Civilinė byla Nr. 2A-751-611/2011
()
Teisminio proceso Nr.2-01-3-12145-2009-0
Procesinio sprendimo kategorija: 29.4; 32.7; 44.5.2; 121.15; 121.18.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. birželio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei,
dalyvaujant ieškovo direktoriui Eugenijui Skrebei, atsakovo atstovui adv. Rolandui Džervui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Autoūkis“ ir atsakovo UAB „Inchcape Motors“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Autoūkis“ ieškinį atsakovui UAB „Inchcape Motors“ dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Apicus“ ir UAB „SEB Lizingas“.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti techniškai tvarkingą 2007 m. pilkos spalvos automobilį Ford Ranger Double Cab, v/n (duomenys neskelbtini), ieškovui, pristatant jį adresu (duomenys neskelbtini), bendrovės darbo laiku, bei priteisti iš atsakovo 71878,32 Lt sumą, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-07-25 veiklos nuomos sutarties pagrindu perėmė naudotis turto patikėjimo teisės pagrindu trečiajam asmeniui UAB „SEB lizingas“ priklausantį automobilį Ford Ranger Double Cab, (duomenys neskelbtini). Ieškovui su trečiuoju asmeniu UAB „Apicus“ 2007-07-25 sudarius automobilių nuomos sutartį, automobilis buvo perduotas pastarojo trečiojo asmens žinion. 2007-12-18 ieškovas ir UAB „Apicus“ susitarė dėl nuomos sutarties nutraukimo nuomininkui nemokant įmokų pagal sutartį ir dėl automobilio grąžinimo ieškovui. Automobilis yra laikomas pas atsakovą, o jo negrąžinimas motyvuojamas tuo, jog tretysis asmuo nėra apmokėjęs sąskaitų už ginčo automobilio pagerinimo ir remonto darbus. 2007-12-18 ieškovui nutraukus nuomos sutartį, teisėtu automobilio valdytoju tapo ieškovas, kurio jokie teisiniai santykiai su atsakovu nesieja, todėl jis nebuvo ir negali būti atsakingas už trečiojo asmens galimai atsakovui prisiimtas prievoles. Todėl atsakovo veiksmai, negrąžinant automobilio ieškovui, laikytini nepagrįstais ir neteisėtais. Atsakovas šiuo metu be jokio teisinio pagrindo disponuoja automobiliu, todėl šis turtas turi būti išreikalautas iš svetimo neteisėto valdymo bei grąžintas ieškovui. Nuo 2007-12-27 iki 2010-06-16 ieškovui buvo pateiktos ir apmokėtos iš UAB „SEB Lizingas“ gautos PVM sąskaitos-faktūros iš viso 71878,32 Lt sumai. Ši suma yra laikytina tiesioginiais ieškovo patirtais nuostoliais.
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio netenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutinka perduoti automobilį savininkui ar kitam teisėtam valdytojui. Nurodė, kad 2007-08-23 ginčo automobilis buvo pristatytas atsakovui ir užsakytas automobilio priekinis lankas bei šio lanko montavimo darbai. Automobilį pristatęs asmuo A.Manelis užsakovu nurodė AB „Autoūkis“, taip pat informavo, kad už lanką bei paslaugas atsiskaitys tretysis asmuo UAB „Apicus“. Užsakymas buvo įvykdytas, PVM sąskaitą-faktūrą už AB „Autoūkis“ priėmė UAB „Apicus“ direktorius A.Manelis. Tačiau sąskaita neapmokėta iki šiol. 2007-08-27 automobilis buvo pristatytas sugadintu smagračiu ir sankaba. Paraiškoje-sutartyje užsakovu buvo nurodytas AB „Autoūkis“. Atlikus automobilio remonto darbus, A.Manelis atsisakė juos priimti bei apmokėti, motyvuodamas tuo, kad automobilis sugedo dėl gamintojo kaltės ir turėjo būti suremontuotas gamintojo sąskaita. 2007-09-07 ieškovas informavo atsakovą, kad automobilis yra išnuomotas UAB „Apicus“, kuris pagal nuomos sutartį vykdo jo eksploatacinę priežiūrą. 2007-09-10 tarp atsakovo ir UAB „Apicus“ buvo sudarytas susitarimas dėl automobilio gedimo priežasčių nustatymo. Nustatyta, kad automobilio sankabos gedimą nulėmė neteisingas eksploatavimas. 2007-09-11 UAB „Apicus“ pakartotinai patvirtino apie užsakytus remonto darbus, patvirtino atsiskaitysiąs iki remonto darbų perdavimo. Tačiau UAB „Apicus“ atsisakė priimti automobilio remonto darbus, apmokėti PVM sąskaitas-faktūras. Nurodė, kad automobilis yra suremontuotas atsakovo lėšomis ir jis visiškai nesuinteresuotas saugoti svetimo daikto, nes dėl to kiekvieną dieną patiriamos vis didesnės išlaidos. Nuomos sutartimi, sudaryta tarp UAB „SEB Lizingas“ ir AB „Autoūkis“ yra užtikrinta daikto savininko galimybė kontroliuoti nuomininko finansinių įsipareigojimų vykdymą. Todėl pačiam ieškovui tenka atsakomybė už UAB „Apicus“ veiksmus, dėl kurių nebuvo atsiskaitoma už atliktus automobilio remonto darbus, taip pat nemokami nuomos mokesčiai ieškovui.
Tretysis asmuo UAB „Apicus“ atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
Tretysis asmuo UAB „SEB Lizingas“ atsiliepime nurodė, kad automobilis pagal nuomos sutartį yra perduotas ieškovui kaip nuomininkui. Pagal teisės normas bei nuomos sutarties sąlygas tiesiogines pareigas atlikti visus reikiamus veiksmus ir padengti visas su išsinuomotu turtu susijusias išlaidas nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu privalo nuomininkas. Ginčo automobilį perdavus subnuomai UAB „Apicus“, UAB „SEB Lizingas“ nedalyvavo faktiškai šiuose santykiuose. Ieškovas turi teisę ginti jam perduotą automobilio valdymo teisę nuo pažeidimų, jei ji yra pažeidžiama. Šiuo atveju automobilio valdymo teisė yra išvestinė daiktinė teisė.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą per tris darbo dienas nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos perduoti techniškai tvarkingą 2007 m. pilkos spalvos automobilį Ford Ranger Double Cab, v/n (duomenys neskelbtini), ieškovui, pristatant jį adresu Verkių g.39, Vilnius, bendrovės darbo laiku; priteisė iš atsakovo 676,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo 1815 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui; priteisė iš atsakovo ir ieškovo po 19,36 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovas, pasirašęs su UAB „SEB Lizingas“ 2007-07-25 veiklos nuomos sutartį Nr.2007-070555-01, perėmė naudotis turto patikėjimo teisės pagrindu UAB „SEB lizingas“ priklausantį 2007 m. pilkos spalvos automobilį Ford Ranger Double Cab, v/n (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo automobilis). Ieškovui su UAB „Apicus“ 2007-07-25 sudarius automobilių nuomos sutartį Nr. SN1435 ir 2007-08-01 pasirašius perdavimo naudotis aktą, automobilis buvo perduotas trečiojo asmens žinion. 2007-12-18 AB „Autoūkis“ ir UAB „Apicus“ susitarė dėl nuomos sutarties nutraukimo nuomininkui nemokant įmokų pagal sutartį ir dėl automobilio grąžinimo ieškovui pagal perdavimo-priėmimo aktą. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-01-22 sprendimu UAB „Apicus“ buvo įpareigotas grąžinti ginčo automobilį ieškovui. Ginčo automobilis yra laikomas pas atsakovą, o jo negrąžinimas motyvuojamas tuo, jog tretysis asmuo nėra apmokėjęs sąskaitų už ginčo automobilio pagerinimo ir remonto darbus.
Teismas nustatė, kad 2007-08-23 ginčo automobilis trečiojo asmens UAB „Apicus“ buvo pateiktas atsakovui su paraiška-sutartimi dėl priekinių lankų ant automobilio uždėjimo. 2007-08-27 automobilis buvo pateiktas atsakovui dėl sankabos gedimo. Už remonto darbus tretysis asmuo neatsiskaitė, nes tarp atsakovo ir trečiojo asmens kilo ginčas. Atsakovas sutinka grąžinti ginčo automobilį teisėtam jo valdytojui, tačiau nurodo, kad jam nėra sumokėta už atliktą darbą, todėl jis pasinaudojo sulaikymo teise. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas sulaikė ginčo automobilį, kurio kaina viršija 100000 Lt, remonto ir suteiktų paslaugų kaina buvo 10706,54 Lt, o sulaikytas daiktas yra automobilis, kurio vertė nuolat mažėja ir asmuo netenka teisės juo naudotis ir valdyti, padarė išvadą, kad atsakovo savigyna buvo nesąžininga ir neprotinga. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atliko remonto darbus negavęs jokio apmokėjimo, nors paraiškoje-sutartyje buvo aptartos mokėjimo sąlygos – jog apmokama tą pačią dieną; taip pat atsakovas savo teises galėjo įgyvendinti kitais būdais, t.y. kreiptis į teismą dėl skolos už darbus išieškojimo, tačiau iki šios bylos nagrinėjimo to nepadarė. Teismas pažymėjo, kad 2008-01-24 atsakovas turėjo ir galėjo sužinoti apie tai, kad UAB “Apicus” neturi teisėto pagrindo valdyti ginčo automobilį, nes nuomos sutartis tarp jo ir ieškovo buvo nutraukta, todėl atsakovas privalėjo grąžinti automobilį teisėtam jo valdytojui ieškovui. Įvertinęs tai, kad ginčo automobilis nuo 2007-08-27 yra atsakovo nepagrįstai sulaikytas ir iki šiol yra atsakovo laikomas ir negrąžinamas teisėtam valdytojui, teismas atsakovo veiksmus laikant ginčo automobilį ir jo negrąžinant, konstatavo neteisėtais.
Teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašomų priteisti sumokėtų įmokų už automobilio nuomą negalima sieti su atsakovo neteisėtais veiksmais, t.y. neteisėtu sulaikymu, todėl konstatavo, kad tarp ieškovo prašomų priteisti sumų ir atsakovo neteisėto sulaikymo nėra priežastinio ryšio. Pažymėjo, kad ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti dėl valdymo pažeidimo patirtų nuostolių.
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo, panaikinti ir priteisti ieškovui iš atsakovo 71878,32 Lt sumą; likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai procesines 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas ieškinio sumos ribose nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovui su UAB „Apicus“ 2007-07-25 sudarius automobilių nuomos sutartį ir 2007-08-01 pasirašius perdavimo naudotis aktą, automobilis buvo pernuomotas trečiajam asmeniui UAB „Apicus“, tikintis iš pastarojo gautos nuomos mokesčio sumos, padengti trečiajam asmeniui UAB „SEB Lizingas“ mokėtiną nuomos mokestį bei gauti pelno. 2007-12-18 ieškovui ir UAB „Apicus“ susitarus dėl nuomos sutarties nutraukimo nuomininkui nemokant įmokų pagal sutartį ir dėl automobilio grąžinimo ieškovui pagal perdavimo-priėmimo aktą, ieškovas nors ir mokėdamas už ginčo automobilio trečiajam asmeniui UAB „SEB Lizingas“ nuomos mokestį, juo negalėjo naudotis, nes ne kas kitas, o būtent atsakovas jo negrąžino, pasinaudodamas sulaikymo teise prieš tretyjį asmenį UAB „Apicus“, nors nuo 2008-01-24 turėjo ir/ar galėjo žinoti apie tai, kad tretysis asmuo neturi teisėto pagrindo valdyti ginčo automobilio, o sulaikytas ginčo automobilis teisėtai valdomas ieškovo, neturinčio jokių įsipareigojimų atsakovui. Tokiais atsakovo veiksmais ieškovui neabejotinai buvo padaryti nuostoliai, kuriuos pastarasis patyrė mokėdamas trečiajam asmeniui UAB „SEB Lizingas“ už pastarojo išnuomotą ginčo automobilį mėnesinius nuomos mokesčius, bet fiziškai negalėdamas ginčo automobiliu disponuoti. Teismas pagrįstai pripažino, jog pasinaudodamas sulaikymo teise ir ieškovo teisėtai valdomą ginčo automobilį sulaikydamas trečiojo asmens UAB "Apicus" prievolei užtikrinti, savo interesų savigyną atsakovas panaudojo nesąžiningai ir neprotingai, o negrąžindamas ginčo automobilio ieškovui, elgėsi neteisėtais. Tai konstatavęs teismas turėjo pripažinti, jog atsakovas privalo atlyginti ieškovui jo nuostolius, kuriuos pastarasis patyrė mokėdamas trečiajam asmeniui nuomos mokesčius už atsakovo neteisėtai sulaikytą ginčo automobilį, bet dėl atsakovo kaltės negalėdamas juo naudotis.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad tiek daiktinė, tiek prievolinė teisės yra glaudžiai susijusios, ir negali būti taikoma tik viena iš jų, todėl teismas, vertindamas atsakovo veiksmus, pagrįstai vadovavosi LR CK ketvirtosios knygos normomis. Pažymėjo, kad ginčo automobilis atsakovo žinioje buvo nuo 2007-08-27, ir tik Vilniaus m. 1 apylinkės teismui 2010 m. liepos 1 d. priėmus sprendimą, įpareigojantį atsakovą perduoti ginčo automobilį ieškovui, jis 2010-07-16 grąžintas ieškovui. Atsakovas daikto sulaikymo teise naudojosi beveik trejų metų laikotarpį, per kurį automobilio vertė ženkliai sumažėjo. Mano, jog atsakovas peržengė savigynos ribas, todėl yra atsakingas už ieškovui padarytą žalą. Ieškovas nurodo, kad visus atsakovo teiginius, kuriais tvirtinama, jog nežinojo ir negalėjo žinoti apie ieškovo reikalavimus grąžinti ginčo automobilį, ieškovas vertina nesąžininga gynybine pozicija, kuria siekiama išvengti atsakomybės už savo akivaizdžiai neteisėtus veiksmus. Ikiteisminio tyrimo metu bylą tiriantys pareigūnai buvo nuvykę pas atsakovą, ir reikalavo grąžinti ginčo automobilį teisėtam valdytojui - ieškovui, tačiau atsakovas su tuo nesutiko, ir nurodė negrąžinsiąs, kol nebus padengti trečiojo asmens įsiskolinimai. Taip pat, atsakovui buvo išsiųstas ieškovo 2007-12-13 įgaliojimas, kuriuo aiškiai informuojama, jog būtent klausimams dėl ginčo automobilio negrąžinimo spręsti įgaliojamas ieškovo darbuotojas. Be to, skundžiamame teismo sprendime konstatuota, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui apie tai, jog ieškovas siekia susigrąžinti automobilį, buvo žinoma. Atsakovas, žinodamas, jog ginčo automobilis nepriklauso asmeniui, į kurį jis (jo manymu) turi reikalavimo teisę, neteisėtai pasinaudojo daikto sulaikymo teise. Atsakovas privalėjo elgtis rūpestingai, nedelsti sulaikius ginčo automobilį (jei daikto sulaikymo teise būtų pasinaudota teisėtai), ir bendra tvarka kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo iš trečiojo asmens UAB „Apicus“, tačiau to nepadarė, todėl privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovo reikalavimas dėl ginčo automobilio išreikalavimo ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį šioje dalyje atmesti bei priteisti iš ieškovo visas atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad kilus ginčui tarp atsakovo ir UAB „Apicus“ dėl automobilio remonto ir atsiskaitymų, atsakovas 2007-09-05 raštu kreipėsi į ieškovą, prašant suteikti informacijos apie automobilio sugadinimo aplinkybes. 2007-09-07 ieškovas informavo atsakovą, kad automobilis nuomos sutarties pagrindu išnuomotas ir perduotas UAB „Apicus" direktoriui A.Maneliui, kuris sutartimi įpareigotas vykdyti šio automobilio eksploatacinę priežiūrą. Iš nurodyto ieškovo rašto tapo aišku, jog automobilio valdymo ir naudojimosi teisės yra perleistos trečiajam asmeniui. Apie tai, kad nuomos sutartis būtų buvusi nutraukta, ar kad automobilio valdymo teisės būtų buvę susigrąžintos kokiu kitu būdu, atsakovui nebuvo žinoma iki patikslinto ieškinio gavimo. Atsakovo nuomone, ginčo automobilio remonto metu tarp atsakovo ir UAB „Apicus" susiklostė rangos teisiniai santykiai. UAB „Apicus“ atliktų darbų nepriėmė ir už juos neatsiskaitė. Atsižvelgiant į atliktų darbų pobūdį, teisinius santykius tarp atsakovo ir UAB „Apicus“ galima kvalifikuoti ir kaip pirkimo-pardavimo. Konkrečiu nagrinėjamu atveju atsakovą ir trečiąjį asmenį UAB „Apicus" visų pirma siejo sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai, todėl ginčas turėjo būti nagrinėjamas visų pirma pagal prievolinės, bet ne daiktinės teisės, taisykles. Atsakovo vertinimu, konkrečiu atveju egzistavo visos įstatymo numatytos sąlygos prievolės perduoti trečiajam asmeniui UAB „Apicus“ automobilio dalis ir remonto darbus sustabdymui dėl vengimo atsiskaityti. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tiek, kiek pagrindine priežastimi pripažįstant atsakovo savigyną neteisėta, neprotinga ir nesąžininga, laikė atliktų darbų ir automobilio vertės skirtumą. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo sprendime pateiktu automobilio remonto darbų ir automobilio vertės gretinimu. Pažymėjo, kad tretysis asmuo UAB „Apicus" automobilio remonto darbų užsakymo metu nebuvo automobilio savininkas, o tik naudojosi automobiliu nuomos pagrindais. Todėl siekiant rasti vienos ir kitos ginčo šalių interesų pusiausvyrą, remonto darbų kaina galėtų būti lyginama nebent su automobilio nuomos mokesčiu.
Atkreipė dėmesį, kad ieškovas seniausiai žinojo apie tai, kad ginčo automobilis UAB „Apicus“ paliktas atsakovo įmonėje, tačiau niekuomet nesikreipė į atsakovą dėl jo pasiėmimo. Buvęs atsakovo darbuotojas aiškiai nurodė, kad kilus ginčui su UAB „Apicus", jis kelis kartus kreipėsi į ieškovo vadovą su siūlymu pasiimti automobilį ir apmokėti remonto išlaidas arba pasiimti automobilį išėmus iš jo dalis, kuriomis automobilis buvo pagerintas. Tačiau jokio sprendimo neišgirsdavo. Todėl atsakovas nesutinka su teismo sprendime daroma išvada, jog jis elgėsi nesąžiningai ir neprotingai. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo argumentu, jog daikto sulaikymas buvo neteisėtas, nes atsakovas galėjo naudotis kitais savo teisių gynimo būdais - kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Atsakovo nuomone, pagal tokią poziciją kiekvienas daikto sulaikymas ar prievolės sustabdymas yra nulemtas būti neteisėtas, nes daugeliu atvejų egzistuoja galimybė kreiptis teisminės savo interesų gynybos.
Pažymėjo, kad po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo susidarė situacija, kuomet atsakovas teismo sprendimu buvo įpareigotas perduoti ieškovui techniškai tvarkingą automobilį, skolą išsiieškoti iš UAB „Apicus“ atsakovui bus, tikėtina, beviltiška, tuo tarpu ieškovas, tyčia ar dėl neatsargumo vengęs kreiptis ir atsiimti automobilį iš atsakovo, ne tik kad įgijo atsakovo lėšomis pagerintą automobilį, bet ateityje pagal nurodytą sprendimą išsaugotų teisę naudodamasis prejudicinių faktų galia reikalauti iš atsakovo papildomo nuostolių atlyginimo.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo skundo netenkinti ir teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl 71878,32 Lt ginčo automobilio nuomos įmokų priteisimo, atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas siekia prisiteisti iš atsakovo sumokėtas už automobilį nuomos įmokas už du su puse metų - tiek, kiek ginčo automobilis buvo paliktas pas atsakovą. Aiškinant priežastinio ryšio, kaip vieno iš būtinų civilinės atsakomybės elementų doktriną plačiai, matyti, jog visą nurodytą laiką ieškovas nesinaudojo ginčo automobiliu didžiąja dalimi dėl savo atitinkamų veiksmų (neveikimo). Jau 2008 m. sausį ieškovas žinojo, kad ginčo automobilis yra paliktas pas atsakovą servise. Žinodamas tai, ieškovas ne tik kad nesikreipė į atsakovą dėl automobilio perdavimo, nepranešė apie ginčo automobilio nuomos sutarties su UAB „Apicus“ nutraukimą, bet kreipėsi į teismą su reikalavimu dėl ginčo automobilio išreikalavimo iš trečiojo asmens UAB „Apicus“, žinodamas, kad pastarasis juo nedisponuoja. Priešingai, ieškovas, žinodamas ginčo automobilio buvimo vietą, tyčia ar dėl neatsargumo neįtraukė atsakovo byloje trečiuoju asmeniu. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovas realizavo savo teisę į susigrąžintos iš UAB „Apicus“ daikto valdymo teisės gynimą neprotingai ir neefektyviai.
Atsakovo nuomone, ieškovo atlikti nuomos įmokų mokėjimai, vykdant sutartinę prievolę lizingo bendrovei, niekaip nepriklausė ir negalėjo priklausyti nuo atsakovo veiksmų ar neveikimo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovo ginčijamą sprendimo dalį, visiškai teisingai konstatavo nesant priežastinio ryšio tarp sumokėtų automobilio nuomos įmokų ir atsakovo veiksmų.
Ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai netenkintini.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu UAB „SEB lizingas“ 2007-07-25 sudarė automobilio Ford Rander Double Cab., 2007 m gamybos, nuomos sutartį 3 metų terminui, įsipareigodamas kas mėnesį mokėti trečiajam asmeniui sutartyje nustatyto dydžio mėnesines įmokas (b.l.8-20). 2007-07-25, t.y. tą pačią dieną, ieškovas sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „Apicus“ minėto automobilio nuomos sutartį 36 mėnesių terminui (b.l.21-27), šiam išnuomodamas ginčo automobilį, automobilis trečiajam asmeniui buvo perduotas 2007-08-01. Trečiasis asmuo įsipareigojo pagal minėtą sutartį savo lėšomis apmokėti visas automobilio eksploatacines išlaidas, naudoti jį tausojančiai ir tvarkingai (sutarties 3.8 p.). 2007-12-18 ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Apicus“ susitarimų protokolu susitarė nutraukti minėtą nuomos sutartį (b.l.28). Taip pat byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Apicus“ 2007-08-23 ginčo automobilį pateikė atsakovui sumontuoti priekinį lanką, o 2007-08-27 pateikė atsakovui automobilį dėl sankabos gedimo. Atsakovo suteiktų trečiajam asmeniui darbų kaina sudaro 10706,54 Lt (b.l.96-98), tačiau trečiasis asmuo AUB „Apicus“ šios sumos atsakovui nesumokėjo, ginčijo savo pareigą mokėti už sankabos remontą. Atsakovas, trečiajam asmeniui nesumokėjus už paslaugas, pasinaudojo sulaikymo teise ir automobilio trečiajam asmeniui bei ieškovui negrąžino (LR CK 6.69 str., 4.229 str.).
Pagal LR CK 6.69 str. kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę. LR CK 4.229 str. 1 d. nustato, kad kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Taigi, daikto sulaikymo teisė atsiranda tais atvejais, kai kreditorius įgyja reikalavimo teisę į skolininką ir teisėtai valdo skolininko daiktą. Atsižvelgiant į minėtų LR CK straipsnių bei 4.230-4.235 str. normų turinį sulaikymo teisės objektu gali būti visi daiktinės teisės objektai, neišimti iš apyvartos, be to, įstatymas su sulaikymo teise nesieja kreditoriaus reikalavimo dydžio, tačiau turi būti suėjęs skolininko prievolės kreditoriui įvykdymo terminas. Be to, įstatyme nenustačius apribojimų ir nuorodų į reikalavimo teisės ryšį su sulaikytu daiktu, daikto sulaikymo teise taip pat gali pasinaudoti teisėtas kitam asmeniui priklausančio daikto valdytojas, neturintis su daiktu susijusių reikalavimo teisių. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad sulaikomo daikto vertė neturėtų būti lyginama su kreditoriaus reikalavimo dydžiu ir todėl kreditorius turi teisę sulaikyti didesnės vertės daiktą nei jo reikalavimo teisė. Todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovo savigyna buvo nesąžininga ir neprotinga nuo pat sulaikymo pradžios dėl to, jog atsakovas sulaikė žymiai didesnės vertės daiktą nei jo reikalavimo teisė į trečiąjį asmenį UAB „Apicus“. Kadangi ginčo automobilio pateikimo atsakovui metu šio automobilio teisėtu valdytoju buvo trečiasis asmuo UAB „Apicus“, o tai patvirtina tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudaryta nuomos sutartis bei ieškovo 2007-09-07 raštas atsakovui (b.l.99), atsakovas tapo teisėtu automobilio valdytoju, o suremontavus automobilį ir trečiajam asmeniui nustatytu terminu neatsiskaičius su atsakovu, atsakovas turėjo teisę pasinaudoti sulaikymo teise ir sulaikyti ginčo automobilį iki trečiasis asmuo apmokės už suteiktas remonto bei automobilio pagerinimo paslaugas. Tačiau ieškovui ir trečiajam asmeniui UAB „Apicus“ 2007-12-18 susitarimu nutraukus 2007-07-25 ginčo automobilio nuomos sutartį, trečiasis asmuo prarado teisėto ginčo automobilio valdytojo statusą, todėl atitinkamai atsakovas prarado teisę naudotis sulaikymo teise ir privalėjo nedelsiant grąžinti automobilį teisėtam jo valdytojui – ieškovui (LR CK 4.95 str.), nes ieškovą ir atsakovą nesiejo jokie sutartiniai santykiai dėl automobilio remonto, atsakovas reikalavimo teisės į ieškovą neturėjo. Todėl nuo to momento, kai atsakovas sužinojo, jog trečiasis asmuo nebėra teisėtas ginčo automobilio naudotojas, atsakovo naudojamas sulaikymas gali būti vertinamas kaip nesąžiningas ir neprotingas, be to, neteisėtas. Nors LR CK 4.95 str. reglamentuoja savininko teisių gynimą, išreikalaujant daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, tačiau minėta norma pagal LR CK 1.8 str. turi būti taikoma ir teisėtam daikto nuomininkui, nagrinėjamu atveju ieškovui, nes jis turėjo visas daiktines teises, išskyrus disponavimo teisę ginčo automobiliu. LR CK 4.110 str. ginčo atveju negali taikomas, nes ieškovas ginčo automobilį valdo ne patikėjimo, o nuomos teise, tačiau dėl aukščiau nurodytų motyvų tai neturi teisinės reikšmės ginčo teisingam išsprendimui. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovui ginčo automobilį, tačiau nurodė netinkamą LR CK 4.34 str., nes ieškovo teisė turi būti ginama pagal LR CK 4.95 str.. LR CK 4.34 str. nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, nes reglamentuoja valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės (LR CK 4.22 str.) gynimą, ko negalima konstatuoti nagrinėjamoje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas po teismo sprendimo byloje priėmimo ginčo automobilį ieškovui grąžino pagal 2010-07-16 perdavimo-priėmimo aktą (b.l.244), tokiu būdu įvykdė skundžiamą teismo sprendimą.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-01-22 sprendimu trečiasis asmuo UAB „Apicus“ buvo įpareigotas grąžinti ieškovui ginčo automobilį (b.l.29-31), atsakovas minėtoje byloje nebuvo patrauktas trečiuoju asmeniu, nors ieškovui buvo žinoma, kad automobilis yra saugomas atsakovo įmonėje. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovui nuo pat pradžių buvo žinoma apie tai, kad UAB „Apicus“ prarado valdymo ir naudojimo teises į ginčo automobilį, tačiau jis nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Vilniaus apygardos prokuratūros 2008-01-24 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (b.l.179-180) nėra duomenų, kad atsakovui buvo pranešta apie sutarties tarp ieškovo ir trečiojo asmens nutraukimą. Tačiau antstolio G.Puodžiuko 2009-04-16 raštas atsakovui (b.l.110), kuriuo atsakovas buvo informuotas apie priverstinio vykdymo veiksmų atlikimą išreikalaujant automobilį ieškovui iš trečiojo asmens, patvirtina, jog nuo šio rašto gavimo dienos atsakovas sužinojo apie tai, kad trečiasis asmuo nebėra teisėtas valdytojas, todėl turėjo nedelsiant grąžinti ieškovui automobilį. Tačiau nepagrįstai jis atsisakė tai padaryti, todėl nuo minėto rašto gavimo dienos atsakovo naudojama sulaikymo teisė tapo nesąžininga ir neprotinga, be to, ir neteisėta. Todėl ieškovas turi teisę į nuostolių atlyginimą iš atsakovo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo sumokėtos sumos trečiajam asmeniui UAB „SEB lizingas“ už laikotarpį nuo 2007-12-27 iki 2010-06-16 už ginčo automobilio nuomą negali būti siejamos su atsakovo neteisėtais veiksmais bei ieškovo nuostoliais, nes minėtas išlaidas ieškovas patirtų nepriklausomai nuo to ar atsakovas buvo sulaikęs ieškovo automobilį ar ne, taigi, atsakovo neteisėti veiksmai nesąlygojo minėtų ieškovo išlaidų patyrimo. Todėl ieškovo sumokėtos sumos UAB „SEB lizingas“ negali būti vertinamos kaip ieškovo nuostoliai, dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį dalyje dėl 71878,32 Lt nuostolių priteisimo. Pagal LR CK 6.249 str. 1 d. ieškovo patirta žala gali būti jo negautos pajamos, naudojant ginčo automobilį, tačiau ieškovas tokių neįrodinėjo. Nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu buvo nutraukta 2007-12-18, todėl iš trečiojo asmens ieškovas jokių pajamų už automobilio nuomą nuo šios dienos negalėjo gauti nepriklausomai nuo atsakovui neteisėtų veiksmų. Tačiau kadangi ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo (LR CK 6.249 str., 6.246 str., 6.253 str. 8 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovo teisę reikalauti atsakovą atlyginti patirtus nuostolius dėl ginčo automobilio neteisėto sulaikymo.
Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė ginčui taikytinas materialinės teisės, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, iš esmės tinkamai įvertino byloje esamus įrodymus bei teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl šalių apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, iš jų lygiomis dalimis valstybei priteistinos 8,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Atitinkamai šalių patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo AB „Autoūkis“ ir atsakovo UAB „Inchcape Motors“ lygiomis dalimis 8,50 Lt (aštuonis litus 50 ct), t.y. po 4,25 Lt iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Romualda Janovičienė
Andžej Maciejevski