Adm. byla Nr. ATP-82-200/2013   

       Teisminio proceso Nr. 4-03-3-02720-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.4; 45.4.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimo, kuriuo Ž. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., nubausta 150 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nubausta 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams; vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams,

n u s t a t ė :

Ž. V. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. teismo nubausta už tai, kad ji 2012 m. gegužės 22 d. apie 11:00 val., Vingrių g. 5, Vilniuje, vairavo automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbulomis buvo neatidi, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, būdama susijusi su eismo įvykiu, kuriuo metu nukentėjusiajam padaryta tik turtinė žala, nedelsiant neiškvietė policijos į eismo įvykio vietą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET reikalavimus. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 234 p. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patraukta Ž. V. apeliaciniu skundu prašo ją išteisinti dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo; tuo atveju, jei teismas pripažintų ją kalta ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymu, prašo sumažinti jai skirtą nuobaudą, kadangi ji neadekvati padarytam pažeidimui. Nurodo, kad pasitraukimas iš įvykio vietos – tyčinė veika, t. y. kai pažeidėjas, suprasdamas, kad sukėlė eismo įvykį, tyčia pasišalina iš įvykio vietos. Tuo tarpu apeliantė nepajuto, kad važiuodama atbuline eiga atsitrenkė į kitą mašiną, kadangi smūgis buvo nestiprus, be to, ji garsiai klausėsi įjungtos muzikos. Kad smūgis buvo nestiprus patvirtina nedidelis automobilio sugadinimas – pažeistas tik buferio paviršinis dažų sluoksnis (lakas), buferis nesideformavo, tvirtinimo vietos nepažeistos, jokių kitų buferio ar automobilio pažeidimų nebuvo padaryta. Abiejų automobilių kontaktinės vietos susilietimo metu – plastmasė, vadinasi, transporto priemonių susidūrimas buvo menkas ir netriukšmingas. Įvykio metu buvo išlipusi iš mašinos, norėdama įvertinti atstumą tarp automobilių. Supratusi, kad įsiparkuoti vietos neužteks, apeliantė sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jokių automobilių pažeidimų ji nepastebėjo, nes jie nebuvo akivaizdūs, automobiliai buvo padengti purvo sluoksniu. Be to, apeliantė jų detaliai ir neapžiūrinėjo, nes jokio smūgio nebuvo pajutusi. Nurodo, kad jos veikoje nebuvo tyčios, t. y. apeliantė nežinojo, jog buvo sukėlusi eismo įvykį.

Apeliantė taip pat nurodo, kad padarytas eismo įvykis sukėlė nedidelę turtinę žalą, dėl kurios nukentėjusioji pretenzijų nepareiškė, šią žalą jau atlygino privalomasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas. Taip pat apeliantė prašo atsižvelgti į tai, kad ji niekada nebuvo bausta nei administracine, nei baudžiamąja tvarka, sužinojusi, kad galimai padarė eismo įvykį, nuvyko į įvykio vietą ir ten susitiko su nukentėjusiąja, kelių policijos pareigūnais, siūlė atlyginti padarytus nuostolius, neneigė, kad dalyvavo eismo įvykyje ir galimai jį sukėlė, dėl ko gailisi. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jos darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu: pagal verslo liudijimą apeliantė dirba drabužių dizainere, vairuotojo teisės jai būtinos, nes kasdien turi atsivežti audinių, kitų siuvimo reikmenų, susitikti su klientais įvairiose miesto vietose, pristatyti savo drabužius į prekyvietes. Ilgalaikis vairavimo teisės atėmimas sužlugdytų apeliantės smulkųjį verslą, kadangi samdyti vežėjų ji neįstengtų finansiškai. Atsižvelgdama į visa tai, prašo skirti jai sąžiningumo ir protingumo kriterijus atitinkančią nuobaudą, jei teismas pripažintų ją kalta.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.  

Dėl ATPK 130 str. 1 d.

Ž. V. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Dėl Ž. V. padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., ginčo nėra, tačiau apeliantė ginčija pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo faktą, nesant jos veiksmuose kaltės.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

           ATPK 130 str. 1 d. numato, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

         Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog Ž. V. 2012 m. gegužės 22 d. apie 11:00 val., Vingrių g. 5, Vilniuje, vairuodama automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbulomis buvo neatidi, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, būdama susijusi su eismo įvykiu, kurio metu nukentėjusiajam padaryta tik turtinė žala, nedelsiant neiškvietė policijos į eismo įvykio vietą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET 234 p., kuris nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Teismų praktika numato, kad baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Kaip minėta, byloje dėl to, kad apeliantė sukėlė eismo įvykį, ginčo nėra.

K. Z. paaiškinime policijai (b. l. 18) ir liudytoja apklausta pirmosios instancijos teisme (b. l. 36-37) nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, t. y. kad 2012 m. birželio mėnesio pradžioje su kolege K. N. stovėjo aikštelėje šalia Vingrių g. 5 namo. Atbulas išvažiavo mėlynos spalvos automobilis Ford. Iš vienos ir iš kitos pusės buvo sustatyti automobiliai. Apsisukinėdamas atbuline eiga, automobilis Ford atsitrenkė į juodą BMW markės automobilį. Mergina iš Ford automobilio išlipo, pasižiūrėjo į automobilius, atsisėdo atgal ir išvažiavo. Visa tai matė gal kokių 3 metrų atstumu, nes stovėjo pavėsyje maždaug prieš BMW automobilį, į kurį buvo atsitrenkta. Kažkiek matėsi, kad Ford automobilis kairės pusės galiniu bamperiu trenkėsi į automobilį BMW ir girdėjosi bumbtelėjimas, kaip plastmasė trinasi su plastmase. Automobilio BMW signalizacija nesuveikė. Galvojo, kad Ford vairuotoja pastatys automobilį toliau ir ateis į eismo įvykio vietą pasižiūrėti, bet ji pasuko į dešinę ir išvažiavo. Ką Ford vairuotoja apžiūrinėjo, nežino, ji žiūrinėjo į vieną ir kitą automobilį, kur buvo nukreiptas Ford vairuotojos žvilgsnis nematė. Kai Ford vairuotoja išvažiavo, buvo priėjusi prie BMW ir matė, kad buvo nubrozdintas jo galinis dešinės pusės bamperis. Kartu su K. Z. nagrinėjamą pažeidimą tiesiogiai ir betarpiškai mačiusi K. N. teismo posėdžio metu iš esmės nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes kaip ir K. Z. (b. l. 45-46). Šių asmenų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti šiomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti asmenys būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie ją melagingus paaiškinimus.

Vertinant administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž. V. parodymus, matyti, kad ji tiek paaiškinime policijos pareigūnams (b. l. 15), tiek apklausta pirmosios instancijos teisme (b. l. 35-36) neigė padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nurodė, kad gegužės 22 d. apie 12:00 val. vairavo Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą A. Č. vardu. Nuvažiavo į Vingrių gatvėje esančią stovėjimo aikštelę, bet kadangi ten nebuvo vietos, tai atbuline eiga išvažinėjo iš aikštelės. Prie įsukimo išlipo pažiūrėti kiek gali važiuoti, kur gali sukinėtis. Įvertino, kad gali pavažiuoti atbuliniu, nes iki kito automobilio buvo koks pusmetris. Koks buvo tarpas tarp automobilių nepamena, mano, kad žingsnis. Atsisėdo į automobilį Ford, pavažiavo atgal ir išvažiavo. Kiek tiksliai aikštelėje buvo automobilių pasakyti negali. Atgal į aikštelę grįžo gal po poros valandų, kai apie įvykį jai pranešė policija. Stovėjimo aikštelėje stovėjo BMW, jo šonas buvo apdaužytas. Ant automobilio Ford matė apgadinimus, buvo įbrėžtas šonas, truputį buvo įbrėžtas bamperis. Sutinka, kad galėjo būti susidūrimo garsas, bet negirdėjo, nes automobilyje garsiai grojo muzika. Jei būtų pajutusi, kad trinktelėjo į automobilį, tai nebūtų iš įvykio vietos pasišalinusi. Teigia, kad po įvykio buvo išlipusi tik pažiūrėti koks atstumas iki kito automobilio. Pripažįsta, kad sugadino kitą automobilį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino tokius jos teiginius kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės.   

Transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuoti Ž. V. įvykio metu vairuoto automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: nubrozdintas galinis bamperis kairėje pusėje (b. l. 17). Prie šio akto pridėtose fotolentelėse (b. l. 19-21) matyti, kad automobiliui Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdintas galinis bamperis kairėje pusėje (b. l. 19), automobiliui BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nubrozdintas galinis bamperis dešinėje pusėje (b. l. 21). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, įvertinus užfiksuotus automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidimus (b. l. 20, 21): nubrozdintas galinis bamperis dešinėje pusėje; automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimus (b. l. 17, 19): nubrozdintas galinis bamperis kairėje pusėje, eismo įvykio schemą (b. l. 8) bei teismo posėdžio metu nustatytą automobilių susidūrimo mechanizmą matyti, kad transporto priemonių apgadinimų vietos ir aukščiai atitinka. Iš šių automobilių pažeidimų galima spręsti, kad smūgis tarp automobilių buvo gana stiprus, Ž. V. neabejotinai turėjo jį pajusti ir išgirsti, nes įvykį tiesiogiai mačiusios liudytojos K. Z. ir K. N. patvirtino, kad automobilių susidūrimo garsą jos girdėjo būdamos nedideliu atstumu. Visiškai nelogiška, kad asmuo, būdamas nedideliu atstumu, aiškiai girdėjo susidūrimo garsą, o Ž. V. automobilių susidūrimo nepajuto. Ž. V. pozicija, kad ji nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., vertinama kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad Ž. V. pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., yra visiškai įrodytas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimas šioje dalyje paliekamas nepakeistu.

Dėl nuobaudos švelninimo.

Skunde nurodoma, kad, jei teismas pripažintų Ž. V. kalta ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymu, ji prašo sumažinti jai skirtą nuobaudą, kadangi ji neadekvati padarytam pažeidimui. Nurodo, kad ilgalaikis vairavimo teisės atėmimas sužlugdytų apeliantės smulkųjį verslą, kadangi samdyti vežėjų ji neįstengtų finansiškai.

ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vairuotojams yra privaloma nuobauda, todėl, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs apeliantę kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., negalėjo neskirti šios nuobaudos.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

           Skirdamas nuobaudą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, kuri dirba, administracine tvarka nebausta, į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra ir Ž. V. už padarytus administracinius teisės pažeidimus paskyrė ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose numatytos baudos vidurkį su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams (nuobaudos vidurkis). Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skirdamas nuobaudą nepakankamai įvertino Ž. V. asmenybę ir paskyrė neproporcingas nuobaudas. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis sukėlė nedidelę turtinę žalą, kurią atlygino privalomasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas, kad Ž. V. nebausta administracine tvarka(b. l. 22), neteista, kad jos darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu (b. l. 58), daroma išvada, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti Ž. V. paskiriant ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose numatytas minimalias nuobaudas, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimas šioje dalyje keistinas.   

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 6 p.,

n u t a r i a:

Ž. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimą:

1) panaikinti nutarimo dalį, kuria Ž. V. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta 150 litų dydžio bauda,

2) panaikinti nutarimo dalį, kuria Ž. V. už Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta 3500 litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams,

3) panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. Ž. V. skirta galutinė nuobauda – 3500 litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams,

4) Ž. V. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirti 100 litų dydžio baudą,

5) Ž. V. už Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirti 3000 litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

6) vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. Ž. V. paskirti galutinę nuobaudą – 3000 litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                      Angelė Ikasalienė