Civilinė byla Nr. 2VP-4612-1252/2025

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00551-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 

                                                                                    3.2.3.2; 3.2.7.1.; 3.5.1;

                                                                                    (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 21 d.

Joniškis

        Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėja Ernesta Mockutė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Rimos Adomaitienės pareiškimą dėl asmens nubaudimo, nevykdančio antstolio reikalavimų, ir

n u s t a t ė:

        antstolė Rima Adomaitienė pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo skolininkę J. S. nubausti pinigine bauda, nes ji nevykdo antstolės reikalavimų, neteikia informacijos.

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalimi pareiškimas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0037/24/02130 medžiagos teismas nustatė, kad 2025-02-05 antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-25-37-8022, kuriuo įpareigojo skolininkę iki 2025-02-07 atsiųsti 2023 m. sudarytą sutartį dėl lėšų, gautų už parduotą produkciją pervedimo ne į skolininkės, bet į jos motinos J. Š. sąskaitą ir išsiuntė patvarkymą skolininkės nurodytu elektroniniu paštu. Skolininkė atsakydama į antstolės patvarkymą nurodė, kad Nacionalinei mokėjimo agentūrai rašant sąskaitą neteisingai įvedė mamos sąskaitą, į kurią buvo pervesta 3577 Eur; 2023 m. parašė įgaliojimą mamai, kad ji gali gauti lėšas į savo sąskaitą. Kadangi skolininkė antstolės patvarkymo neįvykdė, antstolė prašo skirti skolininkei piniginę baudą.

Antstolio reikalavimų privalomumo principas įtvirtintas CPK 585 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Už minėtame straipsnyje nustatytų reikalavimų nevykdymą teismas gali skirti asmeniui iki 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 str. 2 d.). CPK 634 straipsnis numato, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Įstatymas numato pareigą vykdymo proceso dalyviams padėti atlikti vykdymo veiksmus.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl antstolės nustatytų įpareigojimų teisėtumo, t. y. patvarkyme nurodytas įpareigojimas yra galiojantis, teisėtas ir vykdytinas (CPK 585 str. 1 d.). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės įrodo, jog skolininkei J. S. buvo žinomas antstolės patvarkyme nurodyto reikalavimo turinys, t. y. nustatytas atitinkamas įpareigojimas, jo vykdymo tvarka ir nevykdymo teisiniai padariniai, tačiau šis antstolės reikalavimas iki šiol neįvykdytas. Teismas neturi duomenų apie objektyvias bei nuo skolininkės valios nepriklausančias aplinkybes (finansines, organizacines, nenugalimos jėgos ar kt.), dėl kurių iki šiol neįvykdytas antstolės reikalavimas ir neinformuota antstolė apie reikalavimo nevykdymo priežastis (CPK 178 str.).

Pažymėtina, kad skolininkė antstolės reikalavimo neskundė, prašymo pratęsti antstolės nustatytus terminus ar atnaujinti įvykdymo terminus nepateikė.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių antstolės nustatyto įpareigojimo neįvykdymo faktą, kaip pagrindą skolininkės procesinei atsakomybei, todėl jai skirtina bauda (CPK 585 str. 2, 3 d.).

Pažymėtina, jog baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą, remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Skirtinos baudos dydžio nustatymas priskirtinas teismo nuožiūrai. CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, tai darydamas teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Kadangi skiriamos baudos vienas svarbiausių tikslų – sudrausminti, teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos konkretaus dydžio, prioritetiniu kriterijumi laiko būtent sudrausminantį baudos poveikį.

Įvertinus, kad skolininkė anksčiau nebuvo bausta už antstolės reikalavimo nevykdymą, jų nevykdymo laikotarpį, į didelį išieškomos skolos dydį, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais bei atsižvelgiant į teismo teisę laisvai parinkti baudos dydį, skolininkei skirtina vienkartinė 100 Eur dydžio bauda (CPK 3 str. 1, 8 d., 585 str. 2 d.).

Išaiškintina, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti antstolės patvarkymą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 585 straipsniais, 

n u t a r ė:

pareiškimą tenkinti.

skirti skolininkei J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 6800).

Išaiškinti skolininkei, kad baudos taikymas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti antstolės reikalavimą.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei vykdomąją bylą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja                                                                                                 Ernesta Mockutė