Civilinė byla Nr. e3K-3-158-421/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00835-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.8.5; 2.7.1.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delfi“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delfi“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Vikimedija“ ir viešajai įstaigai „Debunk EU“ dėl išimtinių autoriaus turtinių teisių pažeidimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl kūrinio užsakymo sutarties sudarymą ir išimtinių autoriaus turtinių teisių perdavimą bei tokios sutarties formą reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė:
2.1. pripažinti, kad ieškovei priklauso išimtinės turtinės autoriaus teisės į netikrų žinių bei propagandinio turinio internete paieškos ir apdorojimo platformą (toliau – ir Platforma), kaip išvestinį kūrinį, kurį sudaro kompiuterių programos ir pirminis kodas;
2.2. įpareigoti atsakoves perleisti ieškovei visas kuriant Platformą panaudotų (adaptuotų ar neadaptuotų) pirminį kodą sudarančių atvirojo kodo dalių licencijas (kurios priklauso trečiosioms šalims);
2.3. įpareigoti atsakoves nutraukti visus neteisėtus veiksmus, susijusius su Platformą sudarančių kompiuterių programų ir jų pirminio kodo atgaminimu, perdirbimu, platinimu ir bet kokiu kitu naudojimu savo veikloje (kartu ir tokį naudojimą išvestinių kūrinių, gautų be ieškovės sutikimo panaudojus pirminį kūrinį – Platformą sudarančias kompiuterines programas bei jų pirminį kodą), įskaitant, bet neapsiribojant: nutraukti bet kokių paslaugų ir (ar) produktų teikimo tretiesiems asmenims veiksmus panaudojant Platformą sudarančias kompiuterių programas ir jų pirminį kodą (tyrimai, įžvalgų teikimas, kitos paslaugos, kt.), nutraukti dalyvavimo viešuosiuose konkursuose / pirkimuose, kurie būtų susiję su Platformos (ją sudarančių kompiuterių programų ir jų pirminio kodo) panaudojimu, veiksmus;
2.4. uždrausti atsakovėms ateityje atlikti neteisėtus veiksmus, susijusius su ieškovės Platformą sudarančių kompiuterių programų ir jų pirminio kodo atgaminimu, perdirbimu, platinimu ir bet kokiu kitu naudojimu savo veikloje (kartu ir tokį naudojimą išvestinių kūrinių, gautų be ieškovės sutikimo panaudojus pirminį kūrinį (Platformą sudarančias kompiuterines programas bei jų pirminį kodą), įskaitant, bet neapsiribojant: uždrausti atsakovėms naudojantis Platformą sudarančiomis kompiuterių programomis ir jų pirminiu kodu teikti bet kokias paslaugas ir (ar) produktus (tyrimai, įžvalgų teikimas, kitos paslaugos, kt.) tretiesiems asmenims, uždrausti atsakovėms dalyvauti viešuosiuose konkursuose / pirkimuose, kurie būtų susiję su Platformos (ją sudarančių kompiuterių programų ir jų pirminiu kodu) panaudojimu, uždrausti atsakovėms Platformą sudarančių kompiuterių programų ir jų pirminio kodo pagrindu kurti kitas kompiuterių programas, uždrausti atsakovėms perduoti Platformą sudarančias kompiuterių programas ir jų pirminį kodą, taip pat teises į šiuos objektus tretiesiems asmenims;
2.5. sumažinti atsakovei UAB „Vikimedija“ už Platformą sumokėtą kainą 70 procentų (iki 90 844 Eur) ir priteisti ieškovei iš UAB „Vikimedija“ 211 968 Eur sumokėtos sumos;
2.6. pripažinti, kad atsakovės atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kartu neteisėtai atskleidė ir naudojo ieškovės komercinę paslaptį (ieškovės Platformą sudarančių kompiuterių programas bei jų pirminį kodą);
2.7. įpareigoti atsakoves nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, t. y. įpareigoti atsakoves nutraukti neteisėtus ieškovės komercinės paslapties – ieškovės Platformą sudarančių kompiuterių programų bei jų pirminio kodo – naudojimo veiksmus, įpareigoti atsakovę VšĮ „Debunk EU“ iš jos viešai pateikiamos informacijos pašalinti tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jų veikla yra gavusi „Google“ bei UAB „Delfi“ finansavimą;
2.8. ieškovės naudai iš atsakovių priteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. pirmąjį pusmetį ji sukūrė ir išplėtojo netikrų žinių bei propagandinio turinio internete paieškos bei apdorojimo platformos projekto idėją ir išsamiai aprašė Platformos projektą, jos veikimo principus ir funkcionalumus. 2017 m. kovo 19 d. ieškovės iniciatyva buvo viešai pristatytas kovos su netikromis naujienomis portalas www.demaskuok.lt. 2017 m. balandžio 19 d. ieškovė Platformos projektą pristatė bendrovei „Google Ireland Limited of Gordon House“ (toliau – ir „Google“) ir pateikė paraišką skaitmeninių naujienų iniciatyvos inovacijų finansavimui gauti. Ieškovės ir „Google“ sudarytos 2017 m. rugsėjo 12 d. Skaitmeninių naujienų iniciatyvos inovacijų finansavimo sutarties (toliau – ir finansavimo sutartis) pagrindu ieškovė gavo iš „Google“ dalį finansavimo savo inicijuotam projektui.
4. 2017 m. pabaigoje ieškovė pavedė programavimo paslaugas teikiančiai atsakovei UAB „Vikimedija“ sukurti projekte nurodytus funkcionalumus turinčią Platformą. Nors šalys rašytinės sutarties nesudarė, tačiau jų iš esmės įvykdytos kūrinio (Platformos) užsakymo sutarties 6.1 punkte buvo nustatyta, kad intelektinės nuosavybės teisės, susijusios su Platformos projektu, priklauso ieškovei. Ieškovės teigimu, sudarytos sutarties įvykdymą patvirtina, be kita ko, šalių susirašinėjimas, konkliudentiniai šalių veiksmai, kiti dokumentai.
5. 2020 m. liepos 21 d. atsakovė UAB „Vikimedija“, sukūrusi Platformą, perdavė ieškovei kompiuterių programas ir pirminį kodą. Už Platformos sukūrimą ir išimtinių turtinių teisių į ją perdavimą 2017–2019 m. laikotarpiu ieškovė sumokėjo atsakovei UAB „Vikimedija“ 302 812,18 Eur. Tiek šalių sutartinių santykių metu, tiek jiems pasibaigus atsakovė UAB „Vikimedija“ tarėsi su ieškove dėl Platformos (ją sudarančių kompiuterinių programų bei jų pirminio kodo) licencijos gavimo, tačiau šalys nesusitarė ir licencija atsakovei UAB „Vikimedija“ nebuvo suteikta.
6. Ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB „Vikimedija“ neteisėtai perleido Platformą sudarančias kompiuterių programas bei jų pirminį kodą atsakovei VšĮ „Debunk EU“, o ši jomis neteisėtai naudojasi ir aktyviai vykdo su tuo susijusią ekonominę veiklą. Taip atsakovės šiurkščiai pažeidžia ieškovės, kaip išimtinių autoriaus turtinių teisių į Platformą sudarančias kompiuterių programas bei jų pirminį kodą savininkės, teises bei teisėtus interesus, atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus.
7. Ieškovės teigimu, ji yra visų išimtinių autoriaus turtinių teisių į Platformą, kaip išvestinį kūrinį, subjektas, tačiau jos teisės yra apsunkintos trečiųjų asmenų, sukūrusių atvirąjį kodą, teisėmis. Ieškovė, kaip Platformos projekto autorė, investavo daug pastangų ir laiko tam, kad jos idėja būtų išplėtota, gavo finansavimą Platformai sukurti. Platformos projekto sutarties sąlygos abiem šalims buvo žinomos, priimtinos ir galutinai šalių suderintos bei patvirtintos.
8. Ieškinyje nurodyta ir tai, kad atsakovė UAB „Vikimedija“ faktiškai pripažino, jog neteisėtai savo žinioje turi Platformos kopijas, jas modifikuoja, neturėdama ieškovės sutikimo, ir ketina ateityje Platformą licencijuoti tretiesiems asmenims tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Be to, išsamus ieškovės Platformos app.demaskuok.lt ir atsakovės VšĮ „Debunk EU“ platformos www.debunk-dev.202.lt funkcionalumų palyginimas parodo abiejų platformų panašumus tiek techniniu, tiek funkciniu aspektais. Iki ieškovės Platformos sukūrimo atsakovės nevykdė jokios veiklos dėl kovos su dezinformacija, tokią savo veiklą atsakovės pradėjo nuo ieškovės Platformos sukūrimo (2019 m.). Pažymėta ir tai, kad, atsakovėms ėmus neteisėtai naudotis Platforma ir kilus teisminiam ginčui, paaiškėjo, jog Platforma, kaip išvestinis kūrinys, yra apsunkinta trečiųjų šalių teisėmis (atvirojo kodo licencijomis). Pirminis Platformos kodas iš esmės nėra originalus, jį beveik visą (daugiau kaip 99 procentus) sudaro trečiosioms šalims priklausantys objektai – atvirieji kodai („open source“), o tai iš esmės apsunkina ieškovės galimybes laisvai naudotis Platforma ir ja disponuoti. Tai leidžia spręsti, kad ieškovė gavo susitarimo su atsakove UAB „Vikimedija“ sąlygų neatitinkantį produktą. Dėl to atsakovei UAB „Vikimedija“ sumokėta suma turi būti mažinama 70 procentų (iki 90 844 Eur) ir ieškovei priteistina iš atsakovės UAB „Vikimedija“ 211 968 Eur sumokėtos sumos.
9. Platformą sudarančios kompiuterių programos bei jų pirminis kodas yra ne tik autorių teisių, bet ir komercinės paslapties objektas, nes Platformą sudarančios kompiuterių programos, jų pirminis kodas atitinka visus kriterijus, keliamus komercinei paslapčiai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
10. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei UAB „Vikimedija“ 4864,20 Eur, o VšĮ „Debunk EU“ – 13 927,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė, teigdama, jog ne atsakovė UAB „Vikimedija“ yra Platformos išimtinių turtinių teisių turėtoja, turėjo pateikti šiuos teiginius pagrindžiančius nepaneigiamus įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), tačiau to nepadarė. Byloje nėra jokių sutarčių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog ieškovei priklauso išimtinės autoriaus teisės į Platformą ir jos pirminį kodą.
12. Autorinė sutartis dėl turtinių teisių perdavimo sudaroma raštu (Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 42 straipsnio 1 dalis). Nors rašytinės sutarties nesudarymas savaime nereiškia sandorio negaliojimo, tačiau rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis liudytojų parodymais sandoriui patvirtinti. Byloje pateiktas 2017 m. rugsėjo 12 d. „Google“ DNI projekto sutarties Nr. VM00017 tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Vikimedija“ projektas bei jo priedai šalių nepasirašyti. Vien tai, kad atsakovė UAB „Vikimedija“ suteikė ieškovei prisijungimus prie Platformos, vėliau formaliai perdavė ieškovei serverius su prisijungimo prie Platformos duomenimis, neįrodo, kad šalys susitarė dėl autoriaus turtinių teisių perleidimo ir tokios autoriaus turtinės teisės buvo perleistos ieškovei.
13. Teismas, nustatęs, kad ieškovė nėra sudariusi rašytinės sutarties su atsakovėmis dėl autoriaus teisių į Platformą perleidimo, pripažino nepagrįsta ieškovės teiginį, jog atsakovė UAB „Vikimedija“, kaip autoriaus turtinių teisių savininkė, atlieka neteisėtus veiksmus. Byloje pateikto ekspertizės akto išvada patvirtina, jog VšĮ „Debunk EU“ ir ieškovės Platformos programinės įrangos kopijavimo faktas nenustatytas.
14. Byloje pateiktos atsakovės UAB „Vikimedija“ PVM sąskaitos faktūros už DNI projekto programos kūrimą, išrašytos laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d., patvirtina, jog atsakovė sandorį visiškai įvykdė, ieškovė pasirašytinai priėmė programavimo darbus, nereiškė pastabų dėl trūkumų. Taigi ieškovė neturi teisės ginčyti priimtų programavimo darbų ir sumokėtos kainos.
15. Byloje pateiktos UAB „Magnet LT“ ir IĮ „Sūrus darbas, saldus miegas“ 2018 m. spalio 31 d. ir 2020 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad demaskuok.lt dizainą ir svetainės sukūrimą užsakė ir už jį sumokėjo atsakovės, be to, šios svetainės buvo plėtojamos šalims bendradarbiaujant, kai ieškovė pritarė VšĮ „Debunk EU“ vykdomai veiklai. Teismo vertinimu, interneto svetainių dizaino panašumas nepatvirtina Platformos neteisėto naudojimo atsakovės VšĮ „Debunk EU“ veikloje.
16. Ieškovei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių esant jos ir atsakovės sudarytas komercinės paslapties sutartis, teismas nenustatė pagrindo išvadai, jog atsakovės atliko nesąžiningus konkuravimo veiksmus ir tokiais veiksmais sukėlė neigiamų padarinių ieškovei. Aplinkybė, kad atsakovė VšĮ „Debunk EU“ viešai pateikiamoje informacijoje apie savo veiklą nurodo, jog jos veikla yra paremta iš „Google“ bei UAB „Delfi“ gautu finansavimu, neleidžia patvirtinti nesąžiningos konkurencijos vykdymo ar komercinės paslapties atskleidimo.
17. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2025 m. vasario 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš ieškovės atsakovei VšĮ „Debunk EU“ 2855,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
18. Kolegija byloje laikė nustatytomis tokias aplinkybes: ieškovė UAB „Delfi“ 2017 m. pirmąjį pusmetį sukūrė ir išplėtojo Platformos projekto idėją, nustatė jos veikimo principus ir funkcionalumus; 2017 m. liepos 6 d. viešai paskelbta, kad ieškovė gavo Platformos projekto finansavimą iš „Google“; ieškovė nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. kovo 27 d. elektroniniais laiškais susirašinėjo su atsakove UAB „Vikimedija“ dėl „Google“ DNI projekto sutarties Nr. VM00017 sąlygų derinimo ir jos pasirašymo; 2017 m. lapkričio 27 d. tuometis atsakovės UAB „Vikimedija“ vadovas V. D. elektroniniu laišku išsiuntė ieškovės darbuotojui D. K. minėtą sutartį; 2017 m. lapkričio 28 d. D. K. nurodė, ką sutartyje reikėtų labiau detalizuoti; 2017 m. gruodžio 7 d. V. D., atsakydamas į nurodytus sutarties trūkumus, nurodė, kad sutartį būtų galima pasirašyti „kitą savaitę“; 2017 m. gruodžio 13 d. elektroniniu laišku V. D. dar kartą pasiteiravo D. K., ar ieškovė dar turėtų pageidavimų dėl sutarties sąlygų, o ieškovė 2018 m. kovo 7 d. ir kovo 8 d. laiškais patvirtino, jog sutartis tinkama; ieškovės darbuotojo D. K. prašymu sutartis išversta į anglų kalbą; nors šalys derėjosi dėl „Google“ DNI projekto sutarties Nr. VM00017 sąlygų ir jos pasirašymo, tačiau nei sutartis, nei jos priedai šalių nebuvo pasirašyti.
19. Iš byloje pateiktų ieškovės darbuotojo D. K. 2017 m. rugpjūčio 1, 2 d. elektroninių laiškų nustatyta, kad ieškovės darbuotojas, teigdamas, jog „per savaitę jokio normalaus plano Google‘ui pateikti negalėsime“, patvirtino, jog reikės padirbėti prie ieškovės pradinio projekto, t. y. koreguoti projekto pradinį planą, apimtį ir struktūrą arba jį pakeisti tam, kad būtų galima gauti finansavimą iš „Google“. Laiškuose ieškovės darbuotojas kelis kartus nurodė aplinkybę, kad be aiškios projekto apimties bei plano nebus galima pasirašyti sutarties su „Google“. Iš 2017 m. rugsėjo 4, 6 d. tuomečio atsakovės vadovo V. D. ir projekto vadovo A. G. elektroninio susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovės UAB „Vikimedija“ darbuotojai prisidėjo prie pradinio projekto plano keitimo, pakeistus projekto dokumentus (prezentaciją su pakeistu projekto planu) siuntė palyginti su buvusiais, būtinus finansavimui gauti pakoreguotus dokumentus perdavė ieškovei. 2017 m. rugpjūčio 9 d. ieškovės darbuotojo D. K. elektroniniame laiške, siųstame „LeMonde“ žurnalistams, tuometis atsakovės vadovas V. D. pristatytas kaip asmuo, atsakingas už viso projekto valdymą, o 2017 m. rugsėjo 12 d. laiške projekto finansuotojui „Google“ – kaip pagrindinis projekto plėtros partneris (DOK-10194).
20. 2017 m. rugsėjo 12 d. ieškovė ir „Google“ sudarė Skaitmeninių naujienų iniciatyvos inovacijų finansavimo sutartį dėl netikrų žinių bei propagandinio turinio internete paieškos ir apdorojimo platformos sukūrimo projekto dalinio finansavimo; jos 6.1 punkte nustatyta, kad intelektinės nuosavybės teisės, susijusios su Platformos (kompiuterių programos) projektu, priklauso ieškovei, o šios sutarties „A“ priede aprašomi būsimos Platformos veikimo principai (DOK-24020).
21. 2017 m. pabaigoje ieškovė programavimo paslaugas teikiančiai bendrovei atsakovei UAB „Vikimedija“ pavedė sukurti sutartyje nurodytus funkcionalumus turinčią Platformą. Atsakovė UAB „Vikimedija“, sukūrusi Platformą, jos rezultatus pristatė finansuotojui „Google“. 2020 m. vasario 14, 20 d. elektroniniais laiškais tuometis atsakovės UAB „Vikimedija“ vadovas V. D. ir „Google“ darbuotojas K. W. (K. W.) susitarė dėl sukurto projekto pristatymo laiko – „Google“ darbuotojas pasiūlė projektą pristatyti 2020 m. vasario 27 d. 14.30 val. vaizdo skambučiu, atsakovės vadovas V. D. su tuo sutiko, be kita ko, nurodė, jog 2020 m. kovo 12–15 d. bus Londone, todėl projektą galės pristatyti dar ir gyvai. Byloje pateikta atsakovės vadovo V. D. dalyvautų renginių 2018 m. birželio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. laikotarpiu suvestinė su fotofiksacijomis patvirtina, kad tuometis atsakovės vadovas dalyvavo sukurtos Platformos viešinimo veikloje, ją pristatė ne vienoje užsienio valstybėje.
22. 2020 m. liepos 21 d. atsakovė UAB „Vikimedija“ sukurtą Platformą (kompiuterių programas ir jų pirminį kodą) perdavė ieškovei, o ši už Platformą 2017–2019 m. laikotarpiu atsakovei iš viso sumokėjo 302 812,18 Eur ir už suteiktas paslaugas su atsakove atsiskaitė. Kai Platforma buvo sukurta ir ieškovei buvo perduota faktinė prieiga prie jos, ieškovė pradėjo derybas su atsakove UAB „Vikimedija“ dėl turtinių teisių į Platformą perdavimo. Iš 2020 m. vasario 26 d. ieškovės teisininkų elektroninio laiško atsakovės vadovui nustatyta, kad ieškovė siekė sudaryti naują autorinę sutartį dėl teisių į Platformą perleidimo ieškovei, taip pat pasirašyti atskirą licencinę sutartį, kurios pagrindu ji, kaip Platformos savininkė, suteiktų atsakovei UAB „Vikimedija“ teisę naudotis Platforma; prie siųsto laiško ieškovė pridėjo siūlomus sutarčių projektus. 2020 m. liepos 8 d. ieškovės vadovo V. B. elektroninis laiškas, siųstas UAB „Vikimedija“ vadovui, patvirtina, kad vykusios šalių derybos nutrūko abiem šalims nepasiekus priimtino susitarimo.
23. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismui, kad Platformą (ją sudarančias kompiuterių programas bei pirminį kodą) sukūrė atsakovės UAB „Vikimedija“ darbuotojai. 2017 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. pradžioje atsakovės UAB „Vikimedija“ specialistai dirbo ties pradine ieškovės projekto struktūra, numatė aiškius darbų atlikimo etapus ir kriterijus, perdavė ieškovei būtinus dokumentus finansavimui gauti. Atsakovė UAB „Vikimedija“ buvo pristatoma kaip projekto plėtros partnerė, atsakinga už viso projekto vykdymą, ji prisidėjo prie ieškovės projekto viešinimo ir platinimo. Dėl to kolegija nusprendė, kad atsakovė UAB „Vikimedija“ nagrinėjamu atveju į Platformos plėtojimo projektą buvo įtraukta ne tik kaip užsakomoji programuotoja, bet ir kaip projekto partnerė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės vaidmuo, siekiant įgyvendinti ieškovės sugalvotą projekto idėją, ir indėlis kuriant Platformą buvo didesni nei ieškovės. Taigi šalių buvo susitarta dėl Platformos kūrimo darbų, tačiau nurodyti įrodymai ATGTĮ 2 straipsnio, 10 straipsnio 1, 2 dalių bei 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (toliau – Direktyva) nuostatų kontekste patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog, nesant rašytinės sutarties dėl išimtinių turtinių teisių perdavimo, Platformos išimtinių turtinių teisių savininkė yra atsakovė.
24. Ieškovė, teigdama priešingai, turėjo pateikti savo teiginius pagrindžiančius įrodymus, tačiau jų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pateiktas ieškovės ir atsakovės 2017 m. rugsėjo 12 d. DNI projekto sutarties Nr. VM00017 projektas ir jos priedai nebuvo pasirašyti, taigi šalių veiksmai dėl išimtinių autoriaus teisių perdavimo neatitinka ATGTĮ 42 straipsnio 1 dalies, imperatyviai nustatančios privalomą rašytinę autorinės sutarties dėl turtinių teisių perdavimo formą. Vien kūrinio (materialaus objekto) sukūrimas ir perdavimas ieškovei negali preziumuoti autoriaus turtinių teisių perleidimo. Nesant rašytinio susitarimo dėl autoriaus turtinių teisių į Platformą perleidimo, negalima išvada, kad ieškovei buvo perleistos autoriaus turtinės teisės. Kolegija atmetė kaip neįrodytą ieškovės argumentą, kad sutarties sudarymo faktą įrodo šalių elgesys. Tokią išvadą patvirtina aplinkybė, kad pati ieškovė 2020 m. vasario mėnesį inicijavo naujas derybas ne dėl 2017 m. susitarimo pasirašymo, o dėl naujų sutarčių sudarymo, t. y. dėl teisių perleidimo sutarties pasirašymo ir dėl atgalinio licencijavimo atsakovei sutarties pasirašymo.
25. Kolegija atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą dėl UAB „Vikimedija“ ir VšĮ „Debunk EU“ neteisėto naudojimosi Platforma ir atsakovės VšĮ „Debunk EU“ nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Vikimedija“ nesudarė rašytinės sutarties dėl autoriaus teisių į Platformą perleidimo ieškovei. Kadangi ne ieškovė, o atsakovė UAB „Vikimedija“ yra Platformos autoriaus turtinių teisių savininkė, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog, disponuodama šiomis teisėmis, ji nedaro jokių neteisėtų veiksmų. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovė VšĮ „Debunk EU“ neatliko neteisėtų bei nesąžiningos konkurencijos veiksmų ieškovės atžvilgiu.
26. Bylos duomenimis, ieškovė priėmė pasirašytinai atsakovės atliktus darbus, pretenzijų dėl Platformos trūkumų, naudojimo trikdžių ar pan. nereiškė. Dėl to pagrįsta ir teisinga pripažinta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neturi teisės ginčyti priimtų programavimo darbų ir sumokėtos kainos. Darbų priėmimas ir atvirojo kodo panaudojimo kaip trūkumo nenurodymas atėmė teisę ieškovei vėliau reikšti pretenzijas dėl tokio tariamo trūkumo pašalinimo sumažinant atliktų programavimo darbų kainą.
27. Nagrinėjamu atveju Platformą sudarančios kompiuterinės programos bei jų pirminis kodas nelaikytini komercine paslaptimi, nes ši kūrybinė informacija neatitinka komercinei paslapčiai keliamo informacijos vertingumo, reikšmingumo ir naudingumo bendrovei kriterijaus, siejamo su viešu jos neatskleidimu – slaptumu. Platformą ir pirminį jos kodą kūrė atsakovės UAB „Vikimedija“ darbuotojai, taigi, jiems ši informacija, ieškovės vadinama komercine paslaptimi, tapo natūraliai žinoma ir dėl savo kilmės prieinama atsakovei ir jos darbuotojams (kitiems asmenims nei ieškovė).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
28. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 18 d. nutartį ir ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
28.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalyje nustatytas apeliacinės instancijos teismo pareigas, nes, darydamas išvadą, kad šalys nebuvo susitarusios dėl išimtinių autoriaus turtinių teisių perleidimo: 1) nemotyvavo, kodėl nesirėmė ieškovės pateiktais įrodymais dėl faktinio 2017 m. sutarties vykdymo (kai atsakovei UAB „Vikimedija“ visą Platformos kūrimo laikotarpį ieškovė sumokėjo konkrečią 2017 m. nepasirašytoje sutartyje nurodytą kainą, nustatytą pagal sutarties sąlygą dėl visų intelektinės nuosavybės teisių perleidimo); 2) nepateikė nė vieno argumento, kodėl išimtinai rėmėsi tik ta aplinkybe, jog 2020 m. šalys derėjosi dėl teisių perleidimo sutarties ir dėl atgalinio licencijavimo atsakovei UAB „Vikimedija“ sutarčių pasirašymo atbuline data, juolab kad ieškovė paaiškino tokių derybų priežastis; 3) nepasisakė dėl kitų ieškovės pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad 2017 m. sutartimi faktiškai buvo perleistos visos intelektinės nuosavybės teisės maksimalia teisės aktų leidžiama apimtimi. Tokių motyvų nebuvimas teismo sprendime kelia objektyvias abejones, ar išsamiai ištirta ir įvertinta bylos medžiaga, taigi ir pagrindą spręsti, jog buvo pažeistas CPK 185 straipsnis.
28.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarties sudarymą, ir nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu. Pagal ATGTĮ 42 straipsnio 1 dalį, autorinė sutartis dėl turtinių teisių perdavimo sudaroma raštu. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020). Kasacinio teismo išaiškinta ir tai, kad, sutarties nepatvirtinus abiejų šalių parašais, šalių valią sudaryti sutartį galima įrodinėti faktais ir duomenimis, iš kurių galima spręsti apie susitarimo buvimą. Vienas tokių faktų yra sutarties vykdymas, leidžiantis padaryti išvadą, jog šalys sutiko su tokios sutarties sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020). Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad nebuvo susitarta dėl visų išimtinių autoriaus turtinių teisių perleidimo ieškovei, padarė remdamasis iš esmės vienintele aplinkybe, kad sutartis nepatvirtinta šalių parašais, bet nevertindamas ieškovės nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų, pagrindžiančių faktinį susitarimo sudarymą bei vykdymą. Šiuo atveju šalių valios išraiška (2017 m. vykęs bendravimas elektroniniu paštu dėl atsakovės UAB „Vikimedija“ pateikto ieškovei sutarties projekto sąlygų) atitiko klasikinę ofertos ir akcepto taisyklę, t. y. atsakovė pateikė sutarties, nustatančios visų intelektinės nuosavybės teisių perleidimą ieškovei, projektą, o ieškovė patvirtino, kad šios sutarties sąlygos jai priimtinos, ir sumokėjo už programavimo darbus atsakovės išrašytas sąskaitas.
28.3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias užsakovo teisę reikšti reikalavimus dėl atliktų rangos darbų trūkumų. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012) ir teisės teorijoje pripažįstama, kad kūrinio užsakymo sutarčių vykdymo klausimams, kurie nėra reglamentuoti ATGTĮ, pagal įstatymo ir teisės analogiją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 6 dalis) taikytinos rangos sutartį reglamentuojančios bendrosios nuostatos. CK 6.662 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta užsakovo teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl perduodamų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu, tačiau tai taikoma tik esant akivaizdiems trūkumams (kuriuos užsakovas, priimdamas darbus, galėjo objektyviai pastebėti). Atsakovė Platformą kūrė ne ieškovės infrastruktūroje, todėl ieškovė (jos specialistai) negalėjo patikrinti, kas yra faktiškai daroma, atitinkamai tik vėliau paaiškėjo, kad Platforma yra apsunkinta trečiųjų asmenų teisėmis (atviro kodo licencijomis). Paaiškėjus tokiai aplinkybei, ieškovė pareiškė reikalavimą sumažinti kainą, sumokėtą už Platformos kūrimo darbus. Teismai nepagrįstai atmetė šį reikalavimą, nurodę, kad ieškovė Platformos kūrimo darbus priėmė pasirašytinai ir pretenzijų nereiškė, taip pažeisdami CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalis, nes pinigų mokėjimo ir galutinio produkto priėmimo metu ji neturėjo galimybių nustatyti tokius trūkumus.
28.4. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad Platformą sudarančios kompiuterinės programos bei jų pirminis kodas nelaikytini komercine paslaptimi, netinkamai taikė komercinei paslapčiai slaptumo kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino komercinės paslapties sampratą ir slaptumo kriterijų susiejo aplinkybe, kad informacija (Platformą sudarančios kompiuterių programos ir jų pirminis kodas) apskritai neturi būti žinoma jokiems tretiesiems asmenims, kartu ir tiems, kuriuos informacijos savininkas pasitelkė šiai informacijai sukurti. Kasacinis teismas, aiškindamas komercinės paslapties savininko protingas pastangas išsaugoti komercinę informaciją, slaptumo kriterijų visų pirma aiškino informacijos savininko santykio su kitais asmenimis, kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, kontekste. Vien aplinkybė, kad kitiems asmenims, ne informacijos savininkui, komercinę paslaptį sudaranti informacija tampa žinoma dėl tam tikrų jų atliekamų funkcijų, negali būti vertinama kaip nebeatitinkanti slaptumo kriterijaus ir atitinkamai nebegali būti laikoma komercine paslaptimi. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė su atsakove nesitarė dėl Platformą sudarančių kompiuterių programų ir jų pirminio kodo apsaugos.
29. Atsakovė UAB „Vikimedija“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 18 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
29.1. Kasaciniame skunde motyvuotai nepagrindžiama, kad teismas netinkamai aiškino teisės normas dėl autorinių sutarčių sudarymo, nukrypo nuo teismų praktikos susitarimų dėl autorių turtinių teisių suteikimo ar perleidimo apimties. Kasacinis teismas, aiškindamas ATGTĮ 41, 42, 50 straipsnių nuostatas, yra nurodęs, kad asmuo, teigdamas, jog jam buvo perduotos autoriaus turtinės teisės (ir kokia apimtimi teisės buvo perduotos), turi pareigą tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010). Kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuluotos ATGTĮ nustatytos siaurinamojo autorinės sutarties aiškinimo taisyklės, t. y.: kilus ginčui dėl turtinių teisių perdavimo apimties 1) taikoma vadinamoji siaurinamojo autorinės sutarties aiškinimo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490-469/2015); 2) vertinama, kad yra perduotas sutarties tikslui pasiekti reikalingas teisių minimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016; 3) įvertinamas autorių turtinės teisės dalumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2012). Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ATGTĮ 42 straipsnyje nustatyta rašytinė autorinių sutarčių forma neprivaloma, o autoriaus valią dėl teisių perleidimo ar suteikimo apimties galima nustatyti iš derybų turinio ir vėlesnio šalių faktinio bendradarbiavimo turinio. Toks aiškinimas: 1) iškreiptų pagrindinį autorių teisių tikslą saugoti autoriaus interesus, susijusius su jo kūrybinės veiklos rezultatu, bei kūrinių apsaugą vykdyti autoriaus ir jo teisių perėmėjų naudai; 2) lemtų ydingą praktiką, kai raštu neapibrėžtą autoriaus turtinių teisių apimtį galėtų savaip nustatyti ar aiškinti kūrinio užsakovas (ekonominės veiklos vykdytojas), o ne autorius, kuriam priklauso pirminė ir visa apimanti teisė į kūrybinės veiklos rezultatą; 3) paneigtų ATGTĮ 38–40 straipsniuose nustatytas prezumpcijas bei ATGTĮ 42 straipsnio normų taikymą contra legem (priešingai įstatymui).
29.2. Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas CPK 185 straipsnio nuostatos. Teismas tyrė ir pasisakė netgi platesne apimtimi, nei nurodo ieškovė, t. y. vertino ne tik kasaciniame skunde aptartus duomenis dėl 2017 m. susitarimo dėl teisių perleidimo derinimo ir vykdymo aplinkybių, bet ir prieštaringą ieškovės elgesį po šio susitarimo, kai ieškovė 2020 m. inicijavo ir vykdė derybas su atsakove ne dėl 2017 m. susitarimo patvirtinimo, bet dėl dviejų naujų sutarčių (autoriaus turtinių teisių į Platformą perleidimo ir atgalinio licencijavimo sutarčių sudarymo), konkliudentiniais veiksmais pripažindama, jog 2017 m. sutarties projekto nelaikė sudaryta sutartimi; 2020 m. liepos 8 d. ieškovės vadovo elektroniniu laišku buvo nutrauktos derybos nepasiekus abipusio susitarimo ir pan. Šiuo atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes būtent ieškovė turėjo paneigti prezumpciją, kad autoriaus turtinės teisės į platformą priklauso atsakovei UAB „Vikimedija“. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartyje Nr. e3K-3-9-1075/2024 suformuluotomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis nustatyta, kad tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Taigi, viena vertus, ieškovė nevykdė pareigos paneigti autoriaus turtinių teisių prezumpciją, antra, nebūtų galėjusi jos paneigti, nes byloje teismams pakako duomenų išvadai, kad 2017 m. derybomis nebuvo pasiektas susitarimas dėl visų autoriaus teisių perdavimo ieškovei, juolab kad tokią išvadą patvirtino ir ieškovės elgesys, susijęs su 2020 m. inicijuotomis derybomis.
29.3. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių užsakovo teisę reikšti reikalavimus dėl rangos darbų trūkumų, nurodydamas, kad užsakovas netenka teisės remtis trūkumų faktu, jei darbas priimtas žinant apie juos ir nenurodant apie tai darbų perdavimo–priėmimo metu. Teismas nustatė, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės Platformos kūrimo sutarties; ieškovė neįrodė, kad su atsakove sudarė konkretaus turinio sutartį, atitinkamai kad su atsakove susitarė dėl atvirojo kodo visiško nenaudojimo ar jo naudojimo ribų; užsakomojo kūrinio (Platformos) kokybei vertinti teisiškai nereikšmingi įrankiai ir priemonės, kuriomis naudojantis kūrinys sukurtas, jei jis atitinka užsakovo keltus funkcionalumo reikalavimus; ieškovė niekada nenurodė jokių Platformos trūkumų, kurie trukdytų jai Platforma naudotis pagal paskirtį; tai, kad platforma atitiko originalumo ir inovatyvumo reikalavimus, patvirtina faktas, kad „Google“ pervedė ieškovei 315 000 Eur; ieškovei perduota naudotis Platforma yra originalus kūrinys; ieškovė neįrodė, kad šalys susitarė ir dėl teisių į pirminį kodą perdavimo / licencijavimo, todėl pirminio kodo sudėtis ar atvirojo kodo panaudojimo apimtis apskritai neturi reikšmės bylai.
29.4. Kasacinio skundo argumentas dėl komercinės paslapties sampratos iš dalies susijęs ir priklauso nuo to, ar nustatytos faktinės aplinkybės, kad: 1) 2017 m. derintame sutarties projekte nustatytas įsipareigojimas Platformą ir pirminį kodą laikyti komercine paslaptimi; 2) turtinės teisės į Platformą ir į pirminį kodą buvo perleistos ieškovei; 3) Platforma ir pirminis kodas buvo perduoti tretiesiems asmenims. Kadangi teismai nenustatė 1 ir 2 punktuose nustatytų aplinkybių, o aplinkybės (kad Platforma ir pirminis kodas buvo perduoti tretiesiems asmenims) ieškovė neginčija ir neįrodinėja, tai nebuvo pagrindo teismui ginti ieškovės teisę į komercinę paslaptį, kuri jai nepriklauso ir kurios neteisėtas panaudojimas neįrodytas.
30. Atsakovė VšĮ „Debunk EU“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Kasaciniame skunde keliamų klausimų išsprendimas nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teismų sprendimus dėl atsakovės VšĮ „Debunk EU“. Nors kasaciniu skundu ieškovė ginčija teismų procesinius sprendimus visa apimtimi, tačiau iš esmės jame nenurodoma kasacijos pagrindų, argumentų ar teiginių, kuriais būtų keliamas byloje atliktos ekspertizės akto turinio vertinimas. Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl kūrinio užsakymo sutarties tarp ieškovės ir UAB „Vikimedija“ galiojimo apimties, dėl rangos darbų trūkumų ir kainos sumažinimo, komercinės paslapties sampratos kvalifikavimo nesukeltų atsakovei VšĮ „Debunk EU“ teisinių padarinių, nes visos ieškovės įrodinėtos dėl atsakovės VšĮ „Debunk EU“ faktinės aplinkybės nepasitvirtino, reikalavimai šiai atsakovei teismų atmesti, o ieškovė nenurodo argumentų šioms teismo sprendimo dalims peržiūrėti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kūrinio užsakymo sutarties sudarymą ir sutarties formą reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo
31. Ginčas byloje kilo dėl ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno iš autorių teisių objekto – Platformos (kompiuterių programų ir jų pirminio kodo) sukūrimo ir išimtinių turtinių teisių į kūrinį perdavimo ieškovei. Ieškovė, be kita ko, prašė pripažinti jai išimtines turtines teises į Platformą (ją sudarančias kompiuterių programas ir pirminį kodą), kurią sukūrė atsakovė UAB „Vikimedija“. Kasaciniame skunde iš esmės teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarties sudarymą. Nuspręsdamas, kad nebuvo sudaryta autorinė sutartis dėl turtinių teisių perdavimo taip, kaip reglamentuojama ATGTĮ 42 straipsnio 1 dalyje, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika dėl sutarties sudarymo ir jos vykdymo, nevertino šalių valios išraiškos dėl tokios sutarties sudarymo, faktinio jos vykdymo ir atsižvelgė į vienintelę aplinkybę, kad sutartis nėra patvirtinta šalių parašais.
32. Byloje teismų nustatyta, kad Platformą (ją sudarančias kompiuterių programas ir pirminį kodą) sukūrė atsakovės UAB „Vikimedija“ darbuotojai.
33. ATGTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį autorius įsipareigoja sukurti sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį ir perduoti užsakovui sutartyje nurodytas autorių turtines teises į kūrinį arba suteikti užsakovui teises naudoti kūrinį nurodant kūrinio naudojimo būdą, o užsakovas įsipareigoja sumokėti autoriui sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. Pagal ATGTĮ 42 straipsnio 1 dalį, autorinė sutartis dėl turtinių teisių perdavimo, autorinė licencinė sutartis ir autorinė kūrinio užsakymo sutartis sudaromos raštu.
34. Taigi įstatymo nuostatos įtvirtina, kad bet kurios šios rūšies autorių teisių sutartis turi būti sudaroma raštu. Įstatyme nustatytą reikalavimą dėl sutarties formos lemia įstatymų leidėjo siekis užtikrinti autorių teisių subjektų interesus. Rašytinės autorių teisių sutarties formos reikalavimas reiškia, kad autorinės sutarties šalių susitarime turi būti susitarta dėl būtinų esminių tokių sutarčių sąlygų (ATGTĮ 40 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnis).
35. CK 1.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą.
36. Pažymėtina, kad ATGTĮ nuostatose nėra reglamentuojami rašytinės sutarties formos nesilaikymo padariniai. ATGTĮ 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad autorinių sutarčių negaliojimo pagrindus nustato CK normos, reglamentuojančios sandorių negaliojimą. Pagal CK 1.93 straipsnį, įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Kadangi ATGTĮ normose nėra nustatyta tokio imperatyvo, tai autorių teisių sutarties forma savaime nesiejama su jos galiojimu. Dėl to kūrinio užsakymo sutartis, sudaryta nesilaikant įstatyme nustatytos formos, galioja, tačiau šalys, kilus ginčui dėl sutarties sudarymo, neturi teisės remtis liudytojų parodymais, siekdamos šiuos faktus įrodyti.
37. Tokio aiškinimo laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje nurodyta, kad rašytinės sutarties nesudarymas savaime nereiškia sandorio negaliojimo, tačiau rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis liudytojų parodymais sandoriui patvirtinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, kt.).
38. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant šalių ginčą dėl išimtinių turtinių teisių perleidimo, esminis klausimas yra tai, ar buvo šalių sudaryta kūrinio (Platformos) užsakymo sutartis, t. y. ar šalys aiškiai buvo išreiškusios savo valią dėl tokios sutarties sudarymo ir vykdymo. Ieškovė, vienu iš ieškinio reikalavimų prašydama teismo pripažinti, kad jai priklauso išimtinės turtinės autoriaus teisės į Platformą, įrodinėjo, kad rašytinė kūrinio užsakymo sutartis tarp šalių nepasirašyta, tačiau tokia sutartis buvo sudaryta ir įvykdyta. Atsakovė, gindamasi nuo pareikšto ieškinio, įrodinėjo, kad nėra sudarytos rašytinės kūrinio (Platformos) užsakymo sutarties, nebuvo tarp šalių nei žodinio, nei kitos formos išankstinio susitarimo, jog atsakovė perleis visas autoriaus teises į Platformą ar jos pirminį kodą.
39. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendimą, kad šalys nesudarė rašytinės sutarties, atitinkamai nesusitarė dėl autoriaus teisių į Platformą perleidimo, iš esmės grindė aplinkybe, jog byloje pateiktas kūrinio užsakymo sutarties (2017 m. rugsėjo 12 d. „DNI projekto“ sutarties) projektas ir jo priedai nebuvo šalių pasirašyti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovė UAB „Vikimedija“ suteikė ieškovei prisijungimus prie Platformos, vėliau formaliai perdavė serverius su prisijungimo prie Platformos duomenimis, neįrodo šalių susitarimo dėl tokių teisių perdavimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat priėjo prie išvados, kad šalys nesilaikė imperatyviai privalomos rašytinės tokio sandorio formos, t. y. nesudarė rašytinės sutarties, nes 2017 m. rugsėjo 12 d. „DNI projekto“ sutarties projektas ir jo priedai šalių nepasirašyti. Nurodyti teismų argumentai leidžia spręsti, kad tiek apie sutarties šalių valią dėl sutarties sukurti ir perduoti turtines teises į Platformą, tiek apie tokios sutarties atitiktį formos reikalavimui teismai iš esmės sprendė pagal tai, ar kūrinio užsakymo sutartis (šalių įvardinta kaip „DNI projekto“ sutartis) pasirašyta (patvirtinta parašais).
40. CK 1.76 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Taigi paprastai visi rašytiniai dokumentai yra patvirtinami sandorius sudarančių asmenų parašais. Parašas tarsi galutinai patvirtina sandorį sudarančio asmens valią ir reiškia asmens įsipareigojimą vykdyti sandorį. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris buvo sudarytas panaudojant telekomunikacijų galinius įrenginius, tai visais atvejais privalo būti pakankamai duomenų sandorio šalims nustatyti. Jeigu tokių duomenų nėra, šalys, kilus ginčui, negali remtis liudytojų parodymais sandorio sudarymo faktui įrodyti.
41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tiek rašytinė sutartis, tiek tokią sutartį pasirašiusių asmenų parašai laikytini išorine sutartinių santykių įforminimo, t. y. valios sudaryti sandorį, išraiškos forma. Tačiau dėl kokių nors priežasčių sutarties nepatvirtinus abiejų šalių parašais, šalių valią sudaryti sutartį galima įrodinėti faktais ir duomenimis, iš kurių galima spręsti apie susitarimo buvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020 27 punktą).
42. Bylą nagrinėję teismai rašytinės sutarties sudarymą sutapatino su parašu, kaip būtinu rekvizitu tokios sutarties sudarymui patvirtinti, ir nevertino aplinkybių, kad sutarties sąlygos buvo derinamos ir dėl jos pasirašymo susirašinėjama naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Nors sutarties šalys, suderinusios „DNI projekto“ sutarties sąlygas, nebaigė tokio sandorio įforminimo ir sutarties dokumento nepatvirtino parašais, tačiau tai savaime nelemia išvados, kad „DNI projekto“ sutarties sudarymas neatitiko ATGTĮ 42 straipsnio 1 dalies, CK 1.73 straipsnio 2 dalies reikalavimų sandorio formai.
43. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-403/2024 24 punktą).
44. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sutarties sudarymui konstatuoti būtinas aiškus ir besąlygiškas akceptanto sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011). Nors galioja bendra taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu, tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais. Ši aplinkybė ypač reikšminga tais atvejais, kai šalys dėl sutarties sudarymo derasi. Vykstant deryboms, riba tarp ofertos ir akcepto dažnai išnyksta, nes šalys ne kartą apsikeičia savo pasiūlymais, juos operatyviai modifikuoja ir t. t. Šalių susitarimas tokiais atvejais pasiekiamas palaipsniui, žingsnis po žingsnio derantis ir ieškant konsensuso dėl atskirų sutarties sąlygų. Todėl tokiais atvejais sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, klasikinė ofertos ir akcepto taisyklė nėra pakankama, nes sunku atriboti, kur buvo oferta, o kur – akceptas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2005).
45. Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020 41 punktą).
46. Bylos duomenimis, teismų nustatyta, kad 2017 m. pradžioje atsakovė buvo įtraukta į projekto vykdymą kaip užsakomoji programuotoja, taip pat prisidėjo prie projekto parengimo ir plėtros kaip projekto partnerė; ieškovė, 2017 m. rugsėjo 12 d. sudariusi su „Google“ Skaitmeninių naujienų iniciatyvos inovacijų finansavimo sutartį dėl netikrų žinių bei propagandinio turinio internete paieškos ir apdorojimo platformos sukūrimo projekto dalinio finansavimo, 2017 m. pabaigoje pavedė atsakovei sukurti sutartyje nurodytus funkcionalumus turinčią platformą. Be to, ieškovė ir atsakovė UAB „Vikimedija“ 2017 m. lapkričio 27 d. – 2018 m. kovo 27 d. elektroniniais laiškais susirašinėjo dėl „DNI projekto“ sutarties sąlygų derinimo ir jos pasirašymo. Tuometis UAB „Vikimedija“ vadovas V. D. 2017 m. lapkričio 27 d. elektroniniu laišku išsiuntė ieškovės UAB „Delfi“ darbuotojui D. K. sutarties projektą. D. K. 2017 m. lapkričio 28 d. laiške nurodė, ką sutartyje reikėtų labiau detalizuoti. UAB „Vikimedija“ vadovas V. D. 2017 m. gruodžio 7 d. pateikė atsakymą į nurodytus sutarties trūkumus ir nurodė, kad sutartį būtų galima pasirašyti „kitą savaitę“. UAB „Vikimedija“ vadovas 2017 m. gruodžio 13 d. laišku dar kartą pasiteiravo, ar ieškovė dar turės pageidavimų dėl sutarties sąlygų, o D. K. 2018 m. kovo 7 d. laiške nurodė, kad „viskas ten ok‚ darom vertimą į anglų k ir dedam V. ant stalo“; UAB „Vikimedija“ vadovas V. D. 2018 m. kovo 7 d. laiške nurodė „pirma confirms, tada darom vertimą“, o 2018 m. kovo 8 d. laiške D. K. patvirtino, kad „tame ir esmė, kad viskas ok-patvirtinu, J. delegavo mane tą sutartį davesti iki pasirašymo“. 2018 m. kovo 27 d. V. D. nusiuntė sutarties vertimus į anglų kalbą ir nurodė, kad lauks žinių dėl sutarties pasirašymo.
47. Bylą nagrinėję teismai aptartų aplinkybių nevertino kaip turinčių teisinės reikšmės kūrinio užsakymo sutarties sudarymo faktui konstatuoti, taigi į jas neatsižvelgė. Tačiau teisėjų kolegija nusprendžia, kad teismų išvada apie autorinės sutarties nesudarymą padaryta netinkamai aiškinant pirmiau aptartas sutarčių sudarymą ir sutarties formą reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir teismų praktiką, be kita ko, suabsoliutinant šalių parašų reikšmę sutarties sudarymo faktui konstatuoti bei nepagrįstai ignoruojant kitas nustatytas aplinkybes. Šalių elgesys bendradarbiaujant dėl projekto vykdymo ir plėtojimo, derinant „DNI projekto“ sutarties sąlygas ir joms pritariant, sprendžiant dėl tokios sutarties pasirašymo laiko, taip pat gali būti pagrindas spręsti apie aiškų ir besąlygišką ieškovės sutikimą su atsakovės pateiktos sutarties projekto sąlygomis.
48. Apie tai, ar šalys buvo suderinusios savo valią dėl „DNI projekto“ sutarties sąlygų ir tokią sutartį sudariusios, teismai turėjo spręsti ir vertindami kitas byloje nustatytas aplinkybes dėl sutarties vykdymo. Teismų praktikoje aiškinama, kad, dėl kokių nors priežasčių sutarties nepatvirtinus abiejų šalių parašais, šalių valią sudaryti sutartį patvirtina sutarties vykdymo faktas, leidžiantis padaryti išvadą, kad šalys sutiko su tokios sutarties sąlygomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020 27 punktą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartyje taip pat akcentuojamas sutarties vykdymo faktas, reikšmingas sprendžiant dėl leidybos sutarties, kuriai pagal ATGTĮ 44 straipsnio 1 dalį taip pat nustatytas rašytinės formos reikalavimas, sudarymo fakto (žr. minėtos 36 punktą).
49. Teismų nustatytais bylos duomenimis, atsakovė UAB „Vikimedija“ sukūrė Platformą ir perdavė ieškovei naudotis ją sudarančias kompiuterių programas ir pirminį kodą, o ši sumokėjo atsakovei per 2017–2019 m. laikotarpį 302 812,18 Eur sumą, t. y. sumą, kuri buvo nurodyta 2017 m. sutartyje, ir naudojosi sukurta Platforma. Be to, atsakovė UAB „Vikimedija“, sukūrusi Platformą, jos rezultatus pristatė tiek finansuotojui „Google“, tiek darė kitus pristatymus. Atsižvelgiant į pirmiau cituotą teismų praktiką, teismai nepagrįstai šias aplinkybes laikė teisiškai nereikšmingomis spręsti apie sutarties sudarymą.
50. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė kasacinio skundo argumentais pagrindė, jog teismai, padarydami išvadą, jog šalys nesudarė rašytinės „DNI projekto“ sutarties, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias kūrinio užsakymo sutarties sudarymą ir jos vykdymą, netinkamai vadovavosi teismų praktika šiuo klausimu, nevertino šalių valios išraiškos tokios sutarties sudarymo faktui nustatyti.
Dėl išimtinių autoriaus turtinių teisių perdavimo
51. Šios nutarties 33 punkte minėta, kad pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį autorius įsipareigoja sukurti sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį ir perduoti užsakovui sutartyje nurodytas autorių turtines teises į kūrinį arba suteikti užsakovui teises naudoti kūrinį nurodant kūrinio naudojimo būdą, o užsakovas įsipareigoja sumokėti autoriui sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje (ATGTĮ 41 straipsnio 1 dalis).
52. Teisės doktrinoje (Usonienė, J. Autorių teisių perdavimo ypatybės. Teisinės informacijos centras, 2008 m., p. 146) nurodoma, kad autorinės sutarties dalykas yra autorių turtinių teisių į kūrinį perdavimas (autorinėje sutartyje dėl teisių perdavimo) arba autorių turtinių teisių į kūrinį suteikimas pasinaudoti (autorinėje licencinėje sutartyje). Autorinė kūrinio užsakymo sutartis turi skiriamąjį požymį – be jau nurodyto sutarties dalyko (turtinių teisių į kūrinį perdavimo), turi ir autoriaus įsipareigojimą sukurti kūrinį. Taigi, pagrindinis skiriamasis autorinio kūrinio užsakymo sutarties požymis, lyginant ją su kitomis autorinėmis sutartimis, yra jos dalykas – kūrinio sukūrimas (įsipareigojimas sukurti tam tikrą kūrinį) ir turtinių teisių į kūrinį perdavimas užsakovui (įsipareigojimo perduoti ar suteikti tam tikras teises į kūrinį, sukurtą pagal sutartį).
53. Minėta ir tai, kad autorinės sutarties šalys turi susitarti dėl esminių tokios sutarties sąlygų. ATGTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, dėl kurių sutartyje turi būti susitarta, tokios kaip kūrinio pavadinimo, jo apibūdinimo, perduodamų ar suteikiamų autoriaus turtinių teisių (kūrinio panaudojimo būdų), teisių perdavimo termino, autorinio atlyginimo dydžio ir pan. ATGTĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog preziumuojama, kad pagal autorinę sutartį perduodama tik tiek autorių teisių, kiek jų reikia konkrečios sutarties tikslams pasiekti. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal autorinę sutartį perduotos visos autorių turtinės teisės, laikoma, kad šios teisės perduotos tik dėl sutartyje nurodytų kūrinio naudojimo būdų. Jeigu autorinėje sutartyje nenurodyti kūrinio naudojimo būdai, laikoma, kad autorinė sutartis sudaryta tik dėl tų kūrinio naudojimo būdų, kurie sutarties šalims yra būtini siekiant tikslo, dėl kurio ta sutartis buvo sudaryta.
54. Taigi įprastai kūrinio užsakymo sutarties šalys sudaromoje sutartyje turi susitarti ir dėl kūrinio, kurį reikia sukurti, ir dėl perduodamų (suteikiamų) autorių teisių, ir dėl kūrinio panaudojimo būdų. Tačiau autorinė sutartis pagal ATGTĮ nuostatas galioja ir tada, kai šalių nesusitarta dėl perduodamų teisių ar kūrinio panaudojimo būdų. Dėl to galima ir tokia kūrinio užsakymo sutartis, kurioje autorius perduoda visas teises į sutartyje nurodytą sukurti kūrinį arba kurioje šalys neįvardija kūrinio panaudojimo būdų. Tokios sutarties nuostatos aiškintinos tiek vadovaujantis bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, tiek ir ATGTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatytomis autorinių sutarčių aiškinimo taisyklėmis.
55. Kasacinio teismo praktikoje aptartas teisinis reguliavimas aiškinamas taip, kad, kilus ginčui dėl turtinių teisių perdavimo apimties, taikoma vadinamoji siaurinamojo autorinės sutarties aiškinimo taisyklė. Sutartinis visų autorių teisių perdavimas yra siaurinamas iki konkrečioje sutartyje nurodytų kūrinio panaudojimo būdų. Kilus neaiškumų dėl sutartimi perduotų teisių apimties, vertinama, kad yra perduotas sutarties tikslui pasiekti reikalingas teisių minimumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-490-469/2015; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016 24 punktą). Kalbant apie kompiuterio programos pirminio kodo perdavimą, nurodoma, kad bendroji taisyklė yra tokia, jog ši pareiga turi būti aiškiai nurodyta sutartyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-421/2016 30 punktą).
56. Nagrinėjamu atveju „DNI projekto“ sutarties IV skyriaus 2 punkte nustatyta, kad visos turtinės teisės į šios sutarties pagrindu sukurtus intelektinės nuosavybės objektus maksimalia teisės aktų leidžiama apimtimi nuo jų sukūrimo momento neterminuotai perleidžiamos užsakovui. Sutarties sąlygoje nenurodoma, kokios turtinės teisės ir kokiu būdu, kokia apimtimi yra perleidžiamos ar suteikiamos naudotis. Tokiu atveju bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus sutarties sudarymo faktą tenka pareiga aiškintis sudarytos autorinės sutarties nuostatas tam, kad būtų galima nustatyti perduodamus (suteikiamus naudotis) teisių ir kūrinio panaudojimo būdus, taip pat kitas aplinkybes, reikšmingas turtinių teisių apimčiai ir perleidimo būdams nustatyti.
57. Byloje teismų nustatyta ir tai, kad atsakovė UAB „Vikimedija“, sukūrusi Platformą, perdavė kompiuterių programas ir jų pirminį kodą naudotis ieškovei. Dėl to būtina įvertinti, ar tai atitinka sutarties sąlygas, dėl kokių teisių ir kokio jų perdavimo ar panaudojimo būdo buvo susitarta.
58. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nesivadovavo teismų praktika, todėl išvadą dėl sutarties tarp šalių nesudarymo padarė neįvertinę visų byloje nustatytų aplinkybių, atitinkamai iš esmės byloje nebuvo tirtos ir įvertintos sutarties, kurią šalys vykdė, nuostatos dėl autorių teisių ir perdavimo apimties, nenustatytos faktinės aplinkybės, turinčios teisinės reikšmės klausimui dėl autoriaus teisių perdavimo ar tokių teisių panaudojimo būdo išspręsti. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad nebuvo atskleista bylos esmė dėl autoriaus turtinių teisių perleidimo (suteikimo), atitinkamai galėjo būti netinkamai nustatytos, ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl kitų ieškovės pareikštų reikalavimų.
59. Kasacinis teismas faktinių bylos aplinkybių nenustato, o sprendžia tik su teisės taikymu susijusius klausimus (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Bylos esmės neatskleidimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, dėl kurio, byloje nesant įvertintų visų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti reikalingų įrodymų, byla negali būti išnagrinėta iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 360 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, nusprendžia panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 360 straipsnis).
60. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, nes jų teisinis vertinimas gali būti atliktas tik atlikus aplinkybių dėl sutarties sudarymo ir turtinių teisių apimties bei jų perleidimo ar perdavimo naudotis vertinimą.
61. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą iš naujo, turi aiškintis šalių sudarytos „DNI projekto“ sutarties nuostatas, atsižvelgdamas į šios nutarties 54 punkte nurodytus sutarties aiškinimo principus, ir nustatyti, dėl kokių autorių teisių šalys yra susitarusios (turtinių teisių apimties), dėl kokio kūrinio panaudojimo būdo susitarta, taigi nustatyti ir įvertinti teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro įrodinėjimo dalyką nagrinėjamoje byloje. Šiuo atveju, visų pirma, ieškovei tenka pareiga įrodyti, dėl kokių turtinių teisių ir dėl kokio jų perleidimo ar panaudojimo būdo buvo susitarta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2009, kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
62. Kasaciniam teismui nusprendus civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 18 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Donatas Šernas
Agnė Tikniūtė
Eglė Zemlytė