Administracinė byla Nr. ATP-583-116/2013

                                                                   Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01681-2013-6

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                            45.4.; 45.4.2.; 79.1.

        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

    N U T A R T I S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2013 m. spalio 31 d.

         Šiauliai

              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

              teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimo, kuriuo R. M. nubaustas:

              pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 2 dalį 2000 Lt bauda,

              pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį 200 Lt bauda.

              Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos, ir galutinė nuobauda R. M. paskirta 2000 Lt bauda.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė:

              R. M. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimu nubaustas už tai, kad 2013 m. birželio 6 d. 12.10 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz C220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta. Be to, vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, taip pat sankryžoje sukdamas dešinėn prieš pradėdamas manevrą ir jį baigdamas, nerodė įspėjamojo posūkio šviesos signalo.

              Apeliaciniu skundu R. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimą ir administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje ir 128 straipsnio 2 dalyje, bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad jis minėtų pažeidimų nepadarė, teismo sprendimas yra neišsamus, neobjektyvus, šališkas ir prieštaringas.

              Skunde pažymima, kad pagal ATPK 284 straipsnį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

              Apelianto teigimu, jo kaltė neva padarius inkriminuotus teisės pažeidimus grindžiama vienintelio policijos pareigūno I. V. tarnybiniu pranešimu ir jo parodymais. Pasak R. M., policijos pareigūno I. V. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės ir pastarojo teisme duoti parodymai neatitinka tikrovės, neatitinka objektyvios tiesos ir neįrodo, kad jis padarė anksčiau nurodytus teisės pažeidimus, t. y. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta ir vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, taip pat sankryžoje sukdamas dešinėn prieš pradėdamas manevrą ir jį baigdamas, nerodė įspėjamojo posūkio šviesos signalo. Mano, kad jo (R. M.) parodymus teismas nepagrįstai vertino kaip nenuoseklius ir pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, o jo žmonos D. M. parodymais nesirėmė, motyvuodamas tuo, kad pastarosios parodymai nėra objektyvūs ir nurodė, jog šiuos parodymus paneigia kita bylos medžiaga.

              Skunde R. M. pažymi, kad jis niekada nesutiko su padarytais pažeidimais, nes jų nepadarė, tačiau teismas remiasi liudytojo I. V. parodymais, kad neva jis iš pradžių viską pripažino, o vėliau viską pakeitė. Teigia, kad keisti parodymus jam nebuvo jokio pagrindo.

              Apelianto teigimu, apklausti liudytojais policijos pareigūnai A. N. ir A. P. patvirtino, kad jis (R. M.) nuo pat pradžių paaiškino, jog pareigūnas I. V. apsiriko ir pasakė, kad nieko nepažeidė, jokio automobilio nevairavo, tačiau teismas minėtų liudytojų parodymais nesivadovavo, o rėmėsi tik prieštaringais I. V. parodymais.

              R. M. atkreipia dėmesį ir į tai, kad automobilio „Mercedes-Benz C 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jo žmona, galiniai ir šoniniai langai yra tamsinti, todėl labai keistai skamba liudytojo I. V. parodymai, kad jis važiuodamas savo automobiliu paskui jo žmonos vairuojamą automobilį, viską kuo geriausiai matė. Be to, pažymi, kad jo žmona atidarytais automobilio langais nevažinėja, nes jų automobilyje yra kondicionierius, kuriuo jie važiuodami visada naudojasi.

              Pasak apelianto, prie bylos pridėta CD kompaktinė plokštelė su fotonuotraukomis, kuriose yra nufotografuotas automobilis „Mercedes-Benz C 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kategoriškai paneigia I. V. parodymus, kad jis pro tamsintus automobilio galinius ir šoninius langus galėjo matyti, kas sėdi automobilyje, o tuo labiau galėjo matyti, ar kas nors automobilyje kalba mobiliojo ryšio telefonu.

              Be to, R. M. manymu, teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą, vienu iš įrodymu laikė pažymą apie jo baustumą. Teigia, jog tai, kad jam prieš dvejus metus, t. y. 2011 m. liepos  1 d., už padarytą neapgalvotą pažeidimą, be baudos buvo paskirta nuobauda – specialiosios teisės atėmimas 24 mėnesius, visiškai neįrodo, kad būtent jis vairavo automobilį „Mercedes-Benz C 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta. Priešingai, R. M. teigimu, paminėta pažyma įrodo, kad jis beveik 24 mėnesius nepadarė jokių teisės pažeidimų, nes iš prieš tai padaryto teisės pažeidimo pasekmių jis pasimokė ir padarė išvadas.

              Dėl teismo teiginių, kad jam surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, jo žmona nenuvyko į policijos komisariatą patvirtinti, kad ji vairavo automobilį, apeliantas nurodo manantis, kad jeigu jo žmona ir būtų nuvykusi, niekas nuo to nebūtų pasikeitę, nes protokolas jam jau buvo surašytas, o I. V. į jo paaiškinimus nekreipė jokio dėmesio ir neleido eiti jam pasikviesti žmonos.

              Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad jam su žmona atvažiavus į (duomenys neskelbtini) viešbučio kiemą, kur yra klubas „(duomenys neskelbtini)“, prie „(duomenys neskelbtini)“ klubo laukujų durų stovėjo „(duomenys neskelbtini)“ klubo administratorius R. G., kuris viską gerai matė ir gali kategoriškai paneigti I. V. parodymus, jog automobilį vairavo jo (R. M.) žmona, o ne jis.

              Skunde taip pat pažymima, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą surašiusi institucija, o visi neaiškumai ir abejonės yra traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

              Atsiliepimu į R. M. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuras prašo netenkinti R. M. skundo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimą.

              Apeliacinis skundas atmetamas.

              Kaip teisingai savo skunde pastebėjo apeliantas, ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

              Iš ATPK 257 straipsnio taip pat kyla, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

              Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir dėl R. M. priėmė teisingą sprendimą.

              Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad R. M. kaltė dėl ginčijamų jam inkriminuotų pažeidimų padarymo įrodyta visiškai.

              Kaip jau minėta, R. M. administracinės nuobaudos paskirtos už ATPK 128 straipsnio 2 dalyje ir 1241 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymą.

              Pažymima, kad ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui, vairuojančiam transporto priemonę, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones.

              ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė ir tiems vairuotojams, kurie pažeidė Kelių eismo taisyklėse nustatytą įspėjamųjų signalų naudojimo tvarką, taip pat nesilaikė draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas).

Apylinkės teismas skundžiamame sprendime taip pat teisingai pažymėjo, kad Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodyta, jog „draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės ...“. Minėtų taisyklių 21 punkte įtvirtinta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Tų pačių taisyklių 88 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka.

Nors apeliantas neigia vairavęs transporto priemonę ir ją vairuodamas naudojęsis mobiliojo ryšio telefonu bei nerodęs įspėjamojo posūkio šviesos signalo, tačiau jo kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus patvirtina byloje surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai.

Policijos pareigūno I. V. 2013 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie 12.10 val. jis pastebėjo pilkos spalvos automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės. Automobilį vairuotojas vairavo kalbėdamas mobiliojo ryšio telefonu be laisvų rankų įrangos, iš (duomenys neskelbtini) gatvės sukdamas į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, o po to į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės sukdamas į dešinę pusę prie „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio, nerodė posūkių signalų. Automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojui sustojus, jis (I. V.) prie pastarojo privažiavo ir prisistatė. Minėto automobilio vairuotojas jam nei asmens dokumento, nei vairuotojo pažymėjimo pateikti negalėjo, aiškino, kad šiuos dokumentus pamiršo. Apie įvykį jis (I. V.) informavo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS (7 b. l.). Iš teismo posėdžio protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad iš esmės analogiškas aplinkybes policijos pareigūnas I. V. nurodė ir kaip liudytojas apklausiamas apylinkės teisme. Liudytojas I. V. taip pat nurodė, kad jis važiuodamas paskui R. M. automobilį, matė, jog pastarasis kalbėjo telefonu be laisvų rankų įrangos, automobilio langai buvo atidaryti, todėl viskas gerai matėsi. Pirmiausia jo dėmesį patraukė tai, kad automobilio vairuotojas sukdamasis iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę nerodė posūkio. Jam (I. V.) sukant savo automobiliu paskui R. M. vairuojamą automobilį, kitų automobilių nebuvo. Tąkart automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas iš karto pripažino savo kaltę, automobilyje kitų žmonių be vairuotojo nebuvo. Policijos pareigūnų ekipažo jie laukė apie valandą, jis visą laiką buvo šalia R. M.. Atsakydamas į R. M. klausimus, I. V. patvirtino, kad automobilio langai buvo truputį tamsinti, kartu pažymėjo, jog jis sustojo šalia R. M. automobilio ir pats atidarė jo dureles (29, 31 b. l.).

Tai, kad R. M. vairavo automobilį neturėdamas teisės jį vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, sankryžoje sukdamas dešinėn prieš pradėdamas manevrą ir jį baigdamas nerodė įspėjamojo posūkio šviesos signalo, nurodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokole (2-3 b. l.). Policijos pareigūno  A. N. 2013 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jam kartu su kolega  A. P. atvykus prie „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio, juos pasitikęs pareigūnas I. V. paaiškino, kad sulaikė vairuotoją, vairavusį automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Aušros alėja, kuris rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, darydamas posūkių manevrus, nerodė atitinkamų posūkio šviesos signalų. Jis (A. N.) pagal duomenų bazę nustatė, kad automobilį vairavo R. M., kai teisė vairuoti jam yra atimta (6 b. l.). Iš esmės tokias pat aplinkybes apklausiama kaip liudytojas A. N. nurodė ir apylinkės teisme (29-30 b. l.).

Taigi, akivaizdu, kad liudytojo I. V. parodymai, priešingai, nei teigiama skunde, yra nuoseklūs, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo. Be to, parodymus minėtas policijos pareigūnas davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (17 b. l.), duomenų, kad jis būtų suinteresuotas bylos baigtimi ir turėtų pagrindą apkalbėti pažeidėją, byloje nėra.

Tai, kad R. M. 2013 m. birželio 6 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, patvirtina ir byloje esančioje pažymoje apie asmens baustumą užfiksuoti duomenys (9-10 b. l.).

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pats R. M. teismo posėdžio metu patvirtino, jog vienas jo automobilio posūkio žibintas neveikė, bei nurodė, kad pareigūnui jis pasakė ne savo, o savo pažįstamo duomenis, nes dėl posūkio jam būtų tekę mokėti baudą, ir dėl to nemato „skirtumo ir problemos“ (29, 31 b. l.).

Nors apeliantas teigia, kad automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jo žmona, šią aplinkybę teismo posėdyje nurodė ir D. M., tačiau jokių kitų įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, byloje nėra. Kaip matyti iš bylos duomenų, policijos pareigūnui  I. V. priėjus prie R. M. automobilio, jame jokių kitų asmenų nebuvo, be to, nors policijos pareigūnas kartu su pažeidėju atvykstant policijos pareigūnų ekipažo laukė apie valandą, D. M. per tą laiką neatėjo, o R. M. teiginio, kad pasikviesti žmoną jam neleido pareigūnas I. V., jokie bylos duomenys nepatvirtina. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto kaltės klausimą, pagrįstai nesirėmė pastarojo ir jo sutuoktinės parodymais, juolab, kad kiti bylos duomenys šiuos parodymus ne patvirtina, o paneigia.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad  R. M. padarė ATPK 128 straipsnio 2 dalyje ir 1241 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus, o ne rėmėsi vien patrulio I. V. parodymais, kaip savo skunde teigia apeliantas, todėl šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

R. M. skundo argumentai, kad jis nuo pat pradžių nesutiko su pažeidimais, automobilio „Mercedes-Benz C 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) langai yra tamsinti, automobilio langai nedarinėjami, nes jame yra kondicionierius, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pastarojo kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus nepaneigia. Be to, kaip jau minėta, liudytojas I. V. nurodė, kad posūkio metu pro atvirą automobilio langą jis matė, kad šį automobilį vairavo būtent R. M., tuo pat metu kalbėdamas mobiliojo ryšio telefonu, juo naudodamasis rankomis, ir šių parodymų nepaneigia jokie kiti įrodymai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esanti pažyma apie asmens baustumą būtent patvirtina, kad R. M. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta, o ne, kaip skunde teigia apeliantas, įrodo, kad jis beveik 24 mėnesius nepadarė jokių teisės pažeidimų.

              R. M. skundo argumentai, kad teismo sprendimas yra neišsamus, neobjektyvus, šališkas ir prieštaringas, vertinami kaip deklaratyvūs ir atmetami.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir jį naikinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso  30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimą nepakeistą, R. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra  neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                         Vaclovas Iždonas