Baudžiamoji byla Nr. 1A-294-519/2022

Teisminio proceso Nr. 1- 01-1-23745-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.2.14.1.2.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,

dalyvaujant prokurorei Jurgai Klimčukienei,

gynėjui advokatui Modestui Švažui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 3 (trijų) mėnesių termino laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, R. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 (dviejų) mėnesių termino laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas R. S. suėmime nuo 2022 m. birželio 28 d. iki 2022 m. liepos 12 d. išbūtas laikas, t. y. 15 parų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       R. S. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. birželio 28 d. apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini), iš parduotuvės, priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, atvirai, pardavėjos D. R. akivaizdoje, pagrobė vieną 1 litro talpos skardinę alaus „Švyturys stipriausias šviesusis alus“, kurio vertė 2,70 eurai, tuo bendrai UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 2,70 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme ir prašo skirti jam švelnesnę bausmės rūšį. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog buvo pagrobtas nedidelės vertės, tik 2,70 Eur turtas, nebuvo pareikštas civilinis ieškinys.

2.1.                      Apelianto teigimu, jam skyrus švelnesnę bausmės rūšį, jis galėtų ieškotis darbo, gyventi pilnavertį gyvenimą, būti naudingas visuomenei. Nurodo, jog jo padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl ko jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė.

3.       Teismo posėdyje nuteistojo R. S. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas

4.       Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis R. S. neginčydamas jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, skunde nesutinka su jam paskirta bausme, prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija bylą patikrina bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų taikymo aspektu.

5.       Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

6.       Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

7.       Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu R. S. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, nuteistajam savo kaltę pripažinus ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 641 straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės, tačiau kaip nurodyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, padarė kitus bausmių skyrimą reglamentuojančių normų pažeidimus ir tai lėmė akivaizdžiai per griežtos, ir neteisingos bausmės nuteistajam paskyrimą. Tokios aplinkybės šiuo atveju nėra nustatytos.

8.       BK 178

9.       Svetimo turto pagrobimas yra tyčinis nusikaltimas, kuriuo pažeidžiama viena pagrindinių žmogaus teisių – teisė į nuosavybę. BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuota svetimo turto pagrobimo (vagystės) sudėtis ir tai daro šią veiką pavojingesnę, atitinkamai tai lemia ir griežtesnės atsakomybės už šią veiką taikymą. Pagal BK 11 straipsnio 4 dalį, svetimo turto vagystė, atitinkanti BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, yra apysunkis nusikaltimas. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad atviros vagystės kvalifikavimas nepriklauso nuo grobiamo dalyko vertės. Savo kaltę R. S. pripažino, gailėjosi ir šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Tačiau pagrįstai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad šis teistumas R. S. nėra pirmas. Bylos duomenimis, iki šioje byloje vertinamo nusikaltimo padarymo, nuteistasis teistas 7 kartus, iš jų 4 kartus teistas už nusikaltimų nuosavybei padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus tik 7 dienoms po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. birželio 21 d. baudžiamasis įsakymas už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo įvykdymą. Ankstesniais teismų sprendimais nuteistajam R. S. buvo skirtos laisvės apribojimo, arešto bausmės, laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas buvo atidėtas.

10.       Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad ne tik švelnesnių bausmių, bet ir griežčiausios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistojo nusikalstamiems polinkiams reikšmingos įtakos neturėjo, nuteistasis nepasimokė, savo elgesio nekeitė ir toliau elgėsi nusikalstamai. Naują tyčinį nusikaltimą nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą – būdamas recidyvistu, todėl šios aplinkybės nuosprendyje pagrįstai pripažintos jo atsakomybę sunkinančiomis (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Nuteistasis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, ne vieną kartą baustas administracine tvarka už smulkias vagystes iš parduotuvių, už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 71–98).

11.       Įvertinęs šių aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą, byloje esantiems duomenimis bei jų pagrindu nustatytoms aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą, kad švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas, areštas), taip pat taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas nuteistojo elgesio nepaveikė, nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, todėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas už apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą neatitiktų BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų ir paskirties – ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų. Pažymima ir tai, kad nors nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau nustatytas minimalus jos dydis, kas patvirtina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, byloje esant daugiau neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, tačiau esant vienai atsakomybę lengvinančiai ir dviem sunkinančioms aplinkybėms, nesant padarytos didelės turtinės žalos (pagrobto turto vertė – 2,70 Eur), bausmę individualizavo teisingai. Skundžiamame nuosprendyje bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo motyvai yra nurodyti, juos pagrindžiant bylos duomenimis, nesutikti su jais, nenustačius bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

12.       Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis galėtų ieškotis darbo, gyventi pilnavertį gyvenimą, būti naudingas visuomenei, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamu pagrindu lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

13.       Apibendrinant teisines ir faktines aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. S. bausmę už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, baudžiamojo įstatymo nepažeidė, bausmių skyrimą reglamentuojančias BK normas taikė teisingai. Nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos bylos duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir dėl jų vertinimo pateikė pakankamai motyvuotas išvadas, kurių nuteistojo skundo argumentai nepaneigia. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                            Nijolė Matuzevičienė

                                                                                                                        Gražvydas Poškus

                                                                                                                         Laisvydas Zederštremas