1415,72 eurų), pretenzijų dėl 3,78 eurų neatlygintos sumos (už žvakutės „Microlax“) nebereiškia, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl 3,78 eurų neatlygintos sumos paliktinas nenagrinėtu, procesas dėl kitos turtinės žalos dalies atlyginimo nutrauktinas.
Byloje gauti civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimas į patikslintą ieškinį (2 t., b. l. 109-111) bei 2019-10-24 rašytinis paaiškinimas, kuriuose prašoma nukentėjusiosios civilinį ieškinį ADB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu atmesti. Civilinis atsakovas nurodė, kad draudikas ieškovei V. M. yra tenkinęs visus reikalavimus, išskyrus 3,78 eurų už žvakutės „Microlax“ bei 2900 eurų neturtinės žalos. Atsiliepime į civilinį ieškinį ADB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad draudikas ieškovei išmokėjo 2100 eurų neturtinę žalą ir nesutinka, kad ieškovės reikalavimas dėl papildomos neturtinės žalos atlyginimo (2900 eurų) yra pagrįstas. Nurodo, kad atlyginta 2100 eurų suma yra pagrįsta, adekvati sužalojimo mastui ir net viršija nesunkaus sužalojimo atveju nustatytą vidurkį.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, leidžiančius konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus.
Nukentėjusioji V. M. patikslintame civiliniame ieškinyje ir teisme neturtinę žalą motyvavo tuo, kad jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio ji patyrė skausmą, emocinį sukrėtimą, dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajai kilo ilgalaikių pasekmių. Neturtinę žalą nustatė pagal tai, kad gydymas jai trunka jau 8 mėnesius ir dar nepasibaigė. Visą tą laikotarpį yra nedarbinga, vaikšto su ramentais, jaučia skausmus. Eismo įvykio metu jai padaryti šie sužalojimai: šeivikaulio, blauzdikaulio skeveldrinis lūžis ir šonkaulio lūžis. Iki įvykio ji neturėjo problemų su judėjimu. Po traumos juda tik su lydinčio asmens pagalba. Iki įvykio keliaudavo, o po įvykio keliones turėjo apriboti, negali padėti mamai, kuri gyvena kaime. Po patirtos traumos iki šiol yra visiškai nedarbinga. Šeivikaulis yra sugijęs, o blauzdikaulis dar nesugijo. Kitą dieną po įvykio jai buvo padaryta operacija, kurios metu gavo pilną narkozę. Veido vaizdas po avarijos pasikeitė, kadangi liko randas. Dėl veido sužalojimo pradžioje vengė bendrauti su žmonėmis. Įvykio metu jai taip pat buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas. Šiuo metu dėl šio sukrėtimo dar reikia daryti įvairius pratimus. Iki šiol jaučia didelę baimę, kai reikia eiti per gatvę.
Pagal besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama, įvertinus jau atlygintą draudimo bendrovių sumą, neturtinės žalos nuo 580 eurų iki 11584 eurų (kasacinės nutartys 2K-401/2009, 2K-68/2008), tačiau pastebima tendencija priteisti apie 3000 eurų (pvz., kasacinės nutartys 2K-288-511/2015, 2K-548/2012, 2K-200/2010, 2K-179/2009, 2K-200/2010 2K-44/2008 ir kt.). Tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta vidutinė suma gali būti didinama.
Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl D. S. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai V. M. padaryti tokie sužalojimai kaip dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžiai, dešinės krūtinės ląstos pusės II šonkaulio lūžis, muštinės žaizdos veide, galvos smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruva dešinio peties srityje, priekinio danties nuskėlimas. Dėl dešinės kojos kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip aštuonis mėnesius negali vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, yra nedarbinga, buvo vieną kartą operuota, be patirto fizinio skausmo ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, suformuluotą teismų praktiką, į tai, kad ADB „(duomenys neskelbtini)“ jau yra atlyginusi neturtinės žalos 2100 eurų sumai, ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau mažintinas ir tenkintinas iš dalies, nustatant 1000 eurų neturtinės žalos dydį.
Nukentėjusioji taip pat prašė pripažinti proceso išlaidomis advokato atstovavimo išlaidas – 500 eurų (1 t., b. l. 161), bei transporto pas ikiteisminio tyrimo tyrėją, dokumentų kopijavimo ir fotonuotraukų išlaidas - 13,74 eurų (1 t., b. l. 134-138). Kaltinamasis pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis 2019-10-26 padengė nukentėjusiajai visas proceso išlaidas (513,74 eurų), todėl procesas dėl proceso išlaidų atlyginimo nutrauktinas.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas (prie 1 tomo bylos viršelio), paliktinas saugoti byloje.
Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
D. S., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, perduoti jį I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
D. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 12 MGL (600 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. M. ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ V. M. 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį dėl 3,78 eurų neatlygintos sumos palikti nenagrinėtu, kitoje dalyje procesą dėl ieškinio nutraukti.
Kompaktinį diską palikti saugoti byloje.
Išaiškinti D. S., kad jam per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėjas Marius Steponaitis