VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos atstovui M. K.,

atsakovo atstovei O. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sortolita“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėja bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Sortolita“ (toliau – ir BUAB „Sortolita“),  atstovaujama nemokumo administratoriaus UAB „Lausona“ (toliau – ir nemokumo administratorius), kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir  Departamentas) 2021-01-25 sprendimą dėl BUAB „Sortolita“ nemokumo administratoriui duoto privalomojo nurodyto Nr. PN12-13 įvykdymo termino pratęsimo iki 2021-03-20 (t. y. mažiau nei 2 mėnesių terminui) (toliau- ir Sprendimas) ir pratęsti privalomojo nurodymo Nr. PN12-13 sutvarkyti atliekas terminą iki maksimalaus teisės aktuose numatyto termino – 6 mėnesių.

Skunde nurodo, kad buvę pareiškėjos vadovai iki bankroto bylos įmonei iškėlimo tretiesiems asmenims priklausančioje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) (teritorijos savininkas A. K.), yra palikę plastiko atliekų, kurių sutvarkymas reikalauja didelių administravimo išlaidų. Pažymi, kad jokios valstybės institucijos laiku, t. y., iki bankroto bylos iškėlimo, neprivertė buvusio pareiškėjos vadovo ir akcininko M. R., kuris yra atsakingas už atliekų palikimą ir nesutvarkymą, šių atliekų tinkamai sutvarkyti ir nepritaikė jokios teisinės atsakomybės ir sankcijų už nurodytus pažeidimus, o visa našta dėl to buvo perkelta bankroto administratoriui, kas yra absoliučiai neteisinga ir nesąžininga.

Pažymi, kad prašyme dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo buvo nurodyta, kad BUAB “Sortolita” bankroto procedūrą vykdo jau trečias bankroto administratorius, kurie atsistatydina dėl tos priežasties, kad dėl lėšų nebuvimo bankroto procese nėra galimybės sutvarkyti minėtų atliekų ir užbaigti bankroto procedūros. Pažymi, kad BUAB „Sortolita“ neturi jokio turto ir jokių piniginių lėšų sumokėti už minėtų atliekų sutvarkymą. Nei Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (ne kartą kreiptasi dėl lėšų skyrimo, bet gauti neigiami atsakymai), nei kitos valstybės institucijos neskiria tam piniginių lėšų. Jokios institucijos nesiima neatlygintinai sutvarkyti ir utilizuoti minėtų atliekų. Nesutvarkius atliekų neįmanoma užbaigti bankroto procedūros. Vienos tonos atliekų sutvarkymo, išvežimo ir utilizavimo kaina yra apie 100,00 EUR plius mokesčiai.

Pažymi, kad bankroto proceso metu dalis atliekų iš sklypo (duomenys neskelbtini)., teritorijos savininko A. K. lėšomis buvo išvežtos ir utilizuotos – 117,360 t, taip pat 22,04 t (tą atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“). Bankroto administratorius ir minėtos teritorijos savininkas deda visas įmanomas pastangas ir ieško būdų ir piniginių lėšų likusioms atliekoms išvežti ir utilizuoti, tačiau nei teritorijos savininkas, nei bankrutavusi UAB „Sortolita“ jokio turto ir piniginių lėšų tam, kad būtų sutvarkytos ir teisės aktų nustatyta tvarka utilizuotos likusios atliekos, neturi.

Nemokumo administratorius raštu kreipėsi į atliekų tvarkytoją UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašydamas nurodyti, kiek kainuotų likusių teritorijoje (duomenys neskelbtini), plastiko atliekų išvežimas (kiekis apie 878 tonų) ir utilizavimas. Iš UAB “ (duomenys neskelbtini)“ gautas atsakymas, jog vienos tonos plastiko utilizavimas kainuotų 79 EUR/t ir 125 EUR/reisas (kainos nurodytos be PVM). Preliminariais skaičiavimais pagal pateiktus skaičius reisų skaičius sudarytų 80 reisų, kas kainuotų 10 000,00 EUR, atliekų tvarkymo vertė – 69 362,00 EUR be PVM. Taigi likusių atliekų tvarkymo kaina su PVM būtų iš viso 96 028,02 EUR.

Nemokumo administratorius, imdamasis visų įmanomų pastangų ir priemonių bei stengdamasis išnaudoti visas galimybes sutvarkyti minėtas atliekas, taip pat raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir Vilniaus rajono savivaldybę su prašymu skirti BUAB “Sortolita” 96 028,02 EUR lėšų minėtų atliekų tvarkymui ir utilizavimui, prašymai įteikti abejoms savivaldybės, laukiama atsakymų.

Sprendime Departamentas nurodė, kad maždaug septynių šimtų tonų plastiko atliekoms sutvarkyti objektyviai pakankamas dviejų mėnesių terminas. Su tokiais Departamento argumentais nesutinka. Pažymi, kad teritorijoje šiuo metu yra apytiksliai 736,08 tonų atliekų. Aišku ir akivaizdu, kad netgi ir esant pakankamoms piniginėms lėšoms ir palankiems orams, neįmanoma per mažiau nei 2 mėnesių terminą sutvarkyti tokio didžiulio atliekų kiekio. Juolab, kad šių metų sausio ir vasario mėnesiais esant labai šaltiems orams (speigui) ir labai dideliam sniego kiekiui atliekų tvarkymo procedūra yra netgi techniškai neįmanoma. Šiuo metu orams sparčiai atšilus, neišvengiamai dėl sniego tirpimo prasidės potvynis ir į teritoriją, kur yra atliekos bus užtvindyta ir atliekų išvežimo transportas gali apskritai neįvažiuoti į ją, o jei ir įvažiuotų, dėl nepalankių sąlygų negalės normaliai dirbti ir tvarkyti bei išvežti atliekų.

Akivaizdu, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų duotas terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti yra objektyviai per trumpas įgyvendinti tam tikrus veiksmus. Nepilnai 2 mėnesių terminas bankrutuojančiai įmonei sutvarkyti per ilgus metus sukauptą didelį kiekį plastiko atliekų yra objektyviai per trumpas, o atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti įmonė apskritai neturi lėšų atliekų sutvarkymui, dėl nepalankių ir netinkamų oro ir aplinkos sąlygų, terminas atliekų sutvarkymui turėtų būti pratęstas.

Gero viešojo administravimo principas reikalauja, kad būtų nustatomi įmanomi įvykdyti įpareigojimai ar realūs nustatytiems įpareigojimams įvykdyti terminai. Teisė negali reikalauti iš asmenų neįmanomo ir taikyti poveikio priemones už tokių įpareigojimų per nerealius terminus neįvykdymą. Tad skundžiamas sprendimas neatitinka viešojo administravimo subjektų priimamiems sprendimas keliamų proporcingumo, efektyvumo ir objektyvumo principų (Viešojo administravimo įstatymo 3, 8 str.).

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas) 25 str. 7 d. numato, kad skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo. Todėl Nemokumo administratorius visų teisminių ginčų metu turėjo tiek pareigą, tiek galimybę neskubant tvarkyti plastiko atliekas, nes Privalomasis nurodymas yra teisėtas, nepanaikintas, jo vykdymas nesustabdytas. Besitęsiantys ginčai dėl galutinės Privalomojo nurodymo įvykdymo datos nustatymo Privalomojo nurodymo vykdymo nesustabdo.

Nurodo, kad pareiškėjos skundžiamu Departamento sprendimu pratęsus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą (neskaitant laikotarpio iki 2021-01-25, kuomet pareiškėja taip pat galėjo ir privalėjo tvarkyti plastiko atliekomis užterštą teritoriją) laikotarpyje nuo 2021-01-25 iki 2021-03-20 yra 32 darbo dienos. Iš teritorijos liko išvežti apie 700 t plastiko atliekų. Tokiu atveju per vieną darbo dieną vidutiniškai turėtų būti išvežta apie 22 t plastiko atliekų. Į vieną konteinerį vidutiniškai telpa apie 6 t plastiko atliekų, todėl per vieną darbo dieną turėtų būti išvežta iki keturių konteinerių. Pakrauti ir išvežti keturis konteinerius visos darbo dienos nereikia. Todėl neskubant, per 32 darbo dienas sutvarkyti plastiko atliekomis užterštą teritoriją visiškai įmanoma. Dirbant intensyviau, pvz., visą darbo dieną (8 val.), atliekomis užterštą teritoriją galima sutvarkyti ir per trumpesnį laiko tarpą.

Mano, kad pareiškėjos teiginys, kad Privalomajame nurodyme nustatytas terminas likusioms plastiko atliekoms perduoti atliekų tvarkytojui yra per trumpas, yra nepagrįstas, o siekis nutęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki maksimaliai galimo turėtų būti vertintinas, kaip nerūpestingas Nemokumo administratoriaus pareigų vykdymo vilkinimas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo buvo pratęstas BUAB „Sortolita“ nemokumo administratoriui duoto privalomojo nurodyto Nr. PN12-13 įvykdymo terminas iki 2021-03-20, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja kelia reikalavimą pratęsti privalomojo nurodymo Nr. PN12-13 sutvarkyti atliekas įvykdymo terminą iki maksimalaus teisės aktuose numatyto termino – 6 mėnesių.

Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcija 2020-08-21 privalomuoju nurodymu Nr. PN12-13 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) BUAB „Sortolita“ nemokumo administratorių UAB „Lausona“ įpareigojo iki 2020-09-20, t.y. per vieną mėnesį, BUAB „Sortolita“ sukauptas virš 800 tonų plastiko atliekų, esančių (duomenys neskelbtini), priduoti atliekų tvarkytojams, tai  patvirtinančius dokumentus pateikti Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijai.

UAB „Lausona“, BUAB „Sortolita“ nemokumo administratorius, 2020-09-09 pateikė prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą maksimaliam teisės aktuose numatytam terminui. Prašyme nurodė, kad neturi lėšų, todėl UAB „Lausona“ negali sutvarkyti plastiko atliekų. Pažymėjo, kad UAB „Lausona“ pateikė prašymus Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus rajono savivaldybei skirti lėšų BUAB „Sortolita“ sukauptoms atliekoms sutvarkyti, tačiau atsakymų dar negavo.

Komisija dėl privalomųjų nurodymų terminų nustatymo (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 15 d. posėdyje nutarė pateikti Departamento direktoriui siūlymą nepratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo termino, nes prašyme nebuvo pateiktas aiškus planas, kokių veiksmų būtų imtasi per Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo laikotarpį, nenurodyta, kodėl reikalingas maksimalus 6 mėnesių pratęsimo terminas. Prašymų dėl finansavimo skyrimo išsiuntimas savivaldybėms dar savaime nereiškia, jog Privalomasis nurodymas yra pradėtas vykdyti ar kad jis būtų įvykdytas pratęsus šį Privalomąjį nurodymą maksimaliam teisės aktuose nustatytam terminui. Komisijos narių nuomone, ne mokesčių mokėtojų pinigais turėtų būti tvarkomos privačios įmonės sukauptos atliekos, todėl argumentas, kad UAB „Lausona“ valstybės įstaigoms ir savivaldybėms išsiuntė prašymus dėl finansinės pagalbos, nėra svarus, sprendžiant dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino (Komisijos 2020 m. rugsėjo 15 d. Dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų nustatymo posėdžio protokolas Nr. AD2-48).

Departamentas 2020-09-28 sprendimu Nr. (18.2)AD5-16669 dėl Departamento Privalomojo nurodymo nepratęsimo nusprendė Privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsti. Nemokumo administratorius šį sprendimą apskundė Teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020-12-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5341-816/2020 (toliau – ir Teismo sprendimas) Departamento 2020-09-28 sprendimą Nr. (18.2)AD5-16669 dėl Departamento Privalomojo nurodymo nepratęsimo panaikino ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti Nemokumo administratoriaus prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

Komisija dėl privalomųjų nurodymų terminų nustatymo 2021-01-02 posėdyje nutarė pateikti Departamento direktoriui siūlymą pratęsti  terminą iki 2021-03-20.

Departamentas, vykdydamas 2021-01-18 įsiteisėjusį Teismo sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo Nemokumo administratoriaus 2020-09-09 prašymą ir 2021-01-25 sprendimu Nr. (3.1)-AD5-1229 nusprendė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti iki 2021-03-20. Sprendime pažymėjo, kad beveik 700 tonų plastiko atliekoms sutvarkyti objektyviai pakankamas dviejų mėnesių terminas. Pažymėjo ir tai, kad skundo dėl atsisakymo pratęsti privalomąjį nurodymą padavimas teismui nesustabdė privalomojo nurodymo vykdymo. Atsižvelgę į tai vertino, kad 2020-09-09 prašymo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kurį tenkinus privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų buvęs pratęstas iki 2021-03-20.

Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą nustato ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas. Pagal aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 6 straipsnį aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti privalomojo nurodymo, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui. Asmens rašytinis motyvuotas prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai turi būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms. Tais atvejais, kai privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra trumpesnis kaip 5 darbo dienos, prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą turi būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Sprendimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo priima aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į Komisijos dėl privalomųjų nurodymų terminų nustatymo siūlymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai nuo prašymo gavimo iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos liko mažiau kaip 5 darbo dienos, – tokiu atveju sprendimą priima aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 str. 2 d.). Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo terminų nepratęsimo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 str. 3 d.).

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

Pareiškėjai 2020-08-21 privalomasis nurodymas Nr. PN12-13 buvo surašytas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto nustatytu pagrindu, t. y. kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes. Pareiškėjai buvo nustatytas vieno mėnesio terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, tai yra iki 2021-09-21 plastiko atliekas priduoti atliekų tvarkytojui ir pateikti Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijai tai įrodančius dokumentus. Privalomasis nurodymas duotas nustačius, kad BUAB „Sortolita“, adresu (duomenys neskelbtini), vykdytos atliekų apdorojimo veiklos metu susidariusios plastiko atliekos. Žemės sklype sukaupta 839 t. nepavojingo plastiko atliekų, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimus.   

Bankrutuojančios įmonės administratoriaus teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (šiam ginčui aktuali nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi redakcija) (toliau – ĮBĮ). ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad įmonės administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat disponuoja bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis. ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta bankroto administratoriaus pareiga įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Tik po to, kai administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

Taigi pagal įstatymais nustatytą reguliavimą atliekų turėtojas (net ir bankrutuojanti įmonė) privalo sutvarkyti atliekas, o Departamentas gali išduoti pažymą, kai įstatymų nustatyta tvarka yra sutvarkytos atliekos, dirvožemis ir gruntas. Be nurodytos pažymos bankroto administratorius ir teismas iš esmės negali užbaigti juridinio asmens bankroto procedūros ir priimti sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos.

Pažymėtina, kad  Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą vieną kartą maksimaliam 6 mėnesių terminui. Termino pratęsimas  iš esmės sietinas  su objektyviomis priežastimis, sutrukdžiusiomis duotą viešojo administravimo subjekto nurodymą įvykdyti. Šioje vietoje pažymėtina, kad Privalomąjį nurodymą bankroto administratorius privalėjo įvykdyti per vieną mėnesį, tai yra iki 2021-09-21.

Teismas įvertinęs rašytinę bylos medžiagą ir teisinį reglamentavimą konstatuoja, kad Departamentas pagrįstai skundžiamu Sprendimu pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021-03-20, kadangi toks sprendimas iš esmės atitinka Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvų reikalavimą, kad terminas gali būti pratęstas tik vieną kartą ir ne daugiau kaip šešiems mėnesiams. Kadangi Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas 2020-09-20, todėl jo maksimalaus pratęsimo terminas ir yra iki 2021-03-20.

Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad skundo padavimas nestabdo privalomojo nurodymo vykdymo. Aplinkybė, kad Departamentas ne iš karto tenkino pareiškėjos 2020-09-09 prašymą dėl termino pratęsimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis gali būti tęsiamas ilgesniam terminui. Be to, sutiktina su atsakovo atsiliepimo argumentais, kad pareiškėja ginčo teisminio nagrinėjimo metu ne tik turėjo, bet ir privalėjo dėti pastangas Privalomojo nurodymo įvykdymui. Be to, teismas neturi pagrindo nesutikti ir su Departamento Sprendime bei atsiliepime nurodytais argumentais, kad likusį kiekį plastiko, kuriuo užteršta teritorija įmanoma būtų sutvarkyti per dviejų mėnesių terminą.

Pareiškėja skunde neįvardijo, kokių aukštesnių teisės aktų reikalavimų nevykdė atsakovas, nenurodė procedūrinių pažeidimų, taip pat kitų aplinkybių, kurios ginčijamą Sprendimą darytų neteisėtu.

Tai, kas aukščiau nurodyta, paneigia galimą Sprendimo panaikinimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo 91 straipsnyje nustatytais pagrindais, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos BUAB „Sortolita“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Egidija Puzinskaitė

Jolita Rasiukevičienė

Vita Valeckaitė