Baudžiamoji byla Nr. 1-223-1054/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57593-17
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.11.; 1.2.4.6.1.; 1.2.4.6.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
(S)
PLUNGĖS apylinkės teismas
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 24 d.
Skuodas
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Editai Rimgailienei,
dalyvaujant prokurorui Renatui Milašiui,
kaltinamajam J. P., jo gynėjui advokatui A. R.
nukentėjusiajai J. V., jos atstovei advokatei V. P.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, buvo dirbantis (duomenys neskelbtini) staklių operatoriumi, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (2 sektoriuje), teistas:
1) 2015 m. spalio 22 d. Skuodo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme aštuoneriems mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo ir dalyvauti elgesio pataisos programose; 2016 m. kovo 9 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 29 parų arešto bausmę;
2) 2016 m. balandžio 5 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devynių mėnesių terminui. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, paskirta BK 82 straipsnio 1 dalyje, 5 punkte, 87 straipsnyje numatyta auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas, įpareigojant: 1. būti namuose nuo 22-7 val., šis įpareigojimas netaikomas, jei asmuo susiranda darbą ir tai trukdo darbui; 2. per keturių mėnesių laikotarpį pradėti mokytis arba dirbti ir tęsti mokslą ar darbą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį;
3) 2017 m. vasario 1 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su 2016 m. balandžio 5 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrintu su 2015 m. spalio 22 d. Skuodo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pakeistu 2016 m. kovo 9 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi, paskirta subendrinta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė skirtas laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejų metų laikotarpiui, skiriant auklėjamojo poveikio priemonę visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, numatyta BK 82 straipsnyje – elgesio apribojimas, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 07.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir tęsti darbą. 2018 m. sausio 12 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžiu J. P. paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir J. P. pasiųstas atlikti šiuo nuosprendžiu paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
J. P. 2017 m. lapkričio 4 d., apie 08.40 val., prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia lenta vieną kartą J. V. sudavė į nugaros sritį bei vieną kartą į galvos sritį, kuri po suduoto smūgio pargriuvo ant žemės. Šiais savo veiksmais J. P. J. V. nežymiai sutrikdė sveikatą, padarė galvos sumušimą su paviršine muštine žaizda galvos plaukuotoje dalyje ir galvos smegenų sukrėtimą.
Kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir sutiko duoti parodymus.
Kaltinamasis J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visiškai pripažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Parodė, kad nukentėjusioji J. V. buvo jo kaimynė, tačiau su ja beveik nebendraudavo, santykiai su ja buvo konfliktiški. 2017 m. lapkričio 4 d. ryte jis miegojo kartu su mergina gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kambaryje. Išgirdęs triukšmą iš lauko prie gyvenamojo namo durų, atsikėlė pažiūrėti, buvo vien su apatinėmis kelnaitėmis. Priėjęs prie laukinių durų namo koridoriaus gale iš gatvės pusės pamatė, kad J. V. bando įsibrauti į patalpą pro duris. J. V. elgėsi agresyviai ir ant jo šaukė. Kaltinamasis parodė, kad pirmiausia nustūmė su durimis J. V. į lauką, kad ši nepatektų į patalpą, tačiau ši ir toliau bandė iš lauko pusės patekti į gyvenamojo namo koridorių. Kaltinamasis J. P. pripažino, kad sudavė J. V. apie dviejų metrų ilgio lenta, su kuria buvo užremtos durys, į nugarą per nugaros vidurį ir į galvą, jos pakaušį, iš nugaros pusės. Kaltinamasis parodė, kad nuo smūgio J. V. nukrito ant žemės, tačiau tuoj pat atsikėlė. Kaltinamasis pripažino, kad J. V., gavus iš jo smūgį lenta į nugarą ir galvą, turėjo skaudėti, nurodė, kad po įvykio nesidomėjo, kaip jaučiasi nukentėjusioji ir jos sveikata. Kaltinamasis sutiko su nukentėjusiosios J. V. prašoma priteisti turtine žala ir jos dydžiu, tačiau nesutiko su prašoma atlyginti neturtine žala, nurodė, kad maksimaliai 50 Eur sutiktų atlyginti.
2017 m. gruodžio 14 d. J. P. apklausos protokolo duomenimis, J. P. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, atsisakė duoti parodymus, kadangi ieškos advokato, J. V. nesužalojo, ji melagingai jį apšmeižė (t 1. b. 1. 192-194).
2018 m. kovo 6 d. J. P. papildomos apklausos protokolo duomenimis, J. P. savo kaltės visiškai nepripažino, nurodė, kad jis nesužalojo J. V., kas ją sužalojo nežino. Parodė, kad 2017 m. lapkričio 4 d. rytmetį J. V. buvo sutikęs, su ja susibarė, nes ji norėjo agresyviai, spardydama duris, patekti į namo palėpę, tačiau jos nesužalojo (t. 1., b. l. 198-200).
Nukentėjusioji J. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis buvo jos kaimynas, šiuo metu ji yra išsikrausčiusi gyventi kitur, kadangi po įvykio bijojo likti tame būste. Nukentėjusioji parodė, kad 2017 m. lapkričio 4 d. ryte, apie 8.40 val., būdama namuose norėjo palipti į namo palėpę ir pasidėti dėžes. Išėjo į lauką ir bandė pro laukines duris iš gatvės pusės patekti į koridorių, kuris veda į palėpę, minėtas duris pastūmė, tuo metu prie durų priėjo kaimynas J. P., kuris pradėjo ant jos šaukti, neleido įeiti. Ji klausė J. P., ką šis veikia namo palėpėje kas vakarą, kad nuolat girdisi triukšmas. Tada J. P. lenta jai sudavė vieną kartą į nugarą, kliuvo į nugaros kairę pusę, antrą kartą sudavė lenta per galvą, po paskutinio smūgio parkrito ant žemės, buvo praradusi sąmonę. Parodė, kad smūgiai buvo stiprūs. Kai atsigavo, J. P. jau nebuvo, ji atsikėlė ir įėjusi į savo kambarį pastebėjo, kad galvos viršutinėje dalyje nuo sumušimo yra atsiradęs didelis gumbas kuris kraujavo. Tai pastebėjusi kreipėsi į Skuodo ligoninės priėmimo skyrių, kur medikai ją apžiūrėjo ir tyrimų atlikimui išvežė į Klaipėdos ligoninę, ligoninėje buvo atlikta galvos kompiuterinė tomografija, dėl nugaros skausmų nieko medikams nesakė, kadangi labiausiai skaudėjo galvą ir buvo susikoncentravusi į pagrindinį skausmą. Nukentėjusioji parodė, kad ligoninėje tada iš karto po įvykio nebuvo hospitalizuota, tačiau po įvykio ilgai skaudėjo nugarą, galvą, savaitę laiko leidosi nuo skausmo vaistus. Ir šiuo metu nuolat jaučia galvos skausmus, iki įvykio galva taip neskaudėdavo. Tuo metu, kai J. P. užpuolė su lenta, aplinkui pašalinių žmonių nepastebėjo.
J. V. protokolo – pareiškimo duomenimis, 2017 m. lapkričio 4 d., apie 8.40 val., ji būdama namuose norėjo palipti į namo palėpę ir pasidėti dėžes. Išėjo į lauką ir norėjo atidaryti laukines duris iš gatvės pusės, pro kurias galima palipti į namo palėpę. Minėtas duris pastūmė ir pro prasivėrusias duris pastebėjo, kad jos yra užremtos lenta. Tuo metu prie durų priėjo kaimynas J. P., kuris pradėjo ant jos šaukti, neleido įeiti. Pamačiusi agresyviai nusiteikusį J. P. apsisuko ir pradėjo bėgti į savo kambarį. Tuo metu J. P. pasivijo ir lenta sudavė jai vieną kartą į nugarą, antrą kartą sudavė lenta per galvą. Po paskutinio smūgio parkrito ant žemės ir daugiau nieko neatsimena. Kai atgavo sąmonę, atsikėlė ir įėjusi į savo kambarį pastebėjo, kad galvos viršutinėje dalyje nuo sumušimo yra atsiradęs didelis gumbas, kuris kraujavo. Tai pastebėjusi kreipėsi į Skuodo ligoninės priėmimo skyrių, kur medikai apžiūrėjo ir tyrimų atlikimui išvežė į Klaipėdos ligoninę. Tuo metu kai J. P. užpuolė su lenta, aplinkui pašalinių žmonių nepastebėjo (t 1., b. 1. 1-2).
Nukentėjusiosios J. V. ikiteisminio turimo metu duotais parodymais, ji gyveno socialiniame būste nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini), kitame namo gale, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno L. P. su savo sūnumi J. P., jie buvo jos kaimynai. Jai ir jiems priklausė šiame name esantis koridorius ir antrame aukšte esanti palėpė. 2017 m. lapkričio 4 d., 8 val. 40 min., ji sugalvojo į namo antrame aukšte esančią palėpę pasidėti daiktus, t. y. dėžes. Ji išėjo į lauką ir iš gatvės pusės, ne pro kaimynų pusę, per bendro naudojimo patalpas, norėjo atidaryti laukines duris, per kurias galima patekti į antrame namo aukšte esančią palėpę. Duris bandė pastumti, tačiau kiek jas pravėrusi pamatė, kad durys yra užremtos lenta. Iš namo vidaus prie durų priėjo J. P., kuris buvo apsirengęs vien apatinėmis kelnaitėmis ir apatiniais marškiniais. Jis priėjęs prie durų pradėjo ant jos rėkti, kad pasitrauktų nuo durų ir eitų lauk, kad nebandytų patekti į vidų. Ji buvo lauko pusėje, į namo vidų net nebuvo dar įėjusi. Jaunius buvo agresyviai nusiteikęs, jis į rankas pasiėmė lentą, kuria buvo užremtos durys, ir atidarė duris. Ji buvo nusisukusi ir ketino eiti jau nuo durų link savo durų, kai Jaunius jai vieną kartą lenta trenkė per nugarą, ji tuo metu pajuto stiprų fizinį skausmą nugaroje. Jaunius trenkė per durų tarpą, jis nebuvo dar išėjęs į lauką. Ji paėjo tolėliau nuo durų, palaukė kokias 2 minutes ir vėl grįžo link tų pačių durų, nes jai tikrai reikėjo patekti į palėpę, priėjo prie durų, jos jau buvo uždarytos, šias duris prastūmė. Jaunius išgirdo ir vėl atėjo prie durų, tačiau šį kartą ji matydama, kad gali baigtis blogai, pirma bėgosi nuo Jauniaus, šįkart Jaunius išėjo lauk iš namo ir ją pasivijo bei ta pačia lenta jai esant nusisukusiai iš nugaros pusės vieną kartą sudavė per galvą, pataikė į pakaušį. Ji nuo smūgio pargriuvo ant žemės, t. y. prie savo namo galo, t. y. prie savo gėlyno, ko gero buvo praradusi sąmonę. Kai atsikėlė, šalia lentos jokios nebuvo, lenta galėjo būti apie metro ilgio, o kokio storumo neįsidėmėjo, bet tikrai nebuvo plona ir maža, kadangi ja buvo užremtos laukinės durys. Ji parėjo į savo kambarį ir pajuto, kad pakaušio srityje yra gumbas ir bėga kraujas, todėl pėstute išėjo į Skuodo ligoninės priėmimo skyrių. Ji buvo visiškai pasimetusi, todėl iškart net nesugalvojo pasiskambinti greitajai ir policijai. Iš Skuodo ligoninės ją išvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę bei į Respublikinę Klaipėdos ligoninę. Ligoninėje negulėjo, tos pačios dienos vakare autobusu parvažiavo į namus. Tuo metu, kai J. P. ją sužalojo lenta, aplinkui pašalinių žmonių nematė (t 1., b. l. 24-27)
L. R. Z. (kaltinamojo mergina) teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 m. lapkričio 4 d. ryte, apie 9 val., miegojo gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje su savo draugu J. P.. Išgirdo triukšmą prie laukinių durų iš gatvės pusės, atsikėlė pažiūrėti, kas vyksta, ji stovėjo namo koridoriuje prie kambario durų, J. nuėjo prie laukinių durų pažiūrėti. Pamatė, kaip kaimynė J. V. bando įsibrauti pro laukines duris į patalpą. Liudytoja parodė, kad matė, kaip J. P. nustūmė durimis J. V. į lauko pusę, kad ši nepatektų į vidų, nematė, kad Jaunius būtų sudavęs J. V. ranka ar kokiu daiktu.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 2151/2017(03) duomenimis, J. V. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: galvos sumušimas su paviršine muštine žaizda galvos plaukuotoje dalyje ir galvos smegenų sukrėtimu. Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu paveikus galvos plaukuotosios dalies sritį, sužalojimas padarytas anksčiau kaip 2017 m. lapkričio 4 d., 9.08 val. J. V. sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, todėl jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. l, b. 1. 92-93).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. pG 224/2018(03) duomenimis, J. V. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas nekinta, kadangi remiantis papildomai pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, ilgalaikis (daugiau kaip 10 dienų laikotarpyje) J. V. gydymas buvo ne dėl 2017 m. laprkičio 4 d. patirtos galvos traumos, o dėl lėtinių ligų (kraujotakos nepakankamumas vertebrobaziliariniame baseine pasėkoje cervikalinės osteochondrozės ir epilepsijos, kuriomis serga nuo 1999 metų) sukeltų nusiskundimų, todėl vertinat kūno sužalojimo arba susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo mastą įtakos neturi turėti ankstesnių ligų paūmėjimas (t. l, b. 1. 112-113).
Įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentelėmis nustatyta, kad įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), namas medinis, žalios spalvos, vieno aukšto. Namo pietinėje pusėje, yra baltos spalvos, medinės durys, šalia durų iš abiejų pusių yra po vieną plastikinį langą. Šalia namo pietinės pusės sienos yra takelis, takelis yra išpiltas žvyru (t. 1., b. l. 14-15, 18-20).
Teismas,
k o n s t a t u o j a :
Dėl veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojos parodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis J. P. tyčia mušdamas, t. y. vieną kartą į nugaros sritį bei vieną kartą į galvos sritį lenta sudavęs J. V., kuri po suduoto smūgio pargriuvo ant žemės, nežymiai sužalojo J. V., padarydamas jai galvos sumušimą su paviršine muštine žaizda galvos plaukuotoje dalyje ir galvos smegenų sukrėtimą. Jo tyčia smurtauti prieš J. V. kilo iš jo paties sumanymo – kaltinamasis suprato savo veiksmus ir norėjo taip veikti, teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nukentėjusiajai turėjo skaudėti, kai sudavė jai lenta į nugarą bei galvą.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios, liudytojos teisiamajame posėdyje duotų parodymų, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai: 1) J. V. 2017 m. lapkričio 4 d. protokolas – pareiškimas (1 t., b. l. 1-2), kuriame nurodytos aplinkybės atitinka kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojos teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo ir nukentėjusiosios apklausų protokoluose nurodytas įvykio faktines aplinkybes; 2) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 2151/2017(03), kurioje nurodyta, kad J. V. yra padarytas galvos sumušimas su paviršine muštine žaizda galvos plaukuotoje dalyje ir galvos smegenų sukrėtimu, kurie yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (t. l, b. 1. 92-93); 3) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildoma specialisto išvada Nr. pG 224/2018(03), kurios duomenimis, J. V. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas nekinta (t. l, b. 1. 112-113); 4) nukentėjusiosios J. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie atitinka kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojos teisiamajame posėdyje nurodytas įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 24-27); 5) Įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis, iš kurio nustatyta, kad įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), namas medinis, vieno aukšto, namo pietinėje pusėje, yra medinės durys, šalia durų iš abiejų pusių yra po vieną plastikinį langą (t. 1., b. l. 14-15, 18-20); 6) 2018 m. kovo 6 d. J. P. papildomos apklausos protokolo duomenys, pagal kuriuos J. P. parodė, kad 2017 m. lapkričio 4 d. rytmetį J. V. buvo sutikęs, su ja susibarė, nes ji norėjo agresyviai, spardydama duris, patekti į namo palėpę (t. 1., b. l. 198-200).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis J. P. tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių
Teisiamajame posėdyje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras siūlė kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti kaltinamojo prisipažinimą, nukentėjusiosios atstovė nesutiko su šios lengvinančios aplinkybės pripažinimu, kaltinamojo gynėjas prašė atsižvelgti į nukentėjusiosios provokuojantį elgesį.
Pažymėtina, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Neturi lemiamos reikšmės prisipažinimo momentas, tačiau svarbu, kad toks prisipažinimas turi būti daromas savo noru, laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių asmens dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jie prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201/2007).
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai, tačiau nurodė, kad taip patarė būrio vadas. Teismo vertinimu, kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas ir protingas asmuo, į šį patarimą galėjo ir neatsižvelgti bei laikytis ikiteisminio tyrimo metu pasirinktos pozicijos. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų buvęs verčiamas prisipažinti, nenustatyta požymių, kad kaltinamasis nesuvoktų, kuo yra kaltinamas, kaltinamojo teisiamajame posėdyje nuosekliai ir išsamiai nurodytos įvykio aplinkybės atitiko kituose byloje surinktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas faktines aplinkybes, nukentėjusiosios, liudytojos parodymus, taigi teismas vertina, kad šiuo atveju kaltinamojo prisipažinimas sudavus smūgius nukentėjusiajai lenta į nugarą ir galvą bei taip nežymiai sutrikdžius jos sveikatą buvo savanoriškas. Vertinant, ar jis prisidėjo prie teisingo bylos išnagrinėjimo, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu iš esmės buvo vadovaujamasis nukentėjusiosios J. V. parodymais, kitų asmenų, mačiusių įvykį nebuvo nustatyta. Teisme dėl įvykio parodymus davė nukentėjusioji J. V., kurios parodymai atitiko esmines kaltinamojo nurodytas aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu surinktuose rašytiniuose įrodymuose nurodytas įvykio aplinkybes, teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja (kaltinamojo mergina) R. Z. parodė, kad nematė, jog kaltinamasis muštų lenta nukentėjusiąją, teisminio bylos nagrinėjimo metu naujų įrodymų nebuvo surinkta. Esant tokiai situacijai, teismas vertina, kad kaltinamojo prisipažinimas prisidėjo prie teisingo sprendimo byloje priėmimo. Tačiau akcentuotina tai, kad byloje nenustatytas kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos – kaltinamasis po įvykio nukentėjusiosios sveikata nesidomėjo, nei po įvykio, nei teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios neatsiprašė, negatyviai savo veikos nevertino, žalos, nei dalies, nei visos, nukentėjusiajai neatlygino, sutiko tik su reikalaujama atlyginti turtine žala, dėl neturtinės žalos nurodė, kad atlygintų nukentėjusiajai 50 Eur. Pažymėtina, jog nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Teismas, atsižvelgdamas į šias išdėstytas aplinkybes, vertina, kad negalima daryti išvados, jog kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.
Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo vertinti kaltinamojo prisipažinimo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kaip aktyvų jo padėjimą aiškinantis esmines nusikalstamos veikos aplinkybes. Padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savo valia padeda išaiškinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o šiuo atveju tokių kaltinamojo veiksmų nebuvo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu.
Pažymėtina, jog, kaip nurodyta aukščiau, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės taikymui būtina nustatyti abi būtinas sąlygas – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi arba savanorišką padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas kaltinamojo J. P. prisipažinimo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažįsta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo gynėjas prašė atsižvelgti į nukentėjusiosios provokuojantį elgesį, kaip kaltinamojo atsakomybę švelninančią aplinkybę. Kaltinamasis parodė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas išprovokuotas pačios nukentėjusiosios J. V. elgesio, kadangi ji bandė įsibrauti į jo patalpą, elgėsi agresyviai, priekaištavo, kad jis triukšmauja palėpėje. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo nukentėjusiosios J. V. veiksmus vertinti, kaip provokuojančius ir tiek pavojingus, kad nulemtų kaltinamojo nusikalstamus veiksmus prieš ją mušti 1-2 m. ilgio lenta per nugarą ir galvą. Kaltinamojo teiginiai dėl nukentėjusiosios provokuojančio ir agresyvaus elgesio yra pagrįsti tik paties kaltinamojo subjektyviu vertinimu, byloje nėra įrodymų dėl provokuojančio ir agresyvaus nukentėjusiosios elgesio kaltinamojo atžvilgiu, pati nukentėjusioji to nepripažino. Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti nukentėjusiosios provokuojantį elgesį.
Pagal 2017 m. vasario 1 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendį kaltinamajam teistumas nėra išnykęs, vadinasi inkriminuotą nusikaltimą kaltinamasis padarė esant neišnykusiam teistumui, tai yra būdamas recidyvistu, o tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Dėl bausmės skyrimo
BK 140 straipsnio 1 dalyje už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.
Kaltinamasis J. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Sprendžiant bausmės kaltinamajam paskyrimo klausimą atsižvelgtina į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo J. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamasis J. P. nesiėmė priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti – po įvykdyto nusikaltimo nukentėjusiosios neatsiprašė ir neatlygino padarytos žalos nei jam, nei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis nusikalto 4 kartą – 1) 2015 m. spalio 22 d. Skuodo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką; 2) 2016 m. balandžio 5 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką; 3) 2017 m. vasario 1 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. J. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, taigi naują veiką padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką, t. y. būdamas recidyvistu, kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, teismas vertina, kad J. P. yra linkęs nusikalsti, nedaro pozityvių išvadų iš ankstesnių teistumų, nesistengia pasitaisyti bei pakeisti savo gyvenimo būdo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, J. P. skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis, nei straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės vidurkis, t. y. 8 mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrintina su Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams bausme, iš dalies bausmes sudedant ir kaltinamajam J. P. paskirtina galutinė bausmė – 2 metai ir 4 mėnesiai laisvės atėmimo.
Į bausmės laiką įskaitytinas J. P. atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas (BK 64 straipsnis).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaltinamajam panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (1 t., b. l. 201-202).
Dėl civilinių ieškinių
Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, Valstybinės ligonių kasos interesais, baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje 94,07 Eur sumai (t. 1, b. l. 62-67). Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai, nes kaltinamasis J. P., neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš kaltinamojo J. P. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisiamos 94,07 Eur sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidos.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. V. pareiškė civilinį ieškinį 64,01 Eur turtinei ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 36-37), civilinį ieškinį bylos nagrinėjimo teisme metu palaikė. Nukentėjusiosios J. V. turtinis reikalavimas dėl 64 Eur ir 1 euro cento turtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad ji patyrė išlaidų vaistams ir kt. medikamentinėms priemonėms pagal gydytojų rekomendacijas. Nukentėjusioji pateikė vaistų įsigijimą patvirtinančius dokumentus (t. 1, b. l. 50). Su nukentėjusiosios prašoma priteisti turtine žala ir jos dydžiu visiškai sutiko teisiamajame posėdyje pats kaltinamasis. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios pateiktų įrodymų tikrumu ir patirtų išlaidų dydžiu, todėl iš J. P. priteistina 64 Eur ir 1 euro cento turtinės žalos nukentėjusiajai.
Nukentėjusioji prašo iš kaltinamojo J. P. priteisti neturtinę žalą. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusioji grindžia tuo, kad ji dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė didelį fizinį skausmą, išgąstį, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus. Nurodo, kad sužalojimo pasekmės išlikusios iki šiol, nuolat kenčia pasikartojančius galvos skausmus.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Nustatyta, kad dėl kaltinamojo J. P. nusikalstamos veikos nukentėjusioji J. V. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų nukentėjusiajai neabejotinai buvo sukeltos neigiamos pasekmės – nežymiai sutrikdyta jos sveikata, nukentėjusioji patyrė psichologinį stresą, pažeminimą, fizinį skausmą, kad nukentėjusioji turėjo patirti fizinį skausmą smūgio lenta metu pripažino ir pats kaltinamasis teisiamajame posėdyje. Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusioji J. V. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios.
Nukentėjusioji J. V. patirtą neturtinę žalą vertina 1500 Eur, ją prašo priteisti iš kaltinamojo. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, teismas atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Šioje byloje nustatyta, kad dėl J. P. padaryto nusikaltimo J. V. buvo nežymiai sužalota – jai padarytas galvos sumušimas su paviršine muštine žaizda galvos plaukuotoje dalyje ir galvos smegenų sukrėtimu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji patyrė žalą jos sveikatai, kas, neabejotinai, padarė neigiamą įtaką jos gyvenimo kokybei. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji po kaltinamojo nusikalstamos veikos jos atžvilgiu įvykdymo būtų praradusi didelę dalį darbingumo ar ilgai sirgusi, jai teisės aktų nustatyta tvarka būtų nustatytas neįgalumas (netektas darbingumas). Nukentėjusioji J. V. pati teisiamajame posėdyje nurodė, kad ligoninėje iš karto po įvykio nebuvo hospitalizuota, iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad nukentėjusioji tą pačią dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 4 d., (kaip nurodyta nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo apklausos dokumentuose – autobusu) grįžo namo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nukentėjusioji buvo hospitalizuota VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Skuodo filialo stacionare, tačiau planine tvarka ir 2017 m. gruodžio 20 d., t. y. praėjus 1,5 mėn. nuo įvykio, medicininių dokumentų duomenimis, J. V. gydymas buvo ne dėl 2017 m. lapkričio 4 d. patirtos galvos traumos, o dėl lėtinių ligų sukeltų nusiskundimų.
Nukentėjusioji nurodo, kad sužalojimo pasekmės išlikusios iki šiol, kadangi nuolat kenčia pasikartojančius galvos skausmus. Pažymėtina, jog iš byloje esančių nukentėjusiosios medicininių dokumentų išrašų bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. pG 224/2018(03) (t. l, b. 1. 112-113) matyti, kad nukentėjusioji J. V. nuo 1999 metų serga lėtinėmis ligomis – kraujotakos nepakankamumu vertebrobaziliariniame baseine pasėkoje cervikalinės osteochondrozės ir epilepsijos. Kaip nurodyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 224/2018(03), J. V. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas nekinta, kadangi remiantis papildomai pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, ilgalaikis (daugiau kaip 10 dienų laikotarpyje) J. V. gydymas buvo ne dėl 2017 m. lapkričio 4 d. patirtos galvos traumos, o dėl lėtinių ligų sukeltų nusiskundimų, todėl vertinat kūno sužalojimo arba susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo mastą įtakos neturi turėti ankstesnių ligų paūmėjimas. Taigi įvertinus šiuos duomenis, neatmestina galimybė, kad galvos skausmai nukentėjusiajai gali būti ir dėl jos ankstesnių lėtinių ligų, juolab, kad pati nukentėjusioji pripažino, kad galvos skausmai ją vargindavo ir iki įvykio, tačiau nurodė, jog šiuo metu jie stipresni. Akcentuotina tai, kad priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių turi būti tiesioginis, o ne atsitiktinis, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, nukentėjusiosios medicininių dokumentų, specialistų išvadų duomenis, nukentėjusiosios parodymus, vertina, jog byloje nėra nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp nukentėjusiosios J. V. galvos skausmų, kuriais skundžiasi nukentėjusioji šiuo metu, ir kaltinamojo J. P. padarytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad byloje nenustatyta, jog nukentėjusiosios sveikatai būtent dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos yra kokie nors liekamieji reiškiniai.
Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta ir į žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, yra nevedęs, pradinio išsilavinimo, nusikalsta 4 kartą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, į tai, kad byloje nėra nustatyta ir įrodyta, jog nukentėjusiosios J. V. sveikatai būtent dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos yra kokie nors liekamieji reiškiniai, neįgalumas, netektas darbingumas, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį ir įvertindamas realias jo galimybes atliekant bausmę pataisos namuose sumokėti nukentėjusiajai priteistiną piniginę sumą neturtinei žalai atlyginti, vadovaudamasis BPK 109, 115 straipsniais, CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, mano, kad proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo principai bus įgyvendinti priteisiant nukentėjusiajai J. V. neturtinei žalai atlyginti 500 eurų. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal teismų praktiką nusikalstama veika nežymiai sutrikdžius sveikatą, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 500 Lt (144,81 Eur) iki 1500 Lt (434,43 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–272–648/2015, 2K-201-697/2015, 2K-105-222/2015, 2K-104-139/2015, 2K-99-507/2015). Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.
Dėl proceso išlaidų
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Teisme dalyvavo nukentėjusiosios J. V. atstovė advokatė V. P., teikianti nukentėjusiajam antrinę teisinę pagalbą. Iš teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. balandžio 9 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-2262 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos teisme sudaro 216,71 Eur (t. 2, b. l. 47). Įvertinęs šias aplinkybes, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 216,71 Eur išlaidos dėl nukentėjusiajai teiktos teisinės pagalbos, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteistinos iš kaltinamojo J. P..
Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
pripažinti J. P. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Subendrinti, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę su Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams bausme, iš dalies bausmes sudedant ir paskirti kaltinamajam J. P. galutinę bausmę – 2 (du) metus ir 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti Pataisos namuose.
Įskaityti, vadovaujantis BK 64 straipsniu, į bausmės laiką J. P. pagal 2017 m. vasario 1 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką.
Panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Tenkinti iš dalies nukentėjusiosios J. V. civilinį ieškinį ir priteisti iš J. P. nukentėjusiajai 64,01 Eur (šešiasdešimt keturi eurai ir vienas euro centas) turtinei žalai atlyginti ir 500,00 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą J. V. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Tenkinti visiškai civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį. Priteisti iš kaltinamojo J. P. 94,07 Eur (devyniasdešimt keturi eurai ir septyni euro centai) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.
Teisėja Giedrė Kandratavičienė