Administracinė  byla Nr. A2.6.-2946-902/2014

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-02453-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5.;45.4.7.;

(S)

52.3.

Panevėžio miesto apylinkės teismas

N U T A R I MA S

2014 m. spalio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. S., nukentėjusiajam R. A.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio vairuotoju, neteisto, administracine tvarka nebausto (galiojančių nuobaudų neturinčio), gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

V. S. 2014-09-16 apie 05.10 val., Panevėžyje, Marijonų g. 27-o namo kieme, vairuodamas automobilį Mercedes Benz 815, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė kieme stovėjusius du automobilius Seat Leon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs apie įvykį policijai. Eismo įvykio metu apgadinti trys automobiliai. Tokiais savo veiksmais V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132, 234 punktų reikalavimus bei padarė administracinius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

          V. S. administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad jis protokole nurodytu laiku ir vietoje važiavo automobiliu Mercedes Benz 815, ir galimai kliudė automobilius, tačiau to nesuprato ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Nurodė, jog toje vietoje jam buvo gana sudėtinga važiuoti, nes stovėjo daug automobilių, galimai tada ir kliudė automobilius, bet to nesuprato, be to, tuo metu turėjo daug darbo ir labai skubėjo. Nurodė, jog buvo išlipęs iš vairuojamo automobilio, apžiūrėjo savo automobilį prie rampos, tačiau nieko įtartino nepastebėjo, įbraukimų ant automobilio nematė, todėl išvažiavo. Prašo neatimti teisės vairuoti, nes ši teisė reikalinga dėl darbo, dirba vairuotoju, taip pat šiuo metu augina 1 metų vaiką, kurį tenka nuvežti pas gydytojus. Prašė paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti 6 mėnesiams, nes pagal savo materialinę padėtį iš karto visos paskirtos baudos susimokėti neturi galimybių.

           Nukentėjusysis R. A. paaiškino, kad 2014-09-16 05.25 val. priėjęs prie savo automobilio Seat Leon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė išdaužtą galinį žibintą ir nubrauktą galinį sparną. Jis taip pat ant kito autobusiuko baltos spalvos pastebėjo apgadinimą – baltų dažų likutį (b.l. 21). Teismo posėdyje nukentėjusysis nurodė, jog automobiliui padaryti apgadinimais rimti, dideli, iki 1000 litų.

          Nukentėjusysis V. B. paaiškino, jog automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 5 val. ryto buvo palikęs stovėti Marijonų g. 29-o namo kieme, o sugrįžęs apie 14 val., rado išmuštą posūkių lempą, sulankstytą dešinio galinio sparno dalį. Kaimynai jam nurodė, jog eismo įvykis buvo apie 10 val., tačiau jie nenurodė pasišalinusio iš įvykio vietos automobilio numerių (b.l. 22).

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. S. teisme duoto paaiškinimo, kad protokole nurodytoje vietoje ir laiku jis buvo ir važiavo automobiliu Mercedes Benz 815, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai tada ir kliudė kitus automobilius, pažeidimo faktas taip pat įrodytas pateikta bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1-2-6), vyr. patrulio N. G. ir vyr. patrulio L. B. tarnybiniais pranešimais (b.l. 6; 7), kur užfiksuotos įvykio aplinkybės, nustatyti automobiliams padaryti apgadinimai, eismo įvykio vietos schema (b.l. 9), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 10-12;), kur detalizuoti automobilių apgadinimai, fotonuotraukomis (b.l. 13-19); nukentėjusiųjų R. A., V. B. paaiškinimais (b.l. 21,22), vaizdo įrašu (b.l. 23), vairuotojo pažymėjimo kopija (b.l. 25), iš kurios matyti, jog V. S. įvykio metu teisę vairuoti transporto priemonę turėjo. Šiuo atveju, teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiųjų paaiškinimuose užfiksuotomis aplinkybėmis apie automobiliams nagrinėjamo eismo įvykio metu padarytus apgadinimus, byloje nėra duomenų, kad jie būtų suinteresuoti šios bylos baigtimi ir kartu būtų suinteresuoti apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį,

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nustačius, kad V. S. 2014-09-16 apie 05.10 val. (pagal filmuotą medžiagą tikslintinas eismo įvykio laikas), Panevėžyje, Marijonų g. 27-o namo kieme, vairuodamas automobilį Mercedes Benz 815, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė kieme stovėjusius du automobilius: Seat Leon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip juos apgadino, taip pat apgadino ir savo vairuojamą automobilį, teismas laiko, kad jo veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Kelių eismo taisyklių 231.1 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; 231.2 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. 234 punkto reikalavimus, kuris teigia, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Taigi po eismo įvykio V. S. turėjo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą ir kreiptis į policiją, nesulaukęs nukentėjusiųjų, nesitarus dėl eismo įvykio aplinkybių ar kilus ginčui dėl kitų automobilių apgadinimų. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. teigė, kad jis nesuprato sukėlęs eismo įvykį, todėl išvažiavo iš įvykio vietos. Tiek iš V. S. pirminio paaiškinimo, tiek duoto teisme paaiškinimo, bei filmuotos medžiagos matyti, kad jis apžiūri vairuojamą automobilį, jo galinę dalį, kas patvirtina, jog juto (matė, girdėjo) kontaktą su kitu automobiliu (iais). Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog apgadinimas ant Mercedes Benz 815, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinių dalių yra akivaizdus ir matomas, kurį pažeidėjas iš karto po įvykio apžiūrėdamas turėjo matyti, nes nukentėjusysis R. A. maždaug panašiu metu, apie 05.25 val. priėjęs prie savo automobilio pastebėjo apgadinimus ant automobilio Seat Leon. Šiuo atveju, reikšminga aplinkybė yra ta, kad pažeidėjas apžiūrėjęs savo automobilį, net nebandė ieškoti kitų apgadintų automobilių, jis taip pat nesistengė apie įvykį informuoti policijos, juo labiau, kaip matyti iš filmuotos medžiagos, įvykio vietoje būta daugiau žmonių (važinėjo kiti automobiliai), todėl jų pagalbos buvo galima paprašyti. Dėl visų aukščiau išsakytų argumentų, teismas konstatuoja, jog V. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., laikytina, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai. Todėl jis baustinas ir už šį pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė–nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę – neteistas, anksčiau nebuvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus, tačiau buvo padaręs smulkių KET pažeidimų, buvo baustas už eismo įvykio sukėlimą, į pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, į tai, kad apgadinti du automobiliai, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl V. S. skirtina didesnė nei minimali ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, o už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą skirtina didesnė nei minimali bauda, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje. Paskirtos nuobaudos subendrintinos (ATPK 33 str.).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. 

Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymima, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010).

ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už neteisėtą pasitraukimą iš eismo įvykio. Šio straipsnio dispozicija suponuoja išvadą, kad jo paskirtis yra ne tiek nubausti asmenį už Kelių eismo taisyklėms prieštaraujantį elgesį po eismo, kiek padėti išaiškinti eismo įvykį sukėlusį asmenį ir užkirsti kelią jam išvengti atsakomybės už sukeltas pasekmes. Taigi, svarstant nuobaudos už padarytą administracinį teisės pažeidimą skyrimo V. S. klausimą, būtina atsižvelgti į pažeidimo padarymo tikslą ir motyvą, į visas bylos aplinkybes.

Iš šioje byloje esančių duomenų viseto matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. turėjo suvokti, jog sukėlė eismo įvykį, eismo įvykio vietoje laukti nukentėjusiųjų arba apie eismo įvykį informuoti policiją. Toks jo elgesys netoleruotinas ir baustinas. Tačiau akivaizdu, kad V. S. elgdamasis ir pažeisdamas KET 231, 234 punktų reikalavimus, šiuo atveju nesiekė išvengti atsakomybės už eismo įvykio pasekmes – jis teisme labai gailėjosi sukėlęs eismo įvykį, nuo pareigūnų nesislapstė ir tyrimo neapsunkino (tokių dumenų į bylą nepateikta), eismo įvykio metu ant jo vairuojamo automobilio padarytų apgadinimų, kurie palyginti yra nedideli, nepašalino. Taigi, nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą - turtinis nuostolis nėra labai didelis (tokių duomenų nepateikta), į V. S. elgesį po pažeidimo padarymo (labai gailėjosi sukėlęs eismo įvykį ir išvykęs iš eismo įvykio vietos), darytina išvada, kad įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas nėra proporcinga ir sąžininga priemonė siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Todėl teismas daro išvadą, kad nurodytos administracinės nuobaudos skyrimui šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti įstatymo sankcijoje numatyto privalomos skirti papildomos nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones terminą, nes kaip matyti ši teisė pažeidėjui yra reikalinga atlikti darbines funkcijas bei prižiūrint mažametį vaiką.

Baudos mokėjimas, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra išdėstytinas (LR ATPK 313 str. 3 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str., 24 str., 27 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a  :

V. S. už Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. 1 d. skirti nuobaudą – 3050 Lt baudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo;

V. S. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 110 Lt (vieno šimto dešimties litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., V. S. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., galutinai paskirti 3050 Lt (trijų tūkstančių penkiasdešimties litų) baudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

            V. S. paskirtos 3050 litų baudos mokėjimą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį kas mėnesį mokėti po dalį – 508.34 Lt teismo paskirtos baudos iki 2015 m. sausio 1 d. (pirmą įmoką sumokant iki 2014 m. spalio 30 d.), o nuo 2015 m. sausio 1 d. mokant po 147.22 Eur kas mėnesį iki galutinio atsiskaitymo.

Paskirta bauda privalo būti sumokėta AB „Swedbank“ į šiame banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 6030).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą.

Teisėja                                                                                             Ingrida Kirsnytė