Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2A-196-45-2007].doc
Bylos nr.: 2A-196-45/2007
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                                                                    Kopija

Pranešėjas R.Brazys                                               Civilinė byla Nr. 2A-196-45/2007          



Teisėja S.Sakalauskienė                                           Procesinio sprendimo kategorija  128.2.                                                                                                      ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

(S)

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. spalio 8 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti  iš

kolegijos pirmininko Rimanto Brazio,

kolegijos narių J. B. ir Danutės Burbulienės,

sekretoriaujant I.Stasiūnienei,

dalyvaujant pareiškėjos I. B. atstovui advokatui Stasiui Zabitai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. atstovo advokato Stasio Zabitos apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-354-187/2007 pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Z. B., R. V., J. T., S. B., S. B., Telšių apskrities viršininko administracija.

 

                Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

 

 

              Pareiškėja I. B., 1983-01-05  mirusio E. B. teisių perėmėja, 2006 m. gegužės 22 d. kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B., gimęs 1935-04-26, yra V. B., gimusio 1912  m., iki 1940-06-22 nuosavybės teise valdžiusio 88,50 ha žemės sklypą ( duomenys neskelbtini) faktinis įvaikis. Pareiškėja nurodė, kad E. B. tėvai buvo K. B. ir V. B.. Jie turėjo penkis vaikus, iš kurių E. B. buvo jauniausias. E. B. buvo silpnos sveikatos, be to, V. B. sveikata buvo taip pat silpna, todėl 1934-10-17 mirus K. B., V. B. buvo nepajėgi auginti visus vaikus ir E. B. paėmė auginti jo netikras brolis, K. B. sūnus iš pirmos santuokos V. B., kuris iki ištrėmimo 1941 metais kartu su broliu B. B. gyveno savo tėvo Konstantino B. I. nuosavybės teisėmis turėtame 177 ha ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini). V. B. augino, prižiūrėjo E. B. kaip savo sūnų. V. B. tremtyje žuvo, todėl E. B. paėmė auginti sustiprėjusi jo motina V. B.. Įvaikinimas įformintas nebuvo, tačiau E. B. buvo faktinis V. B. įvaikis. Pareiškėja I. B. nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas – atkurti E. B. nuosavybės teises į V. B. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) ; dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, nėra. Be to, pareiškėja I. B. nurodė, kad  kitoje civilinėje byloje Nr.  2-63-03/2003, prijungtoje prie šios bylos, analogiškas faktas panašioje faktinėje situacijoje yra nustatytas.

Suinteresuotas asmuo Telšių apskrities viršininko administracijos atstovė prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu nuosavybės teisės ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti iki 2003-12-31. Šis terminas yra praleistas, o praleidę terminą piliečiai netenka teisės į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą.

              Telšių rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, kad pats V. B. buvo dar ganėtinai jaunas, savo šeimos neturėjo, gyveno vienoje šeimoje kartu su savo broliu B. B., kuris buvo vedęs. Be to, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota teisine praktika, faktinis įvaikinimas – tai susiklostę tarp atitinkamų asmenų santykiai, kurie pagal savo pobūdį būdingi tėvams ir vaikams, nors šie asmenys pagal įstatymus šių santykių neįformino ir nėra kraujo giminės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-749/2002). E. B. ir V. B. buvo broliai, t.y. K. B. vaikai iš pirmos ir antros santuokų. 1934-07-04 mirus K. B., liko E. B. motina V. B., kuri mirė tik 1967-12-17, t.y. E. B. esant pilnamečiui. Tiek E. B. su motina, tiek V. B. gyveno viename ūkyje, V. B. buvo vyresnis už E. B., todėl teismui nekilo abejonių, kad tarp jų buvo labai artimi, broliški, globėjiški santykiai. Teismas nurodė, jog teigti, kad tai buvo faktiniai įvaikinimo santykiai, negalima. Teismas  pažymėjo, kad nėra duomenų, jog V. B. kokiu nors būdu išreiškė savo valią atsisakyti sūnaus E. B., be to, 1942 metų gyventojų surašymo žinių matyti, kad V. B. šeimoje augo sūnus E. Teismas atkreipė dėmesį, kad V. B. 1941 metais buvo ištremtas už Lietuvos ribų ir tuo metu E. B. buvo tik 6 metų amžiaus. Teismas padarė išvadą, kad E. B. nebuvo ir negalėjo būti faktiškai įvaikintas V. B..

Apeliaciniu skundu pareiškėjos I. B. atstovas advokatas Stasys Zabita prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- pareiškimą tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tikrasis E. B. tėvas mirė, kai jam buvo trys mėnesiai ir juo rūpintis pradėjo netikras 18 metų vyresnis brolis V. B., kuris stengėsi jam  atstoti tėvą; jų tarpusavio santykiai buvo lyg tėvo ir vaiko, V. B. buvo vyresnis už E. B. 18 metų, todėl E.B. V. B. prižiūrėjo, augino, žaidė su juo, rūpinosi kaip savo sūnumi; faktinio įvaikinimo pagrindu faktiniai įvaikiai gali įgyti teisę atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau šia teise trukdoma pasinaudoti. Nagrinėjama civilinė byla yra analogiška prie civilinės bylos prijungtai civilinei bylai Nr.  2-63-03/2003, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.2 straipsnyje įtvirtintu lygiateisiškumo principu, kuris reiškia, kad vienodos faktinės sudėties civilinės bylos turi būti sprendžiamos vienodai, apeliacinis skundas turi būti tenkintas ir Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 2 d. sprendimas turi būti panaikintas. Nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą nustatytas ir praleistas terminas nuosavybės teisės ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimui bus prašomas atstatyti, kaip tai numato Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 444  straipsnio  1 dalį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005 m. gruodžio 29 nutarimo Nr. 56 5 punkte pažymima, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Faktinis įvaikinimas nesukuria įstatymo nustatyta tvarka įvykusio įvaikinimo teisinių pasekmių. Tokio įvaikinimo faktas nustatinėjamas tik tokiu atveju, jei jo nustatymas sudarys pagrindą atsirasti tam tikroms teisėms ir pareigoms. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. I-2563 „Dėl priemonių agrarinei reformai plėtoti“ 3 punktas numatė galimybę nustatyti įvaikinimo, kuris nebuvo juridiškai įformintas, faktą tik nuosavybės teisės į žemės sklypą ar mišką atstatymo tikslu.

Kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos, pareiškėja I. B. siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B., gimęs 1935-04-26, yra V. B., gimusio 1912 m., iki 1940-06-22 nuosavybės teise valdžiusio (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (duomenys neskelbtini) faktinis įvaikis. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas yra nuosavybės teisės į V. B. turėtą žemę atkūrimas V. B. įvaikiui E. B.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 2 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą gali būti atkurtos turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939-1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę,  sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai,- į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Šiame įstatyme yra nustatytas terminas iki 2003-12-31 pateikti nuosavybės teises ir giminystė ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Praleidus šį terminą, terminas gali būti atstatytas įstatymų nustatyta tvarka. Todėl minimo termino praleidimas nėra pagrindas atmesti pareiškėjos I. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyto. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos I. B. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sudarys pagrindą atsirasti tam tikroms teisėms ir pareigoms (atsiras galimybė atkurti nuosavybės teisės į žemės sklypą) ir tai atitinka įstatyme numatytą tvarką ir sąlygas.

Remiantis byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad E. B., gimusio 1935-04-26, tėvai buvo K. B. ir V. B., kurie turėjo penkis vaikus, iš kurių E. B. buvo jauniausias. K. B. mirė  1934-10-17. Byloje apklausti liudytojai paaiškino, kad mirus K. B., V. B. dėl sveikatos buvo nepajėgi auginti visus vaikus ir E. B. paėmė auginti jo netikras brolis K. B. sūnus iš pirmos santuokos V. B., kuris savo šeimos neturėjo ir gyveno kartu su savo brolio B. B. šeima savo tėvo K. B. I. nuosavybės teisėmis turėtame (duomenys neskelbtini) ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini) . E. B. motina V. B., buvo nemėgiama K. B. vaikų iš pirmos santuokos, ir po K. B. mirties išsikraustė gyventi už trijų kilometrų nuo ūkio. V. B., kuris už E. B. buvo vyresnis 18 metų, augino, prižiūrėjo E. B. kaip savo sūnų iki 1941 metų, kol buvo ištremtas į Sibirą. Kai V. B. ištrėmė, E. B. prižiūrėjo ūkvedys T. V. B. tremtyje žuvo, todėl E. B. paėmė auginti sustiprėjusi jo motina V. B..

Iš prijungtos prie bylos civilinės bylos Nr. 2-63-03/2003 matyti, kad šioje prijungtoje civilinėje byloje buvo prašoma nustatyti, jog Z. B., gimęs 1933-08-04  yra B. B. iki 1940-06-22 nuosavybės teise valdžiusio (duomenys neskelbtini) ha žemės plotą (duomenys neskelbtini) , mirusio 1988-06-19, faktinis įvaikis. Juridinis faktas šioje civilinėje byloje buvo nustatytas, o fakto nustatymo tikslas – atstatyti nuosavybės teisę į B. B. priklausiusią žemę, esančią (duomenys neskelbtini).

Priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek šioje civilinėje byloje, tiek prijungtoje prie šios bylos civilinėje byloje Nr. 2-63-03/2003, nagrinėjamos vienodos faktinės situacijos, nutikusios toje pačioje šeimoje. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.2 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas, kuris yra  konstitucinio lygiateisiškumo principo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis) išraiška civilinėje teisėje ir kuris reiškia diskriminacijos draudimą ir reikalavimą, kad vienodos situacijos turi būti vertinamos vienodai. Nagrinėjant civilinius ginčus teisme lygiateisiškumo principas reikalauja, kad vienodos faktinės sudėties civilinės bylos būtų sprendžiamos vienodai, t.y. esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms teisės normas būtina aiškinti ir taikyti vienodai.

 

Šį reikalavimą leidžia užtikrinti teismo precedento ir ratio decidendi doktrinos. Nagrinėjamu atveju dviejose civilinėse bylose dėstomos praktiškai vienodos faktinės situacijos, nutikusios toje pačioje šeimoje, todėl šios abi faktinės situacijos turi būti sprendžiamos vienodai.

Kadangi teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro priešingas išvadas, lyginant su pirmosios instancijos teismo sprendimu, todėl apskųstasis teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – nuosavybės teisių į V. B. turėtą žemę atkūrimo tikslu  nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad  E. B. buvo V. B. faktinis įvaikis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjos I. B. patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B., gimęs 1935-04-26,  yra V. B. iki 1940-06-22 nuosavybės teise valdžiusio (duomenys neskelbtini) ha žemės plotą (duomenys neskelbtini) faktinis  įvaikis.

              Juridinis faktas nustatytas nuosavybės teisių į V. B. priklausiusią žemę  (duomenys neskelbtini) atkūrimo tikslu.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                        Rimantas Brazys

 

Teisėjai                                                                                                                    Jolanta Badaugienė

 

              Danutė Burbulienė

 

 

 

 

 

Tikra

Teisėjas

 

 

 

   Rimantas Brazys