Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-718-340-2011].doc
Bylos nr.: 2A-718-340/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Geostatyba" 122899298 Ieškovas
Kategorijos:
BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl individualių darbo santykių
DARBO TEISINIAI SANTYKIAI
Individualūs darbo santykiai
Darbo užmokestis:
Papildomos darbo užmokesčio garantijos (garantinės išmokos ir priemokos):
Atostogų apmokėjimas, piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinio skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
Apeliacinis bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-718-340/11

Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-14532-2009-3

Procesinio sprendimo kategorija:14.3.11; 121.15; 121.18; 121.21

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. spalio 20 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,

susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės,

kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, Algirdo Auruškevičiaus,

sekretoriaujant Renatai Anderson,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vaidui Mackoniui,

atsakovo (apelianto) atstovei advokatei Reginai Tališkienei

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Geostatyba“ ieškinį atsakovui E. B. dėl permokėtos sumos, susijusios su darbo teisiniais santykiais priteisimo (grąžinimo).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

ieškovas patikslinęs ieškinio reikalavimus prašė priteisti iš atsakovo E. B. 806,97 Lt permokėtą sumą, susijusią su atsakovo darbu bendrovėje; 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atleidžiant iš darbo atsakovui buvo neteisingai paskaičiuota ir sumokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Atsakovui priklausė 131,56 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų, buvo suteikta 114 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų, todėl atsakovui E. B. priklausė kompensacija už 17,56 kalendorines dienas kasmetinių atostogų, tačiau dėl padarytos sąskaitybos klaidos kompensacija buvo sumokėta už 23,8 darbo dienas, t. y. sumokėta 806,97 Lt daugiau, negu priklausė pagal įstatymą.

Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad aplinkybę, jog buvo padaryta sąskaitybos klaida turi įrodinėti ieškovas; ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo reikalavimai pagrįsti. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo pateiktuose dokumentuose daug netikslumų.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010-06-28 sprendimu patikslintą ieškinį pilnai tenkino; priteisė iš atsakovo E. B. ieškovui UAB „Geostatyba“ be teisėto pagrindo gautą 806,97 Lt sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 806,97 Lt sumą, skaičiuojamas nuo 2009-11-16 iki teismo sprendimo įvykdymo ir 365 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo E. B. valstybei 13,08 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovas E. B. dirbo UAB „Geostatyba“ iki 2009-01-20. Nutraukus darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., atsakovui (darbuotojui) buvo sumokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos. Darbdaviui paskaičiuojant kompensacijos dydį už nepanaudotas kasmetines atostogas buvo apsirikta dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų trukmės ir dėl to padaryta sąskaitybos klaida: atsakovui E. B. sumokėta 806,97 Lt daugiau, negu priklausė pagal įstatymą. Teismas konstatavo, jog pagal DK 224 str. 3 d., negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus. Pateikti dokumentai patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju buvo padaryta sąskaitybos klaida, todėl galimas permokėtos darbo užmokesčio sumos už nepanaudotas kasmetines atostogas išieškojimas. Teismas laikė, kad 806,97 Lt suma atsakovui E. B. sumokėta be teisinio pagrindo, todėl vadovaujantis CK 6.237 str., ieškinys (patikslinti ieškinio reikalavimai) visiškai tenkintinas.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-06-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. apelianto vertinimu, sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, neatskleista bylos esmė, neatsižvelgta į suformuotą praktiką tokios kategorijos bylose, neišanalizuoti ir tinkamai neįvertinti ieškovo pateikti įrodymai, kuriuose yra suklastotų duomenų. Teismas ignoravo, kad šioje byloje atsakovas laikytinas silpnesne šalimi ekonomine ir socialine prasme. Netaikyta CPK 418 str. nuostata, suteikianti teismui teisę savo iniciatyva taikyti darbuotojų teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą. Nurodo, kad ieškovas savo patikslintą reikalavimą grindė CK 6.241 str. bei 6.237 str. Tuo tarpu DK 224 str. 2 d. 1 p. norma neleidžia išieškoti iš darbuotojo jam permokėto darbo užmokesčio, jeigu tai atsitiko netinkamai taikant įstatymą, išskyrus padarytas skaičiavimo klaidas. Pažymi, jog sąvokos skaičiavimo klaidos ir sąskaitybos klaidos nėra tapačios. Teismo išvada neparemta jokiais argumentais ir byloje esančių dokumentų analize, tokiu būdu pažeisti CPK 270 str. 4 d. reikalavimai; konstatuotinas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas sutinkamai su CPK 329 str. 2 d.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo palikti Vilniaus m.. 2 apylinkės teismo 2010-06-28 sprendimą nepakeistą; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo nuomone, teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad sąvokos skaičiavimo klaidos ir sąskaitybos klaidos nėra tapačios; jog teismo sprendimas be motyvų.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas E. B. dirbo pas ieškovą pagal darbo sutartį betonuotoju, nuo 2004-05-06 iki 2009-01-20. Ieškovo paskaičiavimais, atsakovui už šį laikotarpį priklausė 131,56 kalendorinių dienų atostogų, buvo suteiktos 114 kalendorinių dienų atostogų, t. y. atleidžiant atsakovą iš darbą liko nepanaudota 17,56 kalendorinių dienų (arba 12,29 darbo dienų) atostogų; realiai atleidimo iš darbo metu atsakovui buvo paskaičiuota ir išmokėta kompensacija už 23,8 darbo dienų nepanaudotų atostogų, t. y. dalis kompensacijos už nepanaudotas atostogas buvo išmokėta atsakovui nepagrįstai (b.l. 108). Atsakovas neginčija fakto, kad jam už laikotarpį nuo 2004-05-06 iki 2009-01-20 priklausė 131,56 kalendorinių dienų atostogų, bei kad atleidžiant jį iš darbo jam buvo išmokėta kompensacija už 23,8 darbo dienų nepanaudotų atostogų, tačiau nesutinka su panaudotų atostogų trukmės apskaičiavimu. Apeliantas nurodo, kad ieškovo buhalterinėje pažymoje Nr. 2009-08-31 Nr. 156-2009 (b.l. 108), kuria ieškovas pagrindžia patikslintu ieškiniu reikalaujamos sumos apskaičiavimą, nėra duomenų, kad atsakovas atostogavo nuo 2007 m. gruodžio 27 d. iki 2007 gruodžio 29 d., nors pažymoje 2009-09-07 Nr. 159-2009 (b.l. 4), pateiktoje su pirminiu ieškiniu šis duomuo yra; faktiškai apeliantas sirgo nuo 2007 m. gruodžio 6 d. iki 2008 m. sausio 03 d. Apelianto vertinimu, ieškovas netinkamai apskaičiavo ir vidutinį darbo dienos užmokestį už 2008 m. gruodžio mėn. – 75,56 Lt vietoje 75,38 Lt. Tokie neatitikimai įrodo, kad ieškovo pateiktomis pažymomis negalima remtis dėl jų nepatikimumo.

Teisėjų kolegija negali sutikti tokiais apelianto samprotavimais. Kartu su pažyma 2009-08-31 Nr. 156-2009 ieškovas pateikė pirminius dokumentus, kurių pagrindu buvo atliktas atsakovo panaudotų atostogų trukmės apskaičiavimas – atsakovo pareiškimai, įsakymai dėl atostogų suteikimo (b.l. 90-107); pažymos ir pirminiai duomenys visiškai sutampa, atsakovo ginčijamas atostogų laikotarpis – nuo 2007 m. gruodžio 27 d. iki 2007 m. gruodžio 29 d. į panaudotų atostogų trukmę neįtrauktas. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus dėl ieškovo pateiktos pažymos 2009-08-31 Nr. 156-2009 nepatikimumo.

Apelianto argumentas dėl netinkamo vidutinio darbo dienos užmokesčio už 2008 m. gruodžio mėnesį apskaičiavimo atmetamas, kaip neturintis reikšmės nagrinėjamoje byloje. Ieškovo pateikta kompensacijų apskaičiavimo pažyma įrodo, kad kompensacijos už nepanaudotas atostogas apskaičiuotos padauginus nepanaudotų atostogų darbo dienų kiekį iš vidutinio darbo dienos užmokesčio, kuris buvo apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2008-12-01 ir sudarė 96,02 Lt (b.l. 109), t. y. vidutinis darbo dienos užmokestis už 2008 m. gruodžio mėn. neturėjo tiesioginės įtakos kompensacijos už nepanaudotas atostogas apskaičiavimui. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad civilinėje byloje Nr. 2A-244-520/2010, iškeltoje pagal E. B. ieškinį atsakovui UAB „Geostatyba“ dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo ir išeitinės išmokos priteisimo, E. B. neginčijo išmokėtos nepanaudotų atostogų kompensacijos dydžio (2 285,28 Lt už 23,80 darbo dienų), neginčijo ir UAB „Geostatyba“ pateiktų duomenų apie jo vidutinį darbo dienos užmokestį 2008 m. gruodžio mėn. – 75,56 Lt; priešingai jis įrodinėjo, jog darbdavys buvo įsipareigojęs jam mokėti darbo užmokestį, kurio vienos dienos darbo užmokestis – 114,26 Lt (b.l. 177).

Darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios; jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį ir už pratęstą laiką mokamą, kaip už kasmetines atostogas (DK 176 str. 2 d.). Apeliantas nurodė, kad ieškovas parengdavo įsakymus suteikti kasmetines atostogas atsakovui prieš tris dienas iki jų pradžios tačiau už kasmetines atostogas jam nebuvo apmokėta įstatymo nustatytu laiku; pasirėmęs Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2009-02-05 pažyma Nr. SD-3038 apeliantas teigia, kad tokiu atveju jam buvo apskaičiuota ir išmokėta kompensacija už tiek dienų nepanaudotų atostogų, kiek vėlavo darbo užmokestis už kasmetines atostogas (b.l. 152), t. y. kompensacija už 23,8 darbo dienų nepanaudotų atostogų jam buvo apskaičiuota pagrįstai, atsižvelgiant į darbo užmokesčio už kasmetines atostogas 2008 m. pavėluotą mokėjimą. 2011-09-28 prašyme apeliantas papildomai nurodė, kad jo paskaičiavimais už atostogas nuo 2008-12-29 - 2008-12-31 UAB „Geostatyba“ vėlavo sumokėti 34 dienas, o tai sudaro 23,80 nepanaudotų atostogų darbo dienomis, t.y. permokos tiesiog nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčas tarp šalių dėl kompensacijos už pavėluotą darbo užmokesčio už kasmetines atostogas mokėjimą 2008 m. yra išspręstas kitose civilinėse bylose. Civilinėje byloje Nr. 2A-244-520/2010 teisėjų kolegija, atmesdama E. B. argumentus dėl DK 176 str. 2 d. pažeidimo pažymėjo, kad pagal šią normą savalaikio darbo užmokesčio už kasmetines atostogas neišmokėjimo pasekmė vienareikšmė – atostogų pratęsimas; įvertinus tai, kad E. B. prašymą dėl atostogų suteikimo nuo 2008-10-30 parašė prieš vieną dieną iki atostogų (2008-10-29), DK 176 str. 2 d. pažeidimo nekonstatavo (b.l. 174). Civilinėje byloje Nr. 2A-787-567/2010, iškeltoje pagal E. B. ieškinį atsakovui UAB „Geostatyba“ dėl nesumokėto darbo užmokesčio pritiesimo vienas iš reikalavimų taip pat buvo grindžiamas DK 176 str. 2 d. nuostatų pažeidimu; išnagrinėtoje byloje teismai padarė išvadą, kad tarp ieškovo ir darbdavio susiklostė tokia praktika, kai apmokėjimas už atostogas buvo gaunamas kartu su atlyginimu; toks darbo sutarties šalių susitarimas DK 95 str. nėra draudžiamas. Įvertinus tai, kad ieškovas nepasinaudojo teise prašyti pratęsti ar perkelti kasmetines atostogas atmetė E. B. reikalavimą dėl kompensacijos už pavėluotą darbo užmokesčio už kasmetinės atostogas mokėjimą priteisimo; teismai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2009-02-05 raštas Nr. SD-3038 neturi teismui iš anksto nustatytos galios ir inspekcijos išvadomis nesivadovavo (b.l. 183). Nagrinėjamoje byloje paminėti faktai, nustatyti įsiteisėjusiais teismo sprendimais kitose civilinėse bylose tarp tų pačių šalių yra prejudiciniai, iš naujo jų įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.). Dėl išdėstyto apelianto argumentas, jog jam buvo priskaičiuota ir išmokėta kompensacija už 23,8 darbo dienų nepanaudotų atostogų pagrįstai, atsižvelgiant į darbo užmokesčio už 2008 m. kasmetines atostogas pavėluotą sumokėjimą, atmetamas, kaip neįrodytas.

Apeliantas nurodė papildomus skundo argumentus savo 2011-09-05 procesiniame dokumente – pažymoje (b.l. 150-151); teisėjų kolegija vertina jį kaip apelianto rašytinius paaiškinimus (CPK 42 str.). Apeliantas teigia, kad įsakymas dėl kasmetinių atostogų suteikimo 2008-06-04 Nr. 298-K, prie kurio prisegtas pareiškimas nuo 2008-06-05 - 2008-06-06 pasirašytas ne atsakovo; 2008-06-04 dienos pareiškimas nepasirašytas gamybinės bazės vadovo A. B.; dokumentuose nesutampa nei raštas, nei parašas, t. y. pareiškimas akivaizdžiai suklastotas. Pareiškime, prisegtame prie 2008-10-29 įsakymo Nr. 588-K, parašas yra atsakovo, tačiau frazė „Apmokėjimą sutinku gauti kartu su atlyginimu“ įrašyta vėliau. Prašymas dėl kasmetinių atostogų nuo 2008-12-29 iki 2008-12-31 pasirašytas taip pat ne atsakovo, parašas labai panašus į personalo vadybininkės parašą. Apeliantas teigia, kad anuliavus suklastotus dokumentus, pasikeistų ieškinio suma. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas šiomis aplinkybėmis bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nesirėmė; teismo aktyvumo darbo bylose principas nepaneigia CPK įtvirtinto draudimo apeliacijoje remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyku, todėl papildomus apeliacinio skundo argumentus atmeta.

Tokiu būdu ieškovo pateikti įrodymai – pažyma Nr. 2009-08-31 Nr. 156-2009 (b.l. 108), apskaičiavimas (b.l. 109), atostogų suteikimo pirminiai dokumentai (b.l. 90-107) patvirtina, kad atsakovui už laikotarpį nuo 2004-05-06 iki 2009-01-20 priklausė 131,56 kalendorinių dienų atostogų, buvo suteiktos 114 kalendorinių dienų atostogų, t. y. atleidžiant atsakovą iš darbą liko nepanaudota 17,56 kalendorinių dienų atostogų arba 12,29 darbo dienų; byloje nenustatyta pagrindų, įpareigojančių darbdavį padidinti kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atleidimo iš darbo metu atsakovui buvo paskaičiuota ir išmokėta kompensacija už 23,8 darbo dienų dėl netinkamo nepanaudotų atostogų trukmės apskaičiavimo. Teismas nurodė, kad ieškovo padaryta klaida yra skaičiavimo, arba sąskaitybos klaida, todėl galimas ieškovo permokėtos darbo užmokesčio sumos už nepanaudotas kasmetines atostogas išieškojimas pagal DK 224 str. 3 d.; tenkindamas ieškinį, teismas pasirėmė ir CK 6.237 str. nuostatomis. Apeliantas su teismo išvadomis nesutiko, motyvuodamas, kad sąvoka „sąskaitybos klaida“, naudojama CK normose (CK 6.237 str., 6.241 str.1 d. 4 p.) ir sąvoka „skaičiavimo klaida“ naudojama DK 224 str. 4 d. nėra tapačios; apelianto vertinimu, sąvoka „sąskaitybos klaida“ yra platesnė, nes apima ne tik aritmetines klaidas, kaip nustatyta DK, bet ir klaidas, susijusias su darbo užmokesčio apskaita ir mokėjimu, kaip nustatyta paminėtuose CK straipsniuose; ieškovo ir atsakovo teisiniams santykiams taikytinos DK normos, leidžiančios permokėto darbo užmokesčio grąžinimą tik jeigu permokėta dėl skaičiavimo (aritmetinės) klaidos. Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovo ir atsakovo teisiniams santykiams dėl permokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas grąžinimo taikytinos DK 224 str. 3 d. normos, tačiau nesutinka su skaičiavimo klaidos sąvokos aiškinimu siaurąja prasme, tik kaip aritmetinės klaidos. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai pasirėmė šios sąvokos aiškinimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-11-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1355/2002, kurioje nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sąvoka „skaičiavimo klaida“ yra aiškinama kaip sąskaitybos klaida. Sąskaityba nagrinėjamos bylos prasme reiškia ne tik aritmetinį darbo užmokesčio skaičiavimą, bet ir kitus veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio apskaita ir išmokėjimu. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino DK 224 str. 3 d. normą ir pripažino, kad galimas dėl sąskaitybos klaidos permokėto darbo užmokesčio už nepanaudotas kasmetines atostogas išieškojimas.

Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Iš atsakovo valstybei taip pat priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 145) (CPK 79, 88 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo E. B. 8,80 Lt (aštuonis litus, 80 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                    T. Žukauskienė

 

Teisėjai                                                                                                  R. Veniulytė-Jankūnienė

 

A. Auruškevičius

 

 

 

Kopija: