Civilinė byla Nr. e2A-1266-661/2022

Teisminio proceso 2-48-3-01482-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 3.3.1.20

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Vaclovo Pauliko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ir atsakovo G. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui G. A., tretiesiems asmenims Bigbank AS filialui, A. T., institucijai teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokoje įgyto turto padalijimo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė V. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. A., prašydama nutraukti santuoką esant vieno iš sutuoktinių kaltei, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, priteisti išlaikymą vaikams, padalyti santuokos metu įgytą turtą.

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė V. A. ir G. A. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko ieškovei V. A. santuokinę pavardę – A., atsakovui G. A. – A. Nustatė nepilnamečių vaikų S. A. ir R. A. gyvenamąją vietą su vaikų motina V. A. jos gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš G. A. nepilnamečiams vaikams S. A. ir R. A. išlaikymą kiekvienam vaikui po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. 2019 m. liepos 16 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė G. A. bendravimo su nepilnamečiais vaikais S. A. ir R. A. (iki vaikų pilnametystės) tvarką. Priteisė V. A. asmeninės nuosavybės teise natūra šį turtą: automobilį TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos kaina 3 100 Eur. Priteisė G. A. asmeninės nuosavybės teise natūra šį turtą: pastatą-ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 46 600 Eur (toliau ir – Pastatas arba ginčo Pastatas); automobilį TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos kaina 3100 Eur; automobilį TOYOTA PREVIA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos kaina 1 800 Eur. Priteisė iš G. A. 24 200 Eur piniginės kompensacijos V. A. už G. A. tenkančią didesnę dalintino turto dalį. Nustatė, kad kreditiniai įsipareigojimai (prievolės) kreditoriui BIGBANK AS filialui, kuriam pagal 2017 m. birželio 8 d. vartojimo kredito sutartį, kurių neįvykdytas likutis šiuo metu sudaro apie 2 100 Eur, nėra modifikuojami ir po santuokos nutraukimo išlieka V. A. ir G. A. bendromis solidariomis prievolėmis. Nustatė, kad kreditiniai įsipareigojimai (prievolės) kreditorei A. T., kuriai pagal paskolos sutartį neįvykdyta paskolos grąžinimo prievolė šiai dienai sudaro 700 Eur sumą, nėra modifikuojami ir po santuokos akto įrašo panaikinimo išlieka V. A. asmeninėmis prievolėmis. Trečiojo asmens A. T. kreditorinį reikalavimą 1300 Eur sumai atsakovui G. A. atmetė. Nustatė, kad V. A. ir G. A. santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2019 m. vasario 10 d. V. A. ir G. A. gautos pajamos (piniginės lėšos) ir/ar jų vardu įgytas kitas turtas laikytini jų asmenine nuosavybe, o jų visos prievolės – taip pat asmeninės.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimo dalį, kuria V. A. asmeninės nuosavybės teise natūra priteistas turtas: automobilis TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos kaina 3 100 Eur, G. A. asmeninės nuosavybės teise natūra priteistas ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 46 600 Eur; automobilis TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos kaina 3100 Eur; automobilis TOYOTA PREVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos kaina 1 800 Eur, priteista iš G. A., 24 200 Eur piniginė kompensacija V. A. už G. A. tenkančią didesnę dalintino turto dalį, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; taip pat perdavė iš naujo nagrinėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

4.       Po bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismas nagrinėjo tokius ieškovės ieškinio reikalavimus: pripažinti pastatą-ūkio pastatą (duomenys neskelbtini), V. A. ir G. A. bendrąja jungtine nuosavybe; nustatyti V. A. ir G. A. kiekvienam po ½ dalį turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kurios bendra rinkos kaina yra 108 550 Eur; priteisti V. A. asmeninės nuosavybės teise natūra šį turtą: automobilį TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos kaina 3 100 Eur; priteisti G. A. asmeninės nuosavybės teise natūra šį turtą: pastatą-ūkio pastatą (duomenys neskelbtini), kurio kaina 100 000 Eur; automobilį TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos kaina 3 100 Eur; automobilį TOYOTA PREVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos kaina 2 350 Eur; priteisti iš G. A. 51 175 Eur piniginės kompensacijos V. A.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

5.       Ieškovė nurodė, kad kai tik 2001 metais po santuokos atsikraustė gyventi su atsakovu į ūkinį pastatą, jame buvo tik sienos. Ji pati dažė sienas, tvarkė būstą, dėjo bendras santaupas į namo pagerinimą. Atsakovo tėvas 2004 metais šį pastatą padovanojo atsakovui. Po atsikraustymo pastate buvo tik vienas kambarys, kuriame miegojo ant čiužinio, o į tualetą ėjo pas atsakovo tėvus. Po to viską įsirenginėjo patys. Ieškovė po santuokos sudarymo dirbo, dalį atlygimo skyrė būtent namo įrengimui, kuriame šeima planavo gyventi. 2017 metais išėmė garažo vartus, prieš 3-5 metus pakeitė šildymą, padarė jį centralizuotu, buvo pakeisti langai, kurie buvo padidinti, priartinti arčiau žemės, kad atitiktų gyvenamajam namui. Šiuo metu pastato vertė, įvertinus visus atliktus pagerinimus, turėtų būti virš 100 tūkst. eurų. Esminiai pagerinimai buvo atlikti šalims gyvenant santuokoje. Santuokos metu su atsakovu taip pat užgyveno automobilius.

6.       Atsakovas prašė ieškovės reikalavimus tenkinti iš dalies. Nurodė, jog ginčo pastatas yra įgytas atsakovo asmeninėn nuosavybėn, nes (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. JK-4678) pagrindu Pastatą ir ½ dalį 0,2480 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atsakovui dovanojo jo tėvas R. A.. Ieškovė neįrodė, jog turto pagerinimo darbai buvo esminiai. Nėra pateikta jokių įrodymų, jog turto pagerinimo darbai buvo atlikti iš bendro turto. Atsakovas sutinka, jog pagerinimo darbų buvo atlikta už 10 000 Eur. Šios lėšos buvo bendros abiejų sutuoktinių, todėl ieškovei turėtų būti kompensuojama 5 000 Eur suma. Iš ekspertizės akto nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis ekspertas padarė išvadą dėl atliktų pagerinimo darbų ir jų vertės. Įrengta virtuvė, pakeista santechnikos įranga negali būti vertinama kaip pastato pagerinimo faktas. Pateiktoje eksperto išvadoje akivaizdžiai trūksta duomenų, todėl ja vadovautis negalima. Ieškovė turėjo įrodyti, jog buvo atlikti pagerinimo darbai, kiek konkrečiai lėšų investavo, tačiau to neįrodė. Ekspertizėje nurodyta, jog pastato vertė 2004 metais – 18 800 Eur, 2019 m. vasario 10 d. 39 900 Eur. Vertės santykis yra 21 100 Eur. Tačiau pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, nustatant nekilnojamojo turto vertę turi būti atsižvelgta ir į turto vertės pokytį laike.

                        II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: nustatyta, kad ieškovei V. A. ir atsakovui G. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pastatas-ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), 46 600 Eur rinkos vertės; V. A. asmeninės nuosavybės teise natūra priteistas automobilis TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos kaina 3 100 Eur; G. A. asmeninės nuosavybės teise natūra priteistas šis turtas: ūkio pastatas (duomenys neskelbtini) kurio vertė 46 600 Eur; automobilis TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos kaina 3 100 Eur; automobilis TOYOTA PREVIA,  valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos kaina 1 800 Eur; iš G. A. V. A. priteista 14 800 Eur piniginė kompensacija už G. A. tenkančią didesnę dalintino turto dalį; iš G. A. V. A. priteista 4 578 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš V. A. G. A. priteista 350,11 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš G. A. valstybei priteista 750 Eur žyminio mokesčio bei 8,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; iš V. A. valstybei priteista 250 Eur žyminio mokesčio.

8.       Teismas nurodė, kad 2021 m. spalio 25 d. Teismo ekspertizės akte Nr. NT 21-04-09 pateikta išvada, jog Pastato rinkos vertė 2004 metais buvo 18 800 Eur, o 2019 m. sausio 10 d. buvo 39 900 Eur. Taigi, laikotarpiu nuo 2004 metų iki 2019 metų Pastatas buvo pagerintas iš esmės, todėl yra pagrindas pripažinti jį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 2020 m. sausio 27 d. teismo ekspertizės akto Nr. NT 20-01-06 išvadoje nurodyta, jog Pastato, kurio paskirtis – pagalbinio ūkio, rinkos vertė turto apžiūros dienai (2020 m. sausio 10 d.) yra 39 400 Eur, o šio Pastato, kaip gyvenamojo namo, rinkos vertė 2020 m. sausio 10 dienai yra 46 600 Eur. Nors ginčo Pastatas de jure registruotas kaip ūkinis pastatas, tačiau de fakto yra gyvenamasis namas. Atsakovas neginčija turto rinkos vertės, nustatytos eksperto išvadoje. Atsakovui ginčo Pastatą priteisiant natūra, ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija, kuri skaičiuojama nuo nustatytos turto rinkos vertės – 46 600 Eur, iš kurios atimama 18 800 Eur (Pastato rinkos vertė (duomenys neskelbtini)). Taigi ieškovei iš atsakovo priteistina 13 900 Eur ((46 600-18 800):2) kompensacija už ieškovui atitenkantį Pastatą natūra bei 900 Eur už atsakovui natūra tenkantį automobilį TOYOTA PREVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

                III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

9.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimą pakeisti ir nustatyti V. A. ir G. A. kiekvienam po ½ dalį turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kurios bendra rinkos vertė 54 600 Eur; priteisti iš G. A. V. A. 24 200 Eur piniginės kompensacijos už G. A. tenkančią didesnę dalintino turto dalį; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

10.       Nurodė, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.117 straipsnio 1 ir 2 dalis, reglamentuojančias sutuoktinių bendro turto dalių prezumpciją ir pagrindus nukrypti nuo lygių dalių principo, taip pat CK 3.118 straipsnio 1 dalį, numatančią sutuoktinių bendro turto balanso sudarymą, o tai turėjo esminę įtaką piniginės kompensacijos dydžiui. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė šis turtas: ūkio pastatas, kurio rinkos kaina yra apie 46 600 Eur; automobilis TOYOTA COROLLA VERSO, kurio rinkos kaina 3100 Eur; automobilis TOYOTA YARIS, kurio rinkos kaina 3100 Eur. Automobilis TOYOTA PREVIA, kurio rinkos kaina 1800 Eur. Taigi, šalys santuokoje įgijo bendro turto, kurio bendra rinkos vertė yra 54 600 Eur. Nepaneigus sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos (CK 3.117 str.), kiekvienai šaliai turi atitekti 27 300 Eur vertės turto (54600 : 2 = 27300). Ieškovei natūra priteisus automobilį, kurio vertė 3100 Eur, o likusį bendrą turtą – Ūkio pastatą; kitus automobilius – natūra priteisus atsakovui, iš atsakovo priteistina 24 200 Eur piniginės kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį. Kadangi teismas šalių bendro turto balanso (CK 3.118 str. 1 d.) nesudarė ir įstatyme (CK 3.117 str. 1, 2 d. d., 3.123 str. 1 d.) nustatytų pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo nenustatė, todėl iš atsakovo ieškovei priteista 14 800 Eur piniginė kompensacija turėtų būti didinama iki 24 200 Eur. Taigi, netinkamas materialinių teisės normų taikymas turėjo esminės įtakos neteisingo teismo sprendimo dalies dėl šalių bendro turto lygių dalių nustatymo ir atitinkamo dydžio piniginės kompensacijos ieškovei priteisimo už atsakovui tenkančią didesnę šalių bendro turto dalį priėmimui.

11.       Atsakovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

12.       Nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad Pastatas santuokos metu buvo pagerintas iš esmės, nes jis iš esmės ir nebuvo pagerintas. Ieškovė nei savo darbu, nei asmeninėmis lėšomis Pastato nepagerino. Pastatas buvo pagerintas sutuoktinių lėšomis tik už 9 897 Eur sumą, bet tai nėra laikytina Pastato pagerinimu iš esmės, todėl nėra teisinio pagrindo Pastatą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir, atitinkamai, jį padalinti. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp ginčo šalių, nes nevertino aplinkybės, kad apeliacinėje instancijoje laimėjo atsakovas, o sprendimu buvo patenkinta tik 30 procentų ieškovės reikalavimų.

13.       Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovės teiginys, jog teismas nesudarė turto balanso, yra nepagrįstas, nes teismas nustatęs, kad Pastatas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, iš jo atėmė Pastato vertę dovanojimo Atsakovui dienai ir Ieškovei priteisė kompensaciją, kuri lygi ½ likusios Pastato vertės. Tarp šalių buvo padalinti automobiliai, kurių vertės ir padalijimo tvarka šalių nebuvo ginčijama.

14.       Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismo sprendimo dalis dėl Pastato pripažinimo šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir bendro turto padalijimo yra teisinga, pagrįsta, motyvuota ir atitinkanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką bei priimta vadovaujantis teisės normų taikymo išaiškinimais tokio pobūdžio bylose, todėl naikinti nurodytos sprendimo dalies nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

16.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.117 straipsnio 1 ir 2 dalis, reglamentuojančias sutuoktinių bendro turto dalių prezumpciją ir pagrindus nukrypti nuo lygių dalių principo, taip pat CK 3.118 straipsnio 1 dalį, numatančią sutuoktinių bendro turto balanso sudarymą, todėl netinkamai paskaičiavo mokėtinos kompensacijos dydį, kuri vietoje 14 800 Eur turi būti 24 200 Eur. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės teiginiais nesutinka.

17.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-243-969/2017 ir kt.).

18.       Kaip matyti iš bylos medžiagos šalių dalintiną turtą sudaro; Pastatas, kurio rinkos vertė yra 46600 Eur, automobilis TOYOTA COROLLA VERSO, kurio rinkos vertė 3100 Eur, automobilis TOYOTA YARIS, kurio rinkos vertė 3100 Eur, automobilis TOYOTA PREVIA, kurio rinkos vertė 1800 Eur.

19.       Skundžiamu sprendimu ieškovei ir atsakovui buvo priteisti vienodos vertės automobiliai: ieškovei – TOYOTA COROLLA VERSO 3100 Eur vertės, atsakovui – TOYOTA YARIS irgi 3100 Eur vertės. Taigi, šis turtas buvo padalintas natūra, o kadangi abiejų automobilių rinkos kaina analogiška, nebuvo pagrindo nuo jų vertės skaičiuoti kompensacijos dydį. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai kompensacijos dydį paskaičiavo tik nuo to turto, kuris natūra priteisiamas atsakovui, t. y. nuo automobilio TOYOTA PREVIA ir nuo Pastato. Automobilio TOYOTA PREVIA vertė 1800 Eur, todėl teismas pagrįstai paskaičiavo, jog mokėtina kompensacija už jį yra 900 Eur.

20.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Pastatas atsakovui asmeninės nuosavybės teise buvo padovanotas 2004 m. Taigi, jis pagal analogiją atitinka iki santuokos įgytą turtą, todėl laikytinas atsakovo indėliu į bendrą turtą atsakovo asmeninėmis lėšomis. T. y. Pastatą pripažinus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, Pastato vertė iki jo pagerinimo turi būti kompensuota atsakovui, ją atimant iš Pastato vertės, nustatytos sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi. Atitinkamai, neatėmus asmeninio turto vertės iš bendru turtu pripažinto turto vertės, ieškovė praturtėtų atsakovo sąskaita, nes būtų pažeista CK 3.98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią sutuoktiniui turi būti kompensuojama kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos.

21.       Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš Pastato dabartinės vertės (46 600 Eur) atėmė jo vertę buvusią dovanojimo metu (18 800 Eur), nes tai yra atsakovo indėlis asmeniniu turtu į bendros nuosavybės sukūrimą, todėl dalintinui turtui nepriklauso. Iš 46 600 Eur atėmus 18 800 Eur gaunama suma yra 27 800 Eur, būtent ją teismas pagrįstai ir laikė bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir apskaičiuodamas kompensaciją už Pastatą rėmėsi šiuo dydžiu.

22.       Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad teismas teisingai identifikavo dalintiną turtą, jo vertę ir teisingai paskaičiavo mokėtinos kompensacijos dydį, taigi ši sprendimo dalis yra teisėta, pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Dėl Pastato pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

23.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Pastatas buvo pagerintas sutuoktinių lėšomis tik už 9897 Eur sumą, bet tai nėra laikytina Pastato pagerinimu iš esmės, todėl nėra teisinio pagrindo Pastatą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir, atitinkamai, jį padalinti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakovo teiginiu nesutinka.

24.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012).

25.       Šioje byloje buvo atliktos dvi ekspertizės ir pateikti du ekspertizės aktai – pirmasis 2020 m. sausio 27 d. (Nr. NT 20-01-06) (toliau – ir pirmoji ekspertizė), antrasis 2021 m. spalio 25 d. (NT 21-04-09) (toliau – ir antroji ekspertizė). Skiriant antrąją ekspertizę, ekspertui buvo užduotas toks klausimas: „kokia yra Ūkio pastato pagerinimų, atliktų nuo 2004-07-16 iki 2019-02-10 vertė, nurodant kokie konkrečiai Ūkio pastato pagerinimo darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir kokia kiekvieno pagerinimo vertė, išskaidant ją pagal atliktus darbus ir panaudotas medžiagas?“. Atsakydamas į šį klausimą ekspertas nurodė, kad: „Nustatyti, kokia yra Ūkio pastato pagerinimų, atliktų nuo 2004-07-16 iki 2019-02-10 vertė, nurodant kokie konkrečiai Ūkio pastato pagerinimo darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir kokia kiekvieno pagerinimo vertė, išskaidant ją pagal atliktus darbus ir panaudotas medžiagas ekspertas neturi galimybės, nes nėra pateiktas byloje atliktų pagerinimų (darbų) sąrašas, nurodant pagerinimo elemento pavadinimą, plotą, tūrį, naudotas medžiagas ir pagerinimo atlikimo datą.“

26.       Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu abi šalys turi bendradarbiauti viena su kita, su bylą nagrinėjančiu teismui ir su ekspertizę atliekančiu ekspertu, nes tik tokiu būdu gali būti nustatytos reikšmingos aplinkybės ir teisingai išnagrinėta byla. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

27.       Taigi, šiuo atveju šalys turėjo į bylą pateikti kiek įmanoma išsamesnę informaciją apie Pastate atliktus statybos darbus nuo 2004 m., tam kad ekspertas kiek įmanoma tiksliau galėtų atsakyti į suformuluotus klausimus. Kadangi to padaryta nebuvo, ekspertas antrąją ekspertizę atliko vadovaudamasis byloje esančia (neišsamia) informacija.

28.       Kaip minėta, ekspertas antrąją ekspertizės išvadą teismui pateikė 2021 m. spalio 25 d. Taigi, atsakovas, nesutikdamas su tokia išvada, galėjo teikti prieštaravimus, naujus įrodymus paneigiančius eksperto išvadą, prašyti skirti dar vieną ekspertizę ir kt., tačiau to nepadarė. Nors ši byla yra dėl santuokos nutraukimo, tačiau po bylos grąžinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, joje buvo sprendžiamas tik turto padalijimo klausimas, kiti klausimai (pvz. susiję su nepilnamečiais vaikais) sprendžiami nebuvo. Taigi, šiuo atveju, teismas neprivalėjo būti aktyvus, todėl bylą nagrinėjo ir sprendimą priėmė pagal byloje esančius įrodymus.

29.       Abiejų ekspertizių aktai ir buvo vieni iš tų įrodymų, kuriais vadovavosi teismas. Pirmosios ekspertizės metu buvo nustatyta, kad Pastato (kaip ūkinio pastato) rinkos vertė turto apžiūros dienai (2020 m. sausio 10 d.) yra 39 400 Eur, o šio Pastato, kaip gyvenamojo namo, rinkos vertė 2020 m. sausio 10 dienai buvo 46 600 Eur. Antrosios ekspertizės metu nustatyta, kad Pastato vertė 2004 m. liepos 16 dienai buvo 18 800 Eur. Taigi, Pastato vertė pakilo 27 800 Eur, t. y. daugiau nei dvigubai nuo tada, kai jis buvo padovanotas atsakovui. Ieškovė teigia, kad pastato vertė pakilo dėl esminių pagerinimų, atsakovas nurodo, kad pagerinimai nebuvo esminiai. Šiuo atveju, būtent atsakovas turėjo įrodyti, kad Pastato vertė nuo 2004 iki 2019 metų pakilo tik dėl nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, o ne dėl atliktų pagerinimų, tačiau tokių įrodymų atsakovas nepateikė.

30.       Iš šalių paaiškinimų, pateiktų įrodymų (įskaitant atsakovo pateiktas nuotraukas, kuriuose Pastatas užfiksuotas 2002-2004 metais) matyti, kad nuo 2004 m. buvo atlikti tokie namo pakeitimai: išimti garažo vartai, pakeistas šildymas bei langai, kurie buvo padidinti, priartinti arčiau žemės ir kt., t. y. pastatas buvo pagerintas. Kadangi Pastato vertė nuo 18 800 Eur pakilo iki 46 600 Eur, net ir įskaičiavus pokyčius nekilnojamojo turto rinkoje, laikytina, kad Pastatas yra pagerintas iš esmės. Dėl šios priežasties teismas jį pagrįstai pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir sprendė dėl kompensacijos už jį priteisimo, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista, o apeliacinio skundo dalis atmetama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

31.       Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskaičiavo bylinėjimosi išlaidas. Su šiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas sutinka.

32.       Sprendime nurodyta, kad skaičiuojamos visos ieškovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos – 6 104 Eur. Ieškovė 2022 m. sausio 31 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad į šią sumą yra įtrauktas ir 1000 Eur + PVM (viso 1210 Eur) honoraras už apeliacinio skundo parengimą. Tą patvirtina ir ieškovės atstovo pateikta 2020 m. lapkričio 12 d. išankstinio apmokėjimo sąskaita AL Nr. 0050. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, t. y. apeliacinės instancijos teismas priėmė iš esmės atsakovui palankų sprendimą. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėdamas iš naujo, nepagrįstai 1210 Eur įtraukė į ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą. Esant šioms aplinkybėms ieškovės reikalaujama bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 4894 Eur (6104 Eur -1210 Eur).

33.       Ieškovė šioje byloje reiškė reikalavimą priteisti jai 51 175 Eur kompensaciją. Teismas ieškovei priteisė 14 800 Eur kompensaciją, t. y. tenkino tik 30 procentų ieškovės reikalavimų. Dėl šios priežasties teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad patenkinta 75 procentai ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, perskaičiuojamos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nustačius, kad ieškovė pagrįstai reikalauja 4894 Eur bylinėjimosi išlaidų, 30 procentų nuo šios sumos yra 1468,20 Eur. Būtent tokia bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma ir turėjo būti priteista iš atsakovo ieškovei.

34.       Atsakovas patyrė pirmosios instancijos teisme 1 400,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl jam turi būti priteista 70 procentų, t. y. 980,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

35.       Tenkinus 30 procentų ieškinio reikalavimų, turi būti perskaičiuotos ir valstybei iš abiejų šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies – 1000 Eur sumokėjimas, todėl iš ieškovės valstybei priteisiama 700 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovo valstybei priteisiama 300 Eur žyminio mokesčio. Iš ieškovės priteistinos 5,81 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl bylos baigties

36.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai (išskyrus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą) nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, o keičiama tik jo dalis, susijusi su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

37.       Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38.       Ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, atsakovo tenkintas iš dalies – dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo. Taigi, atsakovas įgijo teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų už apeliacinį skundą atlyginimą. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už apeliacinio skundo surašymą patyrė 865 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str), sprendžia, kad yra pagrindas atsakovui priteisti 215 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1468,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 980,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 300 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 700 Eur žyminio mokesčio ir 5,81 Eur dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 215 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                        Alvydas Barkauskas

                                        Andrius Ignotas

                                        Vaclovas Paulikas