Baudžiamoji byla Nr. 1-318-1060/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61023-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.1.

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS

ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 11 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirba UAB „Akmens kryžius“ šlifuotoju, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2001 metais, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

D. Ž. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2017 m. lapkričio 22 d. apie 11.55 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, nustatyta mažiausia koncentracija 2,51 promilės etilo alkoholio.

Šiais savo veiksmais D. Ž. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. Ž. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2017 m. lapkričio 22 d., apie 11.55 val., Prienuose, Statybininkų gatve, važiavo su jam priklausančiu automobiliu RENAULT (duomenys neskelbtini), registruotu Jungtinėje Karalystėje. Tą dieną gėrė degtinę, būdamas neblaivus važiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Važiuojant Statybininkų gatve jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu patikrino jo blaivumą, po to nuvežė į Prienų ligoninę paimti kraują. Automobilis policijos pareigūnų pristatytas į policijos komisariatą. Automobilį įvertina 800 eurų. Jis su sutuoktine N. Ž. augina 6 vaikus, sutuoktinė niekur nedirba, augina 2017 m. gimusią dukrą, jis vienas šiuo metu išlaiko šeimą. Jam yra būtinas vairuotojo pažymėjimas dėl darbo, todėl prašo paskirti kuo trumpesni teisės vairuoti atėmimo terminą ir nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio, nes jis reikalingas vaikus vežioti į mokyklą, į gydymo įstaigą. Pasižada, kad daugiau nepasikartos toks jo poelgis ir dėl savo poelgio labai gailisi (b.l. 48, 52).

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Liudytoju apklaustas G. V. parodė, kad dirba Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariate Reagavimo skyriaus vyr. patruliu. 2017 m. lapkričio 22 d. apie 11 val. 56 min., patruliuodamas kartu su vyr. patruliu K. U., (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartinai atvažiuojantį automobilį RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdžius minėtą automobilį, prie vairo sėdėjo vyriškis, kuris prisistatė D. Ž., nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas ir dėl to jam alkotesteriu buvo patikrintas girtumas. D. Ž. nustatytas 2,06 promilės girtumas, kuris buvo pristatytas į Prienų ligoninės priėmimo skyrių kraujui paimti. Automobilis Renault Espace buvo pristatytas į Prienų policijos komisariatą (b.l. 17);

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkingas, sugadinimų nematyti. (b.l. 7);

Alkotesterio duomenimis D. Ž. 2017 m. lapkričio 22 d., nustatyta 2,06 promilės jo iškvėptame ore (b.l. 6);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kas D. Ž. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,51 promilės etilo alkoholio (b.l. 37).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo D. Ž. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino D. Ž. pareikštą kaltinimą, t. y., jog jis 2017 m. lapkričio 22 d. apie 11.55 val., Prienuose,  Statybininkų gatvėje, vairavo jam priklausantį automobilį RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje nurodyta, kas D. Ž. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,51 promilės etilo alkoholio. Tokiais veiksmais D. Ž. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuotina kaip BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bylos aplinkybės yra aiškios. Teismas konstatuoja, kad D. Ž. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi, prašė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, skirti trumpesni teisių vairuoti transporto priemones atėmimą ir nekonfiskuoti automobilio. Teismo baudžiamojo įsakymo tvarka ir pasekmės kaltinamajam išaiškintos (b. l. 60-62).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

D. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. Ž. teistumas išnykęs (b.l. 23-24), kaltinamasis baustas administracine tvarka (b.l. 25-28), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje kaltinamasis neįregistruotas (b.l. 31), dirba UAB „Akmens kryžius“ (b.l. 29).

Įvertinus bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis: kad D. Ž. transporto priemonę vairavo būdamas girtas, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl spręstina, kad prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – piniginė bauda, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, kaltinamajam tinkama.

Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tai, jog buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį –51 MGL piniginę baudą.

BK 641 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog D. Ž. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 34 MGL baudos.

Į paskirtą bausmę įskaityti D. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 22 d. 12.00 val. iki 2017 m. lapkričio 23 d. 10.40 val. (1 para), vieną sulaikymo para prilyginant 2 MGL.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Kaltinamasis prašė atsižvelgti į jo turtinę padėtį, išdėstyti mokėjimą dalimis. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo prašymą išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, į jo turtinę padėtį, skiria ilgesnį terminą baudai sumokėti.

Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. D. Ž. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas, pirmiausia, pažymi, kad, kaip nustatyta, D. Ž. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatytas sunkus girtumas (kraujyje mažiausia koncentracija 2,51 promilės). Taigi, jis tyčia padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, kas neabejotinai kėlė pavojų jo paties ir kitų asmenų saugumui ir net gyvybei. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti (įgyti teisę) kelių transporto priemones dvejiems metams.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis)

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamoje byloje automobilis „RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam D. Ž. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Taigi minėtas automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Automobilio „RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas kaltinamasis D. Ž. (b.l. 12). Kaltinamasis pripažino, kad minėta transporto priemonė priklauso jam, prašo jos nekonfiskuoti, nes ji būtina šeimos poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad kaltinamojo nusikalstama veika padaryta tyčia, jis suprato savo veiksmų esmę, automobilį vairavo esant sunkiam girtumo laipsniui, turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, todėl transporto priemonės konfiskavimas teismo manymu proporcinga ir adekvati padarytam nusikaltimui.

Kaltinamajam D. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 54-55) ir dokumentų paėmimas (b.l. 56-57) paliekamos galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

D. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 51 MGL (1920,66 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. Ž. paskirti galutinę 34 MGL (1280,44 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti D. Ž. laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. lapkričio 22 d. 12.00 val. iki 2017 m. lapkričio 23 d. 10.40 val. (1 para) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL (75,32 Eur).

Bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, D. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti D. Ž. priklausantį RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, kartu su konfiskuojamu automobiliu RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio užvedimo raktelį perduoti už konfiskuojamą turtą atsakingai valstybės institucijai.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, D. Ž. baudžiamojoje byloje saugomą vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su baudžiamuoju įsakymu perduoti VĮ „Regitra“.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Informuoti kaltinamąjį D. Ž. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajam D. Ž. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam D. Ž., kad:

nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                                             Agnė Vyliaudaitė