(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovei UAB „Maisto pilys“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu nurodydama, jog pradinė kreditorė UAB „Garsų pasaulis“ atsakovės UAB “Maisto pilys“ užsakymu pateikė atsakovei prekes bei išrašė PVM sąskaitą – faktūrą. Atsakovė pretenzijų dėl prekių kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitos – faktūros, kaip išrašytos be pagrindo negrąžino, tačiau su pradine kreditore neatsiskaitė ir liko skolinga 1662,00 Eur. 2020 m. kovo 25 d. pradinė kreditorė UAB „Garsų pasaulis“ ir ieškovė UAB „Juris LT“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“ perėmė, o UAB „Garsų pasaulis“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Maisto pilys“ skolą. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1662,00 Eur skolą, 75,77 Eur palūkanų, 40,00 Eur skolos išieškojimo mokesčio, 8 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė atsiliepime su ieškovės ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog 2020 m. gegužės 13 d. mokėjimo pavedimu 1662,00 Eur skolą pradiniam kreditoriui sumokėjo. Atsakovė prašo taikyti sutrumpintą 6 mėnesių (181 dienų) ieškinio senaties terminą ieškovės priskaičiuotoms palūkanoms. Pažymėjo, jog 2020 m. kovo 18 d. pranešimu informavo pradinį kreditorių, kad dėl COVID 19 pandemijos sustabdė mokėjimus už prekes, todėl atsakovė nepraleido termino prievolei įvykdyti. Nurodė, jog ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės ir pradinės kreditorės kaltės, todėl išlaidos advokato pagalbai turėtų būti sumažintos iki 50,00 Eur. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog pradinė kreditorė ieškovę informavo, kad atsakovė apmokėjo 1662,00 Eur skolą pagal PVM sąskaitą – faktūrą. Ieškovė nurodė, kad atsisako ieškinio reikalavimo dėl likusios skolos pagal 2019 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. dėl 1662,00 Eur skolos bei pažymėjo, kad ieškinio dalies atsisakymo pasekmės jai yra žinomos. Nurodė, jog atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimą, todėl mokėjimą turėjo atlikti naujajam kreditoriui. Pažymėjo, kad civilinė byla teisme iškelta 2020 m. balandžio 27 d., o atsakovė savo prievolę įvykdė tik 2020 m. gegužės 13 d. taip pat pažymėjo, jog atsakovės įsiskolinimas susidarė dar iki karantino paskelbimo. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 75,77 Eur palūkanų, 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo iškaidų, 8 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Byla dalyje dėl 1662,00 Eur skolos priteisimo iš atsakovės, nutrauktina.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pradinė kreditorė UAB „Garsų pasaulis“ atsakovės UAB “Maisto pilys“ užsakymu pateikė atsakovei prekes bei 2019 m. rugpjūčio 26 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2662,00 Eur sumai. Atsakovė pagal pradinio kreditoriaus pateiktą PVM sąskaitą - faktūrą atsiskaitė iš dalies ir liko skolinga pradinei kreditorei 1662,00 Eur sumą. 2020 m. kovo 25 d. pradinė kreditorė UAB „Garsų pasaulis“ ir ieškovė UAB „Juris LT“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“ perėmė, o UAB „Garsų pasaulis“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Maisto pilys“ skolą. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovė informuota ieškovės 2020 m. kovo 25 pranešimu, kuris buvo išsiųstas elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bei registruotąja pašto siunta. Iš byloje pateikto AB „Lietuvos paštas“ siunčiamos korespondencijos sąrašo matyti, jog 2020 m. kovo 26 d. atsakovei buvo išsiųsta registruotoji pašto siunta (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), minėta siunta įteikta 2020 m. kovo 30 d.
Atsakovė, teikdama atsiliepimą, pateikė 2020 m. gegužės 13 d. mokėjimo nurodymą Nr. 3878, iš kurio matyti, kad atsakovė pavedimu pradiniam kreditoriui UAB „Garsų pasaulis“ sumokėjo 1662,00 Eur skolą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 140 straipsnio 1 dalimi bei 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, civilinė byla (jos dalis) nutraukiama, jei ieškovas bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje atsisako atsakovui pareikšto ieškinio ir teismas tokį atsisakymą priima. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajai tvarkai (CPK 42 straipsnio 2 dalis), ieškovei yra žinomos bylos nutraukimo procesinės pasekmės, teismas priima ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 1662,00 Eur skolos priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukia.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2020 m. kovo 25 d. pranešimu, kuris įteiktas 2020 m. kovo 30 d., t.y. apie reikalavimų perleidimą pranešta tinkamai, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovė įvykdytų savo prievoles, kurių neįvykdė pradinei kreditorei CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).
CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Konstatuotina, kad atsakovė, pažeisdama prievolę, su ieškove atsiskaitė praleidusi piniginės prievolės įvykdymo terminą, t.y. 2020 m. gegužės 13 d.
Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 str.). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2006; ir kt.). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovei neįvykdžius piniginės prievolės nustatytu laiku, ieškovė įgijo teisę reikalauti atlyginti su tuo susijusius nuostolius palūkanų forma.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Reikalavimams dėl palūkanų, kaip ir kitų periodinių išmokų išieškojimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, atsakovė prašo taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ieškovės paskaičiuotoms palūkanos. Pažymėtina, jog pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį reikalavimams dėl palūkanų taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovė netinkamai aiškina teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį reikalavimams dėl palūkanų priteisimo ir nepagrįstai kompensacines palūkanas sutapatinusi su netesybomis, prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių senaties terminą šiam reikalavimui. Dėl nurodytų priežasčių, atsakovės prašymas taikyti sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą paskaičiuotoms palūkanoms atmestinas.
Ieškovė kompensacinių palūkanų prašo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau - Įstatymas). Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais. Nagrinėjamu atveju šalys dėl kito palūkanų dydžio susitariusios nebuvo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio palūkanas, paskaičiuotas nuo skolos sumos, nuo prievolės termino pažeidimo dienos (pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą) nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. (ieškinio pateikimo dienos), kurios sudaro 75,77 Eur sumą, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1-2 punktus, 2 straipsnio 3 dalį bei 3 straipsnio 3-4 dalis. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku neatsiskaitė pagal išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą 115,77 Eur sumą (75,77 Eur + 40,00 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2020 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, jam grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 40,00 Eur žyminio mokesčio, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisakė ieškinio dalyje dėl 1662,00 Eur skolos priteisimo, ieškovei grąžintina 28,00 Eur, žyminio mokesčio, išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovei liko neapmokėta 12,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ieškinio dalies dėl 1662,00 Eur skolos priteisimo atsisakė dėl to, kad atsakovė pagal šioje byloje pareikštą reikalavimą su pradiniu kreditoriumi atsiskaitė, o likusioje dalyje ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, laikytina, kad ieškovė ieškinį atsakovės atžvilgiu pareiškė pagrįstai, todėl konstatuotina, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės veiksmų, taigi yra pagrindas šias išlaidas ieškovės naudai priteisti iš atsakovės. Remiantis išdėstytu, atsižvelgiant į tai, kad minėtos išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 12,00 Eur žyminio mokesčio.
Ieškovė prašo priteisti 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Nagrinėjamu atveju prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (400,00 Eur) neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio (Rekomendacijų 8.1. punktas, maksimali suma 3395,00 Eur), yra pagrįstos pateiktais įrodymais (2020 m. balandžio 19 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini)bei 2020 m. balandžio 20 mokėjimo pavedimas pagal sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini)) , todėl vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina– 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 5,26 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) bei CPK 92 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 5,26 Eur.
Teismas, vadovaudamasis 441 straipsnio 3 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Juris LT“, į. k. 303262509, iš atsakovės UAB „Maisto pilys“ į. k. 281622510, 75,77 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 77 ct) palūkanų, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 115,77 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų 77 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priimti ieškovės UAB „Juris LT“, į. k. 303262509, atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 1662,00 Eur skolos priteisimo iš atsakovės UAB „Maisto pilys“ į. k. 281622510 ir šioje dalyje civilinę bylą e2-16891-566/2020 nutraukti.
Priteisti ieškovei UAB „Juris LT“, į. k. 303262509, iš atsakovės UAB „Maisto pilys“ į. k. 281622510, 412,00 Eur (keturis šimtus dvylika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Maisto pilys“ į. k. 281622510, 5,26 Eur (penkis eurus 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui
Grąžinti ieškovei UAB „Juris LT“, į. k. 303262509, 28,00 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia teismo nutartimi.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja [pasirašyta elektroniniu parašu] Diana Butrimienė