Civilinė byla Nr. e2-327-604/2023
Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01015-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.9.2.2.; 3.4.1.7.; 3.2.6.1.;
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 17 d.
Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič,
sekretoriaujant Renatai Botkinai,
dalyvaujant ieškovės UAB „Eskadra“ atstovui advokatui Viliui Mačiulaičiui,
atsakovui S. H., jo atstovui advokatui Giedriui Baziuliui,
vertėjai Maženai Andruškevič,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Eskadra“ ieškinį atsakovui S. H. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Teismas
N u s t a t ė :
Ieškovė UAB „Eskadra“ pateikė teisme patikslintą ieškinį prašydama priteisti iš atsakovo S. H. 3 292,48 Eur žalos, kilusios iš darbo teisinių santykių, atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas S. H. pateiktu patikslintu atsiliepimu ir teismo posėdyje su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko, prašo patikslintą ieškinį atmesti.
Ieškovė UAB „Eskadra“ patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2019-09-17 ieškovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 209, kuria atsakovas buvo priimtas dirbti pas ieškovę tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. 2019-09-19 šalys sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo atsakovas įsipareigojo atlikdamas savo pareigas vadovautis Lietuvos Respublikos teisės aktais, įmonės lokaliniais aktais bei atsakingų įmonės darbuotojų nurodymais, tausoti jam perduotas, patikėtas, esančias jo dispozicijoje ar žinioje materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalos atsiradimui, taip pat atlyginti dėl savo kaltės atsiradusią žalą, padarytą darbdavio turtui, įsipareigojo atlyginti tiesioginius ir netiesioginius darbdavio nuostolius ir neturtinę žalą. 2021-12-01 įsakymu atsakovas buvo išsiųstas į komandiruotę, kurios metu sukėlė eismo įvykį. 2021-12-02 atsakovui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nustatyta, kad vairuodamas transporto priemonę atsakovas neatsižvelgė į kelio bei meteorologines sąlygas, nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, dėl ko nesuvaldė jos ir nuvažiavo nuo kelio, eismo įvyko metu buvo apgadinta transporto priemonė, puspriekabė ir kelio sankasa. Ieškovė šį protokolą gavo 2022-02-02. 2021-12-02 atsakovas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad važiuodamas A1 LT kelio ruožu tamsiu paros metu, esant blogam matomumui dėl smarkaus snigimo, per nenuvalytą kelio ruožą, padengtą sniegu, nesuvaldė mašinos ir ji ėmė slysti. 2022-02-17 ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl žalos atlyginimo, kurioje nurodė, kad atsakovas vairuodamas transporto priemonę Lietuvoje padarė eismo įvykį, kurio metu vairuojamą transporto priemonę apgadino. Į įvykio vietą buvo iškviesta avarinė kelių tarnyba „Falck“, kuri atliko transporto priemonės gelbėjimo darbus. Avarinės kelių tarnybos paslaugų vertė yra 545 Eur. Per avariją sugadintų transporto priemonių pažeidimų vertę nustatė UAB „Fikstra“ ir bendra suma kartu su avarinės kelių tarnybos paslaugos kaina yra 3 292,48 Eur. Kadangi atsakovas yra atsakingas už eismo įvykį, jis privalo atlyginti ieškovei 3 292,48 Eur žalą, tačiau iki šiol jos neatlygino. 2022-02-22 ieškovė atleido atsakovą dėl darbuotojo kaltės neatvykus į darbą visa darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. 2022-03-10 ieškovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl turtinė žalos priteisimo iš atsakovo, tačiau Darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą, nes atsakovo gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublika. 2022-05-19 atsakovas pateikė Darbo ginčų komisijai prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių priteisimo iš ieškovės. Šioje darbo byloje ieškovė pateikė priešpriešinius reikalavimus atsakovui dėl turtinės žalos atlyginimo. Išnagrinėjusi darbo bylą Nr. APS-131-9612 Darbo ginčų komisija 2022-07-18 sprendimu atsakovo S. H. prašymą atmetė kaip nepagrįstą bei atsisakė nagrinėti ieškovės UAB „Eskadra“ priešpriešinį reikalavimą atsakovui dėl turtinės žalos išieškojimo, kadangi identiškas reikalavimas jau buvo pareikštas Darbo ginčų komisijoje ir dėl jo buvo priimtas sprendimas. Dėl to ieškovė teikia ieškinį teisme ir prašo priteisti iš atsakovo 3 292,48 Eur turtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas padarė ieškovei žalos dėl didelio neatsargumo, atsakovas privalo atlyginti jo 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio ieškovės patirtą turtinę žalą.
Teismo posėdyje ieškovės UAB „Eskadra“ atstovas prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, papildomai paaiškino, kad iš pateiktos atliktų remonto darbų sąmatos matyti, jog transporto priemonės nutempimo iš įvykio vietos išlaidos du kartus nebuvo paskaičiuotos. Dėl transporto priemonės apgadinimo į draudimo bendrovę ieškovė nesikreipė, kadangi pagal pateiktas draudimo sutartis išskaitos iš žalos atlyginimo yra po 1 500 Eur, kas bendrai sudarytų 3 000 Eur sumą. Dėl išlaidų už priekabos remontą nurodė, kad ieškovė ir UAB „HTR1“ yra tarpusavyje susijusios bendrovės, turi tą pačią buhalteriją, jas sieja tos pačios draudimo sutartys, todėl priekabos remontas buvo apmokėtas UAB „HTR1“ lėšomis. Remonto darbai vilkikui ir priekabai buvo atlikti ir apmokėti 2022 m. kovo mėn., po jų atlikimo vilkikas buvo parduotas. Iškart po įvykio vilkikas buvo naudojamas su gedimais, nes jie netrukdė transporto priemonės eksploatavimui.
Atsakovas S. H. patikslintame atsiliepime nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie transporto priemonės ir puspriekabės apgadinimus. Iš atsakovo ieškovei pateiktų nuotraukų matyti, kad ieškinyje nurodyti nuostoliai niekaip nesusiję su atsakovui nutikusiu eismo įvykiu. Aplinkybė, kad ieškovė remontavo transporto priemonę ir puspriekabę, neįrodo, kad remontą ieškovė atliko dėl atsakovo kaltės ir jo padarytų transporto priemonės apgadinimų. Ieškovė yra transporto verslą vykdantis subjektas, todėl privalo numatyti, kad jos transporto priemonės gali būti apgadintos, todėl privalėjo apdrausti savo turtą ir už galimus transporto priemonės ir puspriekabės apgadinimus gauti draudimo išmoką. Iš ieškovės apmokėtos 2022-01-31 PVM sąskaitos-faktūros Nr. 001746 matyti, kad joje įrašytos tokios prekės kaip apsaugos, laipto pratęsimas, diskai, indeliai, dalių keitimas, pirštinės, popierinė juosta, silikono valiklis, tvirtinimo elementas, glaistai. Tai rodo, kad ieškovės atliktas remontas niekaip nesusijęs su atsakovo kalte ir neteisėtais veiksmais, ką taip pat patvirtina įrodymai, kad 2022-01-31 PVM sąskaita-faktūra Nr. 001746 buvo išrašyta netgi po 2 mėnesių po ieškinyje nurodyto ginčo įvykio. Ieškovė taip pat nepateikė jokių transporto priemonės tachografo duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, dėl kokių priežasčių nuo kada iki kada transporto priemonė nevažiavo, nes buvo remontuojama, o nepateikė dėl to, kad ieškinyje nurodyti nuostoliai su atsakovo kalte ir neteisėtais veiksmais niekaip nesusiję. Dėl ieškovės pateikto panaudotų medžiagų (detalių) ir atliktų darbų sąrašo nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad sąraše nurodytos medžiagos ir darbai yra susiję su atsakovo kalte dėl ginčo įvykio, juolab nėra duomenų, kas surašė ir apmokėjo aptartą dokumentą. Priešingai, ieškovės pateiktas panaudotų medžiagų (detalių) ir atliktų darbų sąrašas patvirtina, kad ieškinyje nurodyti nuostoliai su atsakovo kalte ir neteisėtais veiksmais niekaip nesusiję – šiame sąraše nurodoma, kad ieškovė perka tokias medžiagas ir dalis kaip apdailą, laipto pratęsimą, šoninį sparną, laiptelius virš katalizatoriaus, katalizatoriaus apdailą, oro filtro korpusą, aliumininę aikštelę už kabinos ir pan., kas su atsakovo kalte niekaip nesusiję. Pažymėjo, kad ieškovė dubliuoja nuostolius už pagalbą kelyje traukiant vilkiką iš pusnies. Su nagrinėjamu ginču niekaip nesusijusi ir nieko neįrodo 2022-02-24 PVM sąskaita-faktūra (serija FKS Nr. 001808), išrašyta UAB „HTR1“, ir 2022-03-10 UAB „HTR1“ mokėjimas UAB „Fikstra“, todėl ieškovė savo reikalavimą grindžia jos nepatirtomis išlaidomis. Taip pat nurodė, kad atsakovas negavo iš ieškovės jokių raginimų padengti nuostolius ir duomenų apie galimų nuostolių atsiradimo kilmę.
Teismo posėdžio metu atsakovas S. H. ir jo atstovas prašė patikslintą ieškinį atmesti visiškai, papildomai paaiškino, kad eismo įvykį sukėlė dėl nepalankių vairavimo sąlygų. Buvo apgadintas vilkikas ir puspriekabė, šiuos apgadinimus užfiksavo ir nuotraukas pateikė darbdaviui. Vilkikas ir puspriekabė buvo įstrigę sniege, todėl bendrovė iškvietė evakuatorių, kuris vilkiką ir puspriekabę iš sniego ištraukė. Iš pradžių darbdavys pretenzijų dėl vilkiko apgadinimo jam nepareiškė, vėliau pateikė pretenziją atlyginti remonto darbų išlaidas. Prašė darbdavio direktoriaus pateikti transporto priemonės atliktų remonto darbų nuotraukas, tačiau bendrovė jų nepateikė ir jam automobilio neparodė, todėl nesupranta, kokie remonto darbai buvo atlikti, ir kodėl ieškovė reikalauja atlyginti būtent tokią sumą. 2022-02-22 iš šio vilkiko ekipažo gavo nuotraukas, jog apgadinimų ieškovė nešalino. Pati ieškovė neginčija aplinkybės, kad 20222-02-17 pretenzijos atsakovui pateikimo metu remonto darbai nebuvo atlikti.
Patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Nagrinėjamoje byloje iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, o taip pat ir pateiktos darbo bylos nustatyta, kad 2019-09-17 šalys sudarė darbo sutartį Nr. 209, kurios pagrindu atsakovas buvo įdarbintas pas ieškovę tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. 2019-09-19 šalys sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo atsakovas įsipareigojo atlikdamas savo pareigas, vadovautis Lietuvos Respublikos teisės aktais, įmonės lokaliniais aktais bei atsakingų įmonės darbuotojų nurodymais, tausoti jam perduotas, patikėtas, esančias jo dispozicijoje ar žinioje materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalos atsiradimui, taip pat atlyginti dėl savo kaltės atsiradusią žalą, padarytą darbdavio turtui, įsipareigojo atlyginti tiesioginius ir netiesioginius darbdavio nuostolius ir neturtinę žalą.
Iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, kad ieškovės 2021-12-01 įsakymu atsakovas buvo išsiųstas į komandiruotę vilkiku „DAF“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) Komandiruotės metu atsakovas 2021-12-02 sukėlė eismo įvykį. 2021-12-02 atsakovui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis vairuodamas transporto priemonę „DAF“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į kelio bei meteorologines sąlygas, nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, dėl ko nesuvaldė jos ir nuvažiavo nuo kelio, eismo įvyko metu buvo apgadinta transporto priemonė, puspriekabė ir kelio sankasa. Dėl įvykusio eismo įvykio 2021-12-02 atsakovas pateikė ieškovei paaiškinimą nurodydamas, kad važiuodamas A1 LT kelio ruožu tamsiu paros metu, esant blogam matomumui dėl smarkaus snigimo, per nenuvalytą kelio ruožą, padengtą sniegu, nesuvaldė mašinos ir ji ėmė slysti. 2022-02-17 ieškovė pateikė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo nurodydama, kad atsakovas vairuodamas transporto priemonę Lietuvoje padarė eismo įvykį, kurio metu vairuojamą transporto priemonę apgadino. Pateiktoje pretenzijoje ieškovė detalizavo, kad į įvykio vietą buvo iškviesta avarinė kelių tarnyba „Falck“, kuri atliko transporto priemonės gelbėjimo darbus. Avarinės kelių tarnybos paslaugų vertė - 545 Eur. Per avariją sugadintų transporto priemonių pažeidimų vertę nustatė UAB „Fikstra“ ir bendra suma kartu su avarinės kelių tarnybos paslaugos kaina pagal parengtą darbų sąmatą yra 3 292,48 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nuostolius ieškovei būtų atlyginęs.
2022-02-22 šalių sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta dėl darbuotojo kaltės.
2022-03-10 ieškovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prašydama priteisti iš atsakovo 3 292,48 Eur turtinės žalos atlyginimo (Darbo byla Nr. APS-131-4712). 2022-04-12 sprendimu Darbo ginčų komisija nusprendė atsisakyti nagrinėti ieškovės prašymą atsakovui dėl turtinės žalos išieškojimo, kadangi reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas Darbo ginčų komisijos kompetencijai - atsakovo gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. 2022-05-19 atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prašydamas priteisti iš ieškovės neišmokėtą darbo užmokestį, dienpinigius, netesybas (Darbo byla Nr. APS-131-9612/2022). Teikdama atsiliepimą į atsakovo prašymą ieškovė pateikė priešpriešinį reikalavimą atsakovui dėl jau minėtos 3 292,48 Eur turtinės žalos atlyginimo. 2022-07-18 sprendimu Darbo ginčų komisija atsakovo prašymą dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių išieškojimo išnagrinėjo iš esmės ir atmetė kaip nepagrįstą, o ieškovės priešpriešinį reikalavimą dėl turtinės žalos išieškojimo atsisakė nagrinėti, kadangi identiškas reikalavimas jau buvo pareikštas Darbo ginčų komisijoje ir dėl jo buvo priimtas 2022-04-12 sprendimas.
DK 151 straipsnis nustato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos; nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (DK 152 straipsnio 1 ir 2 dalys). Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 straipsnis). Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje (DK 154 straipsnis).
Deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos darbo teisinių santykių srityje yra tokios pačios kaip ir civilinėje teisėje - turi būti nustatyta padaryta žala, darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, pažeidėjo kaltė bei nustatytos papildomos sąlygos – pažeidėjo ir nukentėjusios šalies darbo teisinių santykių buvimas, o žalos atsiradimas turi būti susijęs su darbo veikla (DK 4, 151 straipsniai, CK 6.245–6.249 straipsniai). Visas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis.
Nagrinėjamoje byloje tarp darbo sutarties šalių iškilo ginčas dėl žalos, kuri kilo darbo teisinių santykių metu atsakovui (darbuotojui) 2021-12-02 apgadinus jam darbinėms funkcijoms atlikti patikėtą ir ieškovei (darbdaviui) priklausančią transporto priemonę, atlyginimo. Ieškovės teigimu, turtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakovas, kadangi šis vairuodamas jam darbinėms funkcijoms atlikti patikėtą transporto priemonę su ja elgėsi neatsargiai, sukėlė eismo įvykį, kurio metu vairuojamą transporto priemonę apgadino, ir dėl to ieškovė patyrė turtinius nuostolius, susijusius su transporto priemonės išgabenimo iš įvykio vietos ir jos remonto išlaidomis. Savo ruožtu atsakovas neneigė aplinkybės, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino ieškovei priklausančią transporto priemonę, tačiau teigė, jog ieškovės iniciatyva atlikti transporto priemonės remonto darbai su jo kalte ir sukeltu eismo įvykiu nėra susiję.
Nagrinėjamoje situacijoje įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti tuo, jog už 2021-12-02 eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta ieškovei priklausanti ir atsakovo vairuojama transporto priemonė „DAF“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė „Schmitz“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), kilimą yra atsakingas atsakovas. Į bylą pateiktas 2021-12-02 atsakovui surašytas administracinio nusižengimo protokolas liudija, kad eismo įvykį nulėmė atsakovo neatsargūs, Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus pažeidžiantys veiksmai – važiavimo greičio pasirinkimas neatsižvelgus į kelio ir meteorologines sąlygas. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu atsakovas pripažino aplinkybę, jog vilkiko negalėjo suvaldyti dėl to, kad buvo slidu. Analogiškas aplinkybes dėl sukelto eismo įvykio priežasčių atsakovas nurodė ir 2021-12-02 ieškovei pateiktame paaiškinime, šių aplinkybių neginčijo ir teismo posėdžio metu.
Teismas pažymi, kad Kelių eismo taisyklių 127 punkte įtvirtinta vairuotojo pareiga pasirinkti ne tik leistiną, bet ir saugų važiavimo greitį, atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, taip pat į tą aplinkybę, ar bus galimybė sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, yra viena pagrindinių ir esminių vairuotojo pareigų, kurios įtvirtinimu iš esmės siekiama užtikrinti saugų dalyvavimą viešame eisme. Savo 2021-12-02 paaiškinime atsakovas nurodė, kad transporto priemonės vairavimo metu matomumas dėl tamsaus paros meto ir stipraus snigimo buvo blogas, kelio danga nenuvalyta, slidi, todėl tokiomis sąlygomis vairuodamas transporto priemonę, juolab sunkiasvorę ir su puspriekabe, atsakovas privalėjo būti itin atidus ir rūpestingas. Tuo remiantis, sutiktina su ieškovės argumentu, jog atsakovo nerūpestingumas vairuojant sunkiasvorę transporto priemonę su puspriekabe nesaugiu greičiu esant nepalankioms vairavimo sąlygoms buvo pakankamai didelis.
Grįsdama turtinės žalos dydį ieškovė byloje vadovaujasi šiais dokumentais:
2021-12-10 UAB „Fikstra“ atliktų remonto darbų sąmata Nr. 14667 dėl vilkiko, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), dalių, remonto medžiagų ir remonto darbų atlikimo, įskaitant pagalbos kelyje paslaugą, bendra medžiagų ir paslaugų kaina be PVM – 3 292,48 Eur;
2021-12-06 PVM sąskaita-faktūra Nr. FL-216217, išrašyta UAB „Falck Lietuva“ ir pateikta ieškovei už 2021-12-02 ieškovei pagalbos kelyje suteiktas paslaugas – pusnyje įstrigusio vilkiko DAF, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės ištraukimą, paslaugos kaina be PVM – 545 Eur, sąskaita ieškovės apmokėta 2021-12-07 mokėjimo nurodymu Nr. 12071603;
2021-01-31 PVM sąskaita-faktūra Serija FKS Nr. 001746-1, išrašyta UAB „Fikstra“ ir pateikta ieškovei už transporto priemonės, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) remontą, įskaitant pagalbos kelyje paslaugą (545 Eur), paslaugos kaina be PVM – 1 813,71 Eur, sąskaita ieškovės apmokėta 2022-03-09 mokėjimo nurodymu Nr. 03091644;
2022-02-24 PVM sąskaita-faktūra Serija FKS Nr. 001808, išrašyta UAB „Fikstra“ ir pateikta UAB „HTR1“ už puspriekabės, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), remontą, paslaugos kaina be PVM – 1 478,77 Eur, sąskaita UAB „HTR1“ apmokėta 2022-03-10 mokėjimo nurodymu Nr. 03100845.
Įvertinęs ieškovės pateiktus turtinę žalą patvirtinančius dokumentus, teismas daro išvadą, jog ieškovės dėl vilkiko remonto patirta turtinė žala 1 813,17 Eur sumoje yra įrodyta. Ieškovės pateikti duomenys liudija, jog dėl atsakovo sukelto eismo įvykio ieškovės vilkikas buvo apgadintas, ir dėl šių gedimų šalinimo ieškovė patyrė 545 Eur išlaidų, susijusių su transporto priemonės ištraukimu iš pusnies, bei 1 268,71 Eur išlaidų, susijusių su transporto priemonės remontu. Nurodytas išlaidas ieškovė patyrė aktualiu eismo įvykiui laikotarpiu, šios išlaidos yra realios, nes suteiktos paslaugos ieškovės buvo faktiškai apmokėtos, tą rodo ir mokėjimo nurodymuose nurodytos mokėjimo paskirtys, ir būtinos, siekiant toliau savo vykdomoje veikloje eksploatuoti visus techninius reikalavimus atitinkančią transporto priemonę. Nurodytų išlaidų ieškovė nebūtų patyrusi, jeigu nebūtų atsakovo neteisėtų, Kelių eismo taisykles pažeidžiančių veiksmų. Duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs šias ieškovės išlaidas, byloje nėra, taip pat nėra duomenų, jog šias išlaidas ieškovei draudimo sutarties pagrindu būtų kompensavusi draudimo bendrovė. Nors patikslintu atsiliepimu ir teismo posėdžio metu atsakovas tvirtino, kad ieškovės turėtos išlaidos su jo sukeltu eismo įvykiu nėra susijusios, tačiau šios aplinkybės jokiais rašytiniais duomenimis nepatvirtino, jo pateikti vertinimai dėl atliktų remonto darbų yra daugiau subjektyvaus pobūdžio, neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Teismas pažymi, kad civilinės bylos yra nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, dėl to kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12 straipsnis). Šalys pačios sprendžia, kiek ir kokių įrodymų reikia jų argumentams pagrįsti, kad teismas galėtų įsitikinti jų pagrįstumu. Todėl anksčiau minėta aplinkybė, kad pareiga įrodyti patirtą žalą tenka tik ieškovei, neatleidžia atsakovo nuo pareigos pagrįsti savo atsikirtimus dėl ieškovės nurodytos žalos dydžio ir pagrįstumo, ko nagrinėjamu atveju atsakovas nepadarė. Šiuo atveju atsakovo pateikti argumentai ir įrodymai ieškovės pateiktų mokėjimo dokumentų niekaip nepaneigia. Iš atsakovo pateiktų nuotraukų nėra aišku, ar jose yra užfiksuota ieškovės transporto priemonė „DAF“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) taip pat nėra galimybės nustatyti, kada šios nuotraukos buvo darytos. Pažymėtina ir tai, kad prie nuotraukų esantys įrašai atlikti ne valstybine kalba, kas lemia tai, kad šios nuotraukos leistinų įrodymų reikalavimų neatitinka.
Atsakovo argumentą, jog vilkiko apgadinimų, kurie atsirado dėl jo sukelto eismo įvykio, ieškovė neremontavo, teismas atmeta kaip neįrodytą. Šiuo atveju vertinant byloje pateiktų įrodymų visumą, remiamasi tikimybių pusiausvyros principu – jei pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuo faktus nustatytais. Aptariamoje byloje neginčijama aplinkybė, kad įvykus eismo įvykiui, ieškovės vilkikas buvo apgadintas, ir dėl šių gedimų pašalinimo ieškovė kreipėsi į UAB „Fikstra“, kuri parengė atliktų remonto darbų sąmatą. Negana to, remonto darbų sąmatos kainą ieškovė UAB „Fikstra“ faktiškai sumokėjo. Tuo remiantis daroma išvada, jog yra didesnė tikimybė, kad ieškovės transporto priemonės remonto darbai vis tik buvo atlikti.
Tačiau teismas turi pagrindą sutikti su atsakovo argumentu, jog dalies išlaidų, susijusių su puspriekabės „Schmitz“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), remontu (1 478,77 Eur), ieškovė nepatyrė. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad 2022-02-24 PVM sąskaitą-faktūrą Serija FKS Nr. 001808 1 478,77 Eur sumai už puspriekabės, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), remontą buvo pateikta ne ieškovei, o UAB „HTR1“, kuri šią sąskaitą 2022-03-10 mokėjimo nurodymu Nr. 03100845 ir apmokėjo. Byloje nėra duomenų, kad UAB „HTR1“ turėtas išlaidas dėl puspriekabės remonto ieškovė būtų kompensavusi. Juolab iš ieškovės pateiktos 2021-03-22 draudimo sutarties įrašų matyti, kad puspriekabės „Schmitz“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), savininkas yra ne ieškovė, o UAB „HTR1“, tą patvirtina ir tas byloje nustatytas faktas, jog už puspriekabės remontą sumokėjo ne ieškovė, o UAB „HTR1“. Todėl šioje ginčo dalyje darytina išvada, jog išlaidų, susijusių su puspriekabės „Schmitz“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), remontu, ieškovė faktiškai nepatyrė, todėl reikalavimo teisės jas atlyginti nėra įgijusi.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys 1 813,71 Eur sumoje yra pagrįstas, todėl tenkinamas iš dalies - ieškovei iš atsakovo priteisiamas 1 813,71 Eur žalos atlyginimas. Teismo nustatyta žala DK 153 straipsnio 1 dalyje numatytų dydžių šiuo atveju neviršija (atsakovo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis pagal ieškovės pateiktą pažymą yra 1 312,72 Eur).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Pareikšdama ieškinį teisme ieškovė sumokėjo 74 Eur žyminį mokestį, todėl ieškinį patenkinus iš dalies (55 %), iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 40,70 Eur žyminio mokesčio.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 406,81 Eur išlaidos advokato pagalbai, sumokėtos ją atstovavusiam advokatui už pasirengimą bylai ir atstovavimą teisme.
Įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, taip pat į tai, kad ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies (55 %), teismas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia ieškovei iš atsakovo 773,75 Eur išlaidų advokato pagalbai. Teismo vertinimu, priteisiama atstovavimo išlaidų suma yra adekvati nagrinėjamai bylai, Rekomendacijų maksimalių dydžių neviršija, yra ženkliai mažesnė negu nustatytos maksimalios tokių išlaidų ribos.
Prašymo priteisti atstovavimo išlaidas atsakovas nepateikė.
Ieškovės patikslintą ieškinį atmetus 45 %, iš ieškovės valstybės naudai priteisiama 7,27 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Teismo patirtos pašto išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.
Teismas, vadovaudamasis 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu, 410-418 straipsniais,
N u s p r e n d ž i a :
Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo S. H., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Eskadra“, juridinio asmens kodas 302919998, naudai 1 813,71 (vienas tūkstantis aštuoni šimtai trylika Eur 71 ct) Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas: 40,70 (keturiasdešimt Eur 70 ct) Eur žyminį mokestį ir 773,75 (septyni šimtai septyniasdešimt trys Eur 75 ct) Eur atstovavimo išlaidų.
Kitoje dalyje dėl 1 478,77 Eur žalos atlyginimo patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Eskadra“, juridinio asmens kodas 302919998, valstybės naudai 7,27 (septyni Eur 27 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.
Teisėjas Marjan Gerasimovič