Civilinė byla Nr. e2-40-470/2020

                                                                Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00040-2019-5

                                                        Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

2.6.8.1;2.6.18.1.;2.6.18.3..

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 10 d.

Alytus

        Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,

sekretoriaujant Redai Narijauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui R. P., L. R.,

atsakovės atstovui K. Z.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kubita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HE-MA“ dėl atsiskaitymo pagal statybos rangos sutartis.

        Teismas

n u s t a t ė :        

        ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kubita“ (toliau – Ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „HE-MA“ (toliau – Atsakovė) 10 397, 35 Eur įsiskolinimą už atliktus statybos rangos darbus, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinį Ieškovė grindė tarp šalių sudarytų dviejų statybos rangos sutarčių netinkamu vykdymu. Nurodė, kad 2018-01-16 šalys sudarė rangos sutartį, kuria Ieškovė įsipareigojo atlikti statybos darbus (duomenys neskelbtini) už 15 853,37 Eur sumą, 2018-07-10 šalys sudarė rangos sutartį dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini) už 4 800 Eur. Ieškovė nurodo darbus atlikusi kokybiškai sutartyse nustatytais terminais, Atsakovė atliktus darbus priėmė ir pretenzijų dėl jų kokybės nereiškė, tačiau atliktus statybos darbus apmokėjo tik iš dalies ir liko neatsiskaičiusi už abu objektus bendrą 10 397,35 Eur sumą. Susidariusį įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-10-31 šalys fiksavo surašydamos Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Ieškovė nurodė, kad Atsakovė neatsiskaitė pagal išrašytas 2018-08-05 ir 2018-10-10 PVM sąskaitas faktūras, tačiau jos pareigą atsiskaityti patvirtina faktas, kad šias sąskaitas faktūras Atsakovė iš dalies apmokėjo.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ji neturi duomenų, jog būtų sudariusi su Ieškove statybos rangos sutartis, pagal kurias būtų skolinga Ieškovei. Paaiškino, kad Ieškovės pateikti į bylą rašytiniai įrodymai: 2018-01-16 ir 2018-07-10 rangos sutartys, 2018-08-05 ir 2018-09-30 Atliktų darbų aktai, 2018-10-31 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas ir dvi PVM sąskaitos faktūros yra nepasirašytos bendrovės vadovo K. Z., jo parašas šiuose dokumentuose suklastotas, todėl tvirtina, kad Atsakovė neturėjo su Ieškove sutartinių santykių pagal ieškovės nurodomas 2018-01-16 ir 2018-07-10 statybos rangos sutartis, darbų neužsakinėjo ir jų nepriiminėjo ir todėl atsiskaityti už darbus, net jeigu jie yra atlikti, neprivalo. Tarpusavio skolų suderinimo akto bendrovės vadovas nepasirašinėjo, o dalinis pateiktų sąskaitų faktūrų apmokėjimas įvyko dėl klaidos, nes įmones siejo ankstesni sutartiniai įsipareigojimai, Atsakovė pagal anksčiau sudarytas sutartis avansu kas kartą pervesdavo Ieškovei pinigines lėšas ir tokiu būdu įvyko lėšų permokėjimas. Permokėtų lėšų grąžinimo iš Ieškovės nepareikalavo, tačiau ketina tą daryti, nes senaties terminas reikalavimui pareikšti nėra suėjęs.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys atmestinas.

Tarp šalių kilo ginčas dėl statybos rangos sutartinių santykių buvimo ir iš to išplaukiančios prievolės atsiskaityti už atliktus statybos darbus. Ieškovė tvirtina, kad šalys 2018-01-16 sudarė statybos rangos sutartį, kurios sąlygomis Ieškovė (subrangovė) įsipareigojo pagal Atsakovės (rangovės) pateiktą dokumentaciją sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais atlikti defektų taisymo darbus (duomenys neskelbtini), o Atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos 15 853,37 Eur + PVM. Taip pat Ieškovė nurodo, kad, šalys 2018-07-10 sudarė statybos rangos sutartį, kurios sąlygomis Ieškovė įsipareigojo pagal jai pateiktą dokumentaciją sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais atlikti baseino betonavimo darbus (duomenys neskelbtini), o Atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti 4 800 Eur + PVM. Savo įsipareigojimus Ieškovė tvirtina atlikusi, o Atsakovė jai atliktų darbų neapmokėjo. Savo reikalavimui pagrįsti Ieškovė pateikė dvi statybos rangos sutartis, du atliktų darbų aktus, dvi PVM sąskaitas faktūras bei tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Savo ruožtu Atsakovė  tvirtina, kad ji jokių statybos rangos darbų neužsakė, sutarčių su Ieškove nesudarė, visi Ieškovės pateikti dokumentai nepatvirtina sutartinių santykių tarp įmonių buvimo, jie nėra pasirašyti sutartyse nurodyto asmens įmonės vadovo K. Z., dėl to prievolė apmokėti už statybos rangos darbus Atsakovei nekyla.

Ginčas tarp šalių yra kilęs iš statybos rangos, reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXXIII skyriaus „Ranga“ trečiajame skirsnyje „Statybos ranga“ (6.681-6.699 straipsniai), teisinių santykių. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnis). Be minėtų CK normų šalių teisės ir pareigos nustatomos šalių sudarytoje statybos rangos sutartyje. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl yra privaloma vykdyti.

Rangos darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir rangos sutartis. CK 6.662 straipsnio 1 dalis nustato bendrąją rangos teisinių santykių reguliavimo taisyklę, pagal kurią užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus.

Po darbų perdavimo užsakovui iškyla pareiga atsiskaityti už kokybiškai ir laiku atliktus darbus (CK 6.38 straipsnis).

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau –CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Teismo posėdžio metu Ieškovės atstovas, bendrovės vadovas L. R., parodė, kad jo vadovaujamą įmonę UAB „Kubita“ su Atsakove siejo ilgalaikiai sutartiniai santykiai - nuo 2014 metų abi įmonės kasmet sudarydavo po 4-5 statybos rangos sutartis ir sutartinius įsipareigojimus visada abi tinkamai vykdė. Be to, Ieškovės atstovas pažymėjo, kad tuo pačiu metu jis dirbo Atsakovės įmonėje projektų vadovu, o iš darbo išėjo 2018 m. lapkričio mėnesį. 2018 metų pradžioje pasikeitė Atsakovės vadovas, juo vietoje A. Z. tapo K. Z.. Nežiūrint to, jis toliau palaikė santykius ir bendradarbiavo su buvusiu įmonės vadovu ir pagrindiniu akcininku A. Z., kuris nuo 2018 metų pradžios tapo vadovo pavaduotoju. Būtent šis asmuo 2018 metais jo vadovaujamai bendrovei pateikė pasiūlymą dėl rangos, atsiuntė į jo elektroninį paštą 2018-01-16 rangos sutarties projektą dėl statybos objekto Kaune. Šį pasiūlymą Ieškovė priėmė. Jis asmeniškai kaip įmonės vadovas pasirašė rangos sutartį ir pasirašytą egzempliorių grąžino A. Z., o po kelių dienų jau pasirašytą Atsakovės vadovo K. Z. atsiėmė iš UAB „HE-MA“. Sutartyje buvo K. Z. parašas, spaudas „Direktorius K. Z.“ ir apvalus įmonės HE-MA spaudas Nr. 1. Analogiškai buvo sudaryta 2018-07-10 rangos sutartis dėl statybos objekto Prienų rajone. Lygiai taip pat per A. Z. buvo forminami Ieškovės paruošti dokumentai: darbų priėmimo perdavimo aktai, PVM sąskaitos – faktūros ir Tarpusavio skolų suderinimo aktas, t. y. jis pateikdavo šiuos dokumentus A. Z., o vėliau juos pasirašytus Atsakovės vadovo K. Z. gaudavo asmeniškai ir A. Z. arba per įmonės administratorę.

Šios bylos atveju Ieškovė remiasi Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu (2018-01-01, 2018-10-31, 2018-01-16 Rangos sutartimi Nr. 18/01/16, 2018-07-10 Rangos sutartimi Nr. 18/07/10, Atliktų darbų aktu už 2018 m. liepos mėnesį (surašytas 2018-08-05), Atliktų darbų aktu už 2018 m. rugsėjo mėnesį (surašytas 2018-09-30), PVM sąskaita faktūra 2018-08-05 serija LAIM Nr.11, PVM sąskaita faktūra 2018-10-10 serija LAIM Nr. 017.

Nagrinėjamu atveju įrodyti Atsakovės neteisėtus veiksmus dėl neatsiskaitymo teko būtent Ieškovei, tačiau ši be jau paminėtų rašytinių įrodymų į bylą jokių kitų įrodymų neteikė. Tuo tarpu Atsakovė tvirtino, kad įmonės vadovas K. Z., kurio parašai neva yra rangos sutartyse, darbų priėmimo – perdavimo aktuose, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte ir kt. nebuvo šio asmens pasirašyti. Šiai aplinkybei nustatyti Atsakovės prašymu buvo paskirta rašysenos ekspertizė, kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras. Rašysenos ekspertės G. L. ir V. N. atliko dokumentų ekspertizę, kurios išvados įtvirtintos 2019-10-08 ekspertizės aktu Nr. 11-1315(19). Atlikus rašysenos ekspertizę nustatyta, kad:

1.) 2018-07-10 Rangos sutartyje Nr. 18/07/10, eilutėje „K. Z.“, pasirašė ne K. Z.;

2.) 2018-08-05 PVM sąskaitoje – faktūroje serija LAIM Nr.011, eilutėje „Sąskaitą gavo“, pasirašė ne K. Z.;3.)

3.) 2018-08-05 Atliktų darbų akte už 2018 metų liepos mėnesį po įrašu „UŽSAKOVAS:“ pasirašė ne K. Z.;

4.) 2018-01-16 Rangos sutartyje Nr. 18/01/16, eilutėje „K. Z.“, pasirašė ne K. Z.;

5.) Nustatyti, ar 2018 10-10 PVM sąskaitoje – faktūroje serija LAIM Nr. 017, eilutėje „Sąskaitą gavo:“, pasirašė K. Z. ar kitas asmuo, negalima;

6.) 2018-09-30 Atliktų darbų akte už 2018 m. rugsėjo mėnesį, po įrašu „UŽSAKOVAS:|“, pasirašė ne K. Z.;

7.) 2018 -10-31 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte, spaudo „LIETUVOS RESPUBLIKA ALYTUS Uždaroji akcinė bendrovė „HE-MA“ atspaude, pasirašė ne K. Z..

Atsakovės atstovas K. Z. paaiškino, kad jis nežino, kas rašytiniuose teismui pateiktuose dokumentuose pasirašė jo vardu, kas uždėjo jo kaip įmonės vadovo spaudą ir apvalų įmonės spaudą, skirtą sutartims tvirtinti. Jo paaiškinimu, apie tai civilinės bylos eigoje buvo užklaustas A. Z., kurį apklausos metu minėjo Ieškovės atstovas kaip asmenį, per kurį esą buvo bendraujama dėl sutarčių pasirašymo, tačiau šis asmuo jam, kaip įmonės vadovui, nieko negalėjo paaiškinti. Dėl įmonės spaudo panaudojimo aukščiau paminėtuose dokumentuose K. Z. paaiškino, kad spaudas visada buvo laikomas pas įmonės administratorę ant stalo ir buvo prieinamas ne tik įmonės darbuotojams, bet juo, esant tam tikroms aplinkybėms, juo galėjo pasinaudoti net ir pats L. R., kadangi tuo metu jis dirbo įmonėje projektų vadovu, taip pat galėjo pasinaudoti kitas kuris asmuo. Dėl spaudo “Direktorius K. Z.“ paaiškino, kad šis spaudas taip pat buvo laikomas pas įmonės administratorę V. V..

Ieškovė, siekdama pagrįsti Atsakovės atsakomybę, byloje turėjo galimybę remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnis). Šiuo atveju teismo posėdžio metu atstovai nurodė, kad ieškinį įrodinės byloje surinktais įrodymais, t. y. pati pasirinko savo teisių gynimo apimtį ir būdą.

Sutartis visada yra mažiausiai dviejų šalių susitarimas. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Atsakovės atstovui K. Z. neigiant, kad jam buvo žinomos 2018-01-16 ir 2018-07-10 Rangos sutarčių su Ieškove sudarymo aplinkybės ir esant ekspertizės aktui, patvirtinančiam faktus, kad rangos sutartyse ir kituose pateiktuose teismui rašytiniuose dokumentuose įmonės vadovas nepasirašė (vienu atveju nustatyti, ar jis pasirašė, negalima), Ieškovės elgesys įrodinėjimo procese laikytinas pasyviu. Ieškovė, esant kategoriškai rašysenos ekspertizės išvadai dėl parašų dokumentuose suklastojimo, neteikė naujų ieškinio dalyką pagrindžiančių įrodymų, neprašė apklausti liudytojais asmenis, kurie anot Ieškovės yra susiję su rangos sutarčių sudarymu arba galėjo žinoti ir teismo posėdžio metu paaiškinti aplinkybes, kaip rangos sutartys ir kiti dokumentai, esą pasirašyti vadovo, buvo pasirašomi, kas tai atliko, kiek apie sutartinius santykius buvo žinoma buvusiam įmonės vadovui ir pan.. Akivaizdu, kad šiuo atveju pareiga dėl liudytojų iškvietimo tenka dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 190 straipsnis), tačiau šia galimybe Ieškovas nesinaudojo. 

Ieškovė taip pat neteikė į bylą įrodymų dėl anot jos atliktų darbų priėmimo. Kaip paaiškino Ieškovės atstovas L. R., jo vadovaujamos įmonės darbai abiem atvejais buvo apžiūrėti ir priimti ne Atsakovės atsakingų darbuotojų, bet užsakovų, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl darbus priiminėjo ne Atsakovė, kai rangos sutartyse pareiga priimti darbus numatyta būtent jai. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad nė viena iš šalių neteikė duomenų apie objektų užsakovus, neįrodinėjo ieškinio ir neatsikirtinėjo jam teikdami į bylą užsakovų poziciją ar rašytinę įrodomąją medžiagą dėl rangos darbų, todėl susidaro regimybė, kad abiejų šalių pozicija šiuo klausimu nėra atvira. Tokią teismo išvadą dar labiau sustiprina faktas, kad Ieškovo vadovas L. R. ir Atsakovė praeityje turėjo teisminį ginčą dėl piniginių lėšų priteisimo, kurių kilmę kildino iš paskolinių santykių tarp A. Z. ir L. R., kas matoma iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, kuriuos teismas naudoja CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu (Alytaus apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-3922-887/2019). Teisme išnagrinėtoje byloje ginčijama suma sudarė 4 800,00 Eur, kurie esą buvo paskolinti 2018 metų vasarą, taigi, šalims neteikiant atviros pozicijos, kyla pagrįstos abejonės, ar ginčas negali būti siejamas su asmeniniais šalių vadovų santykiais, abejones sustiprina piniginių lėšų vienodas dydis abiejose civilinėse bylose ir įsiskolinimo laikotarpis 2018 metų liepos mėnesį.

Be to, Atsakovės atstovas K. Z. teismo posėdžio metu patvirtino, kad be jo parašo teisę įmonėje turėjo ir vadovo pavaduotojas A. Z.. Ieškovė būtent jį nurodo kaip asmenį, per kurį esą dėl statybos rangos teisinių santykių buvo prisiimami ir vykdomi sutartiniai įsipareigojimai tarp šalių, tačiau nė viena iš šalių negalėjo paaiškinti, kodėl vadovo pavaduotojas A. Z., turėdamas teisę savarankiškai sudarinėti rangos sutartis, jų nesudarinėjo, bet anot Ieškovės, teikė jai tariamai K. Z. pasirašytas sutartis.

Ieškovės atstovas L. R. teismo posėdžio metu teigė esą Atsakovė prievolę atsiskaityti pagal rangos sutartis pripažino iš dalies apmokėdama 2018-08-05 PVM sąskaitą faktūrą serija LAIM Nr.11 ir iš dalies apmokėdama 2018-10-10 PVM sąskaitą faktūrą serija LAIM Nr. 017. Atsakovo atstovas K. Z. sutiko, kad Ieškovei yra atlikta piniginių lėšų permoka, tačiau ją paaiškino kaip ilgalaikių sutartinių santykių pasekmę, kai šalis mokėdavo kitai šaliai avansines lėšas, dėl ko įvyko piniginių lėšų permoka. Be to, Atsakovės atstovas pažymėjo, kad visus piniginių lėšų pervedimus pagal savo darbo specifiką atliko (pavedimus pasirašinėjo) A. Z.. Teismo vertinimu Atsakovės pozicija šiuo klausimu  nėra paneigta, ilgalaikių santykių buvimą, avansinių mokėjimų faktus pripažino abi šalys, todėl nesant rašytinių įrodymų, kad Atsakovė iš tiesų dalinai apmokėjo būtent tas dvi sąskaitas faktūras, dėl kurių kilo ginčas, neatmetama Atsakovės pozicija dėl įvykusios permokos, atsiradusius iš ankstesnių sutartinių santykių. Taigi, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad Atsakovė pripažino pinigines prievoles, kylančias iš paminėtų rangos sutarčių.

CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus CPK nustatytus atvejus (pvz., CPK 182 straipsnio 2, 3 punktai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą.

Įvertinus bylos medžiagą daroma išvada, kad į bylą nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys Ieškovės ieškinį, tačiau tokia teismo išvada negali būti suprantama, kaip atsisakymas ginti Ieškovės pažeistas teises kitu teisiniu pagrindu, tokiu kaip nuostolių atlyginimo institutas ar kt.

Atmetus pagrindinį Ieškovės reikalavimą taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą dėl procesinių palūkanų. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju Atsakovė į Alytaus apylinkės teismo depozitinę sąskaitą už rašysenos ekspertizės atlikimą sumokėjo avansinį 850,00 Eur mokėjimą. Minėta ekspertizė iš viso kainavo 845,64 Eur. Ši suma Atsakovei priteistina iš Ieškovės, taip pat grąžintina 4,36 Eur nepanaudota avansinio mokėjimo suma. Be to, Atsakovė prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nei jų tikslaus dydžio, nei prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kaip tai numato CPK 98 straipsnio 1 dalis, nepateikė, todėl prašymas netenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, kad LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr.1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, šioje byloje susidariusios išlaidos, sudarančios 4,20 Eur, nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, šy270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

        Ieškinį atmesti. 

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kubita, į. k. 300650691, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HE-MA“, į. k. 149625421, 845,64 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „HE-MA“, į. k. 149625421, 4,36 Eur (keturis eurus 36 ct) nepanaudoto avansinio mokėjimo už teismo ekspertizę. Šią sprendimo dalį pavesti vykdyti Alytaus apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                                                Snaigė Juknevičienė