Civilinė byla Nr. e2-607-844/2020
Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00857-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.5.; 3.2.6.5.
(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 12 d.
Visaginas
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Olgai Juršėnaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „Pasaulio optika“ atstovui, advokatui L. S., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Pasaulio optika“, juridinio asmens kodas 302786149, buveinės adresas Vytenio g. 22, Vilnius, atstovaujamos advokato L. S., advokatų profesinė bendrija AVOCAD, adresas Lvovo g. 25, Vilnius, ieškinį atsakovui N. N. individualiai įmonei (toliau IĮ), juridinio asmens kodas 155921916, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), dėl skolos, baudos ir delspinigių priteisimo.
Teismas išnagrinėjęs civilinę bylą
n u s t a t ė :
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose 2019-10-15, buvo priimtas ieškovo ieškinys, kuriuo ieškovas prašė priteisti ieškovo naudai iš atsakovo N. N. IĮ, juridinio asmens kodas 155921916, 4106,11 Eur skolą, 1026,11 Eur delspinigių,1407,24 Eur dydžio baudą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas).
Ieškovas prašė jo ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Teismas tenkino tokį ieškovo prašymą ir ieškovo ieškinį išnagrinėjęs dokumentinio proceso tvarka 2019-10-17, priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovo N. N. individualios įmonės, juridinio asmens kodas 155921916, ieškovo UAB „Pasaulio optika“, juridinio asmens kodas 302786149, naudai 4106,11 Eur skolos, 1026,11 Eur delspinigių, 1407,24 Eur dydžio baudą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 6539,46 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2019-10-15, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 1042,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (74 Eur žyminio mokesčio ir 968 Eur atstovavimo išlaidų).
Atsakovas, nesutikdamas su pareikštu ieškiniu ir preliminariu teismo sprendimu pateikė prieštaravimus.
Savo prieštaravimuose atsakovas nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies. Pripažįsta įsiskolinimą pagal PVM sąskaitas faktūras: 2019-02-28 PVM sąskaita faktūra serija Nr.: PO-00202; 2019-03-31 PVM sąskaita faktūra serija Nr.: PO-00216; 2019-04-30 PVM sąskaita faktūra serija Nr.: PO-00227; 2019-05-31 PVM sąskaita faktūra serija Nr.: PO-00236; 2019-06-30 PVM sąskaita faktūra serija Nr.: PO-0025; 2019-07-31 PVM sąskaita faktūra serija Nr.: PO-00252; 2019-08-31 PVM sąskaita faktūra serija Nr.: PO-00255; 2019-09-30 PVM sąskaita faktūra serija Nr. PO-00261; Iš viso: 3828,58 Eur.
Nuo 2018 m. lapkričio 1 d., rinkodaros mokestį – 25,23 Eurai per mėnesį prekybos centro „Domino“ savininkas atšaukė ir jo mokėti nereikėjo, tačiau sąskaitos-faktūros už jį buvo pateiktos. Rinkodaros mokestis yra 0,58 Eur už kiekvieną patalpų kv. m. per mėnesį su PVM. CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Salių susitarimu pakeisti ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką draudžiama (CK 1.125 straipsnio 12 dalis). 2019 m. spalio 14 d. ieškinyje ieškovas - UAB „Pasaulio optika“ nepagrįstai skaičiuoja delspinigių pradžią, t. y. nuo 2019 m. vasario 28 d. Šioje civilinėje byloje Nr. e2-6056-844/2019 prašo taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis) - nuo 2019-04-30 iki 2019-09-30. Iš atsakovo, ieškovui priteisti nepagrįstai dideli delspinigiai, apskaičiuoti taikant nepagrįstai didelį delspinigių dydį. Priteista 1026,11 Eur delspinigių suma, kuri sudaro net 35 procentus nuo priteistos 4106,11 Eur skolos. Delspinigių dydis sudaro net 73 procentus metinių palūkanų. Tokie delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Pagal formuojamą teismų praktiką netesybos yra mažinamos iki šalies patirtų nuostolių dydžio. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog patyrė kokių nors nuostolių. Tai leidžia manyti, jog ieškovas nepatyrė 1 026,11 Eur dydžio nuostolių. Atsakovo nuomone, priteistini delspinigiai turi būti mažinami nuo 0,2 procento dydžio iki 0,02 procento dydžio, jų sumą nuo 1026,11 Eur sumažinant iki 62,29 Eur sumos. Sumažinus delspinigių sumą, atitinkamai turėtų būti pakeista ir skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria išdėstyti mokėjimai, kadangi į dalinių mokėjimų sumas yra įskaičiuota ir delspinigių suma. Netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (CK 6.73 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys.
Įstatymas gali numatyti konkretų ar maksimaliai leistiną delspinigių dydį. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme taip pat numatyta, kad finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį (kai kredito gavėjas yra fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti arba sudaro kredito sutartį asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms) nevykdymo atvejais kredito gavėjui gali būti taikomos netesybos, nedidesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Nutraukus kredito sutartį arba pareikalavus grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui nenutraukiant kredito sutarties, kredito gavėjui gali būti taikomos netesybos, kurios negali būti didesnės kaip 0,015 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatyta, kad jeigu draudėjas nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, draudikas turi teisę reikalauti už kiekvieną pavėluotą dieną 0,04 procento delspinigių nuo nesumokėtos sumos, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenis delspinigiai už nesumokėtus ar pavėluotai sumokėtus mokesčius 2019 m. sudaro 0, 03 proc. (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos delspinigių lentelė nuo 2019 m. iki 1999 m. pridedama).
Tokiu būdu, delspinigių dydis yra per didelis ir prieštaraujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams, todėl yra teisinis pagrindas jį sumažinti. Akcentuotina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.
2019-10-17, preliminariame sprendime iš atsakovo, taip pat priteista bauda – 1407,24 Eur, lygi 3 (trijų) mėnesių nuomos mokesčiui. Šalių susitarimas dėl delspinigių ir baudos mokėjimo sutarties pažeidimo atveju, laikytinas šalių susitarimu dėl netesybų mokėjimo. Nagrinėjamu atveju už tą patį sutarties pažeidimą sutartyje numatant atsakovės pareigą mokėti ir delspinigius, ir baudą, t. y. dvigubas netesybas, reiškia dvigubos atsakomybės taikymą, kas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, bei sudaro prielaidas kreditoriui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Tais atvejais, kai kreditorius prašo priteisti dviejų rūšių netesybas, taikytinas netesybų įskaitymo principas, kurio esmė yra ta, jog kreditoriui priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją.
Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją.
CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė - Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 2 dalyje). Kreditoriaus nuostoliai - tai negautos pajamos, t. y. negautos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Netesybos (delspinigiai) įskaitomi į nuostolius, taip pat ir į minimalius. Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju - į kompensuojamųjų palūkanų dydžio sumą.
2019-10-17, preliminariame sprendime iš atsakovo, turi būti priteista ir 8 (aštuonių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-10-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Palūkanas priteisti pagal mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (2 straipsnio 5 dalis). 2013-12-23, atsakovas su ieškovu sudarė subnuomos sutartį Nr. PO2013/12/10 dėl patalpos nuomos. Skola už nuomą už 8 mėnesius sudaro – 3828,49 Eurų sumą.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas pažymėjo, kad kai šios mokėjimo (pelno) ir kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, tuomet neskaičiuojamos įstatyme (Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje) nustatytos 5 proc. (ar 6 proc., jei sutarties šalys verslininkai) palūkanos už laikotarpį nuo sutartyje nurodyto termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. negali būti sumuojamos ir sutartyje, ir įstatyme nurodyto dydžio palūkanos už tą patį laikotarpį, kai sutartyje palūkanų dydis yra aiškiai nustatytas.
2019-10-17, preliminariame sprendime nurodoma, kad iš atsakovo, turi būti priteista - 968,00 Eur atstovavimo išlaidų.
2019-04-18, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė nutartį dėl atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo.
Teisėjų kolegija vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, kad aiškinant Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad, nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes ir esant galiojančiam advokato ir kliento susitarimui dėl teisinių paslaugų teikimo, turėtų būti reziumuojama, jog šalys, nustatydamos apmokėjimo sąlygas, į nurodytus kriterijus atsižvelgė. Tačiau tuo atveju, kai tarp šalių kyla ginčas dėl mokėjimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo, tokį ginčą nagrinėjantis teismas turi patikrinti ne tik susitarimo dėl advokato užmokesčio sąlygos atitiktį Advokatūros įstatymo nuostatoms, bet ir nustatyti, kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas, bei įvertinti, ar konkrečiu atveju advokato užmokestis atitinka ne tik jau pirmiau nurodytus Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, bet ir bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nors advokato ir kliento susitarimas dėl užmokesčio dydžio, priklausančio nuo bylos rezultato, yra sutarties laisvės principo įgyvendinimo išraiška, tai savaime nereiškia, kad toks susitarimas, kilus šalių ginčui, negali būti vertinamas atsižvelgiant į išvardytus kriterijus. Ginčą dėl atlyginimo už advokato paslaugas nagrinėjantis teismas turi nustatyti: 1) už kokias suteiktas teisines paslaugas klientas su advokatu yra atsiskaitęs; 2) už kurias iš jų neatsiskaityta; 3) kiek advokato ir kliento sutartas paslaugų įkainis atitinka realiai advokato atliktus darbus (jų apimtį), nurodytą laiką, skirtą jiems atlikti, kasacinio teismo praktikoje suformuluotus advokato užmokesčio vertinimo kriterijus Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalies ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnio sisteminio ryšio kontekste.
Šioje civilinėje byloje yra advokato darbų ataskaita, kurioje nurodyta 800,00 Eur (be PVM) už 8 val. Laikotarpis 2019-10-11 - 2019-10-11. Atsakovo manymu 968,00 Eur atstovavimo išlaidos neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Preliminariu sprendimu iš atsakovo priteista skola už nuomą – 4106,11 Eur; delspinigiai, palūkanos, atstovavimo išlaidos – 3401,35 Eur ir 8 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-10-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Per daug metų, kol gyvuoja PC „Domino“, niekada ir niekam nebuvo taikomos tokios rimtos (šiurkščios) sankcijos, nors galimybių buvo pakankamai. Vadovas realiai vertino situaciją: žmonės nemoka ne specialiai, o aplinkybės atveda prie susiklosčiusios situacijos.
Atsakovei malonu, kad UAB „Pasaulio optika“ į jį žiūri kaip į lygiavertį partnerį, kadangi visos nuobaudos paskaičiuotos maksimaliai (advokato paslaugos, bauda 3 mėnesiniai nuomos mokesčiai), tačiau realybė tokia, kad atsakovo kuklus verslas - individuali įmonė, su vienu samdomu darbuotoju yra Visagino mieste, o ne Vilniuje. Ir atsakovas labai nori išsaugoti savo parduotuvėlę ir tęsti darbą. Todėl prašo teismo: 2019-10-17 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e26056-844/2019 pakeisti: pripažinti skolą – 3828, 58 Eur (4106,11 -25,23 x 11) = 3828,58; delspinigius mažintini nuo 0,2 procento dydžio iki 0,02 procento dydžio už 6 mėn. – 62,29 Eur; peržiūrėti atstovavimo išlaidas; peržiūrėti palūkanas; peržiūrėti baudą; pareikalauti iš ieškovo - UAB „Pasaulio optika“ PVM sąskaitas faktūras nuo 2018-11- 01, išrašytų iš prekybos centro „Domino“ savininko; išdėstyti teismo sprendimą 3 metams, kadangi atsakovas neturi finansinės galimybės apmokėti tokią didelį skolą.
Atsakovas pateikė teismui informaciją apie delspinigius už nesumokėtus ar pavėluotai sumokėtus mokesčius bei delspinigių paskaičiavimo lentelę, kur nurodė, jog mokėtina delspinigių suma yra 62,29 Eur.
Atsakovo prieštaravimai buvo priimti. Su jais buvo supažindintas ieškovas.
Ieškovas teismui pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriame nurodė, kad nesutinka su dalimi atsakovo prieštaravimuose nurodytų motyvų bei mano, kad prieštaravimai yra nepagrįsti. Savo nesutikimą grindė žemiau išdėstytais argumentais. Dėl Rinkodaros mokesčio nuo 2018 m. lapkričio 1 d. mokėjimo pasisakė, kad pirmiausia, atsakovė nepagrįstai nurodo, kad nuo 2018 m. lapkričio 1 d. Rinkodaros mokestį – 25,23 Eur per mėnesį, prekybos centro „Domino“ savininkas atšaukė ir jo mokėti nereikėjo, tačiau PVM sąskaitos faktūros už jį buvo pateiktos. Pagal 2013 m. gruodžio 23 d., Komercinių patalpų subnuomos sutarties (toliau – Sutartis) 15.1 punktą, Sutarties sąlygų pakeitimai yra galiojantys, tik jeigu sudaryti raštišku abiejų šalių susitarimu, kitu atveju pakeitimai yra niekiniai ir negaliojantys. Nagrinėjamu atveju, atsakovas nurodo, kad nuo 2018 m. lapkričio 1 d., rinkodaros mokestis – 25,23 Eur per mėnesį, buvo atšauktas, tačiau jokių įrodymų, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryti papildomi susitarimai prie Sutarties dėl šio mokesčio panaikinimo, nepateikia, dėl ko šis teiginys vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio. Taip pat, ieškovui nėra žinomos aplinkybės, jog Rinkodaros mokestis prekybos centro „Domino“ savininko valia būtų buvęs atšauktas. Maža to, pagal Sutarties 9.1 punktą, atsakovas įsipareigojo mokėti Rinkodaros mokestį Ieškovui, su kuria atsakovą sieja subnuomos sutartiniai santykiai, o ne tiesiogiai prekybos centro „Domino“ savininkams. Antra, atsakovas, prieštaraudama aukščiau nurodytiems savo teiginiams, taip pat nepagrįstai nurodo, kad rinkodaros mokestis visgi yra 0,58 Eur už kiekvieną patalpų kv. m. per mėnesį, įskaitant PVM. Pagal Sutarties 9.1 punktą subnuomininkas, t. y. atsakovas, apmoka reklamos, pardavimų skatinimo, kitų prekybos centro kolektyvinių rinkodaros priemonių ir kampanijų, taip pat subnuomininko teikiamų paslaugų klientams kokybės tyrimo programos išlaidas vienodo dydžio nustatytais mėnesiniais mokėjimais, sudarančiais 0,58 Eur už kiekvieną nuomojamo
ploto kvadratinį metrą (viso nuomojami 36,00 kv. m.) plius atitinkamo dydžio PVM (21 proc.). Kaip jau minėta šiame atsiliepime, rinkodaros mokestis nuo Sutarties sudarymo, t. y. 2013 m. gruodžio 23 d., nebuvo atšauktas ir juo labiau nebuvo nustatytas kitokio dydžio nei numatyta Sutartyje. Tą iš dalies patvirtina ir pats atsakovas. Pažymėjo, kad rinkodaros mokestį sudaro 0,58 Eur už kiekvieną kvadratinį metrą nuomojamo ploto plius PVM per mėnesį. Taigi, pagal Sutartį per mėnesį atsakovas turėjo mokėti 25,23 Eur (20,85 Eur (0,58*36) + 21 proc. PVM) rinkodaros mokestį. Ši suma ir buvo
įtraukta į Atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo teiginiai dėl rinkodaros mokesčio panaikinimo ir dydžio yra nepagrįsti ir deklaratyvūs, kadangi Sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog atsakovas įsipareigojo mokėti fiksuotą rinkodaros mokestį, t. y. 20,85 Eur, plius PVM per mėnesį. Maža to, ieškovas vienašališkai minimo mokesčio nepanaikino bei su atsakovu atskiro rašytinio susitarimo dėl šio mokesčio dydžio pakeitimo nesudarė.
Dėl senaties termino taikymo nurodė, kad prieštaravimuose atsakovas nepagrįstai nesutinka su delspinigių priteisimu, ir teigia, kad reikalavimui dėl delspinigių priteisimo turi būti taikomas šešių mėnesių senaties terminas. Esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį svarbu nustatyti, koks konkretus terminas taikytinas atitinkamam materialiajam subjektiniam reikalavimui pareikšti (CK) 1.125 straipsnis), be to, svarbu nustatyti ieškinio senaties termino pradžios momentą, nes nuo šio momento tinkamo nustatymo tiesiogiai priklauso tinkamas aptariamo materialiosios teisės instituto taikymas. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą ieškiniams dėl delspinigių taikomas sutrumpintas 6 mėnesių terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje
numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį nuo 2019 m. kovo 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., yra nepagrįstas, kadangi delspinigiai jau yra apskaičiuoti ne daugiau kaip už 182 dienas. Šią aplinkybę patvirtina teismui pateikta Delspinigių lentelė.
Dėl delspinigių dydžio, paaiškino, kad pirmiausia, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad jam priteisti nepagrįstai dideli delspinigiai, apskaičiuoti taikant nepagrįstai didelį delspinigių dydį, kas sudaro 35 procentus nuo priteistos skolos sumos.
Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas); teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Nagrinėjamu atveju, vertinant sutartinius santykius tarp ieškovo ir atsakovo, pirmiausia turėtų būti atkreiptinas dėmesys į tai, jog abi Sutarties šalys, t. y. ieškovas ir atsakovas, yra verslo subjektai, o Sutartis yra komercinio pobūdžio. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, kaip verslininkas, turėjo suprasti teisinių santykių pobūdį, sutartinių įsipareigojimų visumą, o taip pat ir Sutarties sąlygas bei pasekmes šių sąlygų pažeidimo atveju. Pagal Sutarties 14.3 punktą ieškovas ir atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, jog tuo atveju, jei atsakovas laiku ieškovui nesumokės nuomos mokesčio ir/ ar kitų mokėjimų, turės mokėti 0,2 proc., dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Pažymėjo, kad Sutartis buvo sudaryta abipusiu ieškovo ir atsakovo derybų keliu, kas
reiškia, jog atsakovas turėjo visas galimybes derėtis dėl Sutarties sąlygų, įskaitant ir Sutarties 14.3 punkto sąlygą. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis tarp šalių buvo sėkmingai sudaryta, darytina išvada, kad jos sąlygos tiek ieškovui, tiek atsakovui buvo priimtinos. Be to, atkreipė dėmesį ir į tai, kad Sutartis sudaryta dar 2013 m., o iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. beveik 6 (šešis) metus, atsakovas į ieškovą dėl Sutarties sąlygų persvarstymo nesikreipė. Kas dar kartą patvirtina, jog atsakovui Sutarties sąlygos, tame tarpe ir dėl 0,2 proc., dydžio delspinigių už pavėluotas sumokėti sumas pagal Sutartį, buvo žinomos ir priimtinos. Maža to, atsakovas pripažįsta, jog Sutarties sąlygas pažeidė ir neneigia savo įsiskolinimo ieškovui bei nurodo, kad delspinigiai sudaro 35 proc., nuo ieškovo prašomos priteisti sumos, kas, ieškovo nuomone, yra minimali suma, kurios atsiradimo riziką atsakovas, kaip verslininkas, turėjo įvertinti sudarydamas Sutartį. Taigi, nagrinėjamu atveju, darytina pagrįsta išvada, kad ieškovas ir atsakovas laisva valia pasirinko Sutarties sąlygas, įskaitant ir 0,2 proc., dydžio delspinigius už atsakovo Sutartimi prisiimtų piniginių prievolių nevykdymą, Sutarties šalims jos sąlygos buvo aiškios ir priimtinos, dėl ko iš esmės neturėtų būti paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių sąlygų nevykdymą. Antra, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad įstatymas gali numatyti konkretų ar maksimaliai leistiną delspinigių dydį bei vadovaujasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu, Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymu, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo
įstatymu bei nurodo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenis apie delspinigius už nesumokėtus ar pavėluotai sumokėtus mokesčius.
Pastebėjo, kad atsakovas vadovaujasi įstatymais, kurie reglamentuoja specifinių sričių teisinius santykius, kurių viena iš šalių yra vartotojas, ką pats atsakovas Prieštaravimuose ne kartą pabrėžė. Nagrinėjamu atveju, tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusiems sutartiniams teisiniams santykiams minimi teisės aktai nėra taikomi.
Dėl baudos paminėjo, kad atsakovas Prieštaravimuose nepagrįstai nurodo, kad priteista 1407,24 Eur bauda, lygi 3 (trijų) mėnesių nuomos mokesčiui, yra už tą patį Sutarties pažeidimą, dėl ko vertintina kaip taikomos dvigubos netesybos. Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės nevykdymą ar netinkamą vykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pirma, Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. Pagal Sutarties 18.3 punktą ieškovas ir atsakovas susitarė, kad tuo atveju, jei Sutartis bus nutraukta dėl atsakovo kaltės, atsakovas privalės sumokėti ieškovui baudą, lygią 3 (trijų)
mėnesių nuomos mokesčiui. Taigi, Sutartimi atsakovas ir ieškovas sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta Sutarties sąlyga, kuri saisto jos šalis tuo atveju, jeigu Sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja Sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, t. y. baudą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir atsakovas yra privataus verslo subjektai, kurie turi derybinių įgūdžių, gali įvertinti prisiimamą riziką, darytina išvada, jog atsakovas savo įsipareigojimų
apimtį suprato, įvertino galimą riziką prieš pasirašydamas Sutartį ir su šia sąlyga sutiko. Antra, Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog dvigubos netesybos, t. y. delspinigiai ir bauda už termino įvykdyti prievolę praleidimą pripažintinos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus taikymas negalimas. Pažymėjo, jog įstatymai nedraudžiama kartu reikalauti ir delspinigių, ir baudos iš kaltosios šalies tuo atveju, kai delspinigiai ir bauda taikomi už skirtingų prievolių pagal sutartį nevykdymą. Dviejų netesybų formų įtvirtinimas nereiškia, jog įtvirtintos baudinės netesybos. Iš anksto numatytus minimalius kreditoriaus nuostolius gali apimti dviejų netesybų formų įtvirtinimas kartu, tačiau turi būti tinkamai įvertinta delspinigių ir baudos tarpusavio santykis. Nagrinėjamu atveju, analizuojant Sutarties 14.3 ir 18.3 punktus, matyti jog minimi punktai nustato atsakomybę už skirtingų Sutartyje numatytų prievolių pažeidimus. Pagal Sutarties 14.3 punktą, 0,2 proc., dydžio delspinigiai numatyti už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, t. y. atsakovas pagal Sutartį įsipareigojo ieškovui mokėti nuomos ir kitus mokesčius, o pažeidus šį įsipareigojimą taikomos Sutarties 14.3 punkte numatytos pasekmės. Pagal Sutarties 18.3 punktą, bauda taikoma tuo atveju, jei dėl kaltų atsakovo veiksmų Sutartis yra nutraukiama prieš terminą. Šiuo atveju, dėl atsakovo kaltų veiksmų Sutartis buvo nutraukta prieš terminą, dėl ko buvo taikomos Sutarties 18.3 punkte numatytos pasekmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad nagrinėjamu atveju delspinigiai ir bauda nėra laikytini dvigubomis netesybomis, kadangi taikoma už skirtingų prievolių pagal Sutartį nevykdymą.
Dėl procesinių palūkanų pasisakė, jog atsakovas Prieštaravimuose nepagrįstai nesutinka, jog jam turėtų būti priteista 8 (aštuonių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško atlyginimo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio
palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimas priteisti 8,00 proc., dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra grindžiamas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į Įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas, kurių dydis apskaičiuojamas taikant pavėluoto mokėjimo palūkanų normą. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija
buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalys yra verslo subjektai, tarp jų buvo sudaryta komercinio pobūdžio sutartis, dėl to atsakovui teismas pagrįstai taikė 8 proc., palūkanų normą.
Dėl atstovavimo išlaidų nurodė, kad Prieštaravimuose atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 968 Eur, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 3968) (toliau – Įsakymas) 2 punktu, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir kt.
To paties Įsakymo 2 punkte yra numatyta, jog maksimalus rekomenduotinas priteisti užmokesčio dydis už ieškinį yra 2044,5 Eur.
Pažymėjo, kad ieškovas pateikė teismui advokato atstovavimo išlaidas (968 Eur) pagrindžiančius dokumentus, iš kurių matyti, kad advokato atstovavimo išlaidos sudaro mažiau nei pusę rekomenduotino užmokesčio už suteiktas advokato teisines paslaugas. Kas reiškia, kad buvo atsižvelgta į visus aukščiau Įsakyme nurodytus kriterijus, kurių pagrindu nustatytas atitinkamas užmokestis Ieškovę atstovaujančiam advokatui už suteiktas teisines paslaugas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi sudaro mažiau nei pusę rekomenduotinų priteisti maksimalių sumų bei atitinka tokio pobūdžio civilinėse bylose priteistinas šalims atstovavimo išlaidas.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis bei teisiniais argumentais, taip pat remiantis CPK 430 straipsniu, teismo prašo atsakovo N. N. IĮ, juridinio asmens kodas 155921916, prieštaravimus atmesti ir Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. spalio 17 d., preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovo atsiliepimas į atsakovo prieštaravimus buvo priimtas ir byla išnagrinėta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškovo ieškinio reikalavimus, bei ieškinyje ir atsiliepime į atsakovo prieštaravimus išdėstytus motyvus bei aplinkybes ir prašė priimtą preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Paminėjo, jog atsakovas nebendradarbiauja su ieškovu ir į jį nesikreipė dėl taikaus ginčo sprendimo būdo. Ieškovas nesutinka, kad sprendimo vykdymas būtų išdėstytas dalimis.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai. 2020-01-22, teisme buvo gautas atsakovo atstovės N. N. prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo, kuriuo ji prašė atidėti teismo posėdį paskirtą 2020-01-27, 10 val., kadangi negali dalyvauti teisme dėl ligos. 2020-01-27, jai paskirta operacija. Kartu su minėtu prašymu atsakovo atstovė nepateikė teismui jokių duomenų, kurie patvirtintų jos ligą, dėl kurios ji negali dalyvauti teismo posėdyje. Taip pat ji nepateikė jokių duomenų, kad jai 2020-01-27, bus atliekama operacija.
Ieškovas atstovas nesutiko su civilinės bylos nagrinėjimo atidėjimu. Prašė civilinę bylą nagrinėti, nes atsakovo atstovė nepateikė jokių duomenų patvirtinančių jos ligą. Mano, kad tokiu būdu atsakovo atstovė tik siekia vilkinti teismo procesą.
Teismas įvertinęs ieškovo atstovo išsakytą poziciją dėl atsakovo atstovės pateikto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, vertindamas tai, jog atsakovo atstovė teismui nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jos ligą, dėl kurios ji negali dalyvauti teismo posėdyje, ir į tai, kad ji nepateikė jokių duomenų, kad jai 2020-01-27, bus atliekama operacija, vertindamas taip pat tai, kad atsakovo atstovė teismo posėdį prašo atidėti jau antrą kartą ir teismui nepateikia jokių duomenų, kurie patvirtintų jos ligą, dėl kurios ji negali dalyvauti teismo posėdyje, sprendė, jok atsakovo atstovė be svarbių priežasčių neatvyko į teismo posėdį ir todėl civilinę bylą išnagrinėjo atsakovo atstovei nedalyvaujant teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 246 straipsnio 2 dalis).
2019-10-17 preliminarus teismo sprendimas paliekamas nepakeistas
Ieškovas teismui yra pateikęs 2013 m. gruodžio 23 d., Komercinių patalpų subnuomos sutartį Nr. PO2013/12/10, sudarytą tarp subnuomotojo UAB „Pasaulio optika“, atstovaujamos direktoriaus M. B. ir subnuomininko N. N. individualios įmonės, atstovaujamos direktorės N. N., kurios pagrindu subnuomininkui buvo išnuomotos patalpos, esančios prekybos centre „Domino“, adresu Veteranų g. 2, Visagine (pateiktas prekybos centro planas; 2013-12-10, nuomojamo ploto Turto perdavimo aktas (priedas Nr. 2, prie subnuomos sutarties; prekybos centro vidaus tvarkos taisyklės (priedas Nr. 3 prie Subnuomos sutarties Prekybos centro vidaus tvarkos taisyklės)).
Ieškovas yra pateikęs 2019-10-14, delspinigių skaičiavimo lentelę, kurioje nurodyta, jog delspinigių suma yra 1026,11 Eur ir pateikti šios sumos paskaičiavimai. Su šiais paskaičiavimais teismas sutinka.
Ieškovas taip pat yra pateikęs 2019-10-08, pranešimą dėl subnuomos sutarties nutraukimo N. N. IĮ, kuriame nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, jog N. N. IĮ (subnuomininkas) yra nemokus ir nėra apmokėjęs už subnuomojamų patalpų nuomą daugiau kaip 6 mėnesius, UAB „Pasaulio optika“ (subnuomotojas) vienašališkai nutraukia Komercinių patalpų subnuomos sutartį nuo 2019-10-11, vadovaujantis Komercinių patalpų subnuomos sutarties Nr. PO2013/12/10 punktai 18.2.3. ir 18.2.4. Prie pranešimo pridėtas Skolų suderinimo aktas 2019-10-01 datai. Susidariusią skolą subnuomininkas turi sumokėti iki paskutinės sutarties galiojimo dienos. Sutarties nutraukimas neatleidžia nuo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo (pranešimo 1, 4, 5 punktai).
Yra pateiktas 2019-10-01, skolų suderinimo aktas, kuriame užfiksuota, jog N. N. IĮ skola UAB „Pasaulio optika“ yra 4106,11 Eur (detaliai išdėstyti skolos paskaičiavimai).
Pateiktos: 2019-08-31, UAB „Pasaulio optika“ (siuntėjas) PVM sąskaita-faktūra Serija Nr. PO-00255, N. N. IĮ (gavėjas), suma su PVM 715,85 Eur; 2019-07-31, UAB „Pasaulio optika“ (siuntėjas) PVM sąskaita-faktūra Serija Nr. PO-00252, N. N. IĮ (gavėjas), suma su PVM 730,95 Eur; 2019-06-30, UAB „Pasaulio optika“ (siuntėjas) PVM sąskaita-faktūra Serija Nr. PO-00251, N. N. IĮ (gavėjas), suma su PVM 711,02 Eur; 2019-09-30, UAB „Pasaulio optika“ (siuntėjas) PVM sąskaita-faktūra Serija Nr. PO-00261, N. N. IĮ (gavėjas), suma su PVM 722,76 Eur; 2019-03-31, UAB „Pasaulio optika“ (siuntėjas) PVM sąskaita-faktūra Serija Nr. PO-00216, N. N. IĮ (gavėjas), suma su PVM 723,04 Eur; 2019-04-30, UAB „Pasaulio optika“ (siuntėjas) PVM sąskaita-faktūra Serija Nr. PO-00227, N. N. IĮ (gavėjas), suma su PVM 765,08 Eur; 2019-02-28, UAB „Pasaulio optika“ (siuntėjas) PVM sąskaita-faktūra Serija Nr. PO-00202, N. N. IĮ (gavėjas), suma su PVM 767,54 Eur.
Visose šiose sąskaitose faktūrose nurodyta, kad jų išrašymo pagrindas yra aptarnavimo paslaugos; patalpų nuoma (sutartis PO2013/12/10); komunalinės paslaugos; rinkodaros mokestis.
Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, jeigu pateikti byloje įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.
CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai ir kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).
Ieškovo reikalavimai įrodyti prie ieškinio teismui pateiktais rašytiniais įrodymais: 2013 m. gruodžio 23 d., Komercinių patalpų subnuomos sutartimi Nr. PO2013/12/10; 2019 m. vasario 28 d., 2019 m. kovo 31 d., 2019 m. balandžio 30 d., 2019 m. gegužės 31 d., 2019 m. birželio 30 d., 2019 m. liepos 31 d., 2019 m. rugpjūčio 31 d., 2019 m. rugsėjo 30 d., PVM sąskaitomis - faktūromis, 2019 m. spalio 8 d., Pranešimu dėl subnuomos sutarties nutraukimo; 2018 m. vasario 23 d., delspinigių lentele; sąskaita, ataskaita už teisines paslaugas bei dokumentais patvirtinančius mokėjimus.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2013 m. gruodžio 23 d., sudarė Komercinių patalpų subnuomos sutartį Nr. PO2013/12/10 (toliau - Subnuomos sutartis), kurios pagrindu ieškovas subnuomojo 36,00 kv. m. patalpas, esančias prekybos centre „DOMINO“, adresu Veteranų g. 2, Visaginas.
Pagal minėtą Subnuomos sutartį atsakovas privalo mokėti nuomos mokestį, sudarantį 13,03 Eur už kiekvieną Patalpų kvadratinį metrą, iš viso 469,08 Eur per mėnesį (įskaitant ir PVM), kuris kiekvienais metais yra indeksuojamas (Subnuomos sutarties 6.1. punktas).
Subnuomos sutartis buvo sudaryta 3 (trijų) metų terminui, t. y. iki 2016 m. gruodžio 23 d. Atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus Subnuomos sutarties terminui atsakovas ir toliau naudojosi patalpomis, t. y. ilgiau nei 10 dienų, bei mokėjo nuomos mokestį, o ieškovas tam neprieštaravo, todėl vertintina, jog Subnuomos sutartis tapo neterminuota.
Vadovaujantis Subnuomos sutartimi, atsakovas įsipareigojo mokėti ne tik nuomos mokestį, tačiau ir rinkodaros mokestį, sudarantį 0,58 Eur už kiekvieną patalpų kvadratinį metrą per mėnesį (įskaitant ir PVM) (Subnuomos sutarties 9.1. punktas) bei dengti visus su patalpų eksploatavimu susijusius mokesčius, išlaidas ir pan. (Subnuomos sutarties 6.4.1. ir 6.4.2. punktai).
Kad šio rinkodaros mokesčio ieškovas neturėjo skaičiuoti, o atsakovas neprivalėjo jo mokėti, atsakovas teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
Ieškovas ir atsakovas susitarė bei Subnuomos sutartyje numatė, jog ieškovas pateiks sąskaitą už einamąjį mėnesį, o atsakovas sumokės nuomos mokestį, rinkodaros mokestį bei mokesčius, susijusius su patalpų eksploatavimu per numatytą terminą į ieškovo sąskaitą (Subnuomos sutarties 6.2. punktas).
2019 m. vasario 28 d., ieškovas atsakovui pateikė PVM sąskaitą - faktūrą Nr. PO-00202 už Patalpų nuomą, rinkodaros mokestį, aptarnavimo paslaugas bei komunalines paslaugas 767,54 Eur sumai. Suėjus sąskaitos apmokėjimo terminui, atsakovas apmokėjo tik dalį sąskaitos, t. y. 624,43 Eur.
2019 m. kovo 31 d., ieškovas pateikė PVM sąskaitą - faktūrą Nr. PO-00216, 723,04 Eur sumai, 2019 m. balandžio 30 d., pateikė PVM sąskaitą - faktūrą Nr. PO-00227, 765,08 Eur sumai, 2019 m. gegužės 31 d., PVM sąskaitą - faktūrą Nr. PO-00236, 732,51 Eur sumai, 2019 m. birželio 30 d., PVM sąskaitą - faktūrą Nr. PO-00251, 711,02 Eur sumai, 2019 m. liepos 31 d., PVM sąskaitą - faktūrą Nr. PO-00252, 730,95 Eur sumai, 2019 m. rugpjūčio 31 d., PVM sąskaitą - faktūrą Nr. PO-00255, 715,85 Eur sumai, 2019 m. rugsėjo 30 d., PVM sąskaitą - faktūrą Nr. PO-00261, 722,76 Eur sumai. Minėtų sąskaitų atsakovas neapmokėjo. Ieškovo raginimus sumokėti skolą ignoravo ir iki pat ieškinio pateikimo teismui dienos nėra apmokėjęs nei vienos iš aukščiau nurodytų sąskaitų už nuomą, rinkodarą ir patalpų eksploatavimą. Iš viso atsakovo įsiskolinimas už patalpų nuomą, rinkodarą bei patalpų eksploataciją buvo 5244,32 Eur.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.487 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė nuomininko pareiga - laiku mokėti nuomos mokestį.
Subnuomos sutarties 6.2. ir 6.5. punktuose nurodyta, jog nuomos mokestis, rinkodaros mokestis ir Patalpų eksploatacijos mokesčiai turi būti sumokami subnuomotojui už kiekvieną einamąjį kalendorinį mėnesį ne vėliau kaip iki 20 (dvidešimtos) einamojo kalendorinio mėnesio dienos (imtinai).
Kadangi atsakovas, remdamasis Subnuomos sutarties 19.1. punktu, sumokėjo ieškovui 1138,21 Eur dydžio avansinį mokėjimą, atsakovo įsiskolinimas už patalpų nuomą, rinkodarą bei patalpų eksploataciją yra 4106,11 Eur (5244,32 Eur skola - 1138,21 Eur avansinis mokėjimas).
Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 4106,11 Eur skolą yra pagrįstas ir teisėtas.
Kaip jau minėta, CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl kiekviena iš šalių privalo griežtai laikytis sutartimi nustatytų įsipareigojimų ir vykdyti juos tiksliai šalių sutartu būdu.
CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Subnuomos sutarties 18.3. punkte įtvirtinta nuostata, vadovaujantis kuria tuo atveju, jei Subnuomininkas tinkamai neįvykdo įsipareigojimų pagal Subnuomos sutartį ir Subnuomotojas užskaito Subnuomininko laiku neįvykdytų įsipareigojimų iš avansinio mokėjimo, ir dėl to yra vienašališkai Subnuomotojo nutraukiama Subnuomos sutartis, Subnuomininkas įgyja teisę reikalauti iš Subnuomininko baudos, lygios 3 (trijų) mėnesių nuomos mokesčiui. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo priteistina 1407,24 Eur (3 x 469,08) dydžio bauda.
Teismo vertinimu, šis ieškovo reikalavimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, nes kildinamas iš šalių laisvą valia sudarytos ir šalims privalomos Subnuomos sutarties ir laikantis įstatymo nuostatų. Šio reikalavimo netenkinimui nėra jokio teisinio pagrindo.
Pažymėtina tai, jog ieškovo ieškinyje du kartus paminėtą reikalavimą priteisti iš atsakovo 1407,24 Eur dydžio baudą, teismas įvertino, kaip rašymo apsirikimo (techninę) klaidą.
Vadovaujantis Subnuomos sutarties 14.3. punktu, Subnuomininkui laiku nesumokėjus nuomos ir/ar kitų mokėjimų, Subnuomininkas privalo mokėti Subnuomotojui 0,2 % (dviejų dešimtųjų procento) dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos (neįvykdyto finansinio įsipareigojimo) sumos už kiekvieną praleistą dieną. Atsižvelgiant į nesumokėto nuomos mokesčio dydį, iš atsakovo priteistina 1026,11 Eur delspinigių suma.
Teismo vertinimu, ir šis ieškovo reikalavimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, nes kildinamas iš šalių laisvą valia sudarytos ir šalims privalomos Subnuomos sutarties ir laikantis įstatymo nuostatų. Šio reikalavimo netenkinimui tai pat nėra jokio teisinio pagrindo.
Taip pat teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti atsakovo prašomą senaties terminą, įtvirtintą CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas prašo priteisti 8,00 proc., dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis reikalavimas yra grindžiamas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau Įstatymas).
Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į Įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas, kurių dydis apskaičiuojamas taikant pavėluoto mokėjimo palūkanų normą. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma - 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti 8,00 proc., dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 6539,46 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, tenkintinas.
Teismo vertinimu, šis ieškovo reikalavimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, nes suformuluotas laikantis įstatymo nuostatų ir todėl šio reikalavimo netenkinimui nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl paminėtų aplinkybių, ieškovo ieškinys yra tenkinamas visiškai.
Dėl sprendimo vykdymo dalimis
Atsakovas prašo išdėstyti sprendimo vykdymą trejų metų laikotarpiui. Nurodo, kad jis neturi finansinės galimybės apmokėti tokią didelę skolą. Duomenų apie pajamas ir savo finansinę būklę nėra pateikęs.
Su tokiu atsakovo prašymu ieškovo atstovas nesutinka, nes atsakovas nepateikė duomenų, kad jo finansinė būklė yra sunki. Atsakovas yra verslininkas, kuris nevykdė sutarties sąlygų.
CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.
To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą.
Teismo teisė atidėti teismo sprendimo vykdymą vertintina kaip teismo teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent – užtikrinti socialinį teisingumą.
Sutinkama su ieškovo atstovo išdėstyta pozicija, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo finansinė padėtis yra sunki ir dėl to teismo sprendimo įvykdymas turėtų būti išdėstytas trejų metų laikotarpiui (CPK 178 straipsnis).
Pažymėtina tai, jog atsakovas yra verslininkas. Tos aplinkybės, kad atsakovui, kaip jis teigia, Visagine yra žymiai blogiau plėtoti verslą, negu Vilniuje, nes tai sunkina jo verslo apimtis, negali būti teisiniu pagrindu sprendimo įvykdymo išdėstymui tokiam ilgam terminui.
Teismas pažymi, kad verslininkui keliami didesni reikalavimai vykdant veiklą, nepažeidžiant įstatymų, domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, rūpintis sąžininga verslo plėtra ir kartu siekti nepažeisti kitos sandorio šalies teisių bei teisėtų interesų, sutartu laiku vykdyti susitarimų sąlygas.
Atsakovo įsiskolinimas susidarė dėl jo nepakankamai atsakingo požiūrio į ginčo situaciją, nenorą bendradarbiauti su ieškovu ir nesiekiant protingai bei racionaliai, ir kuo ekonomiškiau spręsti susidariusią situaciją, todėl dėl tokio atsakovo elgesio, negali nukentėti ieškovo interesai. Todėl teismo vertinimu, sprendimo įvykdymo išdėstymas pažeistų kreditoriaus teises ir teisėtus interesus, dėl to nebūtų užtikrintas tinkamas sprendimo privalomumas ir įvykdymas, bei būtų iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir būtų pažeisti išieškotojo interesai.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes atsakovo atstovo prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą trejų metų terminui yra netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
2019-10-14, mokėjimo nurodymu Nr. 2052086, ieškovas sumokėjo 74,00 Eur žyminį mokestį.
Ieškovas savo ieškinyje nurodė, jog už ieškinio pareiškimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 83,00 Eur, o kadangi ieškinys teikiamas per EPP, už ieškinio pateikimą mokėtinas žyminis mokestis mažinamas iki 62,00 Eur.
Nustatyta, jog ieškovo reikalavimas turi būti apmokėtas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 dalies taisykles, t. y. 74,00 Eur žyminiu mokesčiu. Todėl aprašomojoje dalyje ieškovo išdėstytas argumentas laikytinas rašymo apsirikimo klaida, kadangi ieškovas sumokėjo 74,00 Eur žyminį mokestį t. y. koks ir turi būti sumokėtas nagrinėjamoje byloje, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi. Teismui yra pateiktas 74,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas.
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamas jo turėtos bylinėjimosi išlaidos - 74,00 Eur žyminis mokestis.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3025,00 Eur advokato pagalbai apmokėti. Pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (2019-10-14, darbų ataskaita, kurioje nurodyta, kad advokato veikla įvertinta 800,00 Eur. 2019-10-14, PVM sąskaita – faktūra AVC 19-399, 968 Eur sumai už advokato teisines paslaugas. 2019-10-14, mokėjimo nurodymas Nr. 2052085, 968,00 Eur sumai; 2019-12-10, PVM sąskaitą – faktūrą AVC 19-499, 1573,00 Eur sumai už advokato teisines paslaugas; 2019-12-10, darbų ataskaita, kurioje nurodyta, kad advokato veikla įvertinta 1300,00 Eur; 2019-12-11, mokėjimas į sąskaitą 1573,00 Eur sumai; 2020-01-21, PVM sąskaita – faktūra AVC 20-080, 484,00 Eur sumai už advokato teisines paslaugas; 2020-01-21, darbų ataskaita, kurioje nurodyta, kad advokato veikla įvertinta 400,00 Eur; 2020-01-22, mokėjimas į sąskaitą 484,00 Eur sumai).
CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
To paties straipsnio 3 dalis numato, kad šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.
Pažymėtina tai, jog ieškovas siekdamas apginti savo pažeistas teises, kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą ir tokios paslaugos jam buvo suteiktos. Advokatas atstovaudamas ieškovo interesus atliko teisinius – procesinius veiksmus reikalingus šios civilinės bylos išnagrinėjimui, laikydamasis įstatymo, tame tarpe ir reguliuojančio jo teikiamų paslaugų apmokėjimą, reikalavimų. Priešingai, teismas nėra nustatęs.
Teismas šiuo atveju taip pat nenustatė aplinkybių, jog ieškovo procesinis elgesys buvo netinkamas.
Todėl teismo vertinimu, ieškovo UAB „Pasaulio optika“ prašomos atsakovo atlyginti išlaidos advokato pagalbai yra protingos ir atitinkančios įstatymų reikalavimus, todėl jos yra priteisiamos iš atsakovo. Jų mažinimui, kaip to prašo atsakovas, nėra jokio teisinio pagrindo.
Taip pat iš atsakovo priteistinos pašto išlaidos Valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis). Šios išlaidos byloje sudaro 6,90 Eur, todėl iš atsakovo šios pašto išlaidos į Valstybės pajamas priteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 265, 270, 430 straipsniais
n u s p r e n d ž i a:
2019-10-17, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo N. N. individualios įmonės, juridinio asmens kodas 155921916, ieškovo UAB „Pasaulio optika“, juridinio asmens kodas 302786149, naudai bylinėjimosi išlaidas – 3025,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 74,00 Eur žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo N. N. individualios įmonės, juridinio asmens kodas 155921916, 6,90 Eur pašto išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą į valstybės biudžetą (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmonės kodas 188659752, sąskaita LT247300010112394300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.
Teisėjas Vaidas Vasiliauskas