Civilinės bylos Nr. e2-109-790/2023
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00700-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3;
3.4.1.9
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl perkančiojo subjekto sprendimų ir pirkimo sąlygų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „GO Energy LT“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Remitas“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Santermita“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti neteisėtu atsakovės UAB „Kauno vandenys“ vykdyto viešojo pirkimo „Šalto vandens skaitiklių keitimo paslauga“ sąlygų 7 priedą „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“; 2) pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės sprendimą atmesti ieškovės pretenziją ir sprendimą pripažinti pirkimo laimėtoju trečiųjų asmenų UAB „GO Energy LT“ ir UAB „Remitas“ pasiūlymą. Ieškovė nurodė, kad ji dalyvavo atsakovės vykdomame pirkime, tačiau atsakovė informavo ją, kad pirkimo laimėtoju buvo išrinktas trečiųjų asmenų pateiktas pasiūlymas. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai išrinko pirkimo laimėtojais trečiuosius asmenis, kadangi: 1) trečiųjų asmenų pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų 2 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalavimai laikytis kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų“ nuostatų, todėl jis turėjo būti atmestas; 2) atsakovė neteisingai įvertino tiekėjų pasiūlymus, nes pirkimo sąlygose (jų 7 priede) esančios klaidos ir netikslumai neleido tinkamai įvertinti pasiūlymų ekonominio naudingumo ir nustatyti pirkimo laimėtojo nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų; 3) tretieji asmenys nėra pajėgūs tinkamai ir laiku įvykdyti pirkimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinio dalį dėl pirkimo sąlygų 7 priedo pripažinimo neteisėtu.
3. Teismas nustatė, kad ieškovė pretenzijoje prašė panaikinti sprendimą pripažinti pirkimo laimėtoju trečiųjų asmenų pasiūlymą, iš naujo atlikti tiekėjų pasiūlymų vertinimą, o nustačius, kad dėl pirkimo sąlygose esančių klaidų ir (ar) neatitikimų to objektyviai negalima padaryti, atšaukti pirkimą ir, ištaisius klaidas, skelbti naują pirkimą. Atsakovė, išnagrinėjusi pretenziją, nurodė, kad teisingai ir vienodai įvertino tiekėjų pasiūlymus, sudarė teisingą pasiūlymų eilę ir teisingai nustatė laimėtoją, tačiau pranešimas apie pasiūlymų eilę yra klaidingas. Todėl ji iš dalies sutiko su pretenzija ir nutarė paskelbti iš naujo Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis informaciją apie pirkimo rezultatus. Ieškinyje nurodytas reikalavimas pripažinti neteisėtu pirkimo sąlygų 7 priedą neatitinka ieškovės pretenzijoje iškeltų reikalavimų. Ieškovė pretenzijoje neprašė pripažinti šio priedo neteisėtu, todėl šią ieškinio dalį teismas atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti reikalavimą pripažinti neteisėtu pirkimo sąlygų 7 priedą, ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Ieškovė pretenzijoje (joje nurodytais argumentais) reikalavo atsakovės iš naujo įvertinti tiekėjų pasiūlymus, o nustačius, kad dėl pirkimo sąlygose esančių šiurkščių klaidų ir (ar) neatitikimų to objektyviai negalima padaryti, atšaukti pirkimą ir, ištaisius klaidas bei neatitikimus, skelbti naują pirkimą. Atsakovė, išnagrinėjusi pretenziją, laikėsi pozicijos, jog pirkimo sąlygos yra pakankamai aiškios tam, kad tiekėjų pasiūlymai būtų įvertinti vienodai ir su laimėtojais būtų sudarytos sutartys. Taigi, atsakovė nepagrįstai netenkino ieškovės pretenzijos reikalavimų, todėl ieškovė pateikė ieškinį, kuriame, be kita ko, prašo pripažinti neteisėtu pirkimo sąlygų 7 priedą. Šis reikalavimas yra išvestinis iš atsakovės atmestų pretenzijos reikalavimų.
4.2. Ieškovė negali prašyti teismo įpareigoti atsakovę atšaukti pirkimą ir paskelbti naują pirkimą dėl pirkimo turinio ir (ar) procedūros ydingumo, nors faktinės aplinkybės patvirtina, kad pirkimo sąlygose yra klaidų, kurios gali turėti tiesioginės įtakos pirkimo rezultatams. Todėl, siekdama apginti savo subjektines teises, ieškovė pateikė teismui reikalavimą pripažinti neteisėtu pirkimo sąlygų 7 priedą. Teismas, konstatavęs, kad pirkimo sąlygose yra klaidų, turėtų pripažinti jas neteisėtomis, o atsakovė – nutraukti pirkimą. Tokiu būdu būtų patenkinti ieškovės pretenzijoje kelti reikalavimai. Ieškovės reikalavimai, pareikšti ikiteisminėje ir teisminėje stadijose, savo turiniu ir pasekmėmis sutampa.
4.3. Byloje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirkimo sąlygose yra reikšmingų klaidų ir (ar) trūkumų, kurie neleido pirkime objektyviai, nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų, nustatyti laimėtojo. Nors pirkimo sąlygų apraše yra nurodyta, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas yra išrenkamas pagal tris kriterijus, formulėje, pagal kurią apskaičiuojamas vertinimas, yra įtraukti tik du kriterijai. Pirkimo sąlygose nenustatytas ir vieno iš kriterijų lyginamasis svoris. Todėl iš pirkimo sąlygų neaišku, kaip turėtų būti vertinami tiekėjų pasiūlymai. Pirkimo dokumentuose nustačius neaiškius vertinimo kriterijus ir jų lyginamuosius svorius, nėra galimybės įvertinti tiekėjų pasiūlymus, susiklosčiusi situacija gali būti ištaisyta tik patikslinus pirkimo sąlygas, atšaukus pirkimą ir paskelbus naują. Tokioje situacijoje teismas, net ir nustatęs, kad, jo vertinimu, ieškovė kelia naujus reikalavimus, turėjo priimti ir nagrinėti visą ieškinį, kadangi tik taip būtų realizuotas teismo, kaip aktyvaus arbitro viešųjų pirkimo bylose, vaidmuo ir ieškovei būtų sudaryta galimybė efektyviai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atsisakė priimti dalį ieškinio reikalavimų nustatęs, kad ieškovė dėl šių reikalavimų nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
6. Viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas imperatyvus įpareigojimas tiekėjams teisės aktuose nurodytais atvejais prieš pareiškiant reikalavimus teisme laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir kreiptis su pretenzija į perkančiąją organizaciją ar perkantįjį subjektą. Toks reikalavimas yra nustatytas CPK 4232 straipsnio 1 dalyje, kurioje suformuluota bendra taisyklė, kad tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme (toliau – Pirkimų įstatymas) ir kituose viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Reikalavimas laikytis privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos yra nustatytas ir Pirkimų įstatymo 107 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties, įskaitant atvejus, kai ji sudaroma pagal preliminariąją sutartį, ar iki preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiojo subjekto sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajam subjektui.
7. CK 4233 straipsnio, kuriame yra išvardyti reikalavimai, keliami viešųjų pirkimų bylose teikiamiems ieškiniams, 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad tiekėjas, teikdamas teismui ieškinį, kaip jo priedą turi pateikti savo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ir dėl jo priimtą sprendimą – jeigu šie dokumentai yra. Šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. CPK 4233 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ieškinio pagrindas taip pat turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Taigi, pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, tiek viešųjų pirkimų bylose teikiamo ieškinio dalykas, tiek ir jo pagrindas turi atitikti tiekėjo pretenzijoje, pateiktoje ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, nurodytus reikalavimus ir juos pagrindžiančius argumentus.
8. Kasacinio teismo praktikoje dėl viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose taikomos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos yra išaiškinta, kad šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka nustatyta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-378/2018, 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022), kadangi viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas pagrindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į pretenziją turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3-7-210-469/2022). Tai reiškia, kad ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022).
9. Nagrinėjamu atveju atsakovė vykdė supaprastintą viešąjį pirkimą, kurio metu buvo siekiama išrinkti subjektą, teiksiantį šalto vandens skaitiklių keitimo paslaugas. Ieškovė pateikė pasiūlymą atsakovės vykdytame pirkime, tačiau jos pasiūlymas nebuvo išrinktas pirkimo laimėtoju. Atsakovė 2022 m. lapkričio 25 d. pranešimu informavo ieškovę, kad, pirkimo sąlygose nustatyta tvarka įvertinusi tiekėjų pasiūlymus, ji sudarė pasiūlymų eilę, kurioje ieškovės pasiūlymas liko antroje vietoje. Pirkimo laimėtoju pripažintas visus pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus atitikęs pirmoje vietoje esantis trečiųjų asmenų UAB „GO Energy LT“ ir UAB „Remitas“ pasiūlymas. Atsakovė nurodė ketinanti su šiais subjektais sudaryti pirkimo sutartį pasibaigus pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminui.
10. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu pirkimo laimėtoju pripažinti trečiųjų asmenų pasiūlymą, pateikė atsakovei 2022 m. gruodžio 2 d. pretenziją, kurioje prašė: 1) panaikinti sprendimą pirkimo laimėtoju pripažinti trečiųjų asmenų pasiūlymą; 2) iš naujo įvertinti tiekėjų pateiktus pasiūlymus, o nustačius, kad dėl pirkimo sąlygose esančių šiurkščių klaidų ir (ar) neatitikimų to objektyviai negalima padaryti, atšaukti pirkimą ir, ištaisius klaidas bei neatitikimus, paskelbti naują pirkimą. Ieškovė reikalavimus grindė aplinkybėmis, kad tretieji asmenys, teikdami pasiūlymą, neatitiko visų pirkimo sąlygų 2 priede „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalavimai laikytis kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos sistemos vadybos standartų“ išdėstytų reikalavimų. Ieškovė pretenzijoje taip pat nurodė, kad atsakovė neteisingai nustatė pirkimo laimėtoją – pirkimo sąlygų 7 priede „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ yra nustatyta, jog pirkimo laimėtoju yra išrenkamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, kuris nustatomas pagal kainos ir kokybės santykį, tačiau iš atsakovės pranešimo apie pirkimo laimėtoją matyti, kad jis buvo išrinktas pagal mažiausią kainą. Ieškovės vertinimu, atsakovė objektyviai negalėjo teisingai nustatyti pirkimo laimėtojo, kadangi pirkimo sąlygose yra klaidingai nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai – vertinimo aprašyme yra aiškiai nurodyta, kad pasiūlymai vertinami pagal tris vertinimo kriterijus, tačiau pirkimo sąlygose pateiktoje vertinimo apskaičiavimo formulėje nėra įtrauktas vienas iš kriterijų. Galiausiai, ieškovė pretenzijoje nurodė, kad tretieji asmenys nėra pajėgūs įvykdyti pirkimo objektą sudarančių paslaugų.
11. Išnagrinėjusi ieškovės pretenziją, atsakovė patenkino ją iš dalies. Iš atsakovės 2022 m. gruodžio 12 d. rašto, kuriuo ji informavo ieškovę apie pretenzijos išnagrinėjimo rezultatus, matyti, jog atsakovė nesutiko su ieškovės argumentais, kad tretieji asmenys neatitinka pirkimo sąlygose iškeltų reikalavimų ar neturi reikiamų pajėgumų pirkimo sutarčiai įvykdyti. Atsakovė taip pat konstatavo, kad pirkimo sąlygose yra techninė klaida dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymo, tačiau sistemiškai aiškinant pirkimo sąlygų turinį yra aišku, kaip atrenkamas naudingiausias pasiūlymas. Atsakovės manymu, pirkimo sąlygos yra pakankamai aiškios tam, kad tiekėjų pasiūlymai būtų įvertinti vienodai, atitinkamai, atsakovė nurodė, jog neturi pagrindo spręsti dėl pirkimo procedūrų nutraukimo. Atsakovė pripažino, kad jos pateiktame pranešime apie pasiūlymų eilės sudarymą nurodyti pirkimo rezultatai neatspindi pasiūlymų vertinimo pagal ekonominius naudingumo balus, todėl šiuo aspektu sutiko su ieškovės pretenzija ir nutarė paskelbti iš naujo informaciją apie pirkimo rezultatus pranešimu Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.
12. Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes matyti, kad pretenzijoje ieškovė tiesiogiai nekėlė reikalavimo pripažinti neteisėtomis pirkimo sąlygas (jų 7 priedą), todėl šiuo aspektu pretenzijoje ir ieškinyje pareikšti reikalavimai iš dalies nesutampa. Vis dėlto, iš pretenzijos turinio matyti, kad ieškovė joje kėlė klausimą dėl pirkimo sąlygų neaiškumo (klaidingai nustatytų pasiūlymų vertinimo kriterijų), teigė, kad esant tokiems neaiškumams atsakovė negalėjo objektyviai teisingai nustatyti pirkimo laimėtojo ir šiuo pagrindu prašė atsakovę iš naujo įvertinti tiekėjų pateiktus pasiūlymus, o nustačius, kad dėl pirkimo sąlygose esančių klaidų ir (ar) neatitikimų to objektyviai negalima padaryti, atšaukti pirkimą ir, ištaisius klaidas bei neatitikimus, paskelbti naują pirkimą. Atsakovė ieškovės pretenzijos argumentus dėl pirkimo sąlygų neaiškumo, jose esančios klaidos įtakos pasiūlymų vertinimui ir poreikio nutraukti pirkimą išnagrinėjo iš esmės, 2022 m. gruodžio 12 d. rašte nurodė, kad pirkimo sąlygos yra pakankamai aiškios ir atsakovė neturi pagrindo spręsti dėl pirkimo procedūrų nutraukimo. Taigi, ikiteismine tvarka buvo išspręstas ginčas, įskaitant jo dalį dėl pirkimo sąlygų neaiškumo, galimybės pagal pirkimo sąlygas teisingai išrinkti pirkimo laimėtoją ir poreikio nutraukti pirkimo procedūras, todėl tai, kad ieškovė ieškinyje, lyginant su pretenzija, šiek tiek kitaip suformulavo ieškinio reikalavimą (prašydama pripažinti neteisėtomis pirkimo sąlygas) neįgalina spręsti, jog ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir teisminio bylos nagrinėjimo metu siekia neleistinai išplėsti ikiteismine tvarka išnagrinėto ginčo ribas. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad tiek pretenzijoje, tiek ir ieškinyje ieškovės pareikšti reikalavimai savo turiniu ir pasekmėmis yra iš esmės tapatūs. Dėl to tokioje situacijoje pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo spręsti, kad klausimas dėl pirkimo sąlygų teisėtumo nebuvo nagrinėjamas sprendžiant šalių ginčą ikiteismine tvarka ir tuo pagrindu, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 4232 straipsnio 1 dalimi ir 4233 straipsnio 2 dalimi, atsisakyti priimti dalį ieškinio.
13. Pažymėtina ir tai, kad teismai materialiosios ir proceso teisės normas ex officio (pagal pareigas) privalo aiškinti ir taikyti taip, jog tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016 39 punktas). Konstatavus, kad tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje ieškovės pareikšti reikalavimai savo turiniu ir pasekmėmis yra iš esmės tapatūs, sprendimas atsisakyti priimti dalį ieškinio reikalavimų vien dėl kitaip lingvistiškai formuluojamų reikalavimų būtų pernelyg formalus ir neužtikrintų veiksmingos perkančiojo subjekto priimtų sprendimų peržiūros procedūros.
14. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes ir nepagrįstai nustatė, jog ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos dėl reikalavimo pripažinti atsakovės vykdomo pirkimo sąlygas neteisėtomis ir nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti šį reikalavimą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis atsisakyti priimti ieškovės ieškinio dalį dėl pirkimo sąlygų 7 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ pripažinimo neteisėtu panaikinama. Kadangi būtent pirmosios instancijos teismas turi įgaliojimus iš naujo spręsti aptariamos ieškinio dalies priėmimo klausimą ir nustatyti, ar nėra kitokių procesinių kliūčių šios ieškinio dalies priėmimui (CPK 137 straipsnio 1 dalis), šis klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinio dalį dėl pirkimo sąlygų 7 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ pripažinimo neteisėtu, panaikinti ir šios ieškinio dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjas Marius Bajoras