Nuorašas
Pranešėja Danutė Burbulienė Civilinė byla Nr. 2S-639-267/2011
Teisėja I. N. Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00730-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija 116.10.3; 122.4;
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 3 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. K. atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutarties panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-812-476/2011 pagal antstolio Andriaus Bespalovo prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, suinteresuoti asmenys J. G., R. K.,
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
Raseinių rajono apylinkės teisme 2010-05-21 buvo išnagrinėta civilinė byla Nr.2-164-674/2010 dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir patvirtinta šalių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 4 p. šalys susitarė ir nustatė R. K. bendravimo tvarką su vaikais: R. K. bendrauja su vaikais, juos aplankydamas jų gyvenamojoje vietoje vaikams patogiu laiku. R. K. kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį pasiima vaikus A. ir E. pas save. Vaikus pasiima penktadienį 17 val., o parveža sekmadienį iki 17 val. R. K. pasiima vaikus šv. Kalėdų antrą dieną, šv. Velykų antrą dieną, pasiimdamas vaikus nuo 11 val. ir parveždamas juos tą pačią dieną iki 20 val. Vaikų žiemos ir vasaros atostogų metu R. K. pasiima vaikus pas save atostogoms taip: žiemos atostogų metu – po Naujųjų metų pirmą savaitę; vasaros atostogų metu kiekvieno mėnesio antrą savaitę. R. K. pasiima vaikus pas save ir bendrauja su vaikais, užtikrindamas jų saugumą ir atsižvelgdamas į vaikų interesus. J. K. įsipareigoja netrukdyti R. K. bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime.
Pareiškėjas antstolis Andrius Bespalovas kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydamas išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką vykdomojoje byloje Nr. 0025/11/01033, nes jam neaišku kaip toliau vykdyti Raseinių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą (bylos Nr. 2-164-674/2010), išduotą 2010 m. liepos 9 d.
Suinteresuotas asmuo R. K. nurodė, kad J. G. nevykdo teismo sprendimo, nuteikia vaikus prieš jį ir nuvykus jų pasiimti, vaikai atsisako važiuoti kartu su juo. Prašė, kad vaikams būtų paskirta psichologinė pagalba. Pripažino, kad sutartyje nėra aptarta sąlyga kaip turėtų būti elgiamasi kai vaikai atsisako važiuoti pas jį. Pažymėjo, kad mokyklos direktorė neleidžia jam matytis su vaikais pertraukų metu. Norėtų, kad ir šis klausimas būtų išspręstas.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-812-476/2011 pagal antstolio Andriaus Bespalovo prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo nutarė atsisakyti išaiškinti sprendimą ir jo vykdymo tvarką.
Teismas nurodė, kad patvirtintoje sutartyje nebuvo išspręstas klausimas, kuriame būtų numatyta kas turi būti daroma, kai vaikai atsisako bendrauti su tėvu ir vykti į jo gyvenamąją vietą. Nusprendė, kad pareiškėjo keliamas klausimas peržengia sprendimo išaiškinimo ribas, yra susijęs su papildomomis aplinkybėmis, kurios nebuvo analizuojamos bylą nagrinėjant iš esmės ir tokiu būdu keičia sprendimo turinį. Dėl šių priežasčių teismas atsisakė aiškinti sprendimą ir jo vykdymą.
III. Apeliacinio skundo esmė
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. K. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. civilinėje byloje Nr. 2-812-476/2011 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apelianto nuomone, teismas pažeidė prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
2. Apelianto nuomone, klausimo išsprendimas kaip turėtų būti vykdomas teismo sprendimas, jei vaikai atsisako bendrauti su tėvu, nekeičia sprendimo esmės.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Civilinio proceso ribos apibrėžiamos kaip teisminis procesas ir šio proceso metu priimto teismo sprendimo įvykdymas, jeigu jis yra būtinas. Vykdymo procesas yra civilinio proceso dalis, nes tik įgyvendinus teismo sprendimą yra įgyvendinama pažeistų ar ginčijamų teisių ar įstatymo saugomų interesų gynyba. Nors sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstoliai, teismas ir toliau dalyvauja vykdymo procese sprendžiant įvairaus pobūdžio procesinius klausimus, taip pat ir su sprendimo ir jo vykdymo išaiškinimu. Kasacinio teismo praktikoje yra išsiaiškinta, kad CPK 589 straipsnis, kartu su CPK 278 straipsnio 1 dalimi, kurioje reglamentuotas sprendimo išaiškinimas, skirti teismo sprendimo trūkumams pašalinti taip pat tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. Š. pareiškimą dėl teismo procesinio sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo, byla Nr. 3K-7-242/2009). Pagal LR CPK 278 straipsnio 1 dalį teismas, priėmęs sprendimą (nutartį), dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę išaiškinti sprendimą (nutartį) tais atvejais, kai sprendimas (nutartis) yra neaiškus. Vadovaujantis nurodyta nuostata, darytina išvada, kad teismo sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai suprantamai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimą (nutartį) įvykdyti. Teismas aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G., K. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-533/2007). Tokie veiksmai yra negalimi po to, kai teismo sprendimas (nutartis) yra surašytas ir pasirašytas bylą nagrinėjusių teisėjų. Aiškinant LR CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad patvirtintoje sutartyje nebuvo išspręstas klausimas, kuriame būtų numatyta kas turi būti daroma, kai vaikai atsisako bendrauti su tėvu ir padarė išvadą, kad pareiškėjo keliamas klausimas peržengia sprendimo išaiškinimo ribas, yra susijęs su papildomomis aplinkybėmis, kurios nebuvo analizuojamos bylą nagrinėjant iš esmės ir tokiu būdu pakeistų įsiteisėjusio sprendimo turinį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir konstatuoja, kad prašomo sprendimo išaiškinimas išeitų už byloje išspręstų klausimų ribų ir pakeistų jo turinį.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir LR CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia – vaiko interesai. Europos Žmogaus Teisių Teismas analizuodamas valstybės pozityviąsias pareigas, nacionalinės valdžios institucijoms sprendžiant materialiuosius ir procesinius vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo klausimus bei praktiškai įgyvendinant teismo priimtus sprendimus, kertiniu atskaitos tašku taip pat laiko prioritetinius vaiko interesus. Bet kokia pareiga taikyti prievartos priemones šioje srityje turi būti ribota, nes reikia atsižvelgti į visų suinteresuotų asmenų interesus, teises, ypač – į vaiko geriausius interesus, teises ir laisves pagal Konvencijos 8 straipsnį. Byloje FUSCA prieš Rumuniją, susijosioje su pareiškėjo (tėvo) bendravimo su vaiku teisių įgyvendinimu EŽTT pabrėžė, kad nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių dėl bendravimo palengvinimo nėra absoliuti. Akcentavo, kad subtiliomis ryšių su vaiku atkūrimo aplinkybėmis reikia ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų, įskaitant pareiškėją, pastangų.
Antstolis Andrius Bespalovas savo prašyme nurodė, kad J. G. vykdo teismo sprendimą, leidžia vaikus pas tėvą, tačiau patys vaikai nenori važiuoti su R. K. (2 b. l.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas skundžiama nutartimi nebuvo pažeistas. Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekviena iš ginčo šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Apelianto atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartį nėra įstatyminio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Danutė Burbulienė
Teisėjai Vytautas Kursevičius
Birutė Simonaitienė
Nuorašas tikras
Teisėja
Danutė Burbulienė