Civilinė byla Nr. e3K-3-318-916/2020

Teisminio proceso Nr.  2-68-3-09196-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.2; 2.1.1.3.3; 2.4.2.13; 2.6.8.8; 2.6.8.11.2; 2.6.11.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Dalios Vasarienės (pranešėja) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Hermis Europe“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Hermis Europe“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, dėl sutarties pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228 straipsnio nuostatų aiškinimo, kai ieškovas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statytojas, kuris nėra viešasis geriamojo vandens tiekėjas ar savivaldybės institucija, prašo teismo pakeisti su geriamojo vandens tiekėju (atsakove) pasirašytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties nuostatą dėl neatlygintino sukurto turto perdavimo viešojon (savivaldybės) nuosavybėn.

2.       Ieškovė prašė teismo:

2.1.                      pakeisti 2018 m. lapkričio 7 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties Nr. SUT-TST-242 bendrųjų sąlygų: 

1)       1 punktą ir išdėstyti jį taip: „Statytojas, vadovaudamasis šia sutartimi, teritorijų planavimo dokumentais, Viešojo vandens tiekėjo išduotomis prisijungimo sąlygomis, galiojančiu Lietuvos Respublikos statybos įstatymu bei kitais teisės aktais įsipareigoja statyti Specialiųjų sąlygų skyriuje „Sutarties objektas. Nuosavybės teisės perleidimo terminas“ nustatytą (-us) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektą (-us). Nuosavybės teisės į pastatytą infrastruktūrą klausimas išsprendžiamas taip, kaip nurodyta Specialiųjų sąlygų skyriuje „Pastatytų objektų priežiūra, remontas. Nuosavybės teisė į tinklą. Atsakomybė“. Preliminarioji darbų vertė nustatoma pagal statytojo pateiktus įkainius ir nurodoma specialiųjų sąlygų skyriuje „Sutarties objektas. Nuosavybės teisės perleidimo terminas“. Kilus abejonėms dėl Statytojo pateiktos Darbų vertės pagrįstumo, Viešasis vandens tiekėjas turi teisę perskaičiuoti kainą sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektu išpirkimo tvarkos aprašo 16 punkto nuostatomis, pagal kurias savivaldybės institucija Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka parenka nepriklausomą turto vertintoją šio objekto vertei nustatyti bei 17 punkto nuostatomis, pagal kurias vertę nustato nepriklausomi turto vertintojai Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Sutartį su turto vertintojais sudaro ir už turto vertinimo paslaugas apmoka Viešasis vandens tiekėjas“;

2)       2.7 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „per 12 (dvylika) mėnesių nuo Darbų užbaigimo dienos įregistruoti kadastro duomenis VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto kadastre“;

3)       2.11 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „per Bendrųjų sąlygų 8 punkte nurodytą terminą notaro tvirtinamo sandorio pagrindu perleisti Infrastruktūrą ir kitas teises, susijusias su patekimu iki Infrastruktūros ir jos aptarnavimu (Infrastruktūros apsaugos zonas ir servitutus, suteikiančius teisę aptarnauti Infrastruktūrą), atitinkamos Savivaldybės nuosavybėn už vertę, nustatytą nepriklausomų turto vertintojų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Sutartį su turto vertintojais sudaro ir už turto vertinimo paslaugas apmoka Viešasis vandens tiekėjas“;

4)       2.12 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „išlaidas, susijusias su notaro tvirtinamu sandoriu, numatytu Sutarties 2.11 punkte, Sutarties šalys dengia lygiomis dalimis“;

5)       3.2 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „Statytojui per nustatytą laiką neįvykdžius įsipareigojimų ištaisyti defektus, Viešasis vandens tiekėjas turi teisę pats ar pasitelkęs trečiuosius asmenis atlikti minėtus Darbus, o patirtas išlaidas turi atlyginti Statytojas per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo reikalavimo gavimo dienos“;

6)       5 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „Statytojas privalo įregistruoti Infrastruktūrą, visas su Infrastuktūros aptarnavimu susijusias teises (infrastruktūros koridorius, servitutus, apsaugos zonas) bei savo nuosavybės teisę į Infrastruktūrą Nekilnojamojo turto registre per 12 (dvylika) mėnesių nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos kai ji netvirtinama ir neregistruojama)“;

7)       6 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „Statytojas per 12 (dvylika) mėnesių nuo Pažymos gavimo dienos privalo sudaryti Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.11 punkte numatytą sandorį su atitinkama Savivaldybe, išskyrus atvejus, kai sandorio nurodytu terminu sudaryti nepavyksta dėl Savivaldybės kaltės. Tuo atveju, jei sutartis nesudaroma dėl savivaldybės kaltės, Statytojas turi teisę 2.11 punkte numatytą sandorį sudaryti su bet kuriuo trečiuoju asmeniu savo nuožiūra. Laikoma, kad sutartis nesudaryta dėl savivaldybės kaltės, jei pastaroji per 12 mėnesių nuo Pažymos gavimo dienos nesikreipė į Statytoją dėl sutarties sudarymo“;

8)       11 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „Jeigu Statytojas be raštiško Viešojo vandens tiekėjo sutikimo perleido teises ir pareigas pagal šią sutartį tretiesiems asmenims arba perleido nuosavybės teises į pastatytą infrastruktūrą šioje Sutartyje nenumatytiems asmenims, Statytojas privalo sumokėti 10 (dešimties) procentų dydžio baudą nuo Sutarties Specialiųjų sąlygų skyriuje „Sutarties objektas. Nuosavybės teisės perleidimo terminas“ nurodytos preliminariosios infrastruktūros statybos vertės. Bauda turi būti sumokėta į Viešojo vandens tiekėjo sąskaitą per 7 darbo dienas nuo atitinkamos pretenzijos gavimo dienos. Reikalavimas gauti raštišką Viešojo vandens tiekėjo sutikimą netaikomas atvejams, kuomet Statytojas infrastruktūrą įrenginėja su partneriais asociacijos (jungtinės veiklos) sutarties pagrindu“;

9)       12 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „Nustačius, kad Statytojas atliko infrastruktūros statybos darbus, nesilaikydamas statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir dėl to Viešasis vandens tiekėjas ar bet kokie tretieji asmenys patyrė nuostolių, Statytojas įsipareigoja atlyginti tokius nuostolius juos patyrusiems asmenims, jei infrastruktūrai nustatytas garantinis laikotarpis nepasibaigęs“;

10)       14 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „Šalis atleidžiama nuo atsakomybės už Sutarties nevykdymą, jeigu ji įrodo, kad Sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti Sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Šalys nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes supranta taip, kaip nustato civilinis kodeksas bei Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimas „Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“;

11)       2018 m. lapkričio 7 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties Nr. SUT-TST-242 specialiąją sąlygą „Nuosavybės teisės į pastatytą (rekonstruotą) tinklą perleidimas. Neatlygintinai perleidžiama Savivaldybės nuosavybėn. Tuo atveju, jeigu statomas tinklas jungiamas prie tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančių tinklų, Statytojas privalo savo iniciatyva iš šio trečiojo asmens gauti visus infrastruktūros prijungimui ir nepertraukiamam vandens tiekimui ir (arba) nuotekų šalinimui reikalingus leidimus“ pakeisti tokia specialiąja sąlyga: „Nuosavybės teisės į pastatytą (rekonstruotą) tinklą perleidimas. Perleidžiama Savivaldybės nuosavybėn už vertę, nustatytą nepriklausomų turto vertintojų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Sutartį su turto vertintojais sudaro ir už turto vertinimo paslaugas apmoka savivaldybės institucija. Tuo atveju, jeigu statomas tinklas jungiamas prie tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančių tinklų, Statytojas privalo savo iniciatyva iš šio trečiojo asmens gauti visus infrastruktūros prijungimui ir nepertraukiamam vandens tiekimui ir/arba nuotekų šalinimui reikalingus leidimus“;

12)       2018 m. lapkričio 7 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties Nr. SUT-TST-242 bendrųjų sąlygų 2.23, 4.2, 8, 9, 10 ir 19 punktus pripažinti negaliojančiais;

13)       2018 m. lapkričio 7 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties Nr. SUT-TST-242 bendrųjų sąlygų 2.22 punkto dalį „<...> bei per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo neatlygintinai perleisti Infrastruktūrą arba Statytojo teises ir visus dokumentus Viešajam vandens tiekėjui arba Savivaldybei“ pripažinti negaliojančia.

3.       Ieškovė nurodė, kad projektuoja ir ketina statyti dvibučius gyvenamuosius namus žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), o siekiant užtikrinti gyvenamųjų namų aprūpinimą geriamuoju vandeniu, yra būtina parengti inžinerinių tinklų projektą, kuriam parengti reikalavimus rengia atsakovė. Atsakovė ieškovei nurodė, jog pastatyti bendrojo naudojimo tinklai turi būti perduoti Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn, be to, ieškovė turi sudaryti sutartį dėl tinklų statybos. Ieškovė, atsižvelgdama į šiuos reikalavimus, parengė inžinerinių tinklų techninius darbo projektus HER2018-03-TDP bei HER2018-02-TP, juos suderino tiek su valstybės institucijomis, tiek su atsakove. Derinant projektus atsakovė ties derinimo žyma RN18/245 pakartotinai papildomai nurodė, jog ieškovė privalo sudaryti trišalę sutartį dėl tinklų statybos, be to, atsakovė ieškovei taip pat išsiuntė ir sutarties dėl tinklų statybos projektą, kurio 3 punkte nustatyta, jog statytojas privalo neatlygintinai perduoti pastatytą tinklą Vilniaus rajono savivaldybės žinion pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą (toliau – ir GVTNTĮ). Ieškovė sutiko su tinklo perdavimo sąlyga, tačiau nesutiko, kad tai būtų atliekama neatlygintinai, todėl sutartį pasirašė su išlyga, kurioje nurodė, jog su sutarties 3 punkto nuostatomis nesutinka. 2018 m. kovo 19 d. ieškovė gavo atsakovės raštą Nr. SD-1222, kuriame nurodyta, jog atsakovė negali pasirašyti sutarties su išlygomis, be to, sutartis šiuo konkrečiu atveju turi būti pasirašyta pagal Vilniaus miesto savivaldybės 2018 m. kovo 7 d. patvirtintą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties formą, šią formą atsakovė pateikė kartu su raštu ieškovei. 2018 m. balandžio 16 d. atsakovė ieškovei pateikė raštą Nr. SD-1778, kuriame pažymėjo, jog trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis CK nuostatomis, be to, statybos sutartyje turi būti aptariami ir statybos terminai, finansavimo šaltiniai, objekto eksploatavimo sąlygos, perleidimo nuosavybėn terminai bei tvarka, o atsakovė neturi jokios galimybės keisti Vilniaus rajono savivaldybės patvirtintos sutarties sąlygų. Atsakovė ieškovei atsiuntė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas, kuriose nurodyta analogiška sąlyga dėl neatlygintino vandens tinklų perdavimo. Ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę, prašydama pakeisti sutarties nuostatas dėl neatlygintino tinklų perdavimo, tačiau atsakydama į šį ieškovės prašymą atsakovė pakartotinai nurodė, jog ji neturi teisės pakeisti sutarties nuostatų. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama informuoti, ar nesant pasirašytai trišalei sutarčiai ieškovė turi teisę įrengti vandentiekį. Atsakovė ieškovei nurodė, kad tokiu atveju ieškovė negali pradėti savavališkai vykdyti vandentiekio statybos darbų, o ieškovei šio draudimo nepaisant atsakovė neišduos pažymos apie statinio užbaigimą bei kreipsis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tokiu būdu ieškovei užkirsdama galimybę įregistruoti vandentiekį. Tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas savo monopoline padėtimi vandens tiekimo paslaugų rinkoje. Ieškovė buvo priversta pasirašyti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutartį (bendrąsias sąlygas ir specialiąsias sąlygas).

4.       Ieškovei kilo abejonė dėl sutarties teisėtumo ir jos sąlygų galiojimo, kadangi ginčo sutartis turėtų būti trišalė, tačiau ieškovei atsiųstos sutarties nebuvo pasirašęs Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, prašydama išaiškinti, ar ieškovės su atsakove pasirašyta sutartis atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus ir ar Vilniaus rajono savivaldybės administracijos teisių ir pareigų apimtis keičiasi dėl šios sutarties. 2019 m. sausio 9 d. raštu Vilniaus rajono savivaldybės administracija nurodė ieškovei, jog ji nėra sutarties Nr. SUT-TST-242 šalis, nebuvo informuota apie sutarties sudarymą, todėl negali prisiimti sutartinių įsipareigojimų pagal šią sutartį, nurodė, jog finansavimas infrastruktūros plėtrai (duomenys neskelbtini) kaime nėra nustatytas.

5.       Ieškovės teigimu, atsakovė privertė ieškovę pasirašyti sutartį, kurios nevykdymo pasekmės tenka tik ieškovei, be to, atsakovė pažeidė sutarties laisvės principą. Ieškovė, ketindama išspręsti sau nenaudingą situaciją, raštu kreipėsi į atsakovę su siūlymu dėl sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau atsakovė sutarties sąlygas pakeisti atsisakė. Atsakovė turi teisę duoti imperatyvaus pobūdžio reikalavimus tik kai atlieka viešojo administravimo funkcijas, tačiau civiliniuose teisiniuose santykiuose, kurie šiuo konkrečiu atveju yra susiklostę tarp šalių, atsakovei galioja civilinių teisinių santykių šalių lygiateisiškumo principas ir šį, kaip ir sutarties laisvės principą, atsakovė yra pažeidusi.   

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7.       Teismas nurodė, kad 2016 m. lapkričio 9 d. ir 2016 m. lapkričio 28 d. raštais Nr. A33(8)-2026, Nr. A33(8)-2043 ir Nr. A33(8)-2129 trečiasis asmuo informavo ieškovę, jog ties jai priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), nėra nutiesti centralizuoti nuotekų tinklai, todėl yra tikslinga suprojektuoti vietinius nuotekų šalinimo tinklus, o ties kitu ieškovei priklausančiu sklypu toje pačioje vietoje yra nutiesti centralizuoti vandentiekio tinklai ir pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 8 punktą ieškovei kyla pareiga kreiptis į inžinerinių tinklų savininką ar naudotoją projektavimo sąlygoms gauti. 2018 m. sausio 17 d. ieškovė atsakovei pateikė sutarties dėl tinklų statybos projektą, kurį ieškovė pasirašė su išlyga: „sutartis pasirašoma, išskyrus 3 punktą“. 2018 m. sausio 19 d. atsakovė pateikė ieškovei raštą Nr. AL18117, kuriame nurodė, jog atsakovė sutarties su ieškovės išlygomis pasirašyti negali, be to, sutartis dėl tinklų statybos turi būti pasirašyta pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 7 d. patvirtintą sutarties formą, šią formą atsakovė pateikė ieškovei. 2018 m. balandžio 16 d. atsakovė pateikė ieškovei atsakymą į 2018 m. balandžio 4 d. ieškovės prašymą Nr. 18404, jame nurodė, kad sutarties forma yra patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus vandenys“ neturi galimybės keisti jos sąlygų, be to, sutartis turi būti sudaroma su faktiniu statytoju, kuris visais atvejais turi sutapti su asmeniu, kurio vardu buvo išduotos atitinkamos prisijungimo sąlygos. Be to, atsakovė pakartotinai paprašė ieškovės nurodyti infrastruktūros statybos užbaigimo terminus ir preliminarią infrastruktūros statybos vertę. 2018 m. gegužės 9 d. ieškovė parengė atsakovei prašymą Nr. B18509, kuriame nurodė, kad infrastruktūros įrengimo terminas bus treji metai, o preliminari infrastruktūros statybos vertė yra 42 491,40 Eur, ir prašė atsakovės atsiųsti parengtą sutartį pasirašyti. Atsakovė atsiuntė ieškovei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties bendrųjų sąlygų ir specialiųjų sąlygų projektą dėl vandentiekio tinklų statybos objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2018 m. liepos 12 d. prašyme Nr. B18712 nurodė atsakovei, kad nesutinka, jog vandentiekio tinklas būtų perleidžiamas neatlygintinai, bei papildomai prašė atitinkamai pakeisti sutarties specialiųjų sąlygų punktus bei bendrosiose sąlygose įvardytas sąlygas, kuriose nurodyta, kad vandentiekio tinklas yra neatlygintinai perleidžiamas savivaldybės nuosavybėn. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. B18913 prašė atsakovės informuoti, ar turint suderintus projektus dėl statybos galima įrengti vandentiekį ir ar šiuose objektuose galima įrengti vandentiekį nepasirašius trišalės sutarties dėl tinklų statybos su atsakove. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 26 d. raštu nurodė ieškovei, jog prisijungimo sąlygose išdėstyti reikalavimai ir statytojui pasirašyti pateiktos sutarties dėl tinklų statybos projekto sąlygos yra visiškai teisėti bei pagrįsti, atitinka teisės aktų reikalavimus bei nukreipti išimtinai į viešojo intereso užtikrinimą, o ieškovė neturi teisės savavališkai pradėti vykdyti geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros statybos darbų, nepasirašiusi pateikto sutarties projekto; ieškovei nepaisant nurodyto draudimo ir savavališkai pradėjus vykdyti statybos darbus, jai nebus išduota pažyma, patvirtinanti statybos užbaigimą ir statinio atitiktį nustatytiems reikalavimams, o tai savo ruožtu užkirs kelią tinkamai įregistruoti tinklus, be to, atsakovė pateiks prašymą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. 2018 m. lapkričio 7 d. bylos šalys pasirašė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutartį Nr. SUT-TST-242. 2018 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. R181210 ieškovei kreipusis į trečiąjį asmenį, šis 2019 m. sausio 9 d. raštu informavo ieškovę, kad sutarties Nr. SUT-TST-242 formą yra patvirtinusi Vilniaus miesto taryba ir trečiajam asmeniui teisės aktai nenustato teisės komentuoti bei aiškinti šios sutarties formos atitiktį teisės aktams, kad (duomenys neskelbtini) kaimas yra priskirtas prie I prioriteto, tačiau finansavimas šios infrastruktūros plėtrai šiuo metu nenustatytas. 2019 m. vasario 13 d. ieškovė pasiūlė atsakovei pakeisti šalių sudarytos sutarties sąlygas, tačiau ši atsisakė.

8.       Vienintelis ieškovės tikslas yra pastatytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimas Vilniaus rajono savivaldybės ar viešojo vandens tiekėjo arba nuotekų tvarkytojo (atsakovės) nuosavybėn už ieškovei tinkamą atlygį bei tinkamas sąlygas, t. y. kad už ieškovės plėtojamą gyvenamųjų namų poreikiams įrengtą infrastruktūrą būtų jai atlyginta kaip už tam tikrus atsakovės naudai atliktus darbus. Tai prieštarauja CK nuostatoms, sutarties šalių laisvės ir sutarties šalių lygiateisiškumo principams, viešajam interesui.

9.       CK 6.223 straipsnio nuostatos, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus, šiuo atveju netaikytinos, atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, kuriems būdingas tiek imperatyvus, tiek ir dispozityvus reguliavimas, specifiką. Pagal šiuo metu galiojančią procedūrą, atsakovė, suteikdama prisijungimo sąlygas ieškovei, teisėtai reikalavo sudaryti sutartį dėl tinklų statybos (GVTNTĮ 16 straipsnio 2, 4 dalys). Be to, sistemiškai aiškinant, GVTNTĮ 16 straipsnio 6, 7 dalių nuostatos yra taikomos ne naujai statomai, tačiau jau egzistuojančiai vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūrai, kuri atitinka GVTNTĮ 12 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo (toliau – ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašas, Aprašas) 6, 7 punktuose nurodytus objektų tinkamumo bei reikalingumo kriterijus; šių objektų išpirkimą inicijuoja ne savininkas, o viešasis vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas arba savivaldybė, kurios teritorijoje yra įrengta atitinkama infrastruktūra, t. y. šios nuostatos yra taikomos tik tuo atveju, jeigu savivaldybės arba viešojo vandens tiekėjo iniciatyva siekiama išpirkti trečiajam asmeniui priklausantį jau egzistuojantį ir įregistruotą tinklą. Nagrinėjamu atveju nei viešasis vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, nei savivaldybė nebuvo ir nėra suinteresuoti tinklų perėmimu bei išpirkimu ir jokiais būdais neinicijavo atitinkamų tinklų išpirkimo procedūros (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–179 straipsniai). Taigi atsakovei ir trečiajam asmeniui nekyla pareiga perimti (išpirkti) tinklus už atlygį, be to, atsakovė savo veikloje ir santykiuose su ieškove vadovaujasi išimtinai GVTNTĮ bei susijusių teisės aktų reikalavimais, o ieškovė nepagrįstai prašo taikyti CK 6.223 straipsnio nuostatas, netinkamai interpretuoja GVTNTĮ nuostatas, susijusias su infrastruktūros išpirkimu.

10.       Ieškovė elgiasi nesąžiningai tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens atžvilgiu ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes ikisutartiniuose santykiuose jau ne kartą yra gavusi raštiškus neigiamus atsakymus iš trečiojo asmens ir atsakovės dėl ginčo sutarties sudarymo, tačiau juos suvokusi bei išanalizavusi vis tiek apsimestinai sudarė sau netinkančią sutartį, ateityje turėdama vienintelį tikslą – teisminiu būdu ginčo sutartį pakeisti ar modifikuoti tik sau tinkama prasme, o tai prieštarauja sutarčių sudarymo laisvės ir šalių lygybės principams. Taigi ginčo sutarties sudarymo metu ieškovė sąmoningai neišreiškė tikrosios savo valios ir nenurodė tikrųjų sutarties lūkesčių. Tokie ieškovės veiksmai vertintini ne kaip noras pakeisti sutarties sąlygas, o teismine tvarka sudaryti iš esmės naują sutartį. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad nors ieškovė ir yra viešoji įstaiga, tačiau nuolat stato namus, verčiasi statybų projektavimu bei statinių statymu, statybų sferoje nėra naujokė. Ieškovės atstovas taip pat nurodė, jog ne kartą jau yra turėjęs teisminių procesų statybų, leidimų ir kt. klausimais. Taigi ieškovė, turėdama praktikos statybų versle ir sudarydama ginčo sutartį, elgiasi nesąžiningai tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens atžvilgiu, nes tikisi savo tikruosius lūkesčius bei ketinimus sutartiniuose santykiuose įgyvendinti teismine tvarka. Tokia praktika, kai verslo subjektas bando apeiti tam tikras privalomas sutarčių sudarymo procedūras ir teismine tvarka pakeisti imperatyvias sutarčių sudarymo nuostatas, netoleruotina.

11.       Ieškovė neatitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytų papildomų sąlygų, nes ginčo aplinkybės atsirado ir tapo ieškovei žinomos dar prieš sudarant ginčo sutartį (t. y. ikisutartiniuose šalių santykiuose). Be to, sudarant ginčo sutartį ieškovė, kaip verslo subjektas, turėdama nemažai praktikos statybų versle, galėjo ir privalėjo protingai numatyti, kad tokios aplinkybės ateityje gali atsirasti. Šias aplinkybes ieškovė gali kontroliuoti ir sudarydama ginčo sutartį prisiėmė visą riziką.

12.       2019 m. sausio 9 d. atsakyme ieškovei trečiasis asmuo sutiko sudaryti trišalę sutartį tuo atveju, jeigu joje bus aptartos GVTNTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatos, tačiau ieškovė daugiau į trečiąjį asmenį nesikreipė iki bylos iškėlimo. Teismas sutiko su visais trečiojo asmens argumentais tiek dėl CK ir GVTNTĮ nuostatų aiškinimo, tiek dėl ginčo sutarties sąlygų interpretavimo. Trečiasis asmuo pagrįstai nurodė, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, kadangi siekia pakeisti didžiąją dalį ginčo sutarties ir kelia visiškai nepagrįstą reikalavimą atsakovei atlyginti išlaidas, ieškovės patirtas dėl geriamojo vandens tiekimo tinklų statybos darbų. Be to, ieškovei buvo žinoma apie prisijungimą prie esamų nuotekų bei vandentiekio tinklų, kadangi trečiasis asmuo apie tai informavo ieškovę dar 2016 m., todėl ieškovė, būdama profesionali verslininkė, turėjo įvertinti, kokią riziką dėl tinklų statybos ir tiesimo išlaidų prisiima, tačiau dabar tik siekia, jog statybos darbų išlaidas atlygintų trečiasis asmuo arba atsakovė.

13.       Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad valstybės reguliuojama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo veikla yra patikėta vykdyti savivaldybėms, kartu pabrėžiant savivaldybės pareigą užtikrinti, jog tinkamos kokybės minėtomis viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi asmenys, o šiai funkcijai užtikrinti yra naudojama valstybei, savivaldybei arba savivaldybės kontroliuojamai įmonei priklausanti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūra bei parinktas viešasis tiekėjas. Pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 2 dalį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba nustatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane ir yra sudaryta trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis, tačiau šiuo konkrečiu atveju tokia sutartis nebuvo sudaryta, taip pat nebuvo tai nurodyta ir statybos plėtros plane. Be to, kai viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, reikalinga viešajam vandens tiekimui ar nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims, tokia infrastruktūra savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka. Trečiasis asmuo nesitarė su ieškove dėl jai priklausančių tinklų statybos ir infrastruktūros sukūrimo iš jos valdomo sklypo. Be to, trečiasis asmuo nenustatė tokio išpirkimo poreikio, ieškovės valdomi objektai neatitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo, kadangi jai priklausantys objektai neatitinka aprašo 7 punkte nustatytų (abu) reikalingumo kriterijų ir bent vieno aprašo 6 punkte nurodyto tinkamumo kriterijaus. Pagal Vilniaus rajono savivaldybės 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. T3-193 patvirtintą Vilniaus rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą (duomenys neskelbtini) kaimas yra priskirtas prie I prioriteto, tačiau finansavimas šios infrastruktūros plėtrai šiuo metu nenustatytas. Pagal GVTNTĮ 12 straipsnį pareiga planuoti vandentiekio ir nuotekų infrastruktūrą savivaldybės teritorijoje ir nustatyti tokio planavimo poreikį tenka ne ieškovei, o šiuo atveju trečiajam asmeniui, kuris negali chaotiškai priiminėti sprendimų, sudarydamas išskirtines sąlygas atskiriems ūkio subjektams. Ieškiniu ieškovė bando patenkinti ne viešąjį, o savo asmeninį interesą. 

14.       Trečiojo asmens veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose trečiajam asmeniui nėra nustatytų pareigų įrengti inžinerinę infrastruktūrą prie ieškovei priklausančių žemės sklypų ir būti šios infrastruktūros pirkėju, todėl ieškovės reikalavimų tenkinimas ir jai priklausančios infrastruktūros išpirkimas trečiojo asmens biudžeto lėšomis iš esmės prieštarautų viešajam interesui, kadangi atkarpos nutiesimu yra suinteresuota tik viena ieškovė ir šiuo konkrečiu atveju būtų tenkinami tik jos interesai, taip pažeidžiant trečiojo asmens biudžetą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, draudžiančias biudžeto lėšas skirti ne trečiojo asmens funkcijoms vykdyti. Teisės aktuose nėra nustatytas terminas, iki kurio turi būti įrengta I prioriteto suplanuota infrastruktūra ir kuriam praėjus būtų galima konstatuoti tai, jog trečiasis asmuo nevykdo teisės aktuose jam priskirtų funkcijų.

15.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2020 m. vasario 25 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl 2018 m. lapkričio 7 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties Nr. SUT-TST-242 bendrųjų sąlygų 2.23, 4.2, 8, 9, 10 ir 19 punktų ir 2.22 punkto dalies pripažinimo negaliojančiais, ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį kolegija paliko nepakeistą.

16.       Kolegija nurodė, kad byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog CK 6.223 straipsnio nuostatos, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą, šiuo atveju nėra taikomos, ir nusprendė, jog ieškovė neatitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalies papildomų sąlygų, nereiškia, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

17.       Atsakovė 2018 m. rugsėjo 26 d. rašte Nr. SD-3906 pateikė atsakymus į ieškovės 2018 m. rugsėjo 13 d. prašyme pateiktus klausimus dėl vandentiekio įrengimo, turint suderintus projektus su UAB „Vilniaus vandenys“, bet nepasirašius trišalės sutarties dėl tinklų statybos su UAB „Vilniaus vandenys“, ir, vadovaudamasi Statybos įstatymu bei GVTNTĮ, informavo, kad statytojas neturi teisės savavališkai pradėti vykdyti geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros statybos darbų. Tokie išaiškinimai negali būti vertinami kaip pasinaudojimas suteiktais įgaliojimais viešojo administravimo srityje.

18.       Ieškovė dar derybų dėl sutarties pasirašymo metu ne kartą gavo raštiškus neigiamus atsakymus iš atsakovės dėl ginčo sutarties sudarymo, todėl, juos suvokusi bei išanalizavusi, vis tiek sudarė jai netinkančią ginčo sutartį. Šalių sudaryta neįprasta komercinė sutartis ir sutarties pagrindu susiklosčiusių šalių santykių nereikėtų vertinti išimtinai per civilinių santykių prizmę, pats sutarties pobūdis lemia tam tikrą šalių nelygybę.

19.       Ieškovė neįrodė, kad atsakovė sutarties sudarymo metu buvo nesąžininga, tačiau ir nepagrindė, kad tarp šalių egzistuoja tariamas priklausomumas, turint omenyje tai, kad savo statomiems gyvenamiesiems namams ieškovė galėjo pasirinkti kitokį vandens išgavimo ir nuotekų tvarkymo būdą, t. y. individualų geriamojo vandens išgavimą ir naudojimą bei individualų nuotekų tvarkymą, kurį apibrėžia GVTNTĮ 3 straipsnio 19 dalis ir kuriam atitinkamos sutarties pasirašymas nėra nustatytas teisės aktuose. Ieškovė pasirinko ne tik prijungti savo statomus gyvenamuosius namus prie atsakovės valdomų centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, kas padidina šių nuosavybės teisės objektų rinkos vertę, bet ir akivaizdžiai nesąžiningais būdais siekia priversti atsakovę išpirkti jos pastatytus tinklus, kurių įgijimu atsakovė nėra suinteresuota. Taigi, būtent ieškovės veiksmai suponavo tinklų įrengimo būtinumą. Ieškovei nesiėmus iniciatyvos žemės sklypuose statyti gyvenamuosius namus, atsakovei nebūtų poreikio šiuose sklypuose ir iki jų įrengti atitinkamą vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų infrastruktūrą. Pagal Vilniaus rajono savivaldybės 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. T3-193 patvirtintą Vilniaus rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą, (duomenys neskelbtini) kaimas priskirtas prie I prioriteto, tačiau finansavimas šios infrastruktūros plėtrai nėra nustatytas. Trečiojo asmens veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose trečiajam asmeniui nėra nustatyta pareiga įrengti inžinerinę infrastruktūrą prie ieškovei priklausančių žemės sklypų ir būti šios infrastruktūros pirkėju, todėl ieškovės reikalavimų tenkinimas ir ieškovei priklausančios infrastruktūros išpirkimas iš esmės prieštarautų viešajam interesui, kadangi atkarpos nutiesimu yra suinteresuota tik ieškovė.

20.       Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nurodyta, kad išperkant tinklus turi būti atlyginta. Remiantis šio aprašo 6, 7, 17 punktais šiuo atveju nei viešasis vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, nei savivaldybė nebuvo suinteresuoti tinklų perėmimu bei išpirkimu ir jokiais būdais neinicijavo atitinkamų tinklų išpirkimo procedūros. Be to, ieškovė neįrodinėjo objekto tinkamumo ir reikalingumo kriterijų.

21.       Ieškovė iš esmės nesiekia pakeisti ar modifikuoti ginčo sutarties ar jos sąlygų, bet siekia teismine tvarka iš naujo sudaryti iš esmės visai naują sutartį, t. y. su visai kitomis sąlygomis bei aplinkybėmis, negu buvo šalių tartasi ikisutartiniuose santykiuose. Iki pasirašant sutartį ieškovė derėjosi tik dėl infrastruktūros kainos, nei darbų vertės pagrįstumo, terminų, notarinių išlaidų, nei teisės atsisakyti statyti tinklus ar teisės infrastruktūrą įrengti su partneriais asociacijos (jungtinės veiklos) sutarties pagrindu, nei nenugalimos jėgos sąlygų klausimo ikisutartiniuose santykiuose nekėlė, todėl jos šios dalies argumentai atmestini. Ieškovė, turėdama praktikos statybų versle ir sudarydama ginčo sutartį, šiuo atveju elgiasi nesąžiningai tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens atžvilgiu, kadangi tikisi savo tikruosius lūkesčius bei ketinimus sutartiniuose santykiuose įgyvendinti teismine tvarka, nors sutarties pasirašymo metu dėl minėtų sutarties nuostatų prieštaravimų neturėjo ir laisva valia sudarė ginčo sutartį. Tik po to, kai sutartis buvo sudaryta, ieškovė, turinti derybų patirties, pradėjo reikšti prieštaravimus dėl sutarties sąlygų, tačiau tai neatitinka pamatinių sutarties sudarymo laisvės ir vykdymo privalomumo principų. Toks ieškovės elgesys nesudaro pagrindo spręsti, kad esminė sutarties nelygybė egzistavo jau sutarties sudarymo momentu ir kad šiuo atveju susiklosčiusi situacija gali būti vertinama kaip išimtinė bei pateisinanti priverstinį įsikišimą į šalių sutartinius santykius.

22.       Kolegija sutiko, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nevertino ieškinyje išdėstytų reikalavimų dėl ieškovės nurodytų 2018 m. lapkričio 7 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties bendrųjų sąlygų punktų pripažinimo negaliojančiais. Ieškovė prašė pripažinti bendrųjų sąlygų 2.22 punkto formuluotę „<...> bei per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo neatlygintinai perleisti Infrastruktūrą arba Statytojo teises ir visus dokumentus Viešajam vandens tiekėjui arba Savivaldybei“ negaliojančia, nes ji prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsniui, pripažinti 2.23, 4.2 punktus negaliojančiais, kaip prieštaraujančius nuosavybės neliečiamumo principui, 8, 9, 10 punktus negaliojančiais, kaip prieštaraujančius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir gerai moralei, 19 punktą – kaip prieštaraujantį ieškinyje išdėstytiems reikalavimams. Kolegija nusprendė, kad neatskleista bylos dalies esmės, neišaiškintos ir motyvuotai neįvertintos esminės faktinės aplinkybės, todėl perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21.                      Kasaciniu skundu ieškovė prašo bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis ieškinys yra atmestas, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Atsakovė prisijungimo prie centralizuotų tinklų reikalavimuose nustatė privalomą sąlygą – pasirašyti sutartį – bei pateikė standartinę sutartį, kurioje įtvirtinta esminė šalių nelygybė ir labai nenaudingos sąlygos ieškovei – sutartimi nustatytas ieškovei priklausančios nuosavybės neatlygintinas nusavinimas, tokį nusavinimą aiškinant visuomenės interesu. Ieškinį dėl sutarties modifikavimo ieškovė grindė aplinkybe, kad sudarant ginčo sutartį buvo pažeistas sutarties laisvės principas – atsakovė atsisakė derėtis dėl sutarties sąlygų, tipinės sutarties sąlygas traktavo kaip imperatyviai viešojo administravimo aktu nustatytas sąlygas, kurių negalima keisti ir dėl kurių negalima derėtis, todėl klausimą sprendė iš jėgos pozicijos. Nepagrįstai atsisakiusi derėtis dėl bet kurios sutarties sąlygos, įgaliojimus viešojo administravimo srityje atsakovė perkėlė į civilinius teisinius santykius ir nurodė, kad ieškovė sutartį imperatyviai privalo pasirašyti tokiomis sąlygomis, kokios nurodytos tipinėje sutartyje, kitaip ieškovei gresia neigiami ekonominiai padariniai – atsakovė neišduos pažymos apie statinio užbaigimą bei kreipsis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, t. y. statinio nugriovimo. Sistemiškai aiškinant CK 6.156 straipsnio nuostatas dėl sutarties laisvės principo taikymo, Statybos įstatymo 24 straipsnio 15 dalį ir GVTNTĮ 16 straipsnio 2 dalį darytina išvada, kad sutarties laisvės principas, sudarant 2018 m. lapkričio 7 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutartį Nr. SUT-TST-242, buvo iš dalies apribotas. Šis apribojimas pasireiškė tuo, kad ieškovė neturėjo pasirinkimo laisvės sudaryti sutartį ar ne – pareigą sutartį sudaryti nustato ne tik atsakovės išduoti tinklo projektavimo ir prisijungimo reikalavimai, bet ir Statybos įstatymo 24 straipsnio 15 dalis bei GVTNTĮ 16 straipsnio 2 dalis. Tačiau nei GVTNTĮ, nei Statybos įstatymas, nei joks kitas teisės aktas nenustato imperatyvių Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties sąlygų, o tai reiškia, kad ieškovė yra laisva derėtis dėl visų sutarties sąlygų ir dėl šios sutartinių santykių dalies sutarties laisvės principas neapribotas. CK 6.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sutarties laisvės principo apribojimo išimtį teismai nepagrįstai aiškino siaurai. Ieškovė neturėjo pasirinkimo laisvės sudaryti ar ne sutartį, nes tokią pareigą jai nustato GVTNTĮ 16 straipsnio 2 dalis, Statybos įstatymo 24 straipsnio 15 dalis bei išduotų prisijungimo reikalavimų sąlygos. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.156 straipsnį, GVTNTĮ 16 straipsnio 2 dalį ir Statybos įstatymo 24 straipsnio 15 dalį. Netinkamas sutarties laisvės principo apribojimo aiškinimas lėmė tai, kad teismai netinkamai kvalifikavo ginčo santykį ir visiškai nemotyvuotai nusprendė, jog dėl ginčo sutarties specifiškumo CK 6.228 ir 6.233  straipsnių nuostatos netaikytinos, o CK 6.204 straipsnyje nurodytų jo taikymo pagrindų ieškovė neįrodė. Teisinio pagrindimo, kodėl sprendžiant šį ginčą netaikytini CK 6.233 ir 6.228 straipsniai, teismai nepateikė.

21.2.                      Prašydama modifikuoti sutarties sąlygas, ieškovė rėmėsi faktais, kurių teisinis reikšmingumas įtvirtintas CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punkte bei 6.228 straipsnio 1, 2 dalyse. CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta nukreipiančioji norma, nustatanti, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.228 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą. Tokiais atvejais teismas turi teisę išnagrinėti sutartį ar atskirą jos sąlygą ir jas atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos sąlyga atitiktų sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis). CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktas nenustato jokių teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos ieškovė turėtų įrodyti, norėdama teismo keliu modifikuoti sutarties sąlygas, tačiau nukreipia į platų spektrą kitų teisės normų, kurios apibrėžia teisiškai reikšmingus faktus, kurių egzistavimas sudaro pagrindą sutarties sąlygas modifikuoti teismo keliu. Perdėtas pranašumas, sutartyje įtvirtinta esminė šalių nelygybė, neatitiktis sąžiningumo ir protingos sąžiningos verslo praktikos reikalavimams (CK 6.228 straipsnio 1, 2 dalys), sutarties laisvės principo derėtis dėl sutarties sąlygų (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) pažeidimas, piktnaudžiavimas teise ar dominuojančia padėtimi rinkoje (CK 1.137 straipsnio 3, 4 dalys) yra tie teisiškai reikšmingi faktai, kuriuos įrodinėjo ieškovė.

21.3.                      CK 6.204 straipsnis reguliuoja sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms, t. y. kai vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgdama į kitose šio straipsnio dalyse nustatytą tvarką. Ieškovė nė vienos iš sąlygų, įtvirtintų CK 6.204 straipsnyje, neįrodinėjo. Taigi teismų nuoroda į CK 6.204 straipsnio 4 dalį yra nepagrįsta. Ieškovė įrodinėjo perdėtą atsakovės pranašumą sutartiniuose santykiuose, tai, kad atsakovė ieškovės sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su atsakovės prievolėmis, naudą, o ieškovė negauna visiškai nieko, atsakovės pasinaudojimą tuo, kad ieškovė buvo priversta pasirašyti sutartį ir neturėjo jokios galimybės pasirinkti kitą sutarties šalį, sutarties sąlygų neatitiktį sąžiningumo ir protingos sąžiningos verslo praktikos reikalavimams (CK 6.228 straipsnio 1, 2 dalys), nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimą (CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktas), sutarties laisvės principo derėtis dėl sutarties sąlygų pažeidimą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), atsakovės piktnaudžiavimą teise ir dominuojančia padėtimi rinkoje (CK 1.137 straipsnio 3, 4 dalis), įgaliojimų viešojo administravimo srityje perkėlimą į civilinius teisinius santykius, kai atsakovė, pasinaudodama administraciniu resursu, sudarė tokias sąlygas, kad ieškovė pasirašė sau akivaizdžiai nenaudingą sutartį. Ieškovė įrodinėjo, kad dėl akivaizdaus ir šiurkštaus sutarties laisvės principo pažeidimo, visiško teisių ir pareigų pusiausvyros nebuvimo, lygiateisiškumo principo pažeidimo (CK 1.2 straipsnis), bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų pažeidimo ginčo sutartis negali būti laikoma teisėtai sudaryta, todėl atskiros jos sąlygos turi būti modifikuotos teismo. Ieškovė prašė įvertinti tiek atskiras sutarties sąlygas, tiek visą ginčo sutartį, kad nurodyti neatitikimai išryškėtų ir būtų tinkamai įvertinti. Pritaikę netinkamą teisės normą (CK 6.204 straipsnį) teismai netinkamai kvalifikavo teisinį santykį.

21.4.                      Dėl CK 6.233, 6.228 straipsnių taikymo ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009, taip pat nurodo, kad CK 6.228 straipsnio nuostatos dėl esminės šalių nelygybės yra parengtos pagal Tarptautinių komercinių sutarčių principų (toliau – UNIDROIT principai) 1994 m. redakcijos 3.10 straipsnį. Pagal CK 6.228 straipsnį sutarties šalių nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-469/2016). Ieškovė ieškinį grindė jau sutarties sudarymo momentu egzistavusiomis aplinkybėmis (CK 6.228 straipsnis). Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad ieškovė nuo jos priklauso, nes neturi kito pasirinkimo ir privalo sutartį sudaryti, galimybės sudaryti sutartį su kitu subjektu nėra, nes atsakovei priklauso monopolinė teisė. Pagal statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus ieškovė privalo kreiptis į atsakovę, kad pastaroji išduotų prisijungimo reikalavimus, ir tik atsakovė sprendžia, kokius reikalavimus išduoti. Atsakovė gali leisti prisijungti prie centralizuotų tinklų, gali nurodyti nutiesti naujus tinklus arba įsirengti vietinį vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklą. Atsakovės išduoti reikalavimai yra privalomai vykdytinas dokumentas. Tokiu būdu ieškovė pateko į dvi teisinių santykių sritis – prisijungimo sąlygų išdavimo procesas yra viešosios teisės sritis ir viešojo administravimo teisiniai santykiai, sutarties sudarymas – civiliniai teisiniai santykiai. Nepaisant to, civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja visos CK normos, reglamentuojančios civilinių sutarčių sudarymą, kiek jų galiojimo neapriboja įstatymas.

21.5.                      Tuo atveju, kai materialiosios teisės norma pritaikyta netinkamai ir neatitinka teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, pagrįsta konstatuoti bylos nagrinėjimo ribų peržengimą, bylos išnagrinėjimą visiškai kitu, nei nurodytas ieškinyje, faktiniu pagrindu, todėl toks sprendimas neatitinka jam keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų (CK 263 straipsnio 1 dalis). Ieškinio ribų peržengimas sudaro pakankamą pagrindą procesinius sprendimus panaikinti, nes teismai neatskleidė bylos esmės, bylą išnagrinėjo ne tuo pagrindu, kuriuo pareikštas ieškinys, o ši aplinkybė lėmė, jog teismo sprendime visiškai neatsakyta į esminius ieškinio argumentus, neįvertinti ieškinio pagrindą patvirtinantys rašytiniai įrodymai, sutarties sąlygų atitiktis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, protingos sąžiningos verslo praktikos reikalavimams, neįvertinta sutartyje įtvirtinta tarpusavio prievolių nelygybė, suteikianti atsakovei nepateisinamą perdėtą pranašumą, sutarties šalių prievolių ir gaunamos naudos neatitiktis. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad bylos esmės neatskleidimas, kai byla beveik visa apimtimi turi būti nagrinėjama naujais aspektais, sudaro teisinį pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2009; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

21.6.                      Netinkamai identifikavę teisinį santykį bei pritaikę netinkamą materialiosios teisės normą, teisiškai nepagrįstai atsisakę taikyti CK 6.223 bei 6.228 straipsnius, teismai visiškai netyrė ieškovės nurodytų esminių faktinių bylos aplinkybių bei jas patvirtinančių rašytinių įrodymų CK 6.223 ir 6.228 straipsnių kontekste, neatliko įrodymų vertinimo, todėl neaišku, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiais įrodymais remiantis padaryta išvada, kad ieškovė neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė savo ieškinio reikalavimus. Tai, kad ieškovė buvo priversta pasirašyti sutartį, nes atsakovė atsisakė derėtis, ieškovė įrodinėjo atsakovės 2018 m. kovo 19 d. raštu Nr. SD-1222, 2018 m. balandžio 16 d. raštu Nr. SD-1778, 2018 m. liepos 23 d. raštu Nr. SD-3117, 2018 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. SD-3906. Netinkamas teisinio santykio kvalifikavimas bei įrodymų tyrimas lėmė nepagrįstą teismų išvadą, kad atsakovės atsisakymas derėtis bei grasinimas sankcijomis yra lygiavertės šalių derybos. Teismai nevertino sutarties sąlygų bei ieškovės argumentų, kad atsakovė ieškovės sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su atsakovės prievolėmis, naudą, o ieškovė negauna visiškai nieko, kad sutarties sąlygos neatitinka sąžiningumo ir protingos sąžiningos verslo praktikos reikalavimų (CK 6.228 straipsnio 1, 2 dalys), kad pažeistas nuosavybės neliečiamumo principas (CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kad sutartis akivaizdžiai nenaudinga ieškovei: joje visiškai nėra šalių teisių ir pareigų pusiausvyros, sutartis neatitinka bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, o tai sudaro pakankamą pagrindą pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6.228 straipsnio 1 ir 2 dalis modifikuoti sutarties sąlygas teismo sprendimu. Be to, teismai padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas: 1) ieškovė galėjo pasirinkti kitokį vandens išgavimo ir nuotekų tvarkymo būdą, dėl to jai nebūtų reikėję sudaryti ginčo sutarties, tai tarsi reikštų, jog ieškovė buvo laisva pasirinkti sudaryti ginčo sutartį; 2) ieškovei kyla pareiga kreiptis į inžinerinių tinklų savininką ar naudotoją prisijungimo sąlygoms gauti, tai reiškia, kad ieškovė neturėjo galimybės pasirinkti individualaus geriamojo vandens išgavimo ir naudojimo bei individualaus nuotekų tvarkymo, kurį apibrėžia GVTNTĮ 3 straipsnio 19 dalis. Tokios viena kitą paneigiančios išvados padarytos neatlikus rašytinių įrodymų, statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų ir sutarties sąlygų analizės. Neaišku, kokie ieškovės įrodymai atmesti ir, jei atmesti, tai dėl kokių priežasčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo motyvai neturi apsiriboti bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais. Iš sprendimo motyvų turi būti matomas teismo atliktas teisinis vertinimas, įrodymų analizė ir įvertinimas, priešingu atveju teismo sprendimas negali būti laikomas teisingu, teisėtu ir pagrįstu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).

22.                      Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

22.1.                      Teisės aktai nenustato galimybės privačiam asmeniui kitaip vykdyti infrastruktūros statybos darbus, kaip tik pasirašant atitinkamoje teisės normoje nurodytą sutartį. Sutartis yra parengta išimtinai vadovaujantis GVTNTĮ reikalavimais, susijusiais su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros statyba. Teisės aktai, išskyrus tam tikras šiam konkrečiam atvejui netaikytinas išimtis, apskritai neįtvirtina galimybės, jog infrastruktūra, skirta viešosioms funkcijoms vykdyti, priklausytų privačiam fiziniam ir juridiniam asmeniui. Tokia įstatymų leidėjo pozicija suprantama, atsižvelgiant į statytojų piktnaudžiavimą, reikalaujant iš vartotojų ir abonentų neproporcingai didelių sumų už prisijungimą prie jų įrengtų inžinerinių tinklų, dėl to gaunama nusiskundimų iš gyventojų su prašymais padėti išspręsti susiklosčiusias situacijas (GVTNTĮ 16 straipsnio 2, 4 dalys). 

22.2.                      CK 6.223 straipsnio 2 dalies dispozicijos lingvistinė ir sisteminė analizė leidžia suprasti, jog sutartis po jos sudarymo vienos iš šalių reikalavimu gali būti pakeista: a) esant esminiam sutarties pažeidimui; b) esant kitiems įstatyme nustatytiems atvejams (nukreipiančioji dispozicija). Savo ruožtu kitais atvejais taikytinos CK 6.204, 6.228 straipsniuose nustatytos sutarties pakeitimo vienos iš šalių pareiškimu sąlygos.

22.3.                      Tiek pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009), tiek pagal logikos dėsnius CK 6.223 straipsnio 2 dalis yra bendroji teisės norma, o CK 6.204 straipsnis ir 6.228 straipsnio 1 dalis – specialiosios, taigi visos teisės normos turi būti taikomos kartu. Šiuo atveju neegzistuoja CK 6.204, 6.228 straipsnių taikymo pagrindų, o teismai šias nuostatas aiškino atsižvelgdami į formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013). Atsakovė šiuo atveju ne tik nėra dominuojanti ginčo šalis, bet ir neturi jokio suinteresuotumo ar naudos iš sutarties. Atsakovė pagal sutartį negauna jokio atlygio, neįgyja nuosavybės teisės į tinklus, o sutarties sudarymas yra ne atsakovės prerogatyva, teisė ar tariama spaudimo priemonė, o įstatymuose įtvirtinta pareiga, reiškianti, be kita ko, ir prievolę suinteresuotiems asmenims pagal pastarųjų kreipimusis išduoti prisijungimo sąlygas, neatlygintinai prijungti trečiųjų asmenų statomus tinklus prie savo tinklų, kontroliuoti sutarties vykdymą, o tolesnėje perspektyvoje ir prižiūrėti bei remontuoti tinklus.

22.4.                      Ieškovė statybų veikla (įskaitant inžinerinių tinklų statybą) užsiima ne epizodiškai, t. y. jai puikiai žinomos ir suprantamos viešojo vandentiekio tiesimo tvarka ir sutarties dėl tinklų statybos sudarymo teisinės pasekmės, tą parodo faktas, jog ginčas dėl sutarties sąlygų iš esmės kilo dar ikiteisminėje stadijoje, ieškovei teikiant atsakovei prašymus dėl sutarties projekto sąlygų keitimo. Nepaisydama to, ieškovė pasirinko nesąžiningą pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) principo neatitinkantį elgesio modelį, t. y. sudarė sutartį, o vėliau teisminiu būdu siekia išskirtinai sau palankia linkme pakeisti kone pusę sutarties, neatsižvelgdama nei į viešąjį interesą, nei į kitos sutarties šalies interesus.

22.5.                      Prisijungimo sąlygos savaime nesukuria šalims teisių ir pareigų, jose tik nurodomos sąlygos prisijungti prie atsakovės tinklo bei detalizuojama, jog norint vykdyti statybos darbus turi būti pasirašoma sutartis dėl tinklų statybos. Suinteresuotam asmeniui nutarus nesijungti prie atsakovės tinklų, galima apsirūpinti geriamuoju vandeniu bei organizuoti nuotekų tvarkymą ir kitu būdu. Individualus geriamojo vandens išgavimas ir nuotekų tvarkymas nėra atsakovės žinioje, todėl šiems veiksmams atlikti prisijungimo sąlygos neišduodamos, sutartys nesudaromos ir atsakovė jų nekontroliuoja. Taigi ieškovė turėjo galimybę ir nesudaryti sutarties bei neturėti absoliučiai jokių santykių su atsakove, tačiau ji pati pasirinko prisijungti prie atsakovės valdomų tinklų (GVTNTĮ 3 straipsnio 19, 20 dalys).

22.6.                      Ieškovė, teigdama, kad atsakovė, neva siekdama nepagrįstai ir neatlygintinai užvaldyti jos statomą objektą, užėmė „jėgos poziciją“, be kita ko, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu, akcentuoja tik savo, kaip verslo subjekto, teises ir interesus, neatsižvelgdama į tai, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros statyba itin glaudžiai susijusi su kitu ne mažiau svarbiu veiksniu – viešuoju interesu (Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalis, GVTNTĮ 1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012).

22.7.                      Inžinerinių tinklų turėjimas savo nuosavybėje suteikia savininkui ne tik teises, bet ir pareigas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 11 punktas; Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 8.4 punktas). Vandentiekio ir nuotekų tinklų savininkui, be kita ko, priklauso pareiga tinkamai prižiūrėti ir eksploatuoti vandentiekio ir nuotekų tinklus, jog būtų užtikrintas nenutrūkstamas geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas, tiekiamas saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantis geriamasis vanduo. GVTNTĮ nuostata, įtvirtinanti viešajam interesui tenkinti skirtų inžinerinių tinklų priklausymą tik savivaldybei arba viešajam vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, nėra atsitiktinė ir turi tvirtą loginį pagrindą bei buvo visiškai pagrįstai perkelta į šalių sudarytą sutartį.

22.8.                      Sutarties sudarymą inicijavo ieškovė, veikdama verslo rizikos sąlygomis ir neverčiama nei atsakovės, nei kitų asmenų. Ieškovė įgijo nuosavybės teise nuo centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų nutolusį žemės sklypą Vilniaus rajone ir čia nusprendė statyti du dvibučius gyvenamuosius namus. Siekdama statomus namus aprūpinti geriamuoju vandeniu bei organizuoti centralizuotą nuotekų šalinimą ir tvarkymą, kas neabejotinai padidina atitinkamo turto rinkos vertę, nutarė prisijungti prie atsakovės valdomų centralizuotų tinklų. Turint omenyje tai, jog atitinkamoje teritorijoje sparčiai plėtojama gyvenamųjų objektų statyba, ir tai, jog ateityje prie atitinkamų tinklų norės jungtis daugiau vartotojų ar abonentų, ieškovei atsiveria galimybės ne tik atgauti į tinklų statybą investuotas lėšas (parduodant prie centralizuoto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros prijungtus du dvibučius gyvenamuosius namus), bet ir ateityje gerokai pasipelnyti (nepagrįstai renkant įmokas už leidimus prisijungti prie centralizuoto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros), taip apsunkinant potencialiems vartotojams ir abonentams prieigą prie viešojo intereso paslaugų, savo nuožiūra ir sau patogiu būdu nustatyti sutarties dėl infrastruktūros statybos sąlygas, kas yra nesąžininga ir prieštarauja GVTNTĮ nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014).

22.9.                      Ieškovės teisinė forma yra viešoji įstaiga. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį viešoji įstaiga – tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Nagrinėjamu atveju neaišku, kaip dvibučių gyvenamųjų namų statyba susijusi su įstatyme nustatytais atitinkamos teisinės formos subjekto tikslais.

2.                      Trečiasis asmuo atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

23.1.                      Ieškovė neįrodė, kad sudarant ginčo sutartį iš esmės buvo pažeisti sutarties laisvės ir šalių lygiateisiškumo principai, priešingai, ieškovė nesiekė įgyvendinti šių sutarčių sudarymo principų ir siekia tik asmeninės naudos, visai neatsižvelgdama nei į atsakovės statusą ir jos funkcijas, nei į šalių teisinių santykių specifiką, nei į viešąjį interesą (CPK 176–179 straipsniai).

23.2.                      Vienintelis ieškovės siekis yra jos pastatytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimas Vilniaus rajono savivaldybės ar viešojo vandens tiekėjo arba nuotekų tvarkytojo (atsakovo) nuosavybėn už ieškovei tinkamą atlygį bei tinkamas sąlygas, t. y. kad už ieškovės plėtojamą gyvenamųjų namų poreikiams įrengtą infrastruktūrą būtų ieškovei atlyginta kaip už tam tikrus atsakovės naudai atliktus darbus. Ieškovė iš esmės nesiekia pakeisti ar modifikuoti ginčo sutarties ar jos sąlygų, bet siekia teismine tvarka iš naujo sudaryti iš esmės visai naują sutartį, o tai prieštarauja visiems sutarčių sudarymo principams. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

3.                      Kasaciniame skunde ieškovė (statytoja) iš esmės teigia, kad ikisutartiniuose santykiuose atsakovė (viešoji vandens tiekėja) neatsižvelgė į jos pageidavimą dėl tinklų statybos sutarties projekto nuostatos, įtvirtinančios, kad statytoja įsipareigoja neatlygintinai perduoti Vilniaus rajono savivaldybės (trečiajam asmeniui) nuosavybėn pastatytus tinklus, pakeitimo, todėl ši sutarties dalis buvo sudaryta su ieškovės valios defektu, t. y. ji neatspindi ieškovės tikrosios valios, pasirašyta esant esminei šalių nelygybei, dėl to ši sąlyga turi būti pakeista sutartyje nustatant pareigą perimti tinklus iš ieškovės atlygintinai. Dėl šiuo klausimu pateiktų kasaciniame skunde teisinių argumentų, sudarančių kasacijos dalyką, teisėjų kolegija pasisakys toliau šioje nutartyje.

        Dėl ginčo santykių teisinės prigimties

4.                      Nagrinėjamu atveju teismai nustatė tokias reikšmingas bylos aplinkybes: 2016 m. trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija, atsakydama į ieškovės kreipimąsi, informavo apie tai, jog ties ieškovei priklausančiais žemės sklypais nėra nutiesti centralizuoti nuotekų tinklai, todėl tikslinga suprojektuoti vietinius nuotekų šalinimo tinklus, tačiau yra nutiesti geriamojo vandens vandentiekio tinklai ir pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 8 punkto nuostatas ieškovė turi kreiptis į inžinerinių tinklų savininką ar naudotoją (atsakovę) dėl prisijungimo prie centralizuotų vandentiekio tinklų projektavimo sąlygų gavimo. 2018 m. sausio mėnesį ieškovė, susipažinusi su atsakovės siūlomomis sutarties sąlygomis, atsakovei nurodė nesutinkanti su siūloma sąlyga dėl neatlygintino pastatytų tinklų perdavimo trečiajam asmeniui. Atsakovė atsisakė pakeisti sutarties nuostatą, argumentuodama tuo, kad sutartis dėl tinklų statybos turi būti pasirašyta pagal 2018 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintą sutarties formą. Šalių sutartis buvo pasirašyta 2018 m. lapkričio 7 d. Ieškovė 2019 m. kovo 27 d. kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama pakeisti su atsakove pasirašytos sutarties sąlygas iš esmės, nurodydama, kad, sudarant sutartį, buvo pažeistas sutarties laisvės principas, atsakovė neatsižvelgė į jos reikalavimą dėl sutartyje nustatytų tarpusavio teisių ir pareigų, nesąžiningai pasinaudojo esmine šalių nelygybe – nesiderėjo dėl sąlygos, tuo tarpu ieškovė neturėjo galimybės kreiptis į kitą subjektą dėl bendrųjų ir specialiųjų sąlygų išdavimo, kadangi atsakovė šioje teritorijoje yra vienintelė viešoji geriamojo vandens tiekėja.

5.                      Tarp šalių kilusio ginčo pobūdį ir teisinio santykio (geriamojo vandens tiekimas, tinklų statybos inicijavimas ir perdavimas savivaldybei) specifiką lemia tai, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas. Tai ne kartą pripažinta kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012; 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; 2015 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015; kt.).

6.                      Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (2006 m. liepos 1 d. įstatymas Nr. X-764; čia ir toliau remiamasi įstatymo redakcija, galiojusia ginčo sutarties pasirašymo momentu, t. y. nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius. Šio įstatymo tikslas – nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir sudarytos sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas (1 straipsnis), o jo nuostatos reglamentuoja asmenų santykius, atsirandančius tiekiant geriamąjį vandenį, tvarkant nuotekas, kad būtų užtikrinta abonentų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų teisėtų interesų apsauga ir ginamos vartotojų teisės (2 straipsnis).

7.                      Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalies 30 punktas). Įstatymuose (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Geriamojo vandens įstatyme) nustatyta pareiga savivaldos institucijoms užtikrinti jų teritorijų gyventojams galimybę viešai arba individualiai apsirūpinti reikiamu geriamojo vandens kiekiu, užtikrinti tiekiamo vandens kokybę ir saugą, rūpintis geriamojo vandens šaltinių apsauga ir kita. Savivaldos institucijos, aprūpindamos asmenis geriamuoju vandeniu, tvarkydamos nuotekas, vykdo viešąją funkciją, o įstatymai įpareigoja savivaldybes užtikrinti, kad šiomis viešosiomis paslaugomis, tarp jų – nepertraukiamu vandens tiekimu, galėtų naudotis visi asmenys. Taigi valstybės reguliuojama viešąjį interesą tenkinanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo veikla yra patikėta vykdyti savivaldybėms, kartu pabrėžiant savivaldybės pareigą užtikrinti, kad tinkamos kokybės minėtomis viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi.

8.                      Svarbiai viešajai funkcijai ir viešajam interesui – geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui – užtikrinti būtina valstybei, savivaldybei arba savivaldybės kontroliuojamai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir parinktas viešasis tiekėjas. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 15 punktą vandens tiekimo infrastruktūra – tai vandeniui išgauti, geriamajam vandeniui ruošti, laikyti, transportuoti, tiekti ir apskaitai skirtų statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (siurblinės, vamzdynai, šuliniai, apskaitos prietaisai ir kiti objektai). Nuotekų tvarkymo infrastruktūra – nuotekoms tvarkyti skirtų statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vamzdynai, šuliniai, siurblinės, nuotekų valymo įrenginiai ir kiti objektai) (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 8 punktas). Tam, kad savivaldybė ir vandens tiekėjas galėtų užtikrinti viešosios paslaugos teikimą, be kitų priemonių, turi būti nustatyta tvarka, užtikrinanti vandens tiekimo infrastruktūros priežiūrą ir tinkamą eksploatavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-313/2019, 32 punktas ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

9.                      Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba nurodyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane ir (arba) yra sudaryta trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis. Trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis CK nuostatomis. Šioje sutartyje turi būti nustatyti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos terminai, finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui terminai, tvarka ir kitos sąlygos, nustatytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše. 

10.                      Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pirma, teisinis infrastruktūros objektų statybos ir prisijungimo prie pastatytų vandentiekio tinklų reglamentavimas, infrastruktūros formavimo santykių tarp savivaldybės, viešojo vandens tiekėjo ir kitų subjektų reguliavimo ypatumai; antra, vandens tiekėjo (atsakovės) asmens veiklos specifika (tai viešąją funkciją – geriamojo vandens tiekimą vykdantis juridinis asmuo, tiekėjas, kuris įstatymų nustatytais atvejais sudaro sutartis su į jį besikreipiančiaisiais pagal abiem šalims privalomas standartines sąlygas); trečia, tai, kad atsakovės veikla yra kontroliuojama valstybės (veikla licencijuojama), o asmenys turi ribotas galimybes derėtis sudarant ar nutraukiant tokias sutartis, yra reikšmingos aplinkybės sprendžiant dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties teisinio kvalifikavimo. Aptartos teisės normos ir byloje teismų nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad šioje srityje sudaromi sandoriai tarp savivaldybės, statytojo ir viešojo geriamojo vandens tiekėjo arba tarp statytojo ir viešojo geriamojo vandens.

11.                      Kasacinio teismo išaiškinta, kad viešąja laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos) (CK 6.161 straipsnis). Šios sutarčių rūšies atsiradimą lėmė aplinkybė, jog Lietuvos ūkyje veikia ne viena natūrali monopolija ir valstybei tenka specialiai reglamentuoti tam tikras ūkio šakas, kuriose nėra pakankamos konkurencijos. Tai valstybė daro išleisdama teisės aktus, kuriuose įtvirtinamos specialios elgesio taisyklės, esminės privalomos tokių sutarčių sąlygos. Taigi viešosios sutarties institutas atspindi viešąjį interesą, kad, įsikišant į sutarčių sudarymo procesą, būtų užtikrintas elektros energijos, šilumos, vandens ar kt. šalies ūkio funkcionavimui bei asmeniniams (buitiniams) gyventojų poreikiams strategiškai svarbių prekių prieinamumas, apginta silpnesnė sutartinio santykio pusė – transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ar kt. paslaugų vartotojas. Atsižvelgiant į tai, kad viešoji sutartis yra vieno iš pagrindinių civilinės teisės principų – sutarčių laisvės principo – išimtis, kvalifikuoti sutartį kaip viešąją ir taikyti įstatymų nustatytus ribojimus teismai gali tais atvejais, kai nustatomas būtinų viešosios sutarties požymių kompleksas, o ne tik kai kurie jos elementai ar bruožai. Pabrėžtina, kad įstatyme nustatyti viešosioms sutartims keliami reikalavimai ir su jais susiję sutarčių laisvės principo ribojimai nereiškia, kad tokiose sutartyse nėra sąlygų, dėl kurių šalys galėtų susitarti savo nuožiūra. Įstatymų leidėjas viešųjų sutarčių atveju neriboja šalių galimybės dėl kokių nors sąlygų susitarti kitaip, svarbiausia, kad nebūtų pažeisti viešieji tikslai, dėl kurių tokių sutarčių sudarymo laisvė ribojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2012).

12.                      Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad savivaldybės, statytojo ir viešojo geriamojo vandens tiekėjo arba statytojo ir viešojo geriamojo vandens tiekėjo sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektų statybos dėl šios sutarties prigimties ir tikslo turi įtakos taikant ir aiškinant CK 6.228 straipsnio nuostatas.  

        Dėl esminės šalių nelygybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartiniuose teisiniuose santykiuose

13.                      Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Kartu pripažįstama, kad tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdymo (lot. pacta sunt servanda) principo išlygas. Siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, kaip išimtinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009; kt.).

14.                      Pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas CK 6.228 straipsnyje. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018, 37 punktas ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

15.                      CK 6.228 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl esminės nelygybės suteikia teisę sutarties šaliai atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą (CK 6.228 straipsnio 1 dalis).

16.                      Kasacinio teismo nagrinėtose bylose pabrėžiama, kad taikant CK 6.228 straipsnį pagrindas konstatuoti perdėtą vienos sutarties šalies pranašumą yra tada, kai sutarties sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad vertinant, ar egzistuoja esminė sutarties šalių nelygybė, turi būti įvertinta ar, be kita ko, sutartimi ar jos sąlyga sukeliama šokiruojanti disproporcija tarp šalių gaunamos naudos iš sutarties bei tai, ar stipresnioji šalis nesąžiningai pasinaudojo silpnesniąja šalimi dėl jos ekonominio silpnumo ar sunkumų, neapdairumo, nepatyrimo, neturėjimo derybinės patirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019, 70 punktas). Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).

17.                      Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad, sprendžiant dėl sutarties ar atskiros sąlygos keitimo ar negaliojimo CK 6.228 straipsnio pagrindu, būtina atsižvelgti į sutarties prigimtį ir tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl sąlygų, kuriomis ieškovė galėtų prisijungti prie centralizuotų vandentiekio tinklų, išdavimo. Taigi, iš byloje teismų nustatytų aplinkybių spręstina, kad sutarties tikslas buvo ieškovės siekis prijungti projektuojamus gyvenamuosius namus prie esamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, o, ieškovės įsitikinimu, vienintelis būdas pasiekti šį tikslą yra gauti bendrąsias ir specialiąsias prisijungimo sąlygas, t. y. sudaryti sutartį su atsakove.  

18.                      Statybos įstatymo 24 straipsnio 13 dalis nustato, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu tokia galimybė yra nustatyta teritorijų planavimo dokumentuose arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose nustatomas komunalinių tinklų tiesimas, neįgyvendinti. Nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko (valdytojo) arba naudotojo sutarčių pagrindu (15 dalis). Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas gavimo dienos (17 dalis).

19.                      Byloje nėra nustatyta, ar ieškovės galimybė prisijungti prie centralizuotų vandentiekio tinklų buvusi vienintelė, siekiant aprūpinti jos statomus namus geriamuoju vandeniu, ar savo statomiems gyvenamiesiems namams ieškovė turėjo teisėtą galimybę pasirinkti individualų geriamojo vandens išgavimą ir naudojimą bei individualų nuotekų tvarkymą, kurį apibrėžia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 15 dalis ir kuriam atitinkamos sutarties pasirašymas nėra nustatytas teisės aktuose. Taip pat byloje nenustatyta, ar ieškovė priėmė sprendimą sudaryti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutartį, prisijungiant prie atsakovės valdomos infrastruktūros, atsakovės siūlomomis sąlygomis suprasdama ar turėjusi suprasti, kad tokios sutarties sudarymas yra vienintelė teisėta galimybė tęsti statybos darbus, tuo įgyvendinant, be kita ko, Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą privačios nuosavybės teisę, ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą.

20.                      Minėta, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba nustatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane ir (arba) yra sudaryta trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo bei objekto statytojo sutartis. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad trišalė savivaldybės institucijos (trečiojo asmens), viešojo geriamojo vandens tiekėjo (atsakovės) ir nuotekų tvarkytojo bei objekto statytojo (ieškovės) sutartis nebuvo pasirašyta. Ginčo sutartį pasirašė tik ieškovė (statytoja) ir atsakovė (viešojo geriamojo vandens tiekėja), tad, remiantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatomis, prielaida geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektų statybai yra tai, kad geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektų statyba nustatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane.

21.                      Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybių institucijos, vykdydamos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, planuoja geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą savo teritorijose ir viešojo geriamojo vandens tiekimo regionuose rengdamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytą tikslą atitinkančius geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir juose nustatydamos viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas. Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra nustatoma vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose. Savivaldybių institucijos, rengdamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir juose nustatydamos viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas, turi siekti, kad ne mažiau kaip 95 procentai savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos gyventojų gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas (2 dalis).

22.                      Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 4–8 dalyse įtvirtinta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. Ši infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo paslaugų teikimo. Viešasis geriamojo vandens tiekėjas sprendžia, ar viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje esančios, bet ne jų naudojamos infrastruktūros ar jiems nepriklausantys geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektai yra reikalingi ir tinkami viešajam geriamojo vandens tiekimui, ir kreipiasi į savivaldybę dėl šių objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo. Jeigu dėl tokios infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas.

23.                      Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 patvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašas reglamentuoja, be kita ko, asmenims nuosavybės teise priklausančių geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektų išpirkimą ir perdavimą savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui (1 punktas). Šiame teisės akte įtvirtinta, kad geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektas gali būti išperkamas savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn, kai jis atitinka tinkamumo ir reikalingumo kriterijus (4, 6 ir 7 punktai). Apraše taip pat įtvirtinta, kad kai infrastruktūros objektas atitinka tinkamumo ir reikalingumo kriterijus arba juridinis asmuo negauna geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos ir todėl abonentai ir (ar) vartotojai neturi kitos galimybės būti aprūpinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, šalims susitarus, infrastruktūros objektas gali būti perduotas savivaldybės arba geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn neatlygintinai (24 punktas).

24.                      Byloje teismų nėra nustatytos aplinkybės, kurios įtvirtintos Aprašo 24 punkte, todėl negalima teigti, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą reikalauti, jog ieškovė sutiktų perleisti pastatytą infrastruktūros objektą savivaldybės nuosavybėn neatlygintinai. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant, ar atsakovės elgesys ieškovei kreipiantis į ją dėl sutarties sudarymo – bendrųjų ir specialiųjų sąlygų išdavimo, t. y. atsisakymas keisti sutarties sąlygą dėl neatlygintino pastatyto infrastruktūros objekto perleidimo savivaldybės nuosavybėn, atitiko sąžiningumo reikalavimą bei teisėtumo principą, kurio laikymasis lemia teisinį tikrumą ir saugumą, užtikrina konstitucinio teisinės valstybės principo įgyvendinimą.

25.                      Konstitucijos 23 straipsnyje yra įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama, o nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Šios nuostatos pakartotos bei detalizuotos CK 4.93 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad nuosavybė prieš savininko valią gali būti paimama tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu. Aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias savininko teisių apsaugą, kasacinis teismas savo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014; 2016 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016 26 punktą) yra suformulavęs, kad  teisingo atlyginimo už iš savininko paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto. Nors šie išaiškinimai suformuluoti bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, teisėjų kolegija vertina, kad jie yra aktualūs ir sprendžiant ginčus, kai savininkui dėl susiklosčiusios situacijos daroma įtaka, kad jis savo nuosavybę perleistų neatlygintinai viešajam subjektui – savivaldybei.  

26.                      Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl atsakovės atsisakymo keisti sutarties nuostatą dėl neatlygintino ieškovės turto perleidimo trečiajam asmeniui teisinio pagrindo, t. y. dėl esminės sutarties šalių nelygybės, taip pat dėl kitų nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai neįvertino, ar atsakovė, kaip išskirtines sąlygas rinkoje turintis subjektas, ikisutartiniuose santykiuose su ieškove veikė sąžiningai, ar atsakovės veikimas atitiko teisėtumo principą bei teisės normas, kurios reguliuoja jos, kaip geriamojo vandens tiekėjos, veiklą ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teisinių santykių dalyvių teises ir pareigas.

27.                      Minėta, kad tokio pobūdžio bylose, kuriose monopolines teises tam tikrame rinkos segmente turintis subjektas, paprastai vykdantis jam pavestą viešąją funkciją – nagrinėjamu atveju asmenų aprūpinimo geriamuoju vandeniu funkciją, privalo ne tik laikytis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, bet ir užtikrinti, kad jo veikimas atitiktų teisėtumo principo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama išduoti geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektų statybos bendrąsias ir specialiąsias sąlygas, atsakovės atsakymas, kad ieškovės prašymas galės būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu ji įsipareigos sukurtą turtą neatlygintinai perleisti viešojon (trečiojo asmens, savivaldybės) nuosavybėn, turėjo atitikti teisėtumo principą, be kita ko, garantuojantį nuosavybės teisės apsaugą. Teisėtumo principo laikymosi taip pat reikalaujama ir CK 6.228 straipsnio nuostatose, kuriose įtvirtinta, kad viešosios sutarties požymių turinčios sutarties šalis neturi teisės nesąžiningai pasinaudoti tuo, jog kita šalis nuo jos priklauso, t. y. kad kita šalis neturi galimybės kitaip pasiekti sutartimi siekiamo tikslo, kaip tik sudaryti sutartį jai pasiūlytomis sąlygomis.

28.                      Be kita ko, iš byloje taikytų teisės aktų nuostatų matyti, kad įstatymų leidėjas bei vykdomosios valdžios subjektai ne tik nustato tokio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo iš juos sukūrusių subjektų, siekiant efektyviau vykdyti viešąją funkciją – užtikrinti geriamojo vandens tiekimą asmenims, bet nustato ir kitus šio turto panaudojimo visuomenės poreikiui bei viešosios funkcijos tinkamam ir efektyviam vykdymui būdus (nuomą, panaudą ar kt.), kurie nepaneigia savininko teisių. Minėta, kad savivaldybė, planuodama savo funkcijos – geriamojo vandens tiekimo asmenims vykdymą, nustato tam reikalingus resursus, tarp jų – ir materialinius bei finansinius, todėl nuosavybės neatlygintinas paėmimas iš savininkų, šiems nesutinkant, paprastai neturėtų būti taikomas.

29.                      Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad šioje nutartyje išaiškinti civilinių teisinių santykių, susiklostančių geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektų statybos procese, taip pat ir CK 6.228 straipsnio nuostatų taikymo ypatumai, kurie atsiranda dėl tokio pobūdžio viešosios sutarties prigimties ir tikslo. Atsižvelgusi į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė šiai bylai svarbių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, o tai galėjo lemti neteisėtų ir nepagrįstų procesinių sprendimų priėmimą. Dėl to teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis ieškinio reikalavimai yra atmesti, naikintini ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30.                      Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 25 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovės VšĮ „Hermis Europe“ ieškinio reikalavimai yra atmesti, panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti  Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl 2018 m. lapkričio 7 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties Nr. SUT-TST-242 bendrųjų sąlygų 2.23, 4.2, 8, 9, 10 ir 19 punktų ir 2.22 punkto dalies pripažinimo negaliojančiais ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Danguolė Bublienė

                                        Dalia Vasarienė

                                        Vincas Verseckas