(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Gedimino Užubalio,

dalyvaujant pareiškėjui S. G.,

atsakovo Lietuvos architektų rūmų atstovėms Daivai Veličkaitei ir Rugilei Šiaulytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Lietuvos architektų rūmams dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija).

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos architektų rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. aktą Nr. S18/08/359 (toliau – ir Aktas) ir jame priimtą sprendimą panaikinti kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą; 2) panaikinti Architektų profesinio atestavimo komisijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. posėdyje Nr. 144 priimtą išvadą ir sprendimą panaikinti kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą; 3) įpareigoti Lietuvos architektų rūmus sprendimą apie Architektų profesinio atestavimo komisijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. posėdyje Nr. 144, Lietuvos architektų rūmų 2018 rugpjūčio 7 d. akte Nr. S18/08/359 priimtų sprendimų panaikinimą viešai paskelbti jos administruojamame interneto puslapyje Atestuotų architektų sąraše; 4) priteisti iš Lietuvos architektų rūmų 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tuo atveju, jei nebūtų tenkinami 1, 2, 3 reikalavimai, pareiškėjas prašė iš Lietuvos architektų rūmų priteisti 230 Eur turtinę žalą ir 5000 Eur neturtinę žalą.

Nurodė, kad Architektų profesinio atestavimo komisijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. posėdyje Nr. 144 buvo priimta išvada ir sprendimas panaikinti pareiškėjo kvalifikacijos atestato Nr. ATP Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą dėl to, kad pareiškėjas nesumokėjo Lietuvos architektų rūmų nario mokesčio. Apie sprendimą panaikinti kvalifikacijos atestatą pareiškėjas buvo informuotas Aktu. Pažymėjo, kad priimant skundžiamus sprendimus buvo pažeisti: Aplinkos ministro ir Kultūros ministro 2017 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. D1-75/ĮV-142 patvirtintų Architektų teritorijų planavimo vadovų atestavimo komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 21.3 papunktis, nes Architektų teritorijų planavimo vadovų atestavimo komisijos kompetencijai nepriskirta teisė priimti išvadas ar kitaip spręsti dėl Architektų teritorijų planavimo vadovų atestatų panaikinimo kitu pagrindu, nei Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 8 dalyje nustatytu atveju; Nuostatų IV skyriaus normas ir 25 punktą, nes Architektų profesinio atestavimo komisijos posėdis vyko dalyvaujant Architektų teritorijų planavimo vadovų atestavimo komisijai ir nedalyvaujant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovų atestavimo komisijai. Nuostatuose nėra normos, leidžiančios rengti komisijos posėdžius, bendrus su kitos kompetencijos komisijomis, o atskiras Architektų teritorijų planavimo vadovų atestacijos komisijos posėdis nebuvo rengiamas. Taigi Architektų profesinio atestavimo komisija neturėjo įgaliojimo priimti išvadą ir sprendimą dėl architekto teritorijų planavimo vadovo atestato panaikinimo, nes tokia galimybė suteikta tik Architektų teritorijų planavimo vadovų atestacijos komisijai. Be to, pagal Aplinkos ministro ir Kultūros ministro 2017 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. D1-72ĮV-141 patvirtinto Teritorijų planavimo vadovų atestavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Atestavimo tvarkos aprašas) 109.3 papunktį, Architektų rūmai gali panaikinti Architektų teritorijų planavimo vadovų atestato galiojimą tik Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 8 dalyje nustatytu atveju. Pažymėjo, kad skundžiami sprendimai taip pat pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) trečiojo skirsnio, Architektų rūmų tarybos 2018 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. T18/03-2 patvirtinto Architektų atestavimo vidaus tvarkos aprašo (toliau ir Vidaus tvarkos aprašas) 36.4.1 papunkčio ir VI skirsnio reikalavimus, nes pareiškėjas nebuvo kviečiamas į posėdžius.

Pabrėžė, kad priimant skundžiamus sprendimus buvo pažeista ir Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvo apsisprendimo narystė. Pareiškėjas nėra pareiškęs laisvos valios būti Architektų rūmų nariu. Pareiškėjas nuo 2016 m. gruodžio 20 d. nesiverčia profesine atestuoto Architektų teritorijų planavimo vadovo veikla dėl kitų savo darbinių funkcijų. Be to, pareiškėjo narystės trukmė, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d., sudaro 1 metus ir 7 mėnesius, todėl, vadovaujantis Architektų rūmų statuto (toliau – ir Statutas) 15 punkto pagrindu, atsakovas nepagrįstai reikalavo sumokėti nario mokestį už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 25 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d., dėl ko pareiškėjui buvo padaryta 230 Eur žala. Pareiškėjui taip pat buvo padaryta moralinė žala, nes apie kvalifikaciją patvirtinančio atestato galiojimo panaikinimą buvo paskelbta oficialiame Architektų rūmų interneto puslapyje, o tai sukėlė dideles emocijas, išgyvenimus ir pan.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Lietuvos architektų rūmai atsiliepimų argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad narystės Lietuvos architektų rūmuose sąlygos ir tvarka numatomi Lietuvos architektų rūmų statute. Statuto 16.2 punkte numatyta, kad Lietuvos architektų rūmų narys privalo Lietuvos architektų rūmų tarybos nustatyta tvarka mokėti narių susirinkime nustatyto dydžio nario mokestį. Nario mokesčio nesumokėjimas už du metus ir daugiau laikomas esminiu Statute numatytu nario pareigų pažeidimu. Pažymėjo, kad remiantis šiomis teisės nuostatomis buvo teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjo kvalifikaciją patvirtinančio atestato galiojimą (Statuto 20.3.1). Pareiškėjas Lietuvos architektų rūmų nariu tapo 2017 m. sausio 1 d. Architektų rūmų įstatymo pagrindu, todėl pareiškėjas turėjo pareigą nario mokestį už 2017 m. sumokėti iki 2017 m. liepos 1 d., o mokestį už 2018 m. sumokėti iki 2017 m. gruodžio 31 d. Pažymėjo, kad pareiškėjas Lietuvos architektų rūmų nariu tapo būtent įstatymo pagrindu, todėl papildomos valios išreiškimo pareiškėjui nereikėjo.

Dėl argumentų, kad nei Statybos įstatyme, nei Teritorijų planavimo įstatyme nenumatyta pagrindų, kad atestatas galėtų būti panaikinamas dėl nario pareigų nevykdymo, nurodė, kad šiuo atveju Architektų rūmų įstatymo, Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir Architektūros įstatymo nuostatos turėtų būti vertinamos sistemiškai. Architekto atestato turėjimas ir narystė Lietuvos architektų rūmuose yra neatsiejami dalykai, t. y. negalima tapti Architektų rūmų nariu, jei asmuo nėra atestuotas architektas ir atvirkščiai, o narystės sąlygos ir tvarka numatyta Statute, priimtame visuotiniame Lietuvos architektų rūmų narių susirinkime, kuriame taip pat dalyvavo ir pareiškėjas ir kuriame yra numatyti architekto kvalifikacijos atestato panaikinimo pagrindai. Nurodė, kad priimant skundžiamus sprendimus, jų priėmimo procedūros nebuvo pažeistos. Pareiškėjui apie įstatyme nustatytą pareigą mokėti nario mokestį buvo žinoma, taip pat buvo informuotas apie iš to kylančias pasekmes, tačiau pareiškėjas jokių paaiškinimų neteikė. Nurodė, kad prašomos priteisti žalos pareiškėjas neįrodė.

Atsiliepime į patikslintą skundą nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. posėdyje buvo nagrinėjami taip pat ir architektų, kurie turėjo ir siekė įgyti ne tik teritorijų planavimo vadovų, bet ir statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciją, susiję klausimai, todėl posėdyje dalyvavo tiek Architektų profesinio atestavimo komisijos nariai, tiek Architektų teritorijų planavimo vadovų atestavimo komisijos nariai. Pažymėjo, kad teisės aktai nedraudžia rengti posėdžių, kuriuose dalyvauja abiejų komisijų nariai. Atsakovo nuomone, jungtinio posėdžio organizavimas teisės aktų nuostatoms neprieštaravo.

Dėl 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB (toliau – ir Direktyva) dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo taikymo nurodė, kad šios direktyvos nuostatos aktualios tik tiek, kiek nustatomi minimalūs profesinės kvalifikacijos reikalavimai.

Dėl pareiškėjo nurodytos teismų praktikos pažymėjo, kad ji nėra aktuali nagrinėjamo ginčo atveju.

Dėl duomenų apsaugos nurodė, kad duomenų apie atestatų išdavimą, keitimą ir panaikinimą pateikimą reglamentuoja teisės aktai, todėl šiuo aspektu nurodyti argumentai taip pat yra nepagrįsti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovės palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjo keliamas ginčas nėra susijęs su pareiškėjo profesinės kvalifikacijos įgijimu ar pripažinimu pagal Direktyvą, todėl Direktyvos nuostatos neaktualios.

Pažymėjo, kad architekto narystės Rūmuose sąlygas ir tvarką numato Statutas. Architektų rūmų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punkte yra numatyta, kad rūmų taryba numato nario mokesčio mokėjimo tvarką bei priima sprendimus dėl asmens išbraukimo iš rūmų narių. Taigi įstatymas suteikia teisę rūmų tarybai priimti sprendimą dėl asmenų išbraukimo iš rūmų narių sąrašo Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis taip pat nustato, kad narystės rūmuose sąlygos ir tvarka (įstojimas, narystės sustabdymas, išstojimas, pašalinimas) numatomi Statute. Atvejai, kada atestavimą atliekanti institucija (rūmai) panaikina kvalifikacijos atestatų galiojimą, nustatyti Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 8 dalyje. Statute, be minėtų pagrindų, taip pat nustatyta, kad architekto galiojimas panaikinamas dėl nario mokesčio nesumokėjimo.

Pareiškėjo nurodytus procesinio pobūdžio pažeidimus bei argumentus dėl žalos atlyginimo vertino kaip nepagrįstus.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

1. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos architektų rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. akto Nr. S18/08/359 ir jame priimto sprendimo panaikinti kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą bei Architektų profesinio atestavimo komisijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. posėdyje Nr. 144 priimtų išvados ir sprendimo – panaikinti pareiškėjo kvalifikacijos atestato Nr. ATP Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašė įpareigoti Lietuvos architektų rūmus apie skundžiamų sprendimų panaikinimą viešai paskelbti Lietuvos architektų rūmų administruojamame interneto puslapyje Atestuotų architektų sąraše. Prašė iš Lietuvos architektų rūmų priteisti 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tuo atveju, jei nebūtų tenkinami minėti reikalavimai, prašė iš Lietuvos architektų rūmų priteisti 230 Eur turtinę žalą ir 5 000 Eur neturtinę žalą.

2. Skundžiamu Aktu pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad 2018 m. birželio 18 d. vykusiame posėdyje Lietuvos architektų taryba nusprendė panaikinti atestuotų architektų (tame tarpe ir pareiškėjo), skolingų narystės mokestį už du metus ir daugiau, narystę architektų rūmuose. Lietuvos architektų tarybos sprendimas, fiksuotas protokole Nr. T18-06, buvo perduotas Architektų profesinio atestavimo komisijai, kuri 2018 m. rugpjūčio 2 d. posėdyje Nr. 144 nusprendė panaikinti pareiškėjo kvalifikacijos atestatų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą. Aktu pareiškėjas buvo informuotas, kad jo narystė Architektų rūmuose pasibaigė nuo Architektų profesinio atestavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Architektų profesinio atestavimo komisijos sprendimo teisinis pagrindas – Statuto 16.2 papunktis, 20 punktas ir Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis.

3. Pareiškėjas su 2018 m. rugpjūčio 20 d. skundu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos (toliau – ir Statybos įstatymas) 12 straipsnio 23 dalimi, t. y. pasinaudodamas ikiteismine ginčo tvarka, kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skundų dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestatų ir (ar) teisės pripažinimo dokumentų išdavimo ar neišdavimo arba galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo nagrinėjimo komisiją (komisijos sudarymo teisinis pagrindas – Aplinkos ministro 2017 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. D1-439) dėl Akte priimto sprendimo dėl architekto kvalifikacijos atestatų (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo ir Architektų profesinio atestavimo komisijos analogiškai priimtos išvados (atestatų panaikinimas) panaikinimo. Pareiškėjas prašė įpareigoti Architektų rūmus ir Architektų profesinio atestavimo komisiją svarstyti palikti galioti architekto kvalifikacijos atestatus, išbraukiant pareiškėją iš Architektų rūmų narių sąrašų ir paliekant profesinį vardą „architektas“.

4. Aplinkos ministerijos skundų dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestatų ir (ar) teisės pripažinimo dokumentų išdavimo ar neišdavimo arba galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo nagrinėjimo komisija pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 20 d. skundą nagrinėjo 2018 m. rugsėjo 10 d. posėdyje, kurio metu priimtos išvados buvo fiksuotos 2018 m. rugsėjo 27 d. protokole Nr. D4-177. Aplinkos ministerijos sudaryta komisija pasisakė tik dėl atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo panaikinimo (atestato Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo pagrindų vertinimas nepatenka į šios komisijos kompetenciją, nes išduotas ne Architektų profesinio atestavimo komisijos). Komisija priėmė išvadą, kad Statybos įstatymo 12 straipsnio 15 dalyje nėra numatyta, kad dėl nario mokesčio nemokėjimo atestavimą atliekanti organizacija gali panaikinti architekto kvalifikacijos atestato galiojimą. Tuo pagrindu pasiūlė Akte nurodytą sprendimą dėl atestato Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo pripažinti nepagrįstu ir įpareigojo Architektų rūmus šį klausimą dėl atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo išnagrinėti iš naujo. Iš Aplinkos ministerijos komisijos 2018 m. rugsėjo 10 d. posėdyje priimtų išvadų matyti, kad ši komisija iš esmės išnagrinėjo analogiškas pareiškėjo atestato panaikinimo priežastis, kuriomis remiantis buvo panaikintas ir pareiškėjui išduotas atestatas Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. eI-1085-809/2019 išnagrinėjo Lietuvos architektų rūmų atsisakymo vykdyti Aplinkos ministerijos skundų dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestatų ir (ar) teisės pripažinimo dokumentų išdavimo ar neišdavimo arba galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo nagrinėjimo komisijos įpareigojimą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjo atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo panaikinimo.

Teismas 2019 m. kovo 13 d. sprendimu panaikino Lietuvos architektų rūmų 2018 m. spalio 8 d. raštą Nr. S18/10/479 (kuriuo atsisakyta nagrinėti atestato panaikinimo kluasimą) ir įpareigojo Lietuvos architektų rūmus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išnagrinėti pareiškėjo architekto kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo klausimą. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. balandžio 15 d. Pažymėtina, kad teismas šioje byloje sutiko, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. posėdyje Aplinkos ministerijos sudaryta komisija pagrįstai pripažino atsakovo Akto dalį dėl architekto kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo panaikinimo neteisėta ir įpareigojo atsakovą klausimą dėl pareiškėjo architekto kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo išnagrinėti iš naujo.

6. Pažymėtina, kad šioje byloje bus sprendžiamas Akto ir Architektų profesinio atestavimo komisijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. posėdyje Nr. 144 priimtos išvados dalies, kuria nuspręsta panaikinti pareiškėjo kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą teisėtumas.

7. Nustatyta, kad pareiškėjo kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas buvo panaikintas vadovaujantis Statuto 16.2 papunkčiu, 20 punktu ir Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi. Kvalifikacijos atestato panaikinimo priežastis – pareiškėjas nesumokėjo Lietuvos architektų rūmų nario mokesčio.

Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Rūmų nariai yra visi Lietuvos Respublikoje atestuoti architektai. Rūmų nariais gali būti ir architektai, kurių teisė verstis atestuoto architekto veikla pripažinta Lietuvos Respublikoje. Taigi architektų narystės privalomumas Architektų rūmų nariams yra įtvirtintas įstatymu (nuostatos teisėtumas nepripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams), todėl šiuo aspektu pareiškėjo skunduose išdėstyti argumentai (abejonės) dėl prievartinės narystės vertintini kaip nepagrįsti. Asmeniui vykdyti architekto pareigas suteikia architekto kvalifikacijos atestatas. Tuo tarpu Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies kontekste sistemiškai vertinant architekto kvalifikacijos įgyjimą ir narystę architektų rūmuose matyti, kad asmeniui dėl tam tikrų priežasčių netekus (panaikinus) atestato, asmuo atitinkamai praranda ir teisę būti Architektų rūmų nariu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prarado (buvo panaikintas) kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai narystę architektų rūmuose, nes pareiškėjas nesumokėjo Lietuvos architektų rūmų nario mokesčio. Pareiškėjas prieštarauja kvalifikacijos atestato panaikinimo pagrindui, todėl, nagrinėjamu atveju, esminga nustatyti, ar atsakovas turėjo teisinį pagrindą kvalifikacijos atestatą Nr.  (duomenys neskelbtini) (išduotą Aplinkos ministerijos) panaikinti Statuto 20.3.1. papunkčio pagrindu (atestatas panaikinamas nesumokėjus nario mokesčio už du ir daugiau metus).

8. Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta pareiga rūmų nariams mokėti nario mokestį. Šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad Rūmų narių susirinkimas turi teisę nustatyti Rūmų nario mokesčio dydį. Narystės architektų rūmuose sąlygos ir tvarka (įstojimas, narystės sustabdymas, išstojimas, pašalinimas ir kita) numatomi Statute (Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis). Architektų rūmų taryba priima sprendimus dėl asmens įrašymo į Rūmų narių sąrašą ir išbraukimo iš jo, tvarko Rūmų narių sąrašą, iš tarybos narių renka Rūmų tarybos pirmininką (Architektų rūmų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Statuto 20 punkte nustatyta, kad narystė Architektų rūmuose pasibaigia ir architekto kvalifikacijos atestatas panaikinamas dėl esminio Statute nurodyto pažeidimo padarymo, kurių vienas iš jų nario mokesčio nesumokėjimas už dvejus ir daugiau metus.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pareiškėjo kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo pagrindas, todėl aktualus Aplinkos ministerijos ir Kultūros ministro 2017 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. D1-72/ĮV-141 patvirtintas Teritorijų planavimo vadovų atestavimo tvarkos aprašas, nustatantis fizinių asmenų, siekiančių įgyti teisę vadovauti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (miškų tvarkymo schemų, inžinerinės infrastruktūros vystymo planų, žemės gelmių naudojimo planų, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų) rengimui, kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką. Šio aprašo 109.3 punkte nustatyta, kad Architektų rūmai atestato galiojimą gali panaikinti Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 8 dalyje nustatytu atveju. Kitos atestatų panaikinimo priežastys galėtų būti alinkybės, nustatytos Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 dalyse. Taigi matyti, kad kvalifikacijos atestatų panaikinimas galimas tik nustačius įstatyme numatytas priežastis. Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 8 dalyje nėra įtvirtinta, kad kvalifikacijos atestatas gali būti panaikintas, kai narys nesumoka nario mokesčio.

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas remiantis Statuto 20.3.1. papunkčio pagrindu (atestatas panaikinamas nesumokėjus nario mokesčio už du ir daugiau metus). Atsakovo teigimu, Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad narystės architektų rūmuose sąlygos ir tvarka (įstojimas, narystės sustabdymas, išstojimas, pašalinimas ir kita) numatomi Statute, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą pareiškėjui išduotą kvalifikacijos atestatą panaikinti vadovautis Statuto nuostatomis.

10. Statutas teisės aktų hierarhijoje yra poįstatymis teisės aktas, kuriame gali būti reglamentuojama tik įstatymo nuostatų įgyvendinimo tvarka, taip pat gali būti įgyvendinamos aukštesnės galios teisės aktų nustatytos bendro pobūdžio taisyklės.

Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d., 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimai ir kt.). Riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir Konstitucijos 46 straipsnyje numatytą ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Nors tam tikri ūkinės veiklos santykiai gali būti reguliuojami tik įstatymais, kiti – Vyriausybės nutarimais, dar kiti – žemesnės galios poįstatyminiais teisės aktais, tačiau nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus pagal Konstituciją galima tik įstatymu; taigi tik įstatymu galima nustatyti ir esminį poveikį ūkinei veiklai galinčias daryti ekonominio poveikio priemones, kurios turi būti taikomos, kai nustatyti įpareigojimai yra nevykdomi arba netinkamai vykdomi (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai). Iš aptartų Konstitucinio Teismo formuojamos oficialiosios konstitucinės jurisprudencijos nuostatų darytina išvada, kad esminės ūkinės veiklos sąlygos, ūkinės veiklos laisvės ribojimas turi būti įtvirtintas ne žemesnės galios nei įstatymas teisės akte. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad pareiškėjo kvalifikacijos atestato panaikinimas yra esminis asmens ūkinės laisvės ir veiklos ribojimas, kadangi yra įsikišama į minėtos pareiškėjo pagrindinės teisės esminį turinį, kurio esmės apribojimas panaikina pačios teisės ar laisvės prasmę (konstitucinė pagrindinių teisių ribojimo doktrina).

11. Aplinkos ministerijos ir Kultūros ministro 2017 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. D1-72/ĮV-141 patvirtintame Teritorijų planavimo vadovų atestavimo tvarkos apraše aiškiai ir nedviprasmiškai baigtiniu sąrašu įtvirtinta, kokiais atvejais galėtų būti panaikintas asmeniui išduotas kvalifikacijos pažymėjimas, t. y. išskirtinai tik Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais (baigtinis sąrašas). Tokio pažymėjimo panaikinimo pagrindas – nario mokesčio nesumokėjimas, nėra įtvirtintas nei minėtame įstatyme, nei jokiame kitame. Statuto 20.3.1. papunkčio pagrindu buvo išplėstas kvalifikacijos pažymėjimo panaikinimo pagrindas.

Nagrinėjamu atveju nenagrinėtinas Statuto (jo atitinkamų nuostatų), kaip poįstatyminio teisės akto atitikimas įstatymų nuostatoms, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo teisės ir laisvės esmingai buvo apribotos teisės nuostata, neturinčia įstatymo galios ir neturinčia įstatyme nustatyto pagrindo (Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 8 dalyje toks panaikinimo pagrindas nenustatytas), taip pat į tai, kad, kaip minėta, asmens teises ir ūkinės veiklos laisvę ribojantis reguliavimas gali būti įtvirtinamas ne žemesnės galios nei įstatymas teisės akte, todėl pareiškėjui išduoto kvalifikacijos atestato Nr.  (duomenys neskelbtini) panaikinimas pripažintinas nepagrįstu.

Pažymėtina, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, todėl poįstatyminiame teisės akte įtvirtinus esminius asmens teisių ir laisvių ribojimus, kurie net nėra numatyti tokiu ribojimus reglamentuojančiame įstatyme, nėra pakankama vadovautis vien tik Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad narystės architektų rūmuose sąlygos ir tvarka (įstojimas, narystės sustabdymas, išstojimas, pašalinimas ir kita) numatomi Statute, ar šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punktu, kad Architektų rūmų taryba priima sprendimus dėl asmens įrašymo į Rūmų narių sąrašą ir išbraukimo iš jo, kurios daugiau yra tik bendrinio pobūdžio.

Pareiškėjas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos žodinio nagrinėjimo teisme metu išdėstė ir kitus argumentus, kuriuos teismas laiko neesminiais ir detaliau dėl kiekvieno iš jų nepasisakys. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A-261-3555/2011). Taigi pareiškėjo skunde nurodyti kiti skundžiamų sprendimų panaikinimo pagrindai (priimant sprendimus padaryti procesiniai pažeidimai, tarptautinių teisės aktų nesilaikymas, teisė tvarkyti asmens duomenis ir kt.) jau aptartų argumentų kontekste nėra reikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.

12. Pareiškėjui išduoto kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimą pripažinus nepagrįstu, naikinamas Lietuvos architektų rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. aktas Nr. S18/08/359 dalyje dėl jame priimto sprendimo panaikinti kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą bei naikinama Architektų profesinio atestavimo komisijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. posėdyje Nr. 144 priimta išvada ir sprendimas panaikinti kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos architektų rūmai įpareigotini apie Architektų profesinio atestavimo komisijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. posėdyje Nr. 144 ir Lietuvos architektų rūmų 2018 rugpjūčio 7 d. akte Nr. S18/08/359 priimto sprendimo (atestato Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimą viešai paskelbti jos administruojamame interneto puslapyje Atestuotų architektų sąraše.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad spręsdamas, jog pareiškėjui išduoto kvalifikacijos atestato panaikinimas nemokėjus narystės Rūmuose mokesčio laikytinas neproporcinga teisių ribojimo priemone, nekonstatuoja ir negali konstatuoti, jog tokiu būdu užpildo įstatymo spragą dėl teisinių pasekmių, galinčių kilti asmeniui, nemokančiam narystės Rūmuose mokesčio, nenumatymo. Kitaip tariant, teismas nekonstatuoja, jog nario mokesčio nemokėjimas neturi sukelti asmeniui jokių teisinių pasekmių, tačiau konstatuoja, jog, nagrinėjamu atveju, kvalifikacijos atestato panaikinimas yra tokia priemonė, kuri yra nesuderinama su asmens teisių ir laisvių ribojimo pagrindais, pirmiausia, įsikišanti į pagrindinių teisių ir laisvių (inter alia ūkinės veiklos laisvės) esmės apsaugos sferą, todėl nelaikytina proporcinga.

13. Pareiškėjas iš Lietuvos architektų rūmų prašo priteisti 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodė, kad sprendimo apie kvalifikacijos atestato panaikinimą paskelbimas viešoje erdvėje jam sukėlė emocinius, dvasinius sukrėtimus, išgyvenimus, pažeminimą, pergyvenimus, sukėlė sveikatos negalavimus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1343/2012). Teismų praktikoje, suformuotoje sprendžiant ginčus dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat išaiškinta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turi spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010, 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014 ir kt.). Teismai praktikoje taip pat yra nurodę, kad kiekvienu atveju svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010).

Byloje jau aptartais argumentais nustatyta, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad pareiškėjo kvalifikacijos atestatas buvo panaikintas ne įstatyme nustatytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad kvalifikacijos atestato panaikinimas pripažintinas kaip esminis pareiškėjo teisių ir ūkinės veiklos ribojimas (neturint kvalifikaciją patvirtinančio atestato pareiškėjui buvo visiškai apribota teisė vydyti atestate Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą veiklą), taip pat įvertinus tai, kad tokios reikšmės dokumentas (suteikiantis asmeniui vykdyti atitinkamą veiklą) buvo panaikintas dėl nario mokesčio nesumokėjimo (toks pagrindas nenustatytas įstatymu), t. y. įvertinus dokumento reikšmingumą jo panaikinimo pagrindo kontekste, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas objektyviai dėl to galėjo patirti dvasines ir fizines kančias, jų turinio plačiau nedetalizuojant. Bylos medžiaga nenustatyta, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė, pavyzdžiui, dėl neatsargumo, ar nerūpestingumo, todėl atsakovo veiksmus objektyviai įvertinus pažeidimo masto apimtyje, taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nario mokesčio nebuvo sumokėjęs (kilusių nepatogumų priežastis), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos architektų rūmų priteisti 500 Eur dydžio piniginę sumą neturtinės žalos atlyginimo.

13. Iš dalies tenkinus pareiškėjo reikalavimą dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, patikslinto skundo alternatyvus reikalavimas priteisti iš atsakovo 230 Eur turtinę žalą ir 5000 Eur neturtinę žalą nespręstinas.

14. Pareiškėjas prašo priteisti su bylos nagrinėjimu patirtas išlaidas. Pareiškėjas į bylą pateikė 22,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį 2018 m. rugsėjo 5 d. Mokėjimo nurodymą Nr. 231.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje taip pat numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015 ir kt.). Pareiškėjo alternatyviai pareikštas reikalavimas dėl 230 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nelaikytinas kaip atskiras reikalavimas, todėl įvertinus, kad pareiškėjo visi reikalavimai buvo patenkinti (sumažintas tik prašomos priteisti neturtinės žalos dydis), pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos architektų rūmų priteistinos 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2, 4 punktais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo S. G. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos architektų rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. aktu Nr. S18/08/359 priimtą sprendimą panaikinti kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą.

Panaikinti Architektų profesinio atestavimo komisijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. posėdyje Nr. 144 priimtą išvadą ir sprendimą panaikinti kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą.

Įpareigoti Lietuvos architektų rūmus apie Architektų profesinio atestavimo komisijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. posėdyje Nr. 144 ir Lietuvos architektų rūmų 2018 rugpjūčio 7 d. akte Nr. S18/08/359 priimtų sprendimų panaikinimą viešai paskelbti Lietuvos architektų rūmų administruojamame interneto puslapyje Atestuotų architektų sąraše.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos architektų rūmų pareiškėjo S. G. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos architektų rūmų pareiškėjo S. G. naudai 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                Tomas Blinstrubis

Bronius Januška

Gediminas Užubalis