Civilinė byla Nr. e2-10222-1171/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03925-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.5.5; 1.3.5.10; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.13

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Kristinai Murauskienei,

vertėjai Julija Portnova, Jūratė Kajokaitė ir Rasa Čirienė,

dalyvaujant ieškovui I. P., jo atstovei Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovei R. K.,

atsakovės atstovui advokatui Nedui Valiuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transabc“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas I. P. per atstovę kreipėsi į teismą ieškiniu, pareikštu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ­– UAB) „Transabs“, kuriame prašo priteisti ieškovo naudai iš atsakovės: 1) neišmokėto 640,10 Eur (neto) darbo užmokesčio ir 227,68 Eur kelionės išlaidų; 2) netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau nedaugiau kaip iš šešių; 3) bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovas dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „Transabc“ pagal 2024 m. liepos 4 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 225. Darbuotojas iš darbo atleistas 2024 m. rugsėjo 25 d., tačiau atleidimo dieną darbdavys pilnai su juo neatsiskaitė. Nesulaukęs apmokėjimo iš darbdavio, ieškovas pateikė prašymą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo Darbo ginčų komisijai. Tačiau Darbo ginčų komisija ieškovo prašymą atmetė. Ieškovas paaiškino, kad tarp jo ir darbdavio prieš pradedant dirbti buvo sudarytas žodinis susitarimas, kad jam už kiekvieną dieną bus mokamas 118 Eur atlyginimas į rankas. Ieškovas paskaičiavo, kad jam darbdavys už laikotarpį nuo 2024 m. liepos mėn. iki 2024 m. rugsėjo mėnesio už 59 d. nesumokėjo 640,10 Eur darbo užmokesčio. Ieškovui nėra apmokėtos kelionės išlaidos 227,68 Eur, kurias patyrė darbo metu pas atsakovę. Kadangi su ieškovu atleidžiant iš darbo nebuvo pilnai atsiskaityta, prašo priteisti netesybas.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas ir atsakovė raštu sudarė darbo sutartį (lietuvių ir rusų kalbomis), kurios 4.1 punkte susitarė dėl tokios darbo apmokėjimo tvarkos: „Darbuotojui nustatomas mokėti valandinis darbo užmokesčio tarifas, skaičiuojant 1,65 koeficientą nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto tam laikotarpiui minimalaus valandinio darbo užmokesčio tarifo pagal faktiškai dirbtą laiką.“ Atsakovė patvirtino, kad nei raštu, nei žodžiu ginčo šalys nebuvo pakeitusios darbo sutarties 4.1 punkte nustatytos darbo apmokėjimo tvarkos. Ieškovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo versiją dėl minėto tariamo žodinio susitarimo su atsakove dėl kitokio darbo užmokesčio mokėjimo (dydžio), nei jis nustatytas darbo sutartyje. Ieškovas nurodė, kad neva jis komandiruotės užsienyje metu, vykdydamas darbo funkcijas, patyrė 227,68 Eur išlaidų, kurių atsakovė jam nekompensavo, todėl jas prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovas neįrodė, kad jo pateikiamas banko sąskaitos išrašas pagrindžia, kad jis komandiruotės užsienyje metu patyrė išlaidas, kurias kompensuoti turėjo pareigą atsakovė. Iš ieškovo banko išrašo negalima nustatyti kokias išlaidas jis patyrė, nes ieškovas nepateikė jokio paaiškinimo dėl patirtų išlaidų, t.y. ar tai buvo pvz. degalų pirkimas, transporto priemonės remonto išlaidos, kelių mokesčių sumokėjimas ir pan. ar tai buvo asmeninio pobūdžio išlaidos, pvz. maisto, tabako gaminių ir pan. pirkimas. Šiuo atveju, ieškovas grįžęs iš komandiruotės užsienyje pateikė atsakovei duomenis apie komandiruotės metu patirtas išlaidas, kurios buvo apskaitytos 2024 m. rugsėjo 22 d. avansinėmis apyskaitomis, pagal kurias bendra ieškovo patirtų išlaidų suma 84,84 Eur. Šios išlaidos patvirtintos paties ieškovo parašu. Visas šias išlaidas atsakovė kompensavo ieškovui dalimis darbo santykių metu. Atsižvelgiant į visą tai, teigia, kad ieškovo reikalavimas dėl 227,68 Eur išlaidų priteisimo nepagrįstas ir atmestinas.

Ieškovas I. P. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad 2024 m. liepos 26 d. išvyko į komandiruotę Belgijoje. Atvykęs į darbo vietą pamatė, kad sugadintas automobilis, nuotraukas nusiuntė darbdaviui. Po reiso nebuvo sumokėtas darbo užmokestis, todėl nuėjo pas buhalterę, ten buvo ir direktorius, darbo pabaigoje jam buvo pervestas darbo užmokestis, suprato, kad trūksta apie 1500 Eur. Buhalterė paaiškino, jog iš darbo užmokesčio atliko išskaičiavimus: 160 Eur dėl perkėlimo, 470 Eur išskaičiavo už įrangos taisymą, nors automobilį gavo sugadintą, dar išskaičiavo 200 Eur baudą, nurodė, kad 220 Eur išskaičiuota pensijų fondui. UAB „Bleiras logistics“ neišmokėjo 300 Eur, pasakė kad išmokės UAB „Transabc“, bet galiausiai ir tų neišmokėjo. 150 Eur išskaičiavo už tai, kad nesilaikė 9 val. darbo rėžimo. Neišmokėjo už parkingus, kuriuose sustodavo, nes nenorėjo būti apvogtas – privalėjo stoti mokamuose parkinguose. Darbo užmokestį skaičiavo 118 Eur daugindamas iš kadencijų dienų. Kai darbinosi UAB „Transabc“ dėl darbo užmokesčio kalbėjo su vadybininke. Tarėsi dėl 110 Eur už dieną plius 8 Eur už euro balą. Darbo sutartį pasirašė skubotai. Įsakymus dėl komandiruočių pasirašė, bet neskaitė. Yra baigęs tarptautinę ekonomiką. Kelionės išlaidas patvirtinančius visus kvitus pateikė darbdaviui visus. Algalapių negavo. Paaiškino, jog eidavo pas buhalterę ir aiškinosi dėl darbo užmokesčio, ji rodė savo lenteles ir už ką išskaičiavo. Žodžiu informavo apie išskaitas ir rodė kažkokią lentelę. Avanso apyskaitoj patvirtino, kad yra jo parašai. Gal per skubėjimą pasirašė.

Atstovė R. K. teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti.

Atsakovės atstovas advokatas Nedas Valiulis teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad kelionės išlaidų dokumentus vairuotojas pateikia buhalterijai, juos buhalterė suvedą į buhalterinę apyskaitą. Kartu vairuotojai pateikia ir asmenines išlaidas patvirtinančius dokumentus, todėl buhalterė patikrina dėl ko išlaidos patirtos. Ieškovas patvirtino, kad pasirašė avansinę apyskaitą, šios išlaidos sumokėtos. Pateiktos ieškovo ataskaitos kai kurios dubliuojasi - yra keturios tokios pozicijos. Dokumentai pateikti ne valstybine kalba ir neaišku, ar išlaidos patirtos atsakovo interesais. „Autohobas“ yra paslaugų kompleksas, neįrodo, jog išlaidos už parkingą. Išskaitų ieškovas neprašo priteisti dėl darbo užmokesčio – jis yra toks, koks nurodytas darbo sutartyje. Nepagrindė ieškovas, su kuo tarėsi dėl 118 Eur darbo užmokesčio mokėjimo. Sakė, jog dėl tokio dydžio kalbėjo aplinka, vadybininkas. Į vidutinio darbo užmokesčio dydį įeina ir direktoriaus darbo užmokestis. Atsiskaitymo lapeliai buvo siunčiami. Viršvalandinio darbo nėra. Pažymėjo, jog ieškovas turi tarptautinės ekonomikos išsilavinimą, todėl ieškovui turi būti suprantama. Atmestini ieškovo argumentai, kad nepasirašius dokumentų, nebuvo mokamas darbo užmokestis – darbo užmokestis buvo mokamas laiku. Parkavimai turi būti derinami su vadybininku. Kas daryta ieškovo iniciatyva, negali būti kompensuojama.

Ieškinys atmestinas.

Byloje ginčas yra kilęs dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies darbuotojui ir kelionės išlaidų atlyginimo bei dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio atsiradusių teisinių pasekmių.

Nustatyta, kad tarp ieškovo I. P. ir atsakovės UAB „Transabc“ 2024 m. liepos 4 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 225, kuria ieškovas įdarbintas tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (1.1.1 p.) (T.1, e. b. l. 6–9). Šalys susitarė, kad darbuotojas pradeda dirbti nuo 2024 m. liepos 5 d. (3.1 p.). Darbdavys įsipareigojo darbuotojui mokėti valandinį darbo užmokesčio tarifą, skaičiuojant 1,65 koeficientą nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto tam laikotarpiui minimalaus valandinio darbo užmokesčio tarifo pagal faktiškai dirbtą laiką (4.1 p.). Darbdavys taip pat įsipareigojo mokėti darbuotojui ne mažiau negu 51 procento dydžio komandiruotės dienpinigius nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių, jeigu darbuotojas yra komandiruojamas (4.3 p.). Konkrečios komandiruotės sąlygos nurodomos įsakymuose dėl darbuotojo komandiruotės. Šalys taip pat sutarė dėl suminės darbo laiko apskaitos, nustatant vidutiniškai 40 valandų per savaitę darbo laiko normą (5.1 p.). Darbo sutartis su darbuotoju nutraukta 2024 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK)  55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Dėl dalies neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2025 m. sausio 15 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-27752/2024, ieškovo prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo  nusprendė atmesti. Nesutikdamas su minėtu sprendimu, ieškovas kreipėsi į teismą.

Dėl darbo užmokesčio

DK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo sutartis darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį, kuris yra viena iš esminių darbo sutarties sąlygų, kuri turi būti įtvirtinta raštu. Pagal DK 34 straipsnio, reglamentuojančio būtinąsias darbo sutarties sąlygas, 3 dalį, darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį).

Nagrinėjamoje situacijoje iš darbo sutarties matyti, kad šalys susitarė dėl valandinio darbo užmokesčio dydžio mokėjimo ir suminės darbo laiko apskaitos taikymo. Tačiau ieškovas tvirtina, jog su darbdaviu buvo susitarta dėl 118 Eur darbo užmokesčio mokėjimo už darbo dieną ir atleidimo iš darbo metu su juo nebuvo pilnai atsiskaityta. Atsakovė teigia, jog darbo sutartimi sutartas darbo užmokestis buvo toks, dėl kurio susitarta darbo sutartyje, darbo sutarties pakeitimų nebuvo, ieškovo atleidimo iš darbo metu su juo buvo pilnai atsiskaityta. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl to, koks iš tikro buvo darbuotojo ir darbdavio susitarimas dėl atsakovui mokėtino darbo užmokesčio dydžio.

Šioje byloje svarbus yra įrodymų vertinimas, kadangi ieškovo nurodytos aplinkybės dėl sutarto darbo užmokesčio dydžio, skiriasi nuo atsakovės pateiktuose rašytiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių bei paaiškinimų. Teismas pažymi, kad civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). 

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024).

Iš tarp šalių sudarytos darbo sutarties 4.1 p. matyti, jog atsakovė įsipareigojo ieškovui mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį tarifinį atlyginimą, padaugintą iš 1,65 koeficiento, bet nemažesnį nei Lietuvos Respublikos nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas. Darbo užmokestis mokamas kartą per mėnesį, iki sekančio mėnesio 14 d. Darbo sutartimi buvo nustatyta suminė darbo laiko apskaita (40 val. darbo savaitė). Apskaitinis laikotarpis – ketvirtis (3 mėnesiai) (5.1 p.). Ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindžia į bylą pateikta suvestinėje, kuria darbo užmokestį skaičiuoja taikydamas 118 Eur vienos darbo dienos įkainį, jį daugindamas iš dirbtų dienų skaičiaus. Tačiau darbo sutartimi šalys buvo sutarusios dėl suminės darbo laiko apskaitos ir sutarta, jog darbo užmokestis apskaičiuojamas minimalų valandinį atlyginimą padauginus iš 1,65 dydžio koeficiento. Iš byloje esančių darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, jog ieškovo darbo laikas buvo skaičiuojamas pagal suminę darbo laiko apskaitą. Kaip antai, 2024 m. liepos  mėn. iš viso dirbo 35:52 val., 2024 m. rugpjūčio mėn. iš viso dirbo 200:38 val., iš jų naktį – 10:53 val., švenčių dienomis – 9:11 val., 2024 m. rugsėjo mėn. iš viso dirbo 150:41 val. iš jų naktį 10:33 val., viršvalandžių 37:11 val. (T.2, e. b. l. 16–18). Minėta informacija taip pat atsispindi ir atsiskaitymo lapeliuose, kuriuose darbdavys skaičiuodamas darbo užmokestį išskiria darbo užmokesčio mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, už darbą naktį bei viršvalandinį darbą (T.2, e. b. l. 25–27). Iš į bylą pateiktų įsakymų dėl komandiruočių matyti, jog ieškovui vykstant į komandiruotes darbdavys apskaičiavo dienpinigius, ir su įsakymais ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai. Pažymėtina, jog minėtieji įsakymai buvo parengti lietuvių – rusų kalbomis, todėl jų turinys ieškovui buvo suprantamas (T.2, e. b. l. 34–37). Minėtųjų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovui žinoma, jog darbo užmokestis jam buvo skaičiuojamas ne pagal ieškovo nurodytą fiksuotą vienos darbo dienos įkainį, tačiau kad darbdavys atskirai skaičiavo darbo užmokestį ir dienpinigius.

Teismas kritiškai vertina ieškovo paaiškinimus, jog neva su darbdaviu buvo sutarta dėl 118 Eur dydžio mokėjimo. Tokį teismo vertinimą suponuoja tai, jog paties ieškovo pozicija dėl sutarto darbo užmokesčio dydžio proceso metu nebuvo nuosekli. Nors teismo posėdyje ieškovas ir nurodė, jog buvo tartasi dėl 110 Eur už dieną plius 8 Eur už euro balą, tačiau ieškovo 2024 m. gruodžio 2 d. prašyme Darbo ginčų komisijai, ieškovas nurodė, jog neišmokėtą darbo užmokestį sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai, įrodinėdamas, jog darbdavys jam turėjo mokėti Vyriausybės patvirtintus maksimalaus dydžio dienpinigius. Aplinkybė, jog su darbdaviu buvo sutarta dėl 118 Eur darbo užmokesčio dydžio nurodoma tik 2025 m. sausio 7 d. patikslintame prašyme Darbo ginčų komisijai. Taip pat pastebėtina, jog ieškovas negalėjo nurodyti su kuo tiksliai tarėsi dėl 118 Eur darbo užmokesčio mokėjimo paaiškindamas, jog vadybininkas sakė tokį dydį, be to, girdėjo aplinkoje. Nesant byloje nuoseklios ieškovo pozicijos ir jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo poziciją, jog su darbdaviu jis sutarė dėl 118 Eur darbo užmokesčio už vieną dieną mokėjimo, šis ieškovo argumentas dėl sutarto darbo užmokesčio dydžio atmestinas kaip neįrodytas (CPK 177 straipsnis). Teismas taip pat kritiškai vertina ieškovo atstovės paaiškinimus neva tai darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis dėl kurio šalys susitarė nurodytas neaiškiai. Teismo nuomone, ieškovo pasirašytos darbo sutarties sąlyga dėl darbo užmokesčio dydžio yra labai konkreti ir aiški, darbo sutartis buvo pateikta ieškovui suprantama rusų kalba, todėl nebuvo jokio poreikio kaip nors kitaip šią sąlygą aiškinti. Tokią praktiką formuoja ir apeliacinės instancijos teismas (žr. Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1118-638/2025).

Taip pat pastebėtina, jog ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad darbdavys nesumokėjo viso darbo užmokesčio, todėl kreipėsi į buhalterę, kuri paaiškino, jog buvo padarytos įvairios išskaitos iš darbo užmokesčio. Iš darbo sutarties matyti, jog šalys sutarė, kad darbuotojas kompensuoja darbdaviams pilna apimtimi jų už darbuotoją sumokėtas baudas ir /ar už darbuotoją tretiesiems asmenims atlygintą žalą, atsiradusią dėl darbuotojo padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, neatsargumo ar tyčios (11.7 p.). Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, jog iš jo darbo užmokesčio buvo daromos tam tikros išskaitos, tačiau jis nekėlė ginčo dėl to, kad darbdavys nepagrįstai būtų išskaičiavęs baudas ar kitas iškaitas iš jo darbo užmokesčio. Todėl remtis ieškovo paskaičiavimais dėl neišmokėtas darbo užmokesčio dalies dydžio teismas vadovautis negali ir dėl to, kad ieškovas iš darbo užmokesčio baudų ir kitų išskaitų neišskaičiavo.

Taigi esant nustatytoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo netikėti atsakovės skaičiavimais ir tvirtinimu, jog su ieškovu buvo pilnai atsiskaityta. Ieškovas darbdavio skaičiavimų, darbo laiko apskaitos žymėjimo neginčijo. Todėl atsižvelgiant į tai, teismas atmeta, kaip nepagrįstus ir neįrodytus ieškovo argumentus, jog apskaičiuojant darbo užmokestį turi būti taikomas 118 Eur dydžio vienos dienos įkainis. Pažymėtina, jog darbuotojas negali savo nuožiūra taikyti darbo sutartyje neaptartos darbo užmokesčio apmokėjimo sistemos. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad darbo sutartis, parengta tiek lietuvių kalba, tiek ieškovui suprantama rusų kalba, ir yra ieškovo pasirašyta, todėl laikytina, kad joje nustatytos nuostatos yra privalomai taikytinos. Duomenų, kad ieškovas būtų verčiamas pasirašyti tokio turinio darbo sutartį, ar kad ne jis būtų pasirašęs darbo sutartyje byloje nėra. Įrodymų, jog ieškovui būtų neaiškios darbo sutarties sąlygos ir jis dėl to būtų kreipęsis į darbdavį į bylą taip pat nėra pateikta. Taip pat pastebėtina, jog ieškovas yra aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, be to, darbas UAB „Transabc“ yra ne pirmoji jo darbo vieta Lietuvoje, todėl teismas šias aplinkybes taip pat įvertina, spręsdamas ieškovo reikalavimų pagrįstumą.

Ieškovo paaiškinimais, jis negaudavo atsiskaitymo lapelių.

DK 148 straipsnio

Taigi teismas, vadovaudamasis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą daro išvadą, jog UAB „Transabc“ mokėjo ieškovui teisingą, darbo sutartį atitinkantį darbo užmokestį, todėl ieškovo argumentai dėl 118 Eur dienos įkainio taikymo atmestini kaip nepagrįsti.

Ieškovas ieškinyje prašo priteisti 227,68 Eur kelionės išlaidų atlyginimą. Atsakovė tvirtino, kad ieškovas grįžęs iš komandiruotės užsienyje pateikė atsakovei duomenis apie komandiruotės metu patirtas išlaidas, kurios buvo apskaitytos 2024 m. rugsėjo 22 d. avansine apyskaita. Pagal jas bendra ieškovo patirtų išlaidų suma 84,84 Eur. Visas šias išlaidas atsakovė kompensavo ieškovui darbo santykių metu.

Pažymėtina, kad darbo sutartimi šalys sulygo, kad ataskaitą apie komandiruotėje patirtas išlaidas darbuotojas privalo pateikti darbdaviams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, nuo komandiruotės pabaigos dienos. Šalių susitarimu, vykdant atsiskaitymą dėl dienpinigių darbuotojui išmokėjimo, galimas abipusių įsipareigojimų įskaitymas (4.5. p.).

Iš avanso apyskaitos Nr. 00456 matyti, jog ieškovui 2025 m. rugsėjo 22 d. buvo apskaityta 84,84 Eur kelionės išlaidų pagal ieškovo pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus.  Minėtas dokumentas yra ieškovo pasirašytas, kas patvirtina, jog ieškovas su paskaičiavimais sutiko. Iš atsakovės pateiktos banko išrašo suvestinės matyti, jog kelionės išlaidos buvo pervestos ieškovui kartu su darbo užmokesčiu ir dienpinigiais galutiniu atsiskaitymu (T. 2, e. b. l. 93). Ieškovas į bylą pateikė patirtų kelionės išlaidų suvestinę (T.3, e. b. l. 26), neva patvirtinančią jo kelionės išlaidas. Šioje byloje kelionės išlaidas ieškovas grindžia paysera banko išrašais. Tačiau minėtieji išrašai nepatvirtina dėl ko išlaidos buvo patirtos. Sulyginus juos su byloje esančiais kvitais (T. 2, e. b. l. 39–57), matyti, kad dalis jų yra darbdavio apmokėti, kaip antai suvestinės 2, 11, 12, 13 pozicijos. Tačiau kiti paysera mokėjimai kvitais už paslaugas nėra pagrįsti. Be to, suvestinės 7 pozicija – kyšis – akivaizdu, jog negali būti atlyginta kaip kelionės išlaidos, nes iš darbdavio įsakymų dėl komandiruočių matyti, jog darbdavys įsipareigojo atlyginti dienpinigius, ryšių, automobilių plovimo, draudimo išlaidas, automobilių servizo paslaugas, muitinės tarpininkavimo paslaugas, stovėjimo aikštelių nuomos, kelių mokesčių, degalų įsigijimo ir kitas su krovinių pervežimu susijusias išlaidas. Kadangi ieškovas neįrodė, jog jis turėjo daugiau pagrįstų kelionės išlaidų, t.y. jų nepagrindė mokėjimo kvitais, kurie patvirtintų išlaidų rūšį ir kurių darbdavys pagal ieškovo pateiktus dokumentus nekompensavo, ieškinys šioje dalyje taip pat atmestinas kaip neįrodytas.

DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui. Teismui nustačius, jog su ieškovu darbdavys pilnai atsiskaitė, prašymas dėl netesybų priteisimo atmestinas. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

  Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad spręsdama dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas taip pat vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – rekomendacija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ginčo pobūdį ir spręstinus klausimus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų turinį.

Sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo apimties, atsakovė pateikė duomenis ir prašo priteisti iš ieškovo 2904 Eur už byloje dalyvavusio advokato pagalbą. Iš dokumentų matyti, jog išlaidos patirtos dėl atsiliepimo į ieškinį parengimą ir pasirengimą bei atstovavimą parengiamajame ir teismo posėdžiuose.

Iš bylos duomenų matyti, jog 2025 m. gegužės 6 d. parengiamasis teismo posėdis truko 1 val. 22 min., 2025 m. gegužės 21 d. teismo posėdis truko 2 val. 46 min., – iš viso teismo posėdžiai truko suapvalinus 4 val. Teismo posėdžiai vyko 2025 m. II ketvirtį. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19. punktu, maksimali galimai priteistina suma yra 934,36 Eur ( (2335,9 Eur x 0,1 x 4 val.).

Už atsiliepimo į ieškinį parengimą vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu maksimalus priteistinas dydis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei teisinės paslaugos buvo suteiktos 2025 m. I ketvirtį, sudaro 5594,75 Eur (2237,9 x 2,5).

Pripažintina, kad išlaidos už atsiliepimo parengimą (1200 Eur + PVM) neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįstos, realios, todėl priteistinos. Atsakovės patirtos išlaidos dėl advokato pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius (1161,60 Eur), todėl jos mažintinos iki 934,36 Eur. Todėl atsakovė turi teisę į 2386,36 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios priteistinos iš ieškovo.

Valstybė turėjo 16,01 Eur  išlaidų,  susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios ieškinį atmestus, priteistinos iš ieškovo.

  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transabc“, juridinio asmens kodas 306286337, iš ieškovo I. P., gimimo data (duomenys neskelbtini), 2386,36 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš ieškovo I. P., gimimo data (duomenys neskelbtini) 16,01 Eur (šešiolika eurų ir 01 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

          Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Brazinskienė