Administracinė byla Nr. eI3-362-1161/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01716-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 13 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Vetumas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Retumas“ skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjos uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vetumas“ ir UAB „Retumas“ kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, ir prašo: 1. Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2024 m. balandžio 12 d. atsakymą Nr. A33(1)-4223 (toliau – ir Raštas), bei įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. kovo 19 d. prašymą (toliau – ir Prašymas); 2. Priteisti pareiškėjos UAB „Vetumas“ naudai bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos.
Paaiškina, kad 2024 m. kovo 19 d. UAB „Vetumas“ kartu su UAB „Retumas“ pateikė Administracijai Prašymą. Administracija 2024 m. balandžio 12 d. pateikė atsakymą.
Nurodo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Pažymi, kad Administracijai pateikė Prašymą pakoreguoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. SKPS-1041/23 (toliau – ir Sąlygos), tačiau atsakovė nenagrinėjo šio Prašymo, kadangi jau yra priimtas sprendimas ir pareiškėjas nepateikė naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, ar ginčyti viešojo administravimo subjekto sprendimą.
Teigia, kad įstatymas nustato dvi sąlygas, kai prašymas negarinėjamas – 1) turi būti dėl to paties klausimo pateiktas atsakymas ar priimtas sprendimas; 2) asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti priimtą sprendimą.
Argumentuoja, kad atsakovė priėmė sprendimą dėl Sąlygų išdavimo, tačiau nebuvo nagrinėjamas prašymas dėl šių Sąlygų koregavimo. Pažymi, kad pareiškėjų Prašyme atsakovei buvo remtasi pačios atsakovės išaiškinimais, kuriuos įvykdžius būtų galima sudaryti Savivaldybės infrastruktūros plėtros (toliau – ir SIP) sutartį. Tačiau atsakovė prašymo negarinėjo, neteisingai pritaikydama įstatymą, nes nebuvo sąlygų, nustatytų VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte – kadangi paduotas prašymas yra naujas, dar nenagrinėtas, jame išdėstyti prašymai taip pat nebuvo nagrinėti, o administracinio subjekto priimti sprendimai gali būti keičiami, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes.
Paaiškina, kad UAB „Vetumas“ ir UAB „Retumas“ kaip akcinių bendrovių tikslas yra pelno gavimas. Tuo remiantis yra planuojama bendrovės veikla ir investicijos. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 46 straipsnį Lietuvos ūkis yra grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva (1 dalis), o valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą (2 dalis). Patirtų išlaidų už kelio įrengtą atkarpą nuo kelio Gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) kompensavimas yra viena iš Konstitucijoje įtvirtintų visuomenei naudingų ūkinių pastangų ir iniciatyvų rėmino būdų. Todėl šia teise pareiškėjos gali pasinaudoti tuo atveju, jei bus skirta kompensacija, kurios skyrimo sąlygas šiuo atveju nustato Administracija. Todėl nuo Administracijos atsakymo priklauso, kaip keisis pareiškėjų teisių ir pareigų apimtis, kaip bus realizuojamos konstitucinės teisės.
Atsakovė Administracija su pareiškėjų skundu nesutinka, paršo jį atmesti, kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. vasario 5 d. Administracijoje buvo gautas pareiškėjų prašymas Nr. A34(1)-1069 dėl gatvės apšvietimo. Pažymi, kad savo skunde pareiškėjai cituoja tik dalį 2024 m. vasario 29 d. Administracijos rašto Nr. A33(1)-2226, kuris buvo parengtas atsakant į minėtą pareiškėjų prašymą. 2024 m. vasario 29 d. rašte Nr. A33(1)-2226 Administracija papildomai pažymėjo: „kad Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas numato galimybę sudaryti ir pasirašyti Infrastruktūros plėtros sutartį dėl Viešosios infrastruktūros projektavimo ir įrengimo. Tuo tikslu, įvertinus Jūsų pateiktą pasiūlymą, bus pasirašomas preliminarus susitarimas dėl infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo ir tuo pagrindu, pagal Savivaldybės reikalavimus, bus išduotos naujos prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos gatvei rekonstruoti, įtraukiant gatvės apšvietimą“.
Pažymi, kad pareiškėjos neskundė nei Sąlygų, nei 2024 m. vasario 29 d. Administracijos sprendimo Nr. A33(1)-2226, kuriame savivaldybė pasisakė apie galimybę pasirašyti preliminarųjį susitarimą dėl SIP sutarties sudarymo ir tuo pagrindu, pagal savivaldybės reikalavimus, taip pat išduoti naujas prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas gatvei rekonstruoti, įtraukiant gatvės apšvietimą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, atsakovė vertina, kad skundžiamas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjos nepateikė naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Pamini, kad priimti administracijos sprendimai skundžiami nebuvo, pareiškėjoms taip pat buvo pranešta apie galimybę pasirašyti preliminarųjį susitarimą dėl viešosios infrastruktūros projektavimo ir įrengimo ir tuo pagrindu, pagal savivaldybės reikalavimus, taip pat išduoti naujas prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas gatvei rekonstruoti, įtraukiant gatvės apšvietimą.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus.
Byloje nustatyta, kad Administracijos Statybos skyrius statytojui (užsakovui) UAB „Vetumas“ išdavė 2023 m. liepos 25 d. prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. SKPS-1041/23 projektui, kurio pavadinimas „Gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) paprastasis remontas“. Kartu su Sąlygomis pridėtas sutarties prie Sąlygų projektas.
UAB „Vetumas“ kartu su UAB „Retumas“ 2024 m. kovo 19 d. pateikė Administracijai Prašymą, kuriuo prašė: 1. Pakoreguoti Sąlygų statytoją (užsakovą) – vietoje UAB „Vetumas“ į UAB „Vetumas“ ir UAB „Retumas“; 2. Pakoreguoti Sąlygų vietoje Projekto pavadinimas: Gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) paprastasis remontas į Projekto pavadinimas Gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) rekonstravimas, savivaldybės infrastruktūros atkūrimas; 3. Pakoreguoti Sąlygų punktą Nr. 1 vietoje „suprojektuoti ir įrengti savo lėšomis susisiekimą (duomenys neskelbtini)“, išdėstant taip, kad galima būtų užskaityti infrastruktūros plėtros mokestį projektuojamiems dvibučiams gyvenamiesiems namams (duomenys neskelbtini); 4. Pakeisti sutartyje, kuri turi būti pasirašyta prie Sąlygų iki statybą leidžiančio dokumento gavimo ir pridėta prie statinio projekto, statytoją, vietoje UAB „Vetumas“ į UAB „Vetumas“ ir UAB „Retumas“; 5. Pakeisti sutartyje, kuri turi būti pasirašyta prie Sąlygų, punkto IV Darbų perdavimas ir pareigos punktą Nr. 7 vietoje „statytojo parengti projektiniai sprendiniai perduodami neatlygintinai Savivaldybei.“ į statytojo parengti projektiniai sprendiniai perduodami Savivaldybei neatlygintinai pasirašant Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, užskaitant savivaldybės infrastruktūros mokestį už dvibučio gyvenamojo namo statybą adresu (duomenys neskelbtini), dvibučio gyvenamojo namo statybą adresu (duomenys neskelbtini).
Prašyme pareiškėjos nurodė, kad remiantis Sąlygomis buvo parengtas statinio projektas – (duomenys neskelbtini) (vietinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) paprastasis remontas, kurio paskirtis – susisiekimo komunikacijos, automobilių keliai. Minėtas projektas pateiktas derinti Administracijai, 2024 m. kovo 18 d., gautos pastabos. Suderinus minėtą kelio projektą bus kreipiamasi dėl SIP sutarties pasirašymo. 2023 m. rugpjūčio 1 d., buvo pateiktas prašymas Administracijai sudaryti SIP sutartį kelio atkarpos nuo (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 19 d., Administracija nurodė, jog Administracija sutiktų pasirašyti SIP sutartį, bet prieš tai reikia pateikti nurodytus dokumentus. Administracija 2024 m. vasario 26 d. yra išdavusi „Gatvės apšvietimo tinklo (duomenys neskelbtini), įrengimo projektavimo sąlygos“ Nr. PS-030 ir papildomai pateikusi informaciją (pastabas) dėl Sąlygų, nurodydama, kad: „pagal 2023-07-25 prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. SKPS-1041/23 (toliau – Sąlygos), statinio paprastajam remontui nėra numatyta suprojektuoti ir įrengti gatvės apšvietimą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal Sąlygų 1 punktą, susisiekimas yra projektuojamas ir įrengiamas Jūsų lėšomis, todėl Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymas iš esmės negalimas pagal išduotas Sąlygas, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 2 straipsnio 6 daliai „Savivaldybės infrastruktūros plėtra – savivaldybės infrastruktūros projektavimas, statyba ir (ar) įrengimas kuriant naują savivaldybės infrastruktūrą arba didinant ir (ar) atkuriant esamos savivaldybės infrastruktūros pajėgumus“, todėl remontas (kapitalinis, paprastas), kelio remontas, nepatenka nei į naują, nei į didinimą, nes didinimas – rekonstravimas“.
Administracija 2024 m. balandžio 12 d. Raštu informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 papunkčiu, prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas, ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Pažymėjo, kad Sąlygos nebus keičiamos.
Pareiškėjos, nesutikdamos su Raštu, kreipėsi į teismą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 ( toliau – ir Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės) ir kiti teisės aktai.
VAĮ normos, be kita ko, garantuoja teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą (VAĮ 1 straipsnis). VAĮ prašymas apibrėžiamas kaip su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 straipsnio 10 dalis). VAĮ 11 straipsnio l dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.
Pagal Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 45 punktą į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 papunktis); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2 papunktis); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3 papunktis); į prašymą, nenurodytą šių taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (45.4 papunktis).
Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 29 punkte, be kita ko, nurodyta, kad prašymai ir skundai gali būti nenagrinėjami VAĮ 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais, taip pat kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Nagrinėjamo ginčo atveju, aktualios VAĮ 11 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, jog prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu, be kita ko, paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą (VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Aiškindamas paminėtą teisės normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, jog teisės teorijoje naudojamos terminologijos prasme yra draudžiama dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėti pakartotinį skundą, dėl kurio kompetentinga institucija jau yra priėmusi sprendimą (pvz., LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-89-438/2021). Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad draudimas vykdyti pakartotinę administracinę procedūrą netaikomas tais atvejais, kai asmens pakartotinis prašymas priimti sprendimą yra ne dėl to paties dalyko ir / ar ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., LVAT 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-762/2014; 2014 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-736/2014). Vertinant, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis pakartotinai nenagrinėtas, atkreipiamas dėmesys į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde (prašyme) tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurie nebuvo nurodyti ankstesniame skunde (prašyme) (pvz., LVAT 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-392/2012, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2109-552/2021 ir kt.). Vertinti, ar pateikti duomenys yra nauji ir gali daryti įtaką priimtam sprendimui, yra atsakovo kompetencija (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-665-822/2015, 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-672-629/2019).
Nurodytos teisės aktų nuostatos ir teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad atsisakydama nagrinėti prašymą VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu, institucija turi nustatyti, ar yra priimtas sprendimas (atsakymas) tuo pačiu prašyme keliamu klausimu, bei įvertinti prašyme nurodytas aplinkybes, t. y. nustatyti, ar prašyme tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurie nebuvo nurodyti ankstesniame prašyme.
Nagrinėjamu atveju Prašymo turinys patvirtina, kad pareiškėjos iš esmės siekė, kad atsakovė pakoreguotų Sąlygas, t. y., statytoją / užsakovą, Projekto pavadinimą bei 1 punktą; taip pat pareiškėjos siekė pakeisti sutartyje, kuri pridėta prie Sąlygų, statytoją bei IV punkto 7 punktą. Atsakovė skundžiamu Raštu nusprendė pareiškėjų Prašyme išdėstytų prašymų nenagrinėti, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, bei nurodė, kad Sąlygos nebus keičiamos.
Teismas, įvertinęs pareiškėjų Prašymu nustatytas jo nagrinėjimo ribas, atsakovės skundžiamo Rašto turinį, pažymi, kad atsakovė Rašte tik pacitavo VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą, tačiau aiškiai nenurodė konkrečių atsakymų ar sprendimų, kuriais pareiškėjoms anksčiau buvo atsakyta į jų Prašyme keliamus reikalavimus, taip pat nevertino, ar Prašyme nėra nurodyta naujų faktinių duomenų. Be to, Raštas yra be motyvų, nes jame tik formaliai nurodoma, kad Sąlygos nebus keičiamos, tačiau nenurodomas nei teisinis reguliavimas, nei faktinės aplinkybės, kurių pagrindu priimtas būtent toks sprendimas. Teismo vertinimu, atsakovės Raštas, kuriame yra tik pacituotas VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas bei nurodoma, kad Sąlygos nebus keičiamos, negali būti laikomas pagrįstu.
Atsakovė atsiliepime nurodo pareiškėjos neginčytą 2024 m. vasario 29 d. Administracijos sprendimą Nr. A33(1)-2226, kuriame pasisakė apie galimybę pasirašyti preliminarųjį susitarimą dėl SIP sutarties sudarymo ir tuo pagrindu, pagal savivaldybės reikalavimus, taip pat išduoti naujas prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas gatvei rekonstruoti, įtraukiant gatvės apšvietimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei atsakovės į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė yra priėmusį ne vieną sprendimą dėl UAB „Vetumas“ prašymų, susijusių su SIP sutarties sudarymu, todėl, teismo vertinimu, Rašte konkrečiai nenurodžius, kokiais Administracijos atsakymais / sprendimais buvo atsakyta į pareiškėjų Prašyme keliamus reikalavimus, atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai dėl nenuginčyto 2024 m. vasario 29 d. Administracijos sprendimo Nr. A33(1)-2226 laikytina tik jos gynybine pozicija. Be to, pastebėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuolat akcentuoja, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr. 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Taigi, visi Prašymo nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui įtakos turėję argumentai ir motyvai turėjo būti nurodyti skundžiamame Rašte.
VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p., LVAT 2025 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-701-492/2025).
Tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).
Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai administracinio akto turiniui, kad jame būtų nurodomi administracinio akto priėmimo motyvai, turi tiek materialinį, tiek ir procesinį aspektą, t. y. šie reikalavimai susiję su asmens teise į teisminę gynybą. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog proceso požiūriu nemotyvuotas administracinis aktas, kuris daro neigiamą poveikį subjekto teisėms ar interesams, negali būti pripažintas teisėtu, nes riboja subjekto teises skųsti tokį aktą ir apsunkina tokio akto teisminę kontrolę. Tai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei į teisminę gynybą, įskaitant tinkamą teismo procesą bei teisingą bylos išnagrinėjimą. Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz.,, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014), apsunkina teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą įgyvendinimą (žr., pavyzdžiui, 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Situacija, kai viešojo administravimo sistemos subjektas užkerta kelią visuomeninių santykių vystymuisi be tikslaus priimto sprendimo teisinio pagrindimo, viešojo administravimo plotmėje pripažintina ydinga, ribojanti asmens teisę tinkamai apsiginti (2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1750/2012).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad priimdama skundžiamą Raštą atsakovė Prašymo išsamiai neištyrė ir skundžiamo Rašto tinkamai nemotyvavo, todėl Raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Sprendžiama, kad Raštas turi esminių motyvavimo trūkumų, todėl yra nepagrįstas ir naikintinas kaip neteisėtas.
Tenkinus reikalavimą dėl Rašto panaikinimo, yra pagrindas tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2024 m. kovo 19 d. prašymą.
Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas viešojo administravimo priimtas aktas dėl to, jog jame neaiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).
Pareiškėjos prašo priteisti UAB „Vetumas“ naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Iš 2024 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ISAF-00677, 2024 m. balandžio 24 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėja UAB „Vetumas“ advokatui V.J. už skundo surašymą sumokėjo 180 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad advokatas pareiškėjų vardu surašė ir pateikė skundą ir jo patikslinimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos; redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundas tenkinamas, pareiškėja UAB „Vetumas“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Teismas pastebi, kad pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys; be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos. Pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-421/2020). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taikoma ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2022 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-486-556/2022; 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-582-629/2022; 2023 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-467-968/2023).
Teismo vertinimu, pareiškėjų pateikti dokumentai yra pakankamas bylinėjimosi išlaidų realumą patvirtinantis įrodymas.
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Rekomendacijų 8 punkte nurodyti už atitinkamas advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai, tarp kurių: už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 (8.2 punktas).
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos UAB „Vetumas“ prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už skundo surašymą (180 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Pažymėtina, kad 2024 m. balandžio 24 d. mokėjimo nurodymas taip pat patvirtina, kad UAB „Vetumas“ sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundas tenkintas visa apimtimi, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjai UAB „Vetumas“ iš atsakovės priteistinas 203 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Teismas papildomai pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Vetumas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Retumas“ skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 12 d. atsakymą Nr. A33(1)-4223.
Įpareigoti atsakovę Vilniaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Vetumas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Retumas“ 2024 m. kovo 19 d. prašymą Nr. B240319.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Vetumas“, j. a. k. 305704634, iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, j. a. k. 188708224, 203 Eur (du šimtus tris eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Indrė Pukanasytė-Biekšė
Gediminas Užubalis
Indrė Žvaigždinienė