Civilinė byla Nr. e2A-926-460/2022
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02127-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.5.2; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 24 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo V. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. L. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 7 d. nutartimi civilinės bylos dalį pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieškovė) priešieškinį ieškovui V. L. (toliau – ir atsakovas) dėl 27 205,23 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo išskyrė į atskirą civilinę bylą ir nutarė išskirtoje byloje atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikyti ieškove, o ieškovą V. L. – atsakovu.
2. Pagrindiniai ieškovės procesinių dokumentų argumentai:
2.1. A. T. ir atsakovas kartu valdo po 50 proc. ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. A. T. iki šiol yra bendrovės vadovas ir kuruoja laivų agentavimo sritį, o atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2021 m. vasario 3 d. įmonėje dirbo komercijos direktoriumi ir buvo atsakingas už laivais į Klaipėdos uostą atplukdomų ieškovės klientams skirtų krovinių ekspedijavimą, sąskaitų išrašymą įmonės klientams, kontroliavo klientų atsiskaitymus už atitinkamas įmonės suteiktas paslaugas. Kroviniams atvykus į Klaipėdos uostą, atsakovas išduodavo krovinius jų gavėjams, teikdamas paraiškas UAB (duomenys neskelbtini) terminalui, kuris ieškovei išrašydavo sąskaitas už krovinių iškrovimo paslaugas.
2.2. 2020 m. pabaigoje A. T. pastebėjo, kad sumažėjo už ieškovės suteiktas ekspedijavimo paslaugas išrašomų sąskaitų skaičius ir atitinkamai gaunamų pajamų suma, nors ieškovės ekspedijuojamų krovinių srautai į Klaipėdos uostą liko nepakitę. Atlikus įmonės metinę inventorizaciją, nustatyta, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 29 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. neišrašė ir nepateikė 24 PVM sąskaitų faktūrų už ieškovės suteiktas krovinių ekspedijavimo paslaugas, todėl už šias paslaugas ieškovė negavo 15 974,42 Eur pajamų, nors dėl minėtų krovinių ekspedijavimo patyrė išlaidų. Kadangi paslaugų gavėjams nebuvo išrašytos sąskaitos faktūros, jie už suteiktas paslaugas neatsiskaitė ir įmonei dėl neteisėtų atsakovo veiksmų buvo padaryta žala. Ieškovės atstovo teigimu, atsakovas pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitus ieškovės vardu iš bendrovės aptarnaujamų laivų kapitonų priėmė grynaisiais 11 230,81 Eur, tačiau šių pinigų į įmonės sąskaitą neįnešė, PVM sąskaitų faktūrų už laivams suteiktas paslaugas, už kurias buvo gauti mokėjimai grynaisiais pinigais, neišrašė ir neįtraukė į įmonės apskaitą. Dėl nustatytų aplinkybių ieškovės direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.
2.3. Kadangi laikotarpiu, kai atsakovas dirbo įmonėje komercijos direktoriumi, įmonėje buvo tik du darbuotojai – atsakovas ir A. T., todėl, ieškovei net ir nepatvirtinus komercijos direktoriaus pareiginių nuostatų, atsakovas suprato, jog jo darbo funkcijos, be kita ko, apėmė ir sąskaitų išrašymą įmonės klientams, ir jis šią pareigą vykdė. Ginčijamų paslaugų suteikimo ir apmokėjimo faktą, ieškovės nuomone, patvirtina paties atsakovo išrašytos ir pasirašytos paskyros-įgaliojimai, kurios buvo pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) terminalui. Kadangi atsakovas buvo atsakingas už ekspedijavimo paslaugų teikimą, todėl tik jis žinojo paslaugų teikimo pagrindą, tikslius paslaugų įkainius ir kitus duomenis, reikalingus įrašyti į PVM sąskaitas faktūras už suteiktas krovinių iškrovimo iš laivo paslaugas.
2.4. Nors ieškovei yra žinomas paslaugų suteikimo faktas, bendrovė tikslių duomenų, reikalingų PVM sąskaitų faktūrų išrašymui ir negautų pajamų apskaičiavimui neturi, todėl negautas pajamas inventorizacijos akte skaičiavo, remdamasi duomenimis iš 2020 m. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už analogiškas paslaugas. Laivų kapitonai ieškovei pateikė grynųjų pinigų priėmimo kvitų kopijas, kurios patvirtina, kad už laivams suteiktas agentavimo paslaugas jų kapitonai atsiskaitė grynaisiais tiesiogiai su atsakovu.
3. Atsakovas V. L. su ieškovės pareikštais reikalavimais nesutiko, prašo juos atmesti. Pagrindiniai atsakovo atsikirtimų argumentai:
3.1. Atsakovas, dirbdamas įmonėje komercijos direktoriumi, nebuvo ir negalėjo būti atsakingas už sąskaitų išrašymą ir klientų atsiskaitymų kontrolę, kadangi jis įmonėje nebuvo paskirtas buhalteriu ar vadovu, todėl negalėjo atliki buhalterinių veiksmų. Apie atsakovo funkcijų bendrovėje apimtį ir atsakomybę būtų galima spręsti iš komercijos direktoriaus pareiginių nuostatų, tačiau jie į bylą nėra pateikti.
3.2. Realiai sąskaitas išrašydavo ir už jų išrašymą buvo atsakingas pats įmonės vadovas A. T., jis taip pat buvo atsakingas ir už grynųjų pinigų priėmimą ir tinkamą įforminimą įmonėje, taip pat tik vadovas galėjo naudotis ir disponuoti įmonės antspaudu. Todėl pagal kompetenciją būtent ieškovės vadovas arba įmonei buhalterines paslaugas teikianti įmonė turi galimybę išrašyti reikiamas sąskaitas ir reikalauti mokėjimo iš paslaugų gavėjų, tačiau dėl nežinomų priežasčių tai nebuvo padaryta, o siekiama prisiteisti žalos atlyginimą iš atsakovo. Atsakovo nuomone, nebuvus jokio objektyvaus PVM sąskaitų faktūrų išrašymo pagrindo, o jeigu toks pagrindas ir buvo, tai A. T. pats galėtų išrašyti atitinkamas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovas neigia, kad pasirašė į bylą pateiktuose grynųjų pinigų priėmimo kvituose, kuriais įrodinėjama, kad atsakovas iš užsienio laivų kapitonų buvo paėmęs kvituose nurodytas pinigų sumas, tačiau jų neįnešė į įmonės kasą. Taip pat neigia, kad gavo nurodytas pinigų sumas.
3.3. Nors atsakovas 2020 m. vasario 14 d. buvo išsiuntęs 3 elektroninius laiškus su sąskaitomis ieškovės klientams, tačiau, atsakovo nuomone, tai neįrodo aplinkybės, kad išrašyti PVM sąskaitas faktūras buvo jo pareiga ar kad įmonėje buvo susiformavusi tokia praktika. Be to, neaišku, kas išrašė šias sąskaitas, kadangi informacija apie jas išrašiusį asmenį paslėpta. Tuo atveju, jeigu išrašyti sąskaitas būtų buvusi atsakovo pareiga, tai per įmonės veiklos laikotarpį atsakovo išrašytų sąskaitų būtų ne 3, o labai daug, be to, išsiuntęs sąskaitą asmuo nebūtinai yra tas pats asmuo, kuris šią sąskaitą buvo išrašęs. Ieškovės pateiktos sąskaitos išrašytos ieškovės vadovo A. T. vardu, nurodant būtent jo rekvizitus ir kontaktinius duomenis.
3.4. Atsakovas, dirbdamas įmonėje komercijos direktoriumi, niekada nebuvo ir negalėjo būti atsakingas už sąskaitų išrašymą. Buhalterinei apskaitai tvarkyti A. T., kaip atsakingas už apskaitos organizavimą asmuo (įmonės vadovas), yra pasamdęs buhalterines paslaugas teikiančią įmonę UAB „Saldolita“. Iš ieškovės pateiktų paskyrų-įgaliojimų, kurie buvo pateikti UAB (duomenys neskelbtini) terminalui, taip pat neįmanoma nustatyti, kad juos išrašė ir pateikė atsakovas. Ieškovės vadovas nepagrįstai, neįrodęs žalos fakto, siekia prisiteisti neva patirtos žalos atlyginimą iš atsakovo, nors jis pats, kaip bendrovės direktorius, ar jo pasamdyta buhalterė gali išrašyti visas reikiamas sąskaitas, kas visada ir buvo jų pareiga. Pažymi ir tai, kad susirašinėjime su laivų kapitonais nėra nurodyta, kad grynuosius pinigus iš laivų kapitonų paėmė būtent atsakovas, kaip ir agentavimo paslaugų teikimo organizavimas savaime nereiškia, kad atsiskaityta už šias paslaugas buvo būtent su atsakovu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš atsakovo V. L. priteisė 11 230,81 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 2 247,62 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš ieškovės priteisė 369,72 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovui V. L. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
4.1. 2021 m. gruodžio 16 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ar 2020 m. spalio 16 d. grynųjų pinigų priėmimo kvite (1 660 USD suma), 2020 m. spalio 6 d. grynųjų pinigų priėmimo kvite (520 USD suma), 2020 m. spalio 6 d. grynųjų pinigų priėmimo kvite (210 JAV dolerių suma), 2020 m. rugpjūčio 19 d. grynųjų pinigų priėmimo kvite (240 JAV dolerių suma), 2020 m. rugpjūčio 25 d. grynųjų pinigų priėmimo kvite (1 420 JAV dolerių suma), 2020 m. rugpjūčio 26 d. grynųjų pinigų priėmimo kvite (220 JAV dolerių suma), 2020 m. rugpjūčio 28 d. grynųjų pinigų priėmimo kvite (1 620 JAV dolerių suma), 2020 m. vasario 11 d. grynųjų pinigų priėmimo kvite (169 Eur suma) visais atvejais virš žodžio „Agent“ pasirašė V. L. ar kitas asmuo, nustatyti negalima, kadangi nustatytų bendrųjų ir specialiųjų parašų požymių sutapimų bei skirtumų nebuvo galima vienareikšmiškai įvertinti.
4.2. Teismas nustatė, kad, atsakovui einant įmonės komercijos direktoriaus pareigas, tuo metu įmonėje dirbo du darbuotojai – atsakovas ir įmonės vadovas A. T. Atsakovas neneigia aplinkybės, kad kartu su A. T. buvo pasiskirstę veiklas – atsakovas rūpinosi krovinių ekspedijavimu, o A. T. prižiūrėjo laivų agentavimo paslaugų teikimą. Atsakovo darbo santykiai su ieškove prasidėjo 2019 m. sausio mėn., atsakovui pradėjus dirbti vadybininku, tačiau nuo to laiko atsakovas iš ieškovės nereikalavo jokių pareiginių instrukcijų, suprato savo darbo funkcijas ir sėkmingai dirbo. Iš teismo posėdyje duotų atsakovo paaiškinimų bei 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakovo į bylą pateikto jo ir A. T. pokalbio įrašo galima spręsti, kad darbo specifika atsakovui buvo gerai žinoma ir suprantama, jis kartu buvo ir įmonės akcininkas, nuolat kėlęs klausimus ir turėjęs minčių dėl veiklos gerinimo bei naujovių, todėl atsakovo nurodyti argumentai, kad jis nebuvo pasirašytinai supažindintas su pareigine instrukcija, šios išvados nepaneigia.
4.3. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas išrašydavo sąskaitas ir siuntė jas ieškovės klientams el. paštu periodiškai. Ieškovės pateiktame 2021 m. kovo 17 d. inventorizacijos akte nurodyta, jog, patikrinus gautus krovinio manifestus, manifesto korekcijas, V. L. išrašytas ir parašu patvirtintas paskyras-įgaliojimus, pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) terminalui, minėtos įmonės išrašytas sąskaitas ieškovei, nustatyta, kad ieškovė suteikė krovinio iškrovimo iš laivo paslaugų pirkėjams už 15 974,42 Eur, tačiau šių pajamų negavo, nes nebuvo išrašytos sąskaitos faktūros ieškovės klientams. Iš į bylą pateiktų paskyrų-įgaliojimų nustatyta, kad juos išrašė bei pasirašė atsakovas, be to, šie dokumentai ieškovės klientams atsiimant krovinius buvo pateikti UAB ,(duomenys neskelbtini)terminalui, išsiunčiant iš atsakovo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas teismo posėdžio metu neigė pasirašęs ir siuntęs minėtas paskyras-įgaliojimus, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Argumentai, kad jo parašu bei elektroniniu paštu buvo pasinaudota, labiau vertintini kaip gynybinė pozicija, nes byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šiuos teiginius. Ieškovė į bylą taip pat pateikė UAB (duomenys neskelbtini) terminalo ieškovei išrašytas sąskaitas faktūras bei UAB ,(duomenys neskelbtini) terminalo sąskaitų faktūrų apmokėjimą patvirtinantį ieškovės banko sąskaitos išrašą. Minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2020 m. savo klientams faktiškai suteikė krovinių ekspedijavimo (iškrovimo iš laivo ir perkrovimo) paslaugas, dėl kurių patyrė ir atitinkamų realių sąnaudų, tačiau pajamų negavo, nes sąskaitos faktūros nebuvo išrašytos klientams.
4.4. Teismas nustatė, kad įmonė, atlikusi inventorizaciją ir nustačiusi, kokios paslaugos ir kokiems klientams buvo suteiktos, nepasirūpino sąskaitų faktūrų šiems klientams išrašymu. Ieškovės vadovo A. T. teiginiai, kad sąskaitų išrašyti jis negalėjo, nes nežinojo paslaugų įkainių, neatlaiko kritikos. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad kaina už suteiktas krovinio iškrovimo paslaugas susidėdavo iš dviejų dalių – UAB (duomenys neskelbtini) terminalo nustatyto įkainio bei ieškovės pelno maržos, kuri priklausydavo nuo iškraunamo krovinio dydžio. Atsakovo teigimu, šiuos įkainius jie su A. T. buvo aptarę ir pelno maržą visada taikydavo, priklausomai nuo krovinio dydžio. Ieškovės atstovas šių teiginių nepaneigė, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Be to, teismo posėdžio metu pats A. T. patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) terminalo įkainiai jam buvo žinomi, nes pats pasirašė paslaugų teikimo sutartis. Vertinant tai, kad ieškovė, kaip įmonė, buvo nedidelė, joje dirbo tik du darbuotojai, esantys kartu ir įmonės akcininkais, labiau tikėtina, kad ieškovės vadovas A. T. turėjo žinoti ar bent jau domėtis savo įmonės paslaugų įkainiais dar ir dėl to, kad yra įmonės vadovas, atsakingas už įmonės pelno generavimą. Iš inventorizacijos akto bei paskyrų-įgaliojimų turinio matyti, kad visais atvejais galima nustatyti klientą, kam buvo suteiktos paslaugos, ir iškrauto krovinio dydį, todėl, teismo nuomone, ieškovė turi galimybę nustatyti paslaugos įkainį, išrašyti sąskaitas faktūras už savo suteiktas paslaugas klientams ir gauti pajamų. Nors ieškovės vadovas A. T. savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad to padaryti negalima, nes susisiekus su keliais klientais jie nurodė, kad už paslaugas atsiskaitė grynaisiais, ieškovė šių teiginių neįrodė. Į bylą nepateikti ieškovės susirašinėjimai su klientais, jų neprašyta apklausti kaip liudytojų, nėra duomenų, kad ieškovė siuntė sąskaitas faktūras apmokėti ir jas buvo atsisakyta apmokėti, kaip ir nepateikti grynųjų pinigų priėmimo kvitai, kurie galėtų patvirtinti teiginius, jog už paslaugas klientai atsiskaitė grynaisiais. Atsakovas šiuo metu nėra įmonės darbuotojas, todėl išrašyti sąskaitų ne(duomenys neskelbtini)li.
4.5. Nors šalys buvo pasiskirsčiusios veiklos sritis įmonėje, tačiau tai nebuvo įforminta direktoriaus įsakymais ar kitais lokaliniais aktais, kurie apibrėžtų veiklos ribas bei pareigas. Ieškovė nepateikė duomenų, kad sąskaitų faktūrų išrašymas už krovinių iškrovimą buvo išimtinė atsakovo pareiga ir niekas kitas, net ir įmonės vadovas, to padaryti negalėjo ir negali. Nors atsakovas įmonėje organizavo ekspedijavimo veiklą, o pateikti duomenys patvirtina, kad šią veiklą apėmė ir sąskaitų faktūrų klientams išrašymas, tačiau taip pat byloje pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad kartais atsakovas sąskaitas išrašydavo ir už laivų agentavimą, nors šią veiklą sau prisiima ieškovės vadovas. Taigi šios aplinkybės nepatvirtina fakto, kad tik atsakovas buvo atsakingas už sąskaitų faktūrų išrašymą ir tai buvo jo išimtinė pareiga.
4.6. Teismas, nustatęs, kad ieškovė už suteiktas krovinių iškrovimo paslaugas, žinodama, kam ir kokias paslaugas suteikė, gali išrašyti sąskaitas faktūras ir pateikti jas klientams apmokėti, tačiau to iki šiol nepadarė, nesant duomenų, kad klientai už suteiktas paslaugas atsisakė sumokėti ar pateikė duomenis, kad už paslaugas atsiskaitė kitu būdu, padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė iki šios dienos patyrė 15 974,42 Eur žalą dėl sąskaitų faktūrų neišrašymo. Vadinasi, ieškovė neįrodė visų atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, t. y. žalos fakto, todėl atmetė ieškinio reikalavimus dėl 15 974,42 Eur žalos atlyginimo priteisimo.
4.7. Nors šalys pripažįsta, kad laivų agentavimo veiklą organizavo ieškovės vadovas A. T., tačiau, be kita ko, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad agentavimo veikla buvo vykdoma ir atsakovo, jis pats patvirtino, kad turėjo (duomenys neskelbtini).lt paskyrą bei elektroninį paštą šiai veiklai vykdyti. Be agentavimo veiklos, ieškovė laivams teikė papildomas agentavimo paslaugas (įgulos pakeitimas, laivų aprūpinimas vandeniu, detalėmis ir kt. reikalingais daiktais, tyrimai ir pan.). Šalys neginčija, kad už minėtas papildomas agentavimo paslaugas laivų kapitonai atsikaitydavo grynaisiais pinigais laive, taip buvo siekiama užsitikrinti mokėjimą už paslaugas iš karto. Iš atsakovo 2021 m. rugsėjo 1 d. į bylą pateikto šalių pokalbio įrašo nustatyta, kad ginčo laikotarpiu būtent atsakovas V. L. organizavo papildomų agentavimo paslaugų laivams teikimą, ieškovo vadovas į šią veiklą nesikišo, pats atsakovas pripažino, kad tai buvo jo idėja.
4.8. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė laivams suteikė papildomas agentavimo paslaugas, o šių paslaugų teikimą organizavo atsakovas. 2020 m. vasario 10 d. atsakovas ieškovės vardu Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai pateikė prašymą dėl laivo „(duomenys neskelbtini)“ higieninių sąlygų pažymėjimo išdavimo / pratęsimo, už jį sumokėjo iš ieškovės banko sąskaitos, taip pat užsakė ir sumokėjo už laivo „(duomenys neskelbtini)“ geriamojo vandens tyrimus, kurių rezultatus vėliau persiuntė laivo atstovams. Atsakovas 2020 m. rugsėjo–spalio mėn. organizavo gėlo vandens, atsarginių dalių pristatymą į laivą „(duomenys neskelbtini)“, laivo reikmėms išnuomojo alkūninius keltuvus (sąskaitoje kaip kontaktinis asmuo nurodomas V. L.) ir apmokėjo trečiųjų asmenų pateiktas sąskaitas, sumokėjo rinkliavą už laivo „(duomenys neskelbtini)“ higieninių sąlygų pažymėjimo išdavimą / pratęsimą. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 17–27 d. organizavo ir sumokėjo už tranzitinių vizų išdavimą laivo „(duomenys neskelbtini)“ įgulos nariams, už laivo „(duomenys neskelbtini)“ geriamojo vandens tyrimus, organizavo gėlo vandens pristatymą į laivą ir apmokėjo trečiųjų asmenų pateiktas sąskaitas, taip pat sumokėjo rinkliavą už laivo „(duomenys neskelbtini)“ higieninių sąlygų pažymėjimo išdavimą / pratęsimą. Į bylą pateiktas 2020 m. rugpjūčio 28 d. susirašinėjimas el. laiškais tarp atsakovo ir laivo „(duomenys neskelbtini)“ kapitono patvirtina, jog atsakovas organizavo ir faktiškai suteikė pinigų priėmimo kvite nurodytas laivo „(duomenys neskelbtini)“ įgulos keitimo paslaugas, nurodė jų kainos apskaičiavimą ir paprašė kapitono 1 620 JAV dolerių sumą už suteiktas paslaugas sumokėti grynaisiais, su kuo laivo „(duomenys neskelbtini)“ kapitonas sutiko. Iš 2020 m. spalio 5–6 d. elektroninio susirašinėjimo matyti, jog laivo „F. Y.“ atstovas paprašė organizuoti mechanikų (inžinierių) pervežimą iš oro uosto į laivą ir atgal, baržos paslaugas ir krovinių išmuitinimo paslaugas ir nurodė, kad laivo „F. Y.“ kapitonas už paslaugas sumokės grynaisiais. Atsakovas organizavo nurodytų paslaugų suteikimą ir už jas sumokėjo tretiesiems asmenims pagal jų pateiktas sąskaitas.
4.9. Ieškovės ir AB Šiaulių banko 2018 m. lapkričio 14 d. sudaryta internetinės bankininkystės sutartis patvirtina, kad atsakovui buvo suteikta teisė tvarkyti ir disponuoti ieškovės banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, prisijungimui naudojant atsakovui asmeniškai suteiktą ID (duomenys neskelbtini). Bankiniai pavedimai, atlikti iš ieškovės banko sąskaitos, patvirtina, kad mokėjimus tretiesiems asmenims pagal jų ieškovei pateiktas sąskaitas už įvairias paslaugas, teiktas ieškovės aptarnautiems laivams „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „F. Y.“, nurodytas grynųjų pinigų priėmimo kvituose, atliko atsakovas. Pagal ieškovės banko sąskaitos už atsakovo ginčijamuose pinigų priėmimo kvituose nurodytus laivų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ geriamojo vandens tyrimus, kuriuos atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, išrašą, iš ieškovės banko sąskaitos sumokėjo būtent atsakovas jam asmeniškai išduota banko kortele.
4.10. Atsakovas jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, be to, kad neigė savo parašo tikrumą pinigų priėmimo kvituose, nepateikė. Ekspertai, nors ir negalėjo nustatyti, ar kvituose pasirašė atsakovas, tačiau taip pat nenustatė, kad pasirašė kitas asmuo. Bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad ne kartą savo parašą keitė, kas galėjo apsunkinti ekspertizės atlikimą, nepaneigė, kad kvituose esantis parašas kažkada jam priklausė.
4.11. Teismas konstatavo, jog santykiai tarp ieškovės ir atsakovo dėl grynųjų pinigų paėmimo ir neįnešimo į įmonės sąskaitą susiklostė darbo teisinių santykių pagrindu. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ginčo laikotarpiu atsakovas organizavo papildomų agentavimo paslaugų laivams teikimą, nėra duomenų, kad ieškovės vadovas šioje veikloje aktyviai dalyvavo, susirašinėjimo elektroniniu paštu, užsakymų bei mokėjimų tretiesiems asmenims datos sutampa, grynųjų pinigų priėmimo kvitų originalai buvo ne pas ieškovę, todėl išdėstytų aplinkybių pagrindu galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad grynuosius pinigus už organizuotas ir suteiktas paslaugas priėmė atsakovas ir pasirašė grynųjų pinigų priėmimo kvituose. Atsakovas, kaip darbuotojas, nepervedęs į įmonės sąskaitą ir (ar) nepateikęs duomenų, patvirtinančių, kad jam išmokėti 11 230,81 Eur buvo panaudoti bendrovės reikmėms, savo neteisėtais tyčiniais veiksmais padarė 11 230,81 Eur žalą darbdaviui ir privalo ją visą atlyginti, todėl teismas tenkino šią ieškinio dalį.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
5. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 15 974,42 Eur žalos atlyginimo, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai, taip pat priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Neskundžiamos sprendimo dalies išvadoms dėl deliktinės civilinės atsakomybės atsakovui taikymo pagrįsti teismui pakako visumos faktinių aplinkybių, jog būtent atsakovas organizavo papildomų agentavimo paslaugų suteikimą, o mokėjimus tretiesiems asmenims pagal jų ieškovei pateiktas sąskaitas už nurodytas paslaugas iš ieškovės banko sąskaitos atliko būtent atsakovas, prisijungimui naudodamas atsakovui asmeniškai suteiktu ID. Teismas šias aplinkybes nustatė iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų: susirašinėjimo el. laiškais, trečiųjų asmenų sąskaitų faktūrų turinio, ieškovės banko sąskaitos išrašo, internetinės bankininkystės sutarties ir banko pateiktų duomenų. Tuo tarpu skundžiamoje sprendimo dalyje, spręsdamas dėl deliktinės civilinės atsakomybės atsakovui taikymo dėl 15 974,42 Eur sumos žalos padarymo, teismas nepagrįstai nesivadovavo visuma analogiškų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų.
5.2. Skundžiamoje sprendimo dalyje teismas ieškovės reikalavimo dėl 15 974,42 Eur žalos atlyginimo priteisimo atmetimą grindė motyvais, jog žalos faktą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, būtų galima laikyti įrodytu tik esant duomenų, kad įmonė neturi galimybės gauti pajamų už atitinkamų paslaugų suteikimą, todėl, ieškovei nepasirūpinus sąskaitų faktūrų išrašymu ir pateikimu klientams, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė patyrė 15 974,42 Eur žalą. Tuo tarpu neskundžiamoje sprendimo dalyje žalos fakto įrodinėjimui teismas analogiško reikalavimo netaikė: žalos faktui nustatyti pakako faktinių aplinkybių, kad atsakovas atitinkamas paslaugas organizavo ir už jas sumokėjo ieškovės sąskaita, nereikalaujant pateikti įrodymų apie ieškovės bandymus gauti mokėjimus už suteiktas paslaugas iš klientų – laivų kapitonų, kurie už nurodytas paslaugas jau faktiškai buvo sumokėję tiesiogiai atsakovui.
5.3. 15 974,42 Eur žalą patvirtinti gali ne tik sąskaitos faktūros, bet ir inventorizacijos aktas, kuris buvo parengtas pagal atsakovo siųstų krovinių deklaracijų (manifestų), atsakovo išrašytų ir jo parašu patvirtintų paskyrų-įgaliojimų, pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) terminalui, ir šios įmonės išrašytų sąskaitų ieškovei duomenys, kuriais teismas nepagrįstai nesivadovavo.
5.4. Žala Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) suprantama ne tik kaip asmens negautos pajamos, bet ir jo turėtos išlaidos, o ieškovės banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis UAB (duomenys neskelbtini) terminalo ieškovei pateiktų sąskaitų apmokėjimą, t. y. patvirtinantis ieškovės patirtas išlaidas, neabejotinai pagrindžia ir žalos faktą, todėl teismas šį ieškinio reikalavimą nepagrįstai atmetė visa apimtimi. Teismui nustačius faktines aplinkybes, jog ieškovė 2020 m. savo klientams faktiškai suteikė krovinių ekspedijavimo (iškrovimo iš laivo ir perkrovimo) paslaugas, dėl kurių patyrė ir atitinkamų realių sąnaudų, tačiau pajamų negavo, išvada apie žalos fakto neįrodymą yra nelogiška ir nepagrįsta.
5.5. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, jog 15 974,42 Eur žalos ieškovei padarymo faktas išaiškėjo tik po inventorizacijos atlikimo, o atsakovas sąmoningai nuslėpė iš ieškovės klientų paimtų atsiskaityti su ieškove skirtų pinigų gavimą. Pažymėtina, jog žalos dėl 11 230,81 Eur negautų pajamų atveju vėlesnis sąskaitų išrašymas klientams buvo atliktas tik formaliai laikantis apskaitos reikalavimų, tačiau nebūtų padėjęs ieškovei gauti mokėjimo iš klientų, kurie jau buvo sumokėję už paslaugas atsakovui pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitus, todėl atitinkamai ir žalos dėl 15 974,42 Eur negautų pajamų atveju ieškovei nebuvo tikslinga pakartotinai reikalauti mokėjimų iš ekspedijavimo paslaugų gavėjų, kurie už krovinių iškrovimo paslaugas buvo iš anksto sumokėję tiesiogiai atsakovui, nes priešingu atveju atsakovas jiems nebūtų išdavęs krovinių.
5.6. Nors ieškovė ir neišrašė atitinkamų sąskaitų faktūrų 15 974,42 Eur sumai, tačiau šias pajamas įtraukė į savo buhalterinę apskaitą ir nuo jų sumokėjo atitinkamus mokesčius į valstybės biudžetą, ką patvirtina pridedamos buhalterinės pažymos.
5.7. Ieškovė dar 2022 m. kovo 9 d prašyme dėl papildomų dokumentų pateikimo atkreipė teismo dėmesį į tai, jog daugumoje, t. y. 18 iš 23 atvejų, paskyrų-įgaliojimų kaip krovinių gavėjas nurodytas tas pats asmuo – D. L., kuris laikotarpiu nuo 2018 metų gruodžio mėn. iki 2020 m. vasario mėn. periodiškai bankiniais pavedimais apmokėdavo atsakovo jam išrašytas sąskaitas už mikroautobusų iškrovimą iš laivo ir atitvirtinimą laive, todėl prašė teismo apklausti šį asmenį kaip liudytoją ir tik viso proceso metu nepavykus jam įteikti teismo šaukimų ieškovė šio prašymo, siekdama proceso koncentruotumo, atsisakė.
5.8. Klaipėdos apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-266-904/2022 tarp tų pačių ginčo šalių dėl tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos darbo sutarties nutraukimo pagrįstumo. Vienas iš darbo sutarties su atsakovu nutraukimo pagrindų buvo tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos, todėl nurodytoje byloje buvo analizuojamos tos pačios faktinės aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, susiję ir su 15 974,42 Eur žalos padarymu, kaip ir šioje byloje, jas įvertinęs teismas 2022 m. birželio 22 d. sprendime konstatavo, kad atsakovas už 2020 m. nepateikdamas 24 PVM sąskaitų faktūrų (15 974,42 Eur sumai) padarė tiesioginę žalą ieškovei. Be to, nurodytame teismo sprendime konstatuota, kad ieškovės ekspedijuotiems laivams taikyta sąskaitų išrašymo ir krovinių išdavimo, teikiant paskyras-įgaliojimus UAB (duomenys neskelbtini) terminalui, tvarka atsakovui, kuris buvo ne tik ieškovės darbuotojas, bet ir steigėjas bei akcininkas, užsiimantis ekspedijavimo veikla daugiau nei 20 metų, buvo gerai žinoma. Tai reiškia, kad ieškovės klientai negalėdavo atsiimti krovinių, iš anksto nesumokėję už krovinių iškrovimo paslaugas, o kadangi atsakovas jiems krovinius faktiškai išdavė, tai leidžia preziumuoti, jog iš jų buvo gavęs atitinkamas pinigų sumas, todėl atsakovas sąmoningai neišrašė sąskaitų faktūrų ir pinigų priėmimo kvitų ieškovės klientams ir gautų pinigų neatidavė ieškovei, siekdamas juos pasisavinti ir tokiu būdu padarydamas ieškovei 15 974,42 Eur žalą.
6. Atsakovas V. L. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašė jį atmesti, palikti ieškovės skundžiamą sprendimo dalį nepakeistą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendime nustatytos aplinkybės, kad atsakovas 2020 m. nepateikdamas 24 PVM sąskaitų faktūrų 15 974,42 Eur sumai padarė tiesioginę žalą ieškovei, negali būti laikomos prejudicinę reikšmę turinčiu faktu nagrinėjamoje byloje, nes, viena vertus, teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, kita vertus, 15 974,42 Eur žalos padarymo faktas nebuvo šioje byloje įrodinėjimo dalykas.
6.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas tas pačias faktines aplinkybes vertino priešingai. Tiek ieškinyje suformuluotas, tiek teismo sprendime vertintas reikalavimų atlyginti 11 230,81 Eur žalą ir 15 974,42 Eur žalą pagrindas buvo skirtingas.
6.3. Ieškovė taip pat nepagrįstai nurodė, kad teismas nevertino ieškovės patirtos žalos patirtų išlaidų forma. Į ieškovės nurodomą neišrašytų PVM sąskaitų faktūrų už suteiktas paslaugas sumą yra įtraukiamos visos faktiškai patirtos ieškovės išlaidos, susijusios su krovinių, atplukdytų į Klaipėdos uostą ieškovės klientams, iškrovimu / pakrovimu ir kitomis susijusiomis paslaugomis. Todėl negalima teigti, kad teismas nevertino ieškovės patirtos žalos patirtų tiesioginių išlaidų forma. Be to, nei pareikštame ieškinio reikalavime, nei bylos nagrinėjimo metu toks ieškovės reikalavimas atskirai išskirtas nebuvo, dėl to atskirai pasisakyti dėl tokio reikalavimo teismas neprivalėjo.
6.4. Ieškovės reikalaujamų priteisti 15 974,42 Eur ieškovės patirta žala teismas nelaikė ne dėl to, kad šios sumos dydžio ieškovė neįrodė, o dėl to, kad žalos faktą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, net ir esant kitoms sąlygoms, galima laikyti įrodytu tik esant duomenų, kad už minėtų paslaugų suteikimą įmonė neturi galimybės gauti pajamų. Ieškovė už suteiktas krovinių iškrovimo paslaugas, žinodama klientus, kam ir kokias paslaugas suteikė, gali išrašyti sąskaitas faktūras ir pateikti jas klientams apmokėti, tačiau to iki šiol nepadarė.
6.5. Ieškovė neįrodinėjo, kad ieškovės klientai už ieškovės suteiktas paslaugas kokia nors forma atsiskaitė. Ieškovė pripažįsta, kad PVM sąskaitų faktūrų už suteiktas paslaugas išrašyta nebuvo, tau reiškia, kad jokio atsiskaitymo šiuo pagrindu su ieškove būti negalėjo. Tuo atveju, jeigu bent vienas iš ieškovės klientų kokia nors forma už ieškovės suteiktas paslaugas būtų atsiskaitęs, jis turėtų nurodyti tokio atsiskaitymo pagrindą. Tokio atsiskaitymo pagrindo nebuvimas gali reiškia tik vieną – nė vieno iš ieškovės klientų atsiskaitymo už ieškovės suteiktas paslaugas nebuvo ir negalėjo būti, kitaip bet kuris iš ieškovės klientų, atlikdamas bet kokį neteisėto pobūdžio mokėjimą, prisiimtų riziką dėl tokių atliktų mokėjimų nepagrįstumo ir neteisėtumo ir patirtų išlaidų neatlygintinumo.
7. Atsakovas V. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą, atmetant ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 11 230,81 Eur žalos atlyginimo priteisimo ir perskirstant pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovas niekada ir jokia forma savarankiškai nevykdė ir negalėjo įvykdyti įmonės vardu jokios agentavimo ar su ja susijusios veiklos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas A. T. bei atsakovas buvo aiškiai pasidaliję veikos sritis: A. T. organizavo ir vykdė agentavimo veiklą, atsakovas – ekspedijavimo veiklą. Bet kokia veikla, susijusi su laivų agentavimo veikla, galėjo būti vykdoma tik bendrovės vadovo A. T. arba jam griežtai kontroliuojant. Atsakovo ir A. T. pokalbio garso įrašas daugiau nei aiškiai iliustruoja A. T. reakciją į bet kokias atsakovo pretenzijas dėl agentavimo ir su ja susijusios veiklos vykdymą ir patvirtina, kad A. T. niekaip ir jokia forma nesidalijo agentavimo veiklos vykdymo, ją griežtai prižiūrėjo. Tai sutampa su atsakovo teisme duotais paaiškinimais, jog atskirais, itin retais atvejais jis gaudavo A. T. nurodymą atlikti konkrečius veiksmus, susijusius su laivų agentavimu ar paslaugų, susijusių su juo, suteikimu: organizuoti paslaugos suteikimą (užsakyti tyrimus, organizuoti įgulos pakeitimą, apmokėti trečiųjų asmenų pateiktas sąskaitas faktūras, suderinti su laivo kapitonu apmokėjimo grynaisiais klausimą).
7.2. Byloje esantys įrodymai patvirtina ne atsakovo, o A. T. disponavimo grynaisiais pinigais, gautais iš agentuojamų laivų kapitonų, faktą, nusistovėjusią neoficialią A. T. atsiskaitymo neoficialiomis pajamomis (grynaisiais) su susijusiais UAB (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais praktiką. Atsakovo vertinimu, tokios neoficialių pajamų gavimo organizavimo praktikos buvimas turėjo teismui pagrįstai kelti klausimų dėl įmonės vadovo A. T. vaidmens agentuojamų laivų kapitonų atsiskaitymuose grynaisiais pinigais su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl atsakovo galimybių gauti atsiskaitymus grynaisiais ir jų neįnešti į bendrovės kasą ar atsiskaitomąją sąskaitą, kai apie atsiskaitymų grynaisiais pinigais faktą viskas buvo žinoma A. T.
7.3. Teismas visiškai nevertino A. T., turėjusio privalomus įgalinimus veikti įstatymo nustatytu būdu, neveikimo neigiamų pasekmių taikymo atsakovui aspekto. Nesant galimybės aiškiai nustatyti subjektus, surašiusius apskaitos dokumentus arba juose pasirašiusius, kai įmonėje nėra nustatytų apskaitos dokumentų surašymo ir pasirašymo tvarkų, tokių apskaitos dokumentų rengimo ir pasirašymo tvarkos nebuvimo neigiamos pasekmės turi tekti subjektui, veikusiam priešingai, nei nustatytas privalomas teisinis reglamentavimas.
7.4. Teismas netinkamai vertino byloje atliktos rašysenos ekspertizės skyrimo aplinkybes bei eksperto išvadų rezultatus, apsiribodamas išvada, kad atsakovas pripažino pakeitęs savo parašą, kas galėjo turėti įtakos eksperto išvadai dėl grynųjų pinigų kvituose pasirašiusio asmens. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad pareiškimą apie grynųjų pinigų kvitų (juose esančio parašo ir antspaudo) suklastojimą padarė būtent atsakovas. Tokį atsakovo pareiškimą lėmė įsitikinimas, kad grynuosius pinigus iš laivų kapitonų priėmė (gavo) ne jis ir pinigų priėmimo kvituose yra ne atsakovo parašas. Mažai tikėtina, kad asmuo, žinantis, kad ginčijamame dokumente yra jo parašas, leistų sau daryti pareiškimą apie dokumento (jame esančio parašo) suklastojimą, kai toks pareiškimas gali būti paneigiamas eksperto išvada.
7.5. Atsakovo vertinimu, jo parašo pakeitimas negalėjo turėti neigiamos įtakos eksperto išvadai dėl negalimumo nustatyti, ar grynųjų pinigų kvituose pasirašė atsakovas, ar kitas asmuo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas paaiškino, kad jo parašo pakeitimo būtinumą lėmė tarp atsakovo ir A. T. prasidėjusiuose civiliniuose procesuose paaiškėjusi aplinkybė, kad A. T. žinioje yra atsakovo parašo elektroninė klišė, kuri galėjo būti panaudota dokumentams pagaminti. Taigi, atsakovo parašo keitimą sąlygojo ne siekis daryti įtaką teismo ekspertizės rezultatams, o bandymas apsisaugoti nuo naujų dokumentų su atsakovo parašu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudais atsiradimo.
7.6. Parašo ekspertizės tyrimo dalyką didžiausia dalimi sudaro ne (parašo, rašysenos), kaip visumos vieneto palyginimas, o atskirų rašysenos elementų panašumų ir skirtumų tyrimas. Šiuo atveju susiformavęs rašysenos, pasirašymo stilius ir būdas, rašymo tempas, atskirų elementų atskyrimo ar jungimo technika iš dalies pakeistu parašu negalėjo būti pakeista, todėl dalinis parašo struktūros pakeitimas negalėjo turėti įtakos eksperto negalimumui atsakyti į klausimą, ar grynųjų pinigų priėmimo kvituose pasirašė atsakovas. Be to, eksperto prašymu ekspertizei atlikti jis pateikė prašytą kiekį prašyto laikotarpio (2019–2020 m.) dokumentų su laisvaisiais atsakovo rašto ir parašų pavyzdžiais, kurie sudarė galimybę laisvuosius parašų pavyzdžius palyginti su to pat laikotarpio tiriamaisiais pavyzdžiais. Tačiau ir šiuo atveju ekspertas nustatė daug parašų nesutapimų, kurie neleido pateikti išvados apie tai, ar tiriamajame dokumente pasirašė atsakovas.
8. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašė jį atmesti ir tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
8.1. Į bylą pateiktų atsakovo ir ieškovės aptarnautų laivų kapitonų susirašinėjimų el. laiškais, trečiųjų asmenų ieškovei išrašytų sąskaitų faktūrų ir atsakovo iš ieškovės sąskaitos atliktų mokėjimų datos sutampa arba patenka į tą patį laikotarpį kaip ir atitinkamų į bylą pateiktų grynųjų pinigų priėmimo kvitų datos, juose nurodytos paslaugos atitinka atitinkamuose grynųjų pinigų priėmimo kvituose nurodytas papildomas agentavimo paslaugas, nurodyti dokumentai patvirtina, jog ieškovė patyrė su nurodytų paslaugų teikimu susijusių išlaidų, vadinasi, ieškovė laivams „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „F. Y.“ faktiškai suteikė papildomas agentavimo paslaugas, nurodytas grynųjų pinigų priėmimo kvituose. Atsakovo ir laivų kapitonų susirašinėjime el. laiškais užfiksuotas ne tik susitarimas dėl konkrečių papildomų agentavimo paslaugų ir jų įkainių, bet ir yra tiek atsakovo prašymas, tiek laivų valdytojų / savininkų / operatorių įsipareigojimas už papildomas agentavimo paslaugas atsiskaityti grynaisiais pinigais. Laivų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „F. Y.“ kapitonai el. laiškais persiuntė ieškovei pinigų priėmimo kvitus su atsakovo parašais ir bendrovės antspaudais, todėl nurodytų laivų kapitonams buvo pagrindas atsiskaityti už gautas paslaugas būtent su atsakovu, kuris, veikdamas kaip ieškovės atstovas, ir organizavo nurodytų papildomų agentavimo paslaugų teikimą ir tiesiogiai kontaktavo su aptarnautų laivų kapitonais.
8.2. Grynųjų pinigų priėmimo kvituose esantys parašai vizualiai panašūs į atsakovo V. L. parašus, esančius kituose į bylą pateiktuose dokumentuose, pavyzdžiui, darbo sutartyje, 2021 m. kovo 1 d. akcininko reikalavime, 2020 m. lapkričio 9 d. rašte, 2020 m. vasario 10 d. prašyme dėl laivo higieninių sąlygų pažymėjimo išdavimo / pratęsimo, 2020 m. lapkričio 30 d. paraiškoje dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, 2021 m. balandžio 30 d. pranešime, 2020 m. spalio 9 d. prašyme, 2021 m. birželio 30 d. priesaikos tekste, informavimo lape. Todėl, kaip teisingai konstatavo teismas, nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, jog labiau tikėtina, kad grynųjų pinigų priėmimo kvituose pasirašė būtent atsakovas, gavęs pinigus už ieškovės suteiktas papildomas agentavimo paslaugas, nurodytas minėtuose dokumentuose.
8.3. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, grindžiamais vien iš pateikto garso įrašo daromomis žinomai klaidingomis prielaidomis, esą atsakovas niekada ir jokia forma nevykdė ar negalėjo vykdyti jokios agentavimo ar su juo susijusios veiklos, o jeigu retkarčiais ir vykdė, tai neturėjo galimybių išvengti ieškovės vadovo kontrolės ir neįnešti gautų grynųjų pinigų į ieškovės kasą ar banko sąskaitą, nes tokius nepagrįstus atsakovo motyvus paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Vien apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ieškovės vadovas buvo įtrauktas į susirašinėjimą el. laiškais su bendrovės klientais, savaime nereiškia, jog, laivų kapitonams už papildomas agentavimo paslaugas atsiskaitant grynaisiais pinigais laive, o ne bendrovės patalpose, atsakovas neturėjo galimybės išvengti bendrovės vadovo kontrolės ir į ieškovės kasą neįnešti iš aptarnautų laivų kapitonų gautų grynųjų pinigų. Būtent iš nurodyto susirašinėjimo el. laiškais ieškovės vadovui buvo žinoma, kad atsakovas iš laivų kapitonų turėjo gauti grynuosius pinigus už bendrovės suteiktas papildomas ekspedijavimo paslaugas, o laivų kapitonams persiuntus grynųjų pinigų priėmimo kvitus su atsakovo parašais, faktas, kad grynuosius pinigus gavo būtent atsakovas, tapo akivaizdus, todėl ieškovės vadovas ir pareikalavo, kad atsakovas juos įneštų į bendrovės kasą ar banko sąskaitą.
8.4. Pateiktame garso įraše ieškovės vadovas su atsakovu kalbėjo apie tai, kad ieškovei gavus leidimą teikti papildomas agentavimo paslaugas laivams, kuriuos agentuoja UAB KJKK „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, ieškovė privalo UAB KJKK „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ sumokėti komisinius, kuriuos pastaroji būtų uždirbusi, jeigu ji, be pagrindinio agentavimo, būtų teikusi ir papildomas agentavimo paslaugas, kas yra normali ir įprasta verslo praktika. Tuo tarpu atsakovas nurodytą garso įrašo turinį nepagrįstai iškreipia, darydamas prielaidas apie tariamą ieškovės vadovo neoficialią agentavimo veiklą ir neoficialių grynųjų pinigų gavimo ir atsiskaitymo jais su UAB KJKK „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ atstovais praktiką, kurios yra nepagrįstos ir žinomai melagingos, išgalvotos atsakovo, jam siekiant bet kokiais būdais išvengti atsakomybės už pasisavintų grynųjų pinigų neįnešimą į ieškovės kasą ar banko sąskaitą.
8.5. Atsakovo motyvas, esą žinodamas, kad pasirašė grynųjų pinigų priėmimo kvituose, jis nebūtų turėjęs pagrindo pareiškimui apie dokumento suklastojimą ir nebūtų turėjęs pagrindo prašyti paskirti rašysenos ekspertizę, yra nepagrįstas, nes rašysenos ekspertizės prašymas vertintinas kaip išimtinai gynybinis atsakovo veiksmas, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, jog ekspertizei atsakovas pateikė pakeisto savo parašo pavyzdžius.
8.6. Ieškovės įsitikinimu, byloje atlikta rašysenos ekspertizė yra neišsami, nes atsakovas ekspertėms pateikė tik pakeisto savo parašo pavyzdžius ir ekspertės netyrė nė vieno bylos dokumento (išskyrus grynųjų pinigų priėmimo kvitus), kuriuose būtų ankstesnio atsakovo parašo pavyzdžiai. Ekspertizės akte nebuvo nustatyta, kad grynųjų pinigų priėmimo kvituose būtų pasirašęs kitas asmuo ar kad parašai juose būtų suklastoti. Be to, eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl, ieškovės nuomone, teismas rašysenos ekspertizės akto išvadas įvertino tinkamai ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino iš dalies ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
13. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas priimti naujus įrodymus: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).
14. Ieškovė kartu su savo apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterines pažymas. Ieškovė nurodo, kad naujai teikiami įrodymai patvirtina, jog nors ieškovė ir neišrašė atitinkamų sąskaitų faktūrų 15 974,42 Eur sumai, tačiau šias pajamas įtraukė į savo buhalterinę apskaitą ir nuo jų sumokėjo atitinkamus mokesčius į valstybės biudžetą. Kadangi atsakovas savo procesiniuose dokumentuose 15 974,42 Eur žalos fakto neginčijo, o atitinkamas motyvas atsirado tik pirmosios instancijos teismo skundžiamoje sprendimo dalyje, ieškovė nurodytų buhalterinių pažymų neteikė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir būtinybė šių dokumentų pateikimo atsirado tik rengiant apeliacinį skundą.
15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šių naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nauji įrodymai nėra didelės apimties ir atsakovui buvo suteikta galimybė su jais susipažinti ir pateikti savo nuomonę atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, daro išvadą, kad jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Be to, vertinant juos pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, jie turi svarbią reikšmę teisingam ginčo išsprendimui. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija priima ieškovės pateiktus naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl prejudicinių faktų
16. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo buvo išnagrinėta dar viena civilinė byla Nr. e2-266-904/2022 tarp tų pačių ginčo šalių dėl tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos darbo sutarties nutraukimo pagrįstumo. Vienas iš darbo sutarties su atsakovu nutraukimo pagrindų buvo tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos, todėl nurodytoje byloje buvo analizuojamos tos pačios faktinės aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, susiję ir su 15 974,42 Eur žalos padarymu, kaip ir šioje byloje, kurias įvertinęs teismas 2022 m. birželio 22 d. sprendime konstatavo, kad atsakovas už 2020 m. nepateikdamas 24 PVM sąskaitų faktūrų (15 974,42 Eur sumai) padarė tiesioginę žalą ieškovei. Atsakovas nesutinka, kad ieškovės minimame sprendime nustatytos aplinkybės būtų laikomos prejudicinę reikšmę turinčiais faktais nagrinėjamoje byloje, nes, viena vertus, teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, kita vertus, 15 974,42 Eur žalos padarymo faktas nebuvo šioje byloje įrodinėjimo dalykas.
17. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 punktas; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022, 32 punktas).
18. Kita vertus, teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas). Tai darydamas teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į tai, ar įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantis teiginys, kuriuo kaip prejudiciniu faktu remiasi ginčo šalis, pagal savo turinį yra teismo nustatyta faktinė aplinkybė (faktas), ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022, 33 punktas).
19. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir šalių argumentus, iš esmės sutinka su ieškovės pozicija, kad dalis kitoje Klaipėdos apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-217-280/2020 nustatytų faktų yra reikšmingi ir turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
20. Visų pirma, priešingai, nei nurodė atsakovas, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-266-904/2022 įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-888-538/2022 palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
21. Antra, Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-266-904/2022 buvo nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių – ieškovo V. L. (atsakovas šioje byloje) ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ieškovė šioje byloje). Galiausiai, minėtoje byloje ginčas vyko dėl tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos darbo sutarties nutraukimo pagrįstumo ir vienu iš įrodinėjimo dalyku byloje buvo tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos. Todėl, kaip teisingai pažymi ieškovė, minėtoje byloje buvo analizuojamos aplinkybės, susijusios su atsakovo (ne)pateiktomis 24 PVM sąskaitomis faktūromis 15 974,42 Eur sumai, kurios sudaro ieškovės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dalyką.
22. Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-266-904/2022 nustatė, jog V. L. 2020 m. vasario–kovo mėn. laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu klientams PVM sąskaitas faktūras išrašydavo, jas siųsdavo el. paštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei, vadovui ir klientui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinės inventorizacijos metu buvo nustatyta, jog V. L. laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 29 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. neišrašė ir nepateikė 24 PVM sąskaitų faktūrų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas krovinių ekspedijavimo paslaugas, taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad PVM sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašinėjo V. L., jis turėjo pareigą sąskaitas faktūras išrašyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nedidelė paslaugas teikianti įmonė, ginčui aktualiu laikotarpiu turėjusi tik 2 darbuotojus, vienas iš jų – komercijos direktoriaus pareigas ėjęs V. L., kuris kartu buvo ir įmonės steigėjas bei akcininkas ekspedijavimo srities profesionalas, turintis 20 metų patirtį, jam buvo / turėjo būti žinoma ir suprantama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedijuotiems laivams taikyta sąskaitų išrašymo bei krovinių išdavimo tvarka, jis nuo darbo bendrovėje pradžios nurodytos tvarkos laikėsi. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. L. už 2020 m. nepateikdamas 24 PVM sąskaitų faktūrų padarė tiesioginę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu teikė, tačiau mokėjimas už paslaugas iš klientų nebuvo gautas.
23. Taigi, esant teismo kitoje civilinėje byloje nustatytam ir konstatuotam faktui, kad atsakovas V. L. už 2020 m. nepateikdamas 24 PVM sąskaitų faktūrų padarė tiesioginę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu teikė, tačiau mokėjimas už paslaugas iš klientų nebuvo gautas, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingos išvados. Pažymėtina, kad ankstesnėje civilinėje byloje teismo nustatytos faktinės aplinkybės (prejudiciniai faktai) ne(duomenys neskelbtini)li būti ginčo objektas vėliau iškeltoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių.
Dėl 15 974,42 Eur žalos atlyginimo
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškinio reikalavimų dalį dėl 15 974,42 Eur žalos atlyginimo priteisimo, konstatavęs, jog ieškovė neįrodė visų atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, t. y. žalos fakto. Ieškovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, argumentuodama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skirtingai vertino analogiškus byloje esančius rašytinius įrodymus dėl ieškovei padarytos 15 974,42 Eur žalos ir dėl ieškovei padarytos 11 230,81 Eur žalos. Ieškovės įsitikinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovo ieškovei padarytą 15 974,42 Eur žalą dėl V. L. už 2020 m. nepateiktų 24 PVM sąskaitų faktūrų. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiai ieškovės pozicijai.
25. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K 3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Kasacinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktas; 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019 27 punktas).
26. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. suteikė krovinio iškrovimo iš laivo paslaugas savo klientams, už kurias nebuvo išrašytos 24 PVM sąskaitos faktūros 15 974,42 Eur sumai. Ieškovės pateiktas patikslintas inventorizacijos aktas patvirtina, kokiems ieškovės klientams kokios krovimo paslaugos buvo suteiktos. Kaip minėta, įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad būtent atsakovas V. L. buvo atsakingas už šių 24 PVM sąskaitų faktūrų pateikimą ir jų nepateikdamas padarė tiesioginę žalą ieškovei, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos buvo suteiktos, tačiau ieškovė negavo mokėjimo už paslaugas iš klientų.
27. Vertindama atsakovo veiksmais padarytos žalos dydį, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).
28. Į bylą pateiktos atsakovo paskyros-įgaliojimai, skirti pagal ginčo 24 PVM sąskaitas faktūras išduoti krovinius UAB (duomenys neskelbtini) terminale, ir jų pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) terminalo išduoti leidimai nurodytiems kroviniams išvažiuoti iš terminalo teritorijos teisėjų kolegijai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad pagal ginčo 24 PVM sąskaitas faktūras buvo atsiskaityta tiesiogiai su atsakovu V. L., nors ieškovė minėtų atsiskaitymų ir negavo. Priešingu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nebūtų išdavęs atitinkamų leidimų kroviniams palikti terminalo teritoriją. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija negali pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė vis dar turi galimybę gauti atsiskaitymą tiesiogiai iš savo klientų, nors jie už suteiktas paslaugas jau yra sumokėję tiesiogiai atsakovui.
29. Nagrinėjamu atveju ieškovė patirtos žalos dydį grindė patikslintu inventorizacijos aktu, kuris patvirtina, kad atsakovas neišrašė 24 PVM sąskaitų faktūrų ieškovės klientams 15 974,42 Eur sumai, UAB (duomenys neskelbtini) terminalo ieškovei išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis už tapačius ieškovės klientus, nurodytus inventorizacijos akte. Ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovas ieškovės vardu UAB (duomenys neskelbtini) terminalo PVM sąskaitas faktūras apmokėjo. Ieškovė su apeliaciniu skundu taip pat pateikė 2021 m. kovo 17 d. įmonės buhalterines pažymas, kurios patvirtina, jog ieškovė minėtas 15 974,42 Eur pajamas įtraukė į savo buhalterinę apskaitą ir nuo jų sumokėjo mokesčius į valstybės biudžetą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovė yra patyrusi 15 974,42 Eur žalą.
30. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl patirtos 15 974,42 Eur žalos ieškovė įrodė visas būtinąsias atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus nepateikiant ginčo 24 PVM sąskaitų faktūrų, 15 974,42 Eur žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, taip pat atsakovo, kaip žalą padariusio asmens, kaltę. Todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, tenkinant ieškovės ieškinio reikalavimų dalį dėl 15 974,42 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo V. L.
Dėl 11 230,81 Eur žalos atlyginimo
31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės ieškinio reikalavimų dalį dėl 11 230,81 Eur žalos atlyginimo, konstatavęs, jog galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad grynuosius pinigus už organizuotas ir suteiktas paslaugas priėmė atsakovas ir pasirašė grynųjų pinigų priėmimo kvituose. Atsakovas, kaip darbuotojas, nepervedęs į įmonės sąskaitą ir (ar) nepateikęs duomenų, patvirtinančių, kad jam išmokėti 11 230,81 Eur buvo panaudoti bendrovės reikmėms, savo neteisėtais tyčiniais veiksmais padarė 11 230,81 Eur žalą darbdaviui ir privalo ją visą atlyginti. Atsakovas V. L. pateiktu apeliaciniu skundu nepritaria tokiems pirmosios instancijos teismo motyvams, visų pirma argumentuodamas, kad jis niekada ir jokia forma savarankiškai nevykdė ir negalėjo įvykdyti įmonės vardu jokios agentavimo ar su ja susijusios veiklos, visa ši veikla buvo vykdoma tik bendrovės vadovo A. T. arba jam griežtai kontroliuojant. Teisėjų kolegija atmeta tokį atsakovo argumentą kaip nepagrįstą.
32. Byloje nėra ginčo dėl to, kad įmonės laivų agentavimo veiklą organizavo A. T., tai patvirtina ir atsakovo 2021 m. rugsėjo 1 d. byloje pateiktas garso įrašas. Tačiau, pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, tokią veiklą įmonėje vykdė ir atsakovas: atsakovas agentavimo veiklai vykdyti naudojo (duomenys neskelbtini).lt paskyrą ir tam skirtą elektroninį paštą, jis organizavo ieškovės klientų krovinių iškrovimo iš laivų paslaugas, ieškovės vardu bendradarbiavo su UAB (duomenys neskelbtini) terminalu, teikė papildomas agentavimo paslaugas (įgulos pakeitimas, laivų aprūpinimas vandeniu, detalėmis, geriamojo vandens tyrimai ir kt.), būtent atsakovas turėjo pareigą ieškovės klientams už suteiktas paslaugas išrašyti PVM sąskaitas faktūras, turėjo atskirą ieškovės banko sąskaitos paskyrą, kuria ieškovės vardu apmokėdavo sąskaitas tretiesiems asmenims už ieškovės klientams suteiktas paslaugas, kaip minėta, būtent atsakovas siųsdavo kroviniams išduoti skirtas paskyras-įgaliojimus UAB (duomenys neskelbtini)t erminalui. Taigi įmonėje agentavimo veikla buvo vykdoma tiek A. T., tiek ir atsakovo.
33. Atsakovo įsitikinimu, byloje esantys įrodymai, tarp jų ir 2021 m. rugsėjo 1 d. pateiktas garso įrašas, patvirtina ne jo, bet A. T. disponavimo grynaisiais pinigais, gautais iš agentuojamų laivų kapitonų, faktą, nusistovėjusią neoficialią A. T. atsiskaitymo neoficialiomis pajamomis (grynaisiais) su susijusiais UAB KJKK „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais praktiką. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu atsakovo argumentu.
34. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, jog atsakovas laivams „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „F. Y.“ organizavo papildomas agentavimo paslaugas ir ieškovės vardu jas apmokėjo tretiesiems asmenims. Pateikti atsakovo susirašinėjimai el. laiškais su laivų kapitonais „(duomenys neskelbtini)“ ir „F. Y.“ taip pat patvirtina, kad atsakovas su laivo kapitonais buvo susitaręs dėl mokėjimo už paslaugas grynaisiais pinigais. Tuo tarpu atsakovo nurodytas garso įrašas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių nustatytų aplinkybių nepaneigia ir niekaip negali patvirtinti, jog ne atsakovas, o A. T. iš laivų (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „F. Y.“ atstovų priėmė atsiskaitymą už suteiktas papildomas agentavimo paslaugas grynaisiais pinigais.
35. Atsakovas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje atliktos rašysenos ekspertizės skyrimo aplinkybes bei eksperto išvadų rezultatus, apsiribodamas išvada, kad atsakovas pripažino pakeitęs savo parašą, kas galėjo turėti įtakos eksperto išvadai dėl grynųjų pinigų kvituose pasirašiusio asmens. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad pareiškimą apie grynųjų pinigų kvitų (juose esančio parašo ir antspaudo) suklastojimą padarė būtent atsakovas. Tokį atsakovo pareiškimą lėmė įsitikinimas, kad grynuosius pinigus iš laivų kapitonų priėmė (gavo) ne jis ir pinigų priėmimo kvituose yra ne atsakovo parašas. Mažai tikėtina, kad asmuo, žinantis, kad ginčijamame dokumente yra jo parašas, leistų sau daryti pareiškimą apie dokumento (jame esančio parašo) suklastojimą, kai toks pareiškimas gali būti paneigiamas eksperto išvada. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovo argumentus kaip deklaratyvius.
36. Dėl eksperto išvados ir jos vertinimo kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Vertindamas ekspertizės išvadas, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020; 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2022).
37. Kaip matyti iš byloje pateikto ekspertizės akto, ekspertizės metu nebuvo nustatyta, ar ginčo grynųjų pinigų priėmimo kvituose visais atvejais pasirašė atsakovas V. L., ar kitas asmuo, nes nustatytų bendrųjų ir specialiųjų parašų požymių sutapimų bei skirtumų nebuvo galima vienareikšmiai įvertinti. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ekspertizės nustatytus duomenis kaip nepatikimus, negalinčius nei patvirtinti, nei paneigti, jog ginčo grynųjų pinigų priėmimo kvituose pasirašė atsakovas V. L. ar kitas asmuo.
38. Vis dėlto, įvertinusi kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus dėl atsakovo įmonės vardu vykdytos veiklos, jo neteisėtų veiksmų neišrašant ginčo 24 PVM sąskaitų faktūrų, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog labiau tikėtina, kad minėtus grynųjų pinigų priėmimo kvitus pasirašė būtent atsakovas.
39. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius šalių apeliacinių skundų argumentus. Kiti šalių apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
40. Įvertinusi nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, padidinant ieškovei iš atsakovo priteistiną žalos atlyginimo sumą iki 27 205,23 Eur (11 230,81 Eur + 15 974,42 Eur) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
41. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos šio teismo šalims priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Tenkinus ieškovės ieškinį visiškai, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
42. Ieškovė pateikė duomenis, kad už ieškinį sumokėjo 607 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 4 875 Eur išlaidų advokato pagalbai. Ieškovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad jos ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovės patirtos 5 482 Eur (607 Eur + 4 875 Eur) bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo V. L.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
43. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 359 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 726 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 726 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (2022 m. spalio 5 d. PVM sąskaitas faktūras, 2022 m. rugpjūčio 5 d. ir 2022 m. spalio 6 d. bankinių pavedimų išrašus). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 811,00 Eur (359 Eur + 726 Eur + 726 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. L. 27 205,23 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius du šimtus penkis eurus 23 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 27 205,23 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 482,00 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo V. L. 1 811,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Jolanta Gailevičienė
Aušra Maškevičienė
Giedrė Seselskytė