Administracinė byla Nr. A-823-858/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05556-2015-2

                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.3; 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baldų meistras“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo,

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baldų meistras“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti: 1) Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 3R-441 (AG-317/04-2015); 2) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2015 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 3JA-401-320 „Dėl skundo“, kuriuo netenkintas UAB „Baldų meistras“ skundas; 3) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2015 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. SKP-39 „Dėl UAB „Baldų meistras“ išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ ir Agentūros 2015 m. birželio 19 d. rašte Nr. BRK-6029(3.144) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ išdėstytą reikalavimą.
2. Pareiškėjas neigė ginčijamuose sprendimuose nurodytus pažeidimus, tvirtino, kad įsigytos prekės nėra tos pačios rūšies, todėl buvo pasirinktas tinkamas prekių pirkimo būdas –apklausos būdu, ir nepažeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintų Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių (toliau – ir Pirkimų taisyklės) reikalavimai. Pareiškėjas paaiškino, kad, Agentūrai teigiamai įvertinus pirkimus ir jų dokumentus, pateikė tris mokėjimo prašymus, pagal kuriuos jam buvo išmokėta parama, taip pat teikė visus turimus dokumentus. Pareiškėjo manymu, Agentūros sprendimas taikyti 50 proc. skirtos paramos sankciją pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus būti nuosekliems ir objektyviems priimant administracinius teisės aktus, paisyti asmenų teisėtų lūkesčių principo bei laikytis gero administravimo principo. Pareiškėjo teigimu, Ministerija ir Komisija formaliai vertino situaciją, neatsižvelgė į pareiškėjo aktyvius veiksmus siekiant tinkamai įvykdyti paramos sutartį. Pareiškėjas nurodė, kad didžiąją dalį jo buhalterinės apskaitos dokumentų paėmė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT), pareiškėjui buvo grąžinti tik gamybiniam procesui reikalingi dokumentai, todėl objektyviai negalėjo pateikti įstatymų reikalavimus atitinkančių finansinės atskaitomybės dokumentų. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad 2014 m. balandžio 28 d. Patikros vietoje ataskaita buvo užbaigta, nurodžius, jog pareiškėjas pateikė reikiamus dokumentus. Pareiškėjas tvirtino, kad bendradarbiavo su Agentūra. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos sprendimo dalimi, kuria nutrauktas bylos nagrinėjimas, ir teigė, kad, naudodamasis išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, skundė Agentūros sprendimą Ministerijai, vėliau ir Komisijai, skundą grindė tais pačiais Ministerijai teiktame skunde išdėstytais argumentais.
3. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Komisijos sprendimą.
4. Agentūra paaiškino, kad tyrimą pradėjo 2014 m. kovo 7 d. gavusi informaciją iš FNTT. Tyrimo metu nustatė, kad pareiškėjas nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, t. y. visų dokumentų, pagrindžiančių gautas pajamas. Patikra buvo atlikta pagal tuo metu pareiškėjo pateiktą informaciją ir baigta gavus tokius dokumentus, kokius pareiškėjas tuo metu galėjo pateikti. Agentūra tvirtino, kad ne kartą kreipėsi į pareiškėją dėl dokumentų pateikimo, tačiau jis jų nepateikė, motyvuodamas tuo, kad dokumentai yra FNTT. FNTT nurodė, jog prašomų dokumentų neturi. Atsakovo manymu, pareiškėjas galėjo pateikti dokumentus iš tiekėjų, pirkėjų ir finansinių institucijų apie įmonės turtą, pajamas, pelną, įsipareigojimus. Be to, negalėdamas sudaryti finansinių ataskaitų rinkinių, turėjo pareigą bendradarbiauti su Agentūra, pateikti kitus turimus dokumentus. Dėl pirkimų vykdymo tvarkos Agentūra nurodė, jog pareiškėjas, vykdydamas pirkimus, netinkamai pasirinko baldų gamybos įrenginių pirkimo būdus. Agentūra, įvertinusi pirkimo objektų pobūdį bei paskirtį, perkamas prekes laikė tos pačios rūšies prekėmis. Atsakovas pažymėjo, kad, nors prekės yra skirtingų techninių charakteristikų, tačiau jų paskirtis panaši. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas sutarties objektą įvardijo „Baldų gaminimo įranga“ ir tai patvirtina perkamų prekių panašumą. Pareiškėjo vykdytų 11 apklausų bendra vertė yra 508 440 Eur be PVM, todėl visi įrangos pirkimai, remiantis Pirkimų taisyklių 12.1 punktu, turėjo būti atliekami konkurso būdu. Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Pirkimų taisyklių 12.1 punktą, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 patvirtintos Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos (toliau – ir Vertės skaičiavimo metodika) 11 punkto reikalavimus. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas nepagrindė prekių klasifikavimo nurodomais kodais. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepraleido termino skundui paduoti tik dėl Ministerijos rašto, o dėl Agentūros 2015 m. vasario 25 d. sprendimo ir 2015 m. birželio 19 d. rašto yra praleistas terminas skundui paduoti. Atsakovo manymu, Agentūros 2015 m. vasario 25 d. sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Ministerijos atsiliepimas į skundą grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir Agentūros atsiliepime. Ministerija pažymėjo, kad pareiškėjas, kaip paramos gavėjas, vykdydamas pirkimus privalėjo laikytis teisės aktų reikalavimų ir negalėjo tikėtis, kad institucija, administruojanti paramą, nepastebės pažeidimų bei netaikys sankcijų.

II.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Agentūros 2015 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. SKP-39 „Dėl UAB „Baldų meistras“ išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ bei 2015 m. birželio 19 d. raštą Nr. BRK-6029(3.144) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, Ministerijos 2015 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 3JA-401-320 „Dėl skundo“ ir Komisijos 2015 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 3R-441 (AG-317/04-2015).
8. Pasisakydamas dėl Komisijos sprendimo dalies, kuria bylos dalis nutraukta, teismas pažymėjo, kad Agentūros priimtas sprendimas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka buvo skundžiamas Ministerijai, kurią pagal kompetenciją nagrinėti skundus, susijusius su Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėmis, įgalioja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 4.6.2 punktas. Teismas rėmėsi Administravimo taisyklių 216–218 punktais, taip pat atkreipė dėmesį, kad analogiška ginčo sprendimo apskundimo tvarka nurodyta ir ginčijamame Agentūros sprendime. Kadangi pareiškėjas pasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, teismas darė išvadą, kad Komisija neturėjo pagrindo bylos dalį dėl Agentūros sprendimų nutraukti, todėl Komisijos ginčijamo sprendimo dalį, kuria nutraukta bylos dalis, panaikino.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjui sankcija dėl finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimo pritaikyta pagal tarp Agentūros ir pareiškėjo 2011 m. vasario 7 d. sudarytos paramos sutarties Nr. 3VK-KA-10-2-003821-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis) 17.15 punktą. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 62 punktu, Administravimo taisyklių 187 punktu, Paramos sutarties 17.15 punktu, nustatė, kad Paramos sutartis buvo sudaryta 2011 m. vasario 7 d., todėl pareiškėjas finansinių ataskaitų rinkinius turėjo pareigą teikti iki 2018 m. vasario 7 d., o 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentus turėjo pareigą Agentūrai pateikti iki 2014 m. vasario mėnesio pabaigos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neneigė, jog jis prašomų dokumentų nepateikė, tačiau nurodė, kad jų nepateikė dėl objektyvių priežasčių, t. y. finansinių atskaitomybės dokumentų, paimtų kratų metu, negrąžino FNTT. Pareiškėjas teismui pateikė raštus, kuriais jis kreipėsi į FNTT su prašymais grąžinti dokumentus, be to, jis kreipėsi ir į Agentūrą su tokio paties pobūdžio prašymu. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo elgesys rodo, kad jis nevengė bendradarbiauti su Agentūra, t. y. vykdyti Paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nuosekliai savo poziciją grindė objektyviu negalėjimu pateikti finansinių dokumentų, tačiau šių aplinkybių nesiaiškino nei Agentūra, nei Ministerija, nei Komisija, todėl teismas sutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Agentūra formaliai įvertino susidariusią faktinę situaciją.
10. Teismas pabrėžė, kad tiek Agentūra, tiek Ministerija yra saistomos gero administravimo principo imperatyvų. Įvertinęs Agentūros sprendimo turinį, teismas darė išvadą, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų. Teismas nurodė, kad Agentūra neatliko objektyvaus tyrimo, nepagrindė ir nemotyvavo sprendimo. Ministerija neargumentuotai pritarė Agentūros pozicijai. Teismas konstatavo, kad administracinė procedūra buvo atlikta formaliai. Ministerija nevertino pareiškėjo 2015 m. liepos 10 d. skunde išdėstytų aplinkybių, nebuvo tirtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl FNTT paimtų ir pareiškėjui negrąžintų dokumentų. Teismas nurodė, kad Komisijos sprendime FNTT 2014 m. gruodžio 4 d. rašte Nr. 25/9-1-6-24097 nurodytų aplinkybių vertinimas, kad pareiškėjui buvo grąžinti visi dokumentai, kurie buvo būtini finansinės atskaitomybės dokumentams pagrįsti, yra neteisingas. Teismo vertinimu, iš šio rašto turinio negalima spręsti, kad pareiškėjui buvo grąžinti visi dokumentai. Teismas sutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jis dėl objektyvių aplinkybių negalėjo pateikti. dokumentų Teismas pažymėjo, kad, siekdama visapusiškai įvertinti pareiškėjo skundo argumentus, Agentūra neturėjo apsiriboti formaliu jos nustatyto pažeidimo tyrimu, o Ministerija – tik Agentūros teiginių pervertinimu, bet turėjo atlikti tyrimą, t. y. atitinkamai kreiptis į FNTT, siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes bei pašalinti neaiškumus dėl grąžintų dokumentų apimties. Teismas atkreipė dėmesį, kad liko neįvertintas ir pareiškėjo teiginys, jog Agentūrai buvo pateikti visi reikiami dokumentai pirkimams įvertinti. Teismas darė išvadą, kad Agentūra netinkamai vertino realiai susiklosčiusias aplinkybes ir nepagrindė, kodėl Agentūros sprendimas taikyti 0,01 sankciją dėl reikalaujamų dokumentų nepateikimo yra pagrįstas, nepaneigus pareiškėjo argumentų ir neatlikus jokio tyrimo faktinėms aplinkybėms išsiaiškinti.
11. Pasisakydamas dėl pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimo, teismas rėmėsi Pirkimų taisyklių 11, 12.1 punktais, Agentūros direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 patvirtintos Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos (toliau – ir Metodika) 3, 7.2, 8, 10, 12 punktais ir darė išvadą, kad Agentūra, tikrindama mokėjimo prašymus, nustačiusi Pirkimų taisyklių pažeidimus, turėjo informuoti apie nustatytus pažeidimus ir ketinamas taikyti sankcijas projekto vykdytoją. Teismas pažymėjo, kad jau sutarties sudarymo metu buvo žinomi pareiškėjo planuojami įsigyti įrenginiai. Teismas nustatė, kad Agentūra jokio pranešimo pareiškėjui apie galimus pirkimų pažeidimus iki sprendimo priėmimo nesiuntė ir pareiškėjas neturėjo pagrindo manyti, jog jo vykdyti pirkimai apklausos būdu pažeidė nustatytą pirkimų tvarką. Agentūra pritarė pareiškėjo vykdytiems pirkimams, atlikusi procedūrą, įvertinusi pateiktus dokumentus ir jų atitiktį Pirkimų taisyklėms. Agentūra pareiškėjui pagal jo pateiktus prašymus išmokėjo paramą. Teismas nustatė, kad Agentūra į pareiškėją raštais kreipėsi tik dėl finansinių dokumentų pateikimo, o apie galimus neatitikimus Pirkimų taisyklėms pareiškėjo neinformavo ir nesudarė galimybių pateikti paaiškinimus. Teismo vertinimu, Agentūra netinkamai įgyvendino Metodikos nuostatas, kurias turėjo taikyti vertindama pareiškėjos atliktas pirkimo procedūras jų vertinimo metu, o ne vykdydama kontrolę, administruodama paraišką. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas negalėjo numatyti, jog Agentūra, įvertinusi pirkimų dokumentus ir pripažinusi, jog jie atitinka Pirkimų taisyklių nuostatas, vėliau pripažins, kad vykdyti pirkimai pažeidžia Pirkimų taisyklių nuostatas. Teismo vertinimu, Agentūros veiksmai patvirtino pareiškėjo vykdomų pirkimų teisėtumą. Pačios Agentūros veiksmai nebuvo vertinti Ministerijoje, o Komisija konstatavo, kad pareiškėjo skundas buvo tinkamai ištirtas. Teismas atkreipė dėmesį, kad Agentūra rėmėsi tik Paramos sutarties 1.1 punktu, tačiau neįvertino ir 1.2 punkto nuostatų. Teismo vertinimu, lėšų pervedimo faktas patvirtina, kad pirkimo dokumentai buvo patikrinti ir nebuvo nustatytų pirkimų tvarkos pažeidimų. Teismas darė išvadą, kad, Agentūrai netinkamai atlikus savo funkcijas vertinant pareiškėjo vykdytus pirkimus apklausos būdu, pareiškėjas negali būti laikomas kaltu dėl pastarosios netinkamai atliktų veiksmų.
12. Teismas nesutiko su Agentūros vertinimu, kad visos įsigytos prekės turi būti laikomos vienos rūšies prekėmis, kurios skirtos vienam tikslui – baldų gamybai. Teismas rėmėsi Vertės skaičiavimo metodikos 3, 4.1, 4.2, 11 punktais, nustatė, kad pareiškėjas, įgyvendindamas projektą Nr. 3VK-KA-10-2-003821-PR001 ,,Labai mažos įmonės UAB ,,Baldų meistras“ plėtra“ (toliau – ir Projektas), apklausos būdu įsigijo 11 įrenginių, kuriuos Agentūra laiko vienos rūšies prekėmis, nors, kaip pati nurodo, jos yra skirtingų techninių charakteristikų, kurios skirtos panašiam naudojimui, t. y. baldų gamybai. Teismo vertinimu, Agentūra nepagrįstai visus pareiškėjo įsigytus įrenginius laikė vienos rūšies staklėmis, neanalizuodama įsigytų prekių naudojimo paskirties, jų veikimo mechanizmo.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas įsigijo prekes, kurias pagal prekių naudojimo sritį (pirmus penkis skaitmenis) Bendrasis viešųjų pirkimų žodynas, patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. lapkričio 5 d. reglamentu (EB) Nr. 2195/2002 „Dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno“ (OL 2002 L 340 p. 1) (Komisijos 2007 m. lapkričio 28 d. reglamento (EB) Nr. 213/2008, iš dalies keičiančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2195/2002 dėl Bendro viešųjų pirkimų žodyno, redakcija (OL 2008 L 74 p. 1)) (toliau – ir BVPŽ) priskyrė skirtingų rūšių prekėms. Teismas atkreipė dėmesį, kad Agentūra nevertino įsigytų įrenginių priskyrimo galimai kitų prekių grupei, o apsiribojo vien tik formaliu teiginiu, kad visos prekės turi būti priskirtos tai pačiai grupei, kadangi skirtos baldų gamybai. Teismas pažymėjo, kad Agentūra jokiame dokumente pati nenurodė, kokiu BVPŽ kodu ji klasifikuoja pareiškėjo įsigytus įrenginius. Ministerija neįvertino šių aplinkybių ir neatliko išsamaus tyrimo dėl galimo prekių priskyrimo pareiškėjo nurodytu būdu. Teismo vertinimu, Agentūra nepagrindė savo teiginių, kad pareiškėjo pirkimai buvo skaidomi pažeidžiant Pirkimų taisykles.
14. Teismas nustatė, kad Projekto tikslas yra įgyvendintas ir pareiškėjas investicijas panaudojo tikslingai, būtent baldų gamybai. Agentūra šios aplinkybės neginčijo, nepateikė duomenų, kad UAB „Baldų meistras“ yra pareikšti įtarimai ar kaltinimai. Tai, kad FNTT paėmė bendrovės finansinius dokumentus, teismo vertinimu, yra tik faktas, savaime nepatvirtinantis pareiškėjo kaltės vykdant 11 atliktų pirkimų apklausos būdu, pažeidžiant Pirkimų taisykles. Teismas darė išvadą, kad Agentūra pažeidimo tyrimo procedūrą vykdė formaliai, nevertino esminių aplinkybių ir nepagrįstai pareiškėjui taikė sankciją dėl Pirkimų taisyklių pažeidimo. Teismas pabrėžė, kad formalus įstatymų taikymas šiuo atveju yra neteisingas. Teismas konstatavo, kad Agentūros sprendimas naikinamas dėl netinkamai vertintų pareiškėjo vykdytų pirkimų pažeidimo aplinkybių, taip pat buvo pažeisti teisėtumo ir teisėtų lūkesčių principai. Atsižvelgęs į tai, kad Ministerija ir Komisija pritarė Agentūros sprendimui dėl pirkimų tvarkos pažeidimų, kurį teismas pripažino neteisėtu, neatlikusios jokio papildomo tyrimo, nevertinusios faktinių aplinkybių bei Agentūros veiksmų, teismas panaikino Ministerijos 2015 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 3JA-401-320 ir Komisijos sprendimą. Teismas negalėjo laikyti teisėtu ir Agentūros 2015 m. birželio 19 d. rašto Nr. BRK-6029(3.144) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kadangi pareiškėjas šiuo raštu įpareigojamas grąžinti 160 971,12 Eur skolos, t. y. pareiškėjo ginčijamu Agentūros sprendimu apskaičiuotą grąžintiną sumą. Teismas darė išvadą, kad, panaikinus Agentūros sprendimą, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu ir pareiškėjo ginčijamas Agentūros 2015 m. birželio 19 d. raštas.

III.

15. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir palikti galioti Komisijos sprendimą, Agentūros 2015 m. vasario 25 d. sprendimą, Ministerijos raštą, Agentūros 2015 m. birželio 19 d. raštą Nr. BRK-6029 (3.144) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.
16. Atsakovas nurodo, kad Agentūrai 2014 m. liepos 1 d. išsiuntus priminimą pareiškėjui su pastaba, kad Agentūra kreipėsi į FNTT dėl finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013 m., ir pažymėjo, kad FNTT įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų neturi, pareiškėjas jokio atsakymo nepateikė. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Juridinių asmenų registre įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų taip pat nėra. Agentūra pabrėžia, kad, siekdama gauti dokumentus, susijusius su Projektu, ne kartą kreipėsi į pareiškėją ir FNTT. Patikra buvo atlikta pagal tuo metu pareiškėjo pateiktą informaciją ir baigta gavus tokius dokumentus, kokius pareiškėjas tuo metu galėjo pateikti. Atsakovas akcentuoja, kad kreipėsi į FNTT dėl finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013 m., tačiau FNTT nurodė, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų neturi. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neginčijo aplinkybės, jog finansinių ataskaitų rinkinio už 2013 m. Agentūrai neteikė. Atsakovas remiasi FNTT 2014 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 25/9-1-6-24097 ir daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog jam nebuvo grąžinti dokumentai, reikalingi finansinėms ataskaitoms sudaryti.
17. Atsakovo manymu, vykdant pirkimus buvo netinkamai pasirinktas baldų gamybos įrenginių pirkimo būdas. Atsakovas paaiškina, kad, atsižvelgiant į pirkimo objekto pobūdį bei paskirtį, perkamos prekės laikytinos tos pačios rūšies prekėmis. Nors prekės yra skirtingų charakteristikų, tačiau jų paskirtis yra panaši, t. y. jos skirtos baldams gaminti. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas sutarties objektą įvardija „baldų gaminimo įranga“, kas, atsakovo vertinimu, patvirtina perkamų prekių panašumą ir neatsiejamumą. Kadangi pareiškėjo vykdytų 11 apklausų bendra vertė 508 440 Eur be PVM, pagal Pirkimų taisyklių 12.1 punktą visi įrangos pirkimai turėjo būti atliekami konkurso būdu. Atsakovo vertinimu, pirkimai buvo skaidomi ir kiekvienos prekės pirkimo būdas pasirinktas neatsižvelgiant į bendrą perkamų tos pačios rūšies prekių vertę, neturint tam teisėto pagrindo, t. y. pareiškėjas pažeidė Pirkimų taisyklių 11 punkto reikalavimą. Atsakovas pabrėžia, kad pirkimo organizatorius, pirkimo vykdytojas arba pirkimo komisija neturi teisės skaidyti tos pačios rūšies (paskirties) prekių dėl to paties objekto pirkimo vertės į dalis, jeigu taip būtų galima išvengti Pirkimų taisyklėmis nustatytos pirkimų tvarkos. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė, kodėl būtent nurodomais BVPŽ kodais turėtų būti klasifikuojamos prekės, todėl negalint aiškiai priskirti įrangos konkrečiai grupei, turėjo būti vadovaujamasi nuostata, kad, esant neaiškumui, perkančioji organizacija prekes ir sutartis turi priskirti tam pačiam tipui.
18. Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai įtvirtino pareiškėjui teisę pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo procedūra du kartus, t. y. kreipiantis į Ministeriją ir į Komisiją.
19. Pareiškėjas UAB „Baldų meistras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Agentūra nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į FNTT, taip pat nepateikė FNTT atsakymo. Nors Agentūra teigia FNTT atsakymą gavusi 2014 m. liepos mėnesį, tačiau 2015 m. sausio 27 d. Ministerijos komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad atsakymas iš FNTT dar negautas. Pareiškėjo manymu, atsakymo iš FNTT atsakovas nėra gavęs.
21. Pareiškėjas pabrėžia, kad aktyviai bendradarbiavo su projektą kontroliuojančiais asmenimis, visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį pagal galimybes teikė Agentūrai prašomą informaciją ir turimus dokumentus, sudarė sąlygas tikrinti Projekto įgyvendinimą vietoje. Pareiškėjas nurodo, kad per metus buvo atliktos net keturios patikros vietoje, kurių metu Agentūra galėjo susipažinti su visais turimais dokumentais bei pareiškėjo veikla, taip pat galėjo reikalauti kitų papildomų dokumentų. Pareiškėjas pažymi, kad dėjo visas įmanomas pastangas gauti reikiamus dokumentus, tačiau FNTT iki šiol negrąžino jokių su 2013 m. finansine atskaitomybe susijusių dokumentų, buvo grąžinti tik gamybiniam procesui reikalingi dokumentai.
22. Pareiškėjas, tvirtindamas, kad įgytos prekės nėra tos pačios rūšies prekės, o pasirinktas prekių pirkimo būdas yra tinkamas, atkreipia dėmesį, jog įgytos prekės Viešųjų pirkimų žodyne arba nėra pažymėtos, arba yra priskiriamos skirtingų rūšių prekėms. Nors įgytos prekės naudojamos baldų gamybai, kiekvienos jų funkcinė naudojimo paskirtis yra skirtinga. Pareiškėjas pabrėžia, kad tos pačios rūšies prekių grupė neviršija Pirkimų taisyklių 12.1 punkte nustatytos pirkimų vykdymo apklausos būdu maksimalios ribos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Agentūra kelis kartus skirtingų procedūrų metu patvirtino tai, jog prekės įgytos laikantis Pirkimų taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų, bei yra tinkamos finansuoti. Pareiškėjo manymu, aplaidūs Agentūros veiksmai, t. y. tų pačių dokumentų skirtingas vertinimas, nesuteikia pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti sankcijas ir susigrąžinti dalį išmokėtų pinigų.
23. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Agentūra jokio pranešimo pareiškėjui apie galimus pirkimų pažeidimus nesiuntė ir pareiškėjas neturėjo pagrindo manyti, jog jo vykdyti pirkimai apklausos būdu pažeidė nustatytą pirkimų tvarką.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo tenkinti Agentūros apeliacinio skundo reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su Agentūros apeliacinio skundo argumentais, taip pat atkreipia dėmesį, kad Ministerija 2015 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. 3JA-401-320 pažymėjo, jog, jei pareiškėjas negalėjo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų, tai galėjo pateikti Agentūrai dokumentus, gautus iš tiekėjų, pirkėjų, taip pat finansinių institucijų, tačiau iš Agentūros pateiktų dokumentų nematyti, kad pareiškėjas tokią informaciją Agentūrai teikė. Ministerijos manymu, paramos gavėjas, vykdydamas pirkimus, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų ir negali tikėtis, kad institucija, administruojanti paramą, nepastebės padarytų pažeidimų ir netaikys sankcijų. Ministerija pažymi, kad pareiškėjas neįrodė, jog pirktos prekės priskirtinos būtent skunde nurodytoms kategorijoms, nepaneigė, kad minėtos prekės nėra tos pačios rūšies (paskirties) prekės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

26. Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).
27. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugpjūčio 12 d. rašto Nr. 3JA-401-320 „Dėl skundo“, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. SKP-39 „Dėl UAB „Baldų meistras“ išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ ir Agentūros 2015 m. birželio 19 d. rašto Nr. BRK-6029(3.144) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino. Kiek tai susiję su finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimu teismas nurodė, kad atsakovas teismui nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog jis siekė išsiaiškinti aplinkybes dėl dokumentų pateikimo galimybės. Kiek tai susiję su viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimu, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, be kita ko, atsakovas apsiribojo formaliu teiginiu, jog visos prekės turi būti priskirtos tai pačiai grupei, kadangi skirtos baldų gamybei, jokiame akte nenurodė, kaip ji klasifikuoja pareiškėjo įsigytas prekes, todėl atsakovo išvada, jog pareiškėjas skaidė pirkimus pažeisdamas viešųjų pirkimų taisykles, yra nepagrįsta įrodymais.
29. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisinį reguliavimą ir netinkamai vertino faktines aplinkybes.
30. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka.
31. Kiek tai susiję su pareiškėjo pareiga pateikti atsakovui finansinių ataskaitų rinkinį ginčo laikotarpiu, pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo teisinės pareigos pagal Administravimo taisykles tokį rinkinį pateikti. Taip pat nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas šių dokumentų atsakovui nepateikė. Nesutariama dėl faktinės aplinkybės, ar pareiškėjas turėjo faktinę galimybę šią pareigą įvykdyti, nes, jo teigimu, minėtus dokumentus buvo paėmusi ir negrąžinusi FNTT.
32. Įgyvendinimo taisyklių 62 punkte nustatyta, kad paramos gavėjas Agentūrai Projekto įgyvendinimo ataskaitas ir su projektu susijusios veiklos pagrindimo dokumentus teikia Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Administravimo taisyklių 187 punkte nustatyti ataskaitų teikimo terminai, o Paramos sutarties 17.15 papunktyje nustatyta, kad baigus įgyvendinti projektą 7 metus nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos per 2 mėnesius kiekvieniems kalendoriniams metams pasibaigus, pareiškėja turėjo pateikti užbaigto projekto metinę ataskaitą bei praėjusių metų finansinės atskaitomybės dokumentus. Paramos sutartis byloje vertinamu atveju buvo sudaryta 2011 m. vasario 7 d., taigi pareiškėjas finansinių ataskaitų rinkinius turi pareigą teikti iki 2018 m. vasario 7 d., o 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentus turėjo pareigą atsakovui pateikti iki 2014 m. vasario mėnesio pabaigos.
33. Iš byloje esančių proceso dokumentų matyti, jog atsakovas laikosi pozicijos, kad jis kreipėsi į FNTT ir gavo atsakymą, jog FNTT pareiškėjo dokumentų neturi (t. II, b.l. 4). Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad FNTT 2014 m. gruodžio 4 d. rašte Nr. 25/9-1-6-24097 (VAGK byla, t. IV, b.l. 71), kuris adresuotas UAB „GJ baldai“ ir UAB „Baldų meistas“, yra nurodyta, kad 2014 m. spalio 28 d. vykusio dokumentų atplombavimo metu, dalyvaujant UAB „GJ baldai“ ir UAB „Baldų meistras“ direktoriui V. U., pastarajam buvo grąžinti nurodytų bendrovių dokumentai, paimti 2014 m. kovo 6 d. kratos metu. Vis dėlto sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iš rašto turinio nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjui buvo grąžinti visi dokumentai. Be to įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovas nepridėjo įrodymų, pagrindžiančių, jog jis kreipėsi į FNTT ir gavo minėtą FNTT raštą.
34. Kiek tai susiję su atsakovo argumentu, kad pareiškėjas galėjo pateikti bent kitus turimus dokumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad iš ginčijamo Agentūros sprendimo ir 2014 m. liepos 9 d. rašto Nr. BKR –(10.3.8)-6009 (VAGK byla, t. I, b.l. 150-151) turinio matyti, kad juose nėra minimi kiti dokumentai, o nurodomi tik 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentai ir turto draudimo polisai.
35. Dėl pirmiau minėtų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl apeliacinio skundo motyvai dėl finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimo atmetami kaip nepagrįsti.
36. Kiek tai susiję su viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimu, pažymėtina, jog Pirkimų taisyklių 11 p. nustato, kad pirkimo organizatorius, pirkimo vykdytojas arba pirkimo komisija negali skaidyti tos pačios rūšies prekių ar paslaugų, dėl to paties objekto pirkimo vertės į dalis. Pirkimų taisyklės 12.1 papunktyje įtvirtinta, kad prekių pirkimas vykdomas apklausos būdu, kai prekių pirkimo vertė yra lygi arba mažesnė nei 500 000 Lt (144 810 Eur) be PVM.
37. Vertės nustatymo metodikos 11 punkte nurodyta, kad to paties tipo prekių pirkimo sutartimis yra sutartys, kurios sudarytos dėl tos pačios rūšies prekių. Tos pačios rūšies prekėmis laikomos prekės, kurios priklauso tai pačiai prekių grupei pagal Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno, patvirtinto Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. lapkričio 5 d. reglamentu (EB) Nr. 2195/2002 „Dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno“ (OL 2002 L 340 p. 1) (Komisijos 2007 m. lapkričio 28 d. reglamento (EB) Nr. 213/2008, iš dalies keičiančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2195/2002 dėl Bendro viešųjų pirkimų žodyno, redakcija (OL 2008 L 74 p. 1)) (toliau – BVPŽ), skaitmeninio kodo pirmus tris skaitmenis. Jeigu prekių grupei priklauso skirtingo naudojimo prekės, perkančioji organizacija tos pačios rūšies prekėmis gali laikyti prekes pagal jų naudojimo sritį, nustatomą atsižvelgiant į ne daugiau kaip pirmus penkis BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenis (pavyzdžiui, tai pačiai prekių grupei „Žemės ūkio augalai, prekinės daržininkystės ir sodininkystės produktai“ (BVPŽ kodas – 03110000-5) priklauso ir žemės riešutai (BVPŽ kodas – 03111200-4), ir medvilnė (BVPŽ kodas – 03115110-4). Šios prekės yra skirtingo naudojimo, todėl pirkimo vertė žemės riešutams ir medvilnei gali būti skaičiuojama atskirai).
38. Iš ginčijamo atsakovo sprendimo matyti, kad viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimą atsakovas nustatė atsižvelgęs į „pirkimo objekto pobūdį bei paskirtį“, nes pareiškėjo pirktos prekės skirtos panašiam naudojimui – baldų gamybai. Vis dėlto ginčijamame sprendime nėra atsižvelgta į Vertės nustatymo metodikos 11 punkto nuostatas, t.y. priimdamas ginčijamą sprendimą atsakovas nenustatė/neįvardijo pirktų prekių kodų, nurodytų Bendrame viešųjų pirkimų žodyne.
39. Nors atsakovas apeliaciniame skunde kritikuoja pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytus prekių kodus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę būtent atsakovas, vertindamas faktines aplinkybes, ginčijamame sprendime turėjo pagrįsti savo išvadą dėl ginčo prekių priskyrimo tos pačios rūšies prekėms. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
40. Taigi būtent atsakovas, atsižvelgdamas į Vertės nustatymo metodikos 11 punkto nuostatas ir pareiškėjo pirktas prekes, turėjo jas suklasifikuoti ir šiuo požiūriu pagrįsti jų priklausymą tos pačios rūšies prekių grupei. Ginčijamame sprendime tokio vertinimo nėra, atsakovas savo pozicijos šiuo klausimu proceso dokumentuose nepateikė.
41. Nors atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyvu priskirti sutartis tam pačiam tipui, jei perkančiąjai organizacijai kyla abejonių, teisėjų kolegija pažymi, kad tokia aplinkybė nėra nustatyta, t. y. pareiškėjas nurodė, kokie kodai, jo manymu, turi būti priskirti konkrečiai prekei.
42. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių ir ši apeliacinio skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.
43. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo buvus teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas atskirai vertino pavienių pirkimų atitiktį teisės aktų reikalavimams, tuo tarpu ginčijamu sprendimu buvo įvertinta visų pirkimų visuma. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovas prieš tai buvo išsakęs savo nuomonę, kad pareiškėjo atlikti pirkimai kaip visuma atitinka teisės aktų nuostatas. Kita vertus tokia išvada nekeičia pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo vertinimo dėl ginčijamo sprendimo ydingumo.
44. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą.
45. Vis dėlto pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama teismo teisė pavesti institucijai pakartotinai atlikti tyrimą iš esmės, nors ji yra ir išimtinio pobūdžio. Ši teisė pripažintina tik tais atvejais, kai egzistuoja objektyvi būtinybė iš naujo atlikti tam tikrus viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, kuriais turėtų būti pašalintos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kliudančios priimti pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo. Viena vertus, administracinis teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, paprastai neturėtų įpareigoti tam tikros institucijos iš naujo atlikti tyrimą ar išnagrinėti skundą, kai byla administraciniame teisme gali būti teisingai ir iš esmės išnagrinėta, tiesiog kruopščiai ir visapusiškai įvertinant byloje surinktus įrodymus arba be neproporcingų ir neadekvačių situacijai procesinių priemonių (įvertinant ir poreikį bylas nagrinėti operatyviai, taip pat užtikrinti teisę būti išklausytam) surinkus tam tikrus papildomus duomenis ar įrodymus (LVAT 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2448/2011, 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2277/2011).
46. Tačiau teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (pavyzdžiui, išduoti leidimą gyventi, apskaičiuoti pensiją ar pan.) (pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-603/2009; 2017 m. rugsėjo 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017).
47. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytą LVAT praktiką teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas perduoti klausimą nagrinėti atsakovui, kadangi, kaip matyti, atsakovas pirmiau minėtų reikšmingų faktinių aplinkybių nenustatė, dėl jų nepasisakė. Kita vertus iš bylos medžiagos matyti, kad pagal pareiškėjo nurodomus BVPŽ kodus, dalies prekių pirmi trys BVPŽ kodai sutampa, taigi, yra prielaidų abejoti, ar nebuvo padarytas viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas.
48. Šiame kontekste pažymėtina, kad įpareigojimas Agentūrą iš naujo atlikti faktinių aplinkybių vertinimą ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą, kai pareiškėjas tokio reikalavimo teismui neteikė, nereiškia nagrinėjamo ginčo ribų peržengimo (analogiškai žr. 2017 m. rugsėjo 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017).

Dėl minėtos priežasties atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas grąžinant klausimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktus pakeisti ir išdėstyti taip: „UAB „Baldų meistras“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. SKP-39 „Dėl UAB „Baldų meistras“ išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 19 d. raštą Nr. BRK-6029(3.144) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 3JA-401-320 „Dėl skundo“, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 3R-441 (AG-317/04-2015) ir perduoti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos klausimą dėl pareiškėjo atliktų prekių pirkimų atitikties viešųjų pirkimų taisyklėms nagrinėti iš naujo“.

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.