Civilinė byla Nr. e2-1622-967/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00080-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.2.6.5

 (S)

       VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

       SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

sekretoriaujant Olgai Fadejevai,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui A. P.,

atsakovės atstovei advokatei J. R.-B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „Aerojet International Aircraft & Requisites Chartering“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,GetJet Airlines“ dėl nuostolių atlyginimo.

        Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė „Aerojet International Aircraft & Requisites Chartering“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „GetJet Airlines“ (toliau – atsakovė) 227 000,00 Eur nuostolių atlyginimą, 50 827,00 Eur netesybas už pavėluotai pristatytą 2 250 kg krovinio dalį, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė, siekdama įvykdyti užsakovės Vengrijos Vyriausybės užsakymą, kreipėsi į atsakovę dėl medicininių plaučių ventiliavimo aparatų pervežimo oro transportu iš Kinijos Liaudies Respublikos Tianjin Binhai tarptautinio oro uosto (toliau – TSN) į Vengrijos Budapešto oro uostą (toliau – BUD).

3.       Ieškovė 2020 m. gegužės 20 d. pateikė atsakovei krovinio pakavimo lapą su krovinio išmatavimų, tūrio, krovinį sudarančių dėžių kiekio duomenimis. Atsakovės prašymu, 2020 m. gegužės 21 d. pateiktas krovinio saugos lapas, reikalingas siekiant gauti leidimą vežti pavojingas medžiagas (toliau – DG leidimas). Atsakovė kreipėsi į Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijas dėl leidimų, reikalingų kroviniui vežti gavimo, o ieškovė – į Vengrijos ambasadą, Kinijos Liaudies Respublikos institucijas dėl palaikymo raštų gavimo, kad leidimai atsakovei būtų išduodami greičiau. Kadangi vienu orlaiviu krovinys negalėjo būti gabenamas, nes nebūtų tilpęs, jis buvo padalintas į dvi dalis pagal važtaraščius AWB 000-17241932 ir AWB 000-17241910.

4.       Tarp ieškovės ir atsakovės 2020 m. gegužės 25 d. sudarytos užsakomojo skrydžio sutartys Nr. 20200525/1 (toliau – sutartis Nr. 1) ir Nr. 20200525/2 (toliau – sutartis Nr. 2), kuriomis šalys susitarė, kad: 1) krovinys bus gabenamas dviem skirtingais atsakovės orlaiviais Airbus 320, kurių kiekvieno didžiausia leistina apkrova – 14 000 kg, gabenamo krovinio tūris – 100 m3; 2) abu atsakovės orlaiviai leisis TSN 2020 m. gegužės 26 d., pasikraus krovinį ir 2020 m. gegužės 27 d. iš TSN išskris į BUD bei tą pačią dieną, t. y. 2020 m. gegužės 27 d. pristatys krovinį ieškovės klientei – Vengrijos vyriausybei; 3) ieškovė avansiniu mokėjimu atskirai sumokės už kiekvieną atsakovės orlaivį, kuriuo bus skraidinamas krovinys.

5.       Ieškovė pagal atsakovės išrašytą 2020 m. gegužės 22 d. sąskaitą Nr. 052201 sumokėjo 127 500,00 Eur avansą už dalies krovinio vežimą pagal sutartį 1 ir 126 500,00 Eur avansą pagal 2020 m. gegužės 25 d. sąskaitą Nr. 052202 už likusios krovinio dalies gabenimą pagal sutartį Nr. 2.

6.       Atsakovei siekiant gauti leidimą gabenti krovinį, kurio dalį sudarė pavojingos medžiagos (DG), kilo nesklandumų. Nors ieškovė buvo pateikusi atsakovei dokumentus, reikalingus krovinio pervežimui oru leidimui gauti, atsakovė tikėtinai tinkamai neužpildė paraiškos DG leidimui gauti ir formų. DG leidimas buvo išduotas, tačiau ieškovė pareikalavo atsakovės nuolat teikti informaciją apie krovinio pakrovimą į orlaivius.

7.       Ieškovei 2020 m. gegužės 27 d. pasiteiravus atsakovės ar krovinys pristatytas į abu orlaivius ir ar jau prasidės krovimo darbai, atsakovė informavo ieškovę, kad krovimo darbai neprasidėjo, nes vyksta diskusijos su kapitonu dėl NOTOC (pavojingo krovinio dokumentų pateikimo) ir ši problema bus išspręsta per valandą. Ieškovei pakartotinai pasiteiravus dėl darbų pradžios, atsakovė nurodė, kad krovimo darbai truks kelias valandas. Tokiu atveju ieškovė prašė visą krovinį sukrauti į abu orlaivius ir pateikti informaciją kai krovimo darbai bus baigti.

8.       Ieškovė 2020 m. gegužės 27 d. vakare gavo atsakovės pranešimą su patikslintu orlaivių skrydžio grafiku (nusileidimas BUD – 2020 m. gegužės 28 d.), nurodant, kad viso krovinio į vieną orlaivį sukrauti negalėjo, todėl 38 dėžės buvo pakrautos į kitą orlaivį, o likusią krovinio dalį krovėjas atsisakė padalinti, pareikšdamas, kad arba atsakovė turi ją paimti visą, arba ši krovinio dalis apskritai nebus kraunama, todėl antrasis orlaivis išskrido nepilnas ir buvo paimta 150 vnt. dirbtinės ventiliacijos aparatų iš 300 vnt. Gavusi nurodytą informaciją, ieškovė kelis kartus kreipėsi į atsakovę, reikalaudama paaiškinti susidariusią situaciją ir priežastis, dėl kurių buvo pervežta tik dalis krovinio ir vienas iš orlaivių pakilo nepilnas.

9.       Atsakovė 2020 m. gegužės 28 d. pateikė ieškovei įvykio tyrimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad pagal ieškovės perduotą saugos lapą pavojingos medžiagos buvo tik ventiliavimo aparatuose, todėl atsakovė darė prielaidą, kad likusioje krovinio dalyje pavojingų medžiagų nėra ir atitinkamai pavojingų medžiagų turinti krovinio dalis galės būti transportuojama orlaivio krovinių skyriuje, o kita krovinio dalis – vežama orlaivio salone; tik po to, kai buvo pradėti krovimo darbai, paaiškėjo, kad kaip pavojingas krovinys buvo pažymėti tiek ventiliavimo aparatai, tiek ir oro kompresoriai, todėl visas krovinys turėjo būti gabenamas orlaivių krovinių skyriuje; vienos krovinio dalies į vieno orlaivio skyrių nepavyko sutalpinti, todėl dalis krovinio buvo patalpinta kito orlaivio krovinių skyriuje, o antrosios dalies krovinio talpinti į antrą orlaivį atsakovei neleido Kinijos Liaudies Respublikos atstovai pareiškę, kad negalima padalinti vieno orlaivio krovinio važtaraščio.

10.       Nesutikdama su atsakovės tyrimo ataskaita, ieškovė 2020 m. gegužės 28 d. elektroniniu laišku pateikė pastabas atsakovei, nurodydama, kad už tinkamą paraiškos DG leidimui užpildymą buvo atsakinga atsakovė ir šią paraišką ji pateikė tik 2020 m. gegužės 27 d., t. y. pavėluotai, be to paraiška buvo su klaidomis; leidimas vežti pavojingas medžiagas išduodamas tik toms prekėms, kurios tokių medžiagų turi, o oro ventiliatoriai pavojingų medžiagų neturėjo, todėl leidimo vežti šias prekes kaip pavojingas nereikėjo; orlaivio įgula pasirašė NOTAC ir tuo patvirtino, kad žinojo tikslią informaciją apie krovinį; krovinio dydis (tūris) yra toks pat kaip pakavimo lape, o muitinė plaučių ventiliavimo aparatams taiko griežtą patikrą ir jei yra mažiausių neatitikimų – muitinė neįformina krovinio, o šiuo atveju muitinė įformino visus 300 plaučių ventiliavimo aparatų, todėl dėl neteisingai pateikto leidimo gabenti pavojingą krovinį, jį buvo vėluojama pristatyti į pakrovimo vietą; orlaivio įgula ar kapitonas apie tai, kad krovinio negalima pakrauti dar iki išskridimo, turėjo informuoti, bet jokios informacijos apie tai ieškovė iš atsakovės negavo; atsakovė neteikė informacijos ieškovei krovinio krovimo metu.

11.       Atsakovė pateikė atsakymą į atsakovės 2020 m. gegužės 28 d. pastabas, nurodydama, kad: DG leidimas siejamas ne su medžiaga ar įranga; pagal įgulos ataskaitą krovinys buvo pakrautas be NOTOC, todėl nebuvo gautas leidimas pradėti krovimo darbus; iš pradžių NOTOC buvo išduotas neteisingai, nurodant, kad tai yra pavojingas krovinys, ir vėliau, buvo patikslintas; atsakovė dėjo visas pastangas per trumpą laiką gauti leidimus; orlaivio krovinių skyriuje telpa 30 m3, todėl nustačius, kad visos prekės sudaro pavojingą krovinį, jos negalėjo būti kraunamos į orlaivio saloną; krovinys buvo pažymėtas orientacine etikete; dėl krovinį sudarančių dėžių išmatavimų ir transportavimo instrukcijų į krovinio skyrių tilpo 112 dėžių pirmajame orlaivyje ir 38 dėžės antrajame orlaivyje; papildomai atsakovė būtų galėjusi paimti dar 74 dėžes į antrą orlaivį (224 vnt. dėžių iš 300 vnt. per abu orlaivius), bet to padaryti neleido siuntėjas.

12.       Ieškovė, siekdama mažinti užsakovės Vengrijos Vyriausybės skaičiuojamas netesybas dėl dalies nepristatyto krovinio, 2020 m. gegužės 29 d. su atsakove sudarė sutartis Nr. 20200529/1 ir Nr. 20200529/2, pagal kurias atsakovė įsipareigojo dviem orlaiviais iš TSN į BUD pristatyti likusią krovinio dalį, o ieškovas – sumokėti atsakovei iš viso 100 000,00 Eur. Pagal 2020 m. gegužės 29 d. sutartis Nr. 20200529/1 ir Nr. 20200529/2 ieškovė 2020 m. birželio 2 d. atliko100 000,00 Eur mokėjimą, o atsakovė iš TSN į BUD pristatė likusią krovinio dalį.

13.       Vykdydama sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 atsakovė nebendradarbiavo su ieškove esminiais jų vykdymo momentais, neteikė informacijos apie prekių krovimo metu kilusius klausimus, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, todėl, nesilaikydama sutarčių sąlygų, pristatė tik dalį krovinio (150 vnt. (2 250 kg,) iš 300 vnt. (4 500 kg)). Negana to, atsilikdama nuo sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 numatyto grafiko (krovinį į BUD pristatyti 2020 m. gegužės 27 d.), atsakovė faktiškai krovinio dalį pristatė 2020 m. gegužės 28 d., t. y. vieną dieną vėluodama. Nors ieškovė atsakovei už krovinio pervežimą jau buvo sumokėjusi visą kainą (254 000,0 Eur), atsakovė įvykdė tik dalį prisiimtų įsipareigojimų. Proporcingai nesuteiktų paslaugų daliai ieškovės sumokėta suma nebuvo grąžinta.

14.       Atsakovė turi atlyginti iš viso ieškovės patirtus 227 000,00 Eur dydžio nuostolius dėl netinkamo sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 vykdymo, kuriuos sudaro: 127 000,00 Eur už nepristatytą krovinio dalį ir 100 000,00 Eur už nepristatytos krovinio dalies atgabenimą į BUD bei 50 827,00 Eur (2 250 kg x 19 SDR (22,59 Eur)) netesybas už pavėluotą viso krovinio pristatymą.

15.       Ieškovė 2020 m. lapkričio 10 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl nuostolių ir netesybų atlyginimo, tačiau atsakovė, motyvuodama tuo, kad sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 nebuvo tinkamai įvykdytos dėl ieškovės kaltės, reikalavimus atmetė.

16.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė yra vežėja, teikianti vežimo oro transportu paslaugas wet lease (ACMI) pagrindu (orlaivio nuoma su įgula, technine priežiūra, draudimu) arba vykdanti užsakovų užsakomuosius skrydžius (dar vadinamus čarterinius skrydžius), kuriais vežami užsakovų keleiviai ar kroviniai. Ginčo šalių sudarytos sutartys yra užsakomųjų skrydžių sutartys, pagal kurias ieškovė užsakė, o atsakovė įsipareigojo įvykdyti sutartus užsakomuosius skrydžius pagal šalių sudarytose sutartyse numatytas sąlygas.

17.       Atsakovė savo įsipareigojimus atlikti sutartyse numatytus užsakomuosius skrydžius įvykdė. Ginčo, kad užsakomieji skrydžiai, nurodyti sutartyse, faktiškai buvo įvykdyti, nėra. Ieškovė žinojo, kad jos kroviniai / jų dalis yra pavojingi kroviniai, kuriems reikalingas DG leidimas, tačiau apie tai, kad bus vežami pavojingi kroviniai informavo vežėją tik 2020 m. gegužės 21 d. Atsakovė tą pačią dieną (2020 m. gegužės 21 d.) kreipėsi į Kinijos Liaudies Respublikos institucijas (toliau – CAAC) dėl DG leidimo; DG leidimą gavo 2020 m. gegužės 27 d., 13.53 val. UTC laiku. Visi dokumentai, reikalingi DG leidimui gauti, 2020 m. gegužės 21 d. atsakovės buvo tinkamai pateikti CAAC, todėl ieškovės teiginiai, kad neva atsakovė buvo tinkamai neužpildžiusi paraiškos DG leidimui gauti formos, prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir ieškovės nėra įrodyti. Atsakovė ėmėsi visų pagrįstų priemonių gauti DG leidimą kaip galima greičiau, pateikė ieškovei tai patvirtinančius rašytinius įrodymus, komunikavo su CAAC ir siuntė paklausimus, teikė papildomus prašymus CAAC išduoti DG leidimą kaip galima greičiau. DG leidimai buvo gauti per CAAC taikomus terminus, todėl aplinkybės, kad atsakovė ėmėsi visų pagrįstų priemonių DG leidimams gauti ir nėra atsakinga dėl to, kad DG leidimai nebuvo gauti anksčiau, laikytinos įrodytomis.

18.       Krovinių krovimas į orlaivius galėjo būti pradėtas tik gavus DG leidimą. Pagal sutarčių sąlygas atsakovė nėra atsakinga už pasekmes, skrydžių vėlavimą dėl to, kad nebuvo gautas skrydžių DG leidimas, todėl ieškinio argumentai, kad neva atsakovė negebėjo laiku gauti reikiamų leidimų, atmestini.

19.       Dalies krovinio dokumentai siuntėjo nebuvo tinkamai įforminti muitinėje; dalį krovinių, kurių dokumentų muitinėje siuntėjas nesugebėjo įforminti, siuntėjas atsisakė vežti. Pradėjus krauti krovinius į orlaivius, paaiškėjo, kad jie netelpa į du orlaivius, todėl krovinius teko iškrauti, buvo bandoma juos perkrauti, bet jie vis tiek netilpo į orlaivius, dėl to krovinių į užsakomuosius skrydžius krovimas užsitęsė.

20.       Orlaiviai, kuriais buvo vykdomi užsakomieji skrydžiai, atitiko sutarčių sąlygas. Atsakovė negalėjo sutalpinti viso ieškovės krovinio dėl aplinkybių, už kurias neatsako: visi AWB 000-17241932 ir AWB 000-17241910 nurodyti kroviniai negalėjo tilpti į du orlaivius Airbus A320, kuriais buvo vykdomi užsakomieji skrydžiai pagal sutartis, nes krovinių dėžės turėjo specialiuosius reikalavimus – „THIS WAY UP“, apie kuriuos atsakovė sutarties sudarymo metu nebuvo informuota. Atsakovė informaciją dėl kroviniui taikomų specialiųjų sąlygų sužinojo tik faktinio krovinių krovimo į orlaivius metu. Tai, kad krovinių dėžes galima buvo krauti tik „THIS WAY UP“ (liet. šia kryptimi aukštyn), buvo priežastimi, dėl kurios visi kroviniai netilpo į du orlaivius, kaip buvo planuojama. Šios aplinkybės nustatytos tyrimo metu.

21.       Atsakovė negalėjo sutalpinti viso ieškovės krovinio dėl aplinkybių, už kurias faktiškai atsako pati ieškovė, kaip krovinio siuntėja, pažeidusi savo pareigą pateikti atsakovei išsamią informaciją apie krovinį ir nenurodydama specialiųjų krovimo sąlygų, taikytinų ieškovės kroviniui. Specialiosios krovinio krovimo sąlygos turėjo įtakos krovinio krovimui bei jo sutalpinimui į orlaivius. Jeigu dėžes būtų buvę galima krauti vartant, keičiant jų kryptį ir netaikant specialiųjų pakrovimo reikalavimų, orlaivio krovinių skyriuje galėjo tilpti daugiau nei 150 dėžių. Tai patvirtina tyrimo metu atlikti paskaičiavimai.

22.       Pagal Kinijos Liaudies Respublikos muitinės reikalavimus negalima buvo krovinių, nurodytų atskirame AWB važtaraštyje, dalinti ir vežti su kitu važtaraščiu. Kadangi viename AWB važtaraštyje nurodyti kroviniai netilpo į vieną orlaivį, visas krovinys pagal vieną važtaraštį turėjo būti iškrautas ir negalėjo būti vežamas. Kadangi kiekviename iš abiejų AWB važtaraščių nurodyti kroviniai faktiškai netilpo į orlaivį, vienintelė reali galimybė buvo pagal vieną AWB 000-17241932 važtaraštį sukrauti krovinius į du orlaivius ir juos išvežti, o pagal kitą AWB 000-17241910 važtaraštį krovinius palikti saugojimui oro uoste. Tokie atsakovės faktiniai veiksmai buvo optimaliausi susidariusiomis aplinkybėmis. Pažymėtinos ir kitos reikšmingos aplinkybės, susijusios su krovinių krovimu: 1) nebuvo gauti DG leidimai, 2) siuntėjas buvo neteisingai įforminęs dalies krovinių dokumentaciją, 3) siuntėjas negavo muitinės leidimo, dėl to dalis krovinio negalėjo būti vežama ir krovimo pradžia nusikėlė, 4) pradėjus krauti krovinius į orlaivius, susidurta su faktine problema, kad kroviniai į orlaivius netilpo. Šios aplinkybės sąlygojo tai, kad į abu orlaivius buvo pakrauti kroviniai pagal vieną AWB 000-17241932 važtaraštį, krovimo darbai baigėsi ir orlaiviai išskrido 2020 m. gegužės 27 d., 20:05 UTC. Atsakovė tinkamai vykdė savo bendradarbiavimo pareigą ir elgėsi išimtinai ieškovės interesais.

23.       Šalys, bendradarbiaudamos ir siekdamos išspręsti netilpusių krovinių, nurodytų AWB 000-17241910 važtaraštyje, atvežimo iš TSN į BUD klausimus, papildomai 2020 m. gegužės 29 d. susitarė dėl užsakomųjų skrydžių Nr. GJT777, Nr. GJT778, Nr. GJT779, Nr. GJT780 (užsakomųjų skrydžių sutartis Nr. F20200529/1) ir dėl užsakomųjų skrydžių Nr. GJT781, Nr. GJT782, Nr. GJT783 (užsakomųjų skrydžių sutartis Nr. F20200529/2). Atsakovė suteikė ieškovei daugiau kaip 50,00 procentų nuolaidą šiems užsakomiesiems skrydžiams (vietoje 127 000,00 Eur kaina buvo 50 000,00 Eur) ir sumažino ieškovės galimus nuostolius, tokiu būdu prisiimdama ir sau nuolaidų dydžio nuostolius (nors nebuvo atsakinga dėl to, kad ieškovės kroviniai netilpo į orlaivius).

24.       Papildomomis sutartimis šalys susitarė dėl užsakomųjų skrydžių, kuriais būtų atvežti kroviniai pagal AWB 000-17241910 važtaraštį; papildomos sutartys yra tinkamai įvykdytos, ką ieškinyje patvirtina ir ieškovė, todėl jų kaina nelaikytina dėl atsakovės kaltės ieškovės patirtais nuostoliais už papildomas krovinio vežimo paslaugas. Papildomų sutarčių sudarymas dėl užsakomųjų skrydžių vykdymo dviem orlaiviais, kuriais būtų atvežti kroviniai pagal AWB 000-17241910 važtaraštį, patvirtina, kad ieškovė pati pripažino, jog krovinys pagal AWB 000-17241910 važtaraštį negalėjo tilpti į vieną orlaivį ir galėjo būti atvežtas ne vienu, o dviem orlaiviais pagal papildomas sutartis. Faktinės aplinkybės, kad kroviniai pagal AWB 000-17241910 važtaraštį netilpo į vieną orlaivį taip pat įrodo, jog važtaraščiuose AWB 000-17241910 ir AWB000-17241932 numatyti kroviniai negalėjo būti atvežti dviem orlaiviais pagal sutartis.

25.       Ginčui taikytina Monrealio konvencija, tačiau ieškovė ją neteisingai aiškina ir taiko. Ieškovė nurodo, kad Monrealio konvencijos 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vežėjo atsakomybė už vėluojantį krovinį negali būti didesnė nei 19 specialiųjų skolinimosi teisių (SDR) vienam krovinio kilogramui, tačiau tai nepagrįstai laiko netesybomis. Toks ieškovės aiškinimas prieštarauja Monrealio konvencijoje įtvirtintai vežėjo atsakomybės esmei. Monrealio konvencija numato ribotą vežėjo atsakomybę už žalą, bet ne netesybas. Pareiga įrodyti žalos dydį tenka ieškovei, tačiau tokių įrodymų ji nėra pateikusi. Ginčo atveju nebuvo pateiktos siuntėjo specialiosios suinteresuotumo deklaracijos, nurodytos Monrealio konvencijos 22 straipsnio 3 dalyje, todėl, jeigu šiame ginče būtų taikytina atsakovės atsakomybė, ji būtų ribota pagal Monrealio konvencijos 22 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pagal Monrealio konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo atsakomybės ribas nustatantis reguliavimas, kiek tai liečia atsakomybės už krovinį dydį ir kompensuotinos žalos turinį, yra imperatyvus. Taigi šioje byloje ginčo suma negalėtų būti didesnė kaip 50 827,00 Eur (2 250 kg x 19 SST).

26.       Šalys nebuvo susitarusios ir ieškovė nebuvo pateikusi specialiosios suinteresuotumo deklaracijos, numatytos Monrealio konvencijos 22 straipsnio 3 dalyje, todėl nėra pagrindo taikyti didesnę atsakomybę. Tačiau atsakovės atsakomybė galėtų kilti tik tokiu atveju, jeigu ieškovės nuostoliai būtų atsiradę dėl aplinkybių, už kurias atsakovė yra atsakinga. Nagrinėjamu atveju atsakovė nėra atsakinga dėl to, kad ieškovės krovinių dalis į orlaivius, kuriais buvo vykdomi užsakomieji skrydžiai, netilpo. Pagal Monrealio konvencijos 20 straipsnį vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu vežėjas įrodo, kad žalos priežastis buvo arba ją lėmė asmens, reikalaujančio kompensacijos, arba asmens, iš kurio jis ar ji įgijo jo ar jos teises, neatsargumas, kitas neteisėtas veikimas arba neveikimas. Kadangi ieškovė buvo atsakinga už išsamios informacijos pateikimą atsakovei, o šios prievolės tinkamai neįvykdė, ji turi prisiimti visas su tuo susijusias pasekmes, atleidžiant atsakovę nuo atsakomybės dėl to, kad krovinys į du orlaivius netilpo.

27.       Kadangi ieškovės krovinių, vežamų užsakomaisiais skrydžiais, dalį sudarė pavojingi kroviniai, iš Kinijos CAAC turėjo būti gautas DG leidimas, todėl sutartyse nurodyti užsakomųjų skrydžių tvarkaraščiai galėjo būti keičiami, netaikant jokių pasekmių atsakovei. DG leidimas gautas 2020 m. gegužės 27 d., todėl užsakomuosius skrydžius galėjus vykdyti tik gavus DG leidimą, tvarkaraščio keitimas nelaikytinas skrydžių vėlavimu. Krovinių krovimas užtruko dėl to, kad ieškovės kroviniai netilpo į orlaivius, juos bandyta perkrauti, ieškant galimų kitų sprendimų, kaip sukrauti netilpusius krovinius, tačiau teisėtų sprendimų nerasta. Dėl užtrukusių krovimo darbų atsakovė nėra atsakinga, nes kroviniai negalėjo į orlaivius tilpti dėl specialiųjų krovimo reikalavimų, kuriuos nurodė siuntėjas ant krovinio pakuočių ir apie kurias atsakovė iš anksto nebuvo informuota. Ieškovė savo laiške atsakovei (2020 m. gegužės 21 d.) nurodė, kad krovinio pristatymo data turėtų būti vėliausiai 2020 m. gegužės 29 d. BUD. Užsakomieji skrydžiai į BUD atlikti 2020 m. gegužės 28 d., todėl ir dėl šios priežasties nelaikytina, kad užsakomieji skrydžiai vėlavo, ieškovės reikalavimus dėl žalos už vėlavimą atmetant kaip nepagrįstus.

28.       Kadangi visi sutartyse nurodyti užsakomieji skrydžiai buvo įvykdyti, atmestini ieškovės argumentai, kad neva pusės prisiimtų įsipareigojimų atsakovė neįvykdė ir dėl to iš jos turėtų būti priteista 127 000,00 Eur tiesioginių nuostolių suma. 127 000,00 Eur yra užsakomųjų skrydžių pagal kiekvieną iš sutarčių kaina. Atsakovė atliko sutartyse sutartus užsakomuosius skrydžius, todėl jų kaina nėra laikytina ieškovės nuostoliais. Dėl atsakovės atsakomybės už krovinį, netilpusį į orlaivius, faktinė ginčo suma galėtų būti 50 827,00 Eur (2 250 kg x 19 SST). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė yra atsakinga už aplinkybes, dėl kurių krovinio dalis netilpo į orlaivius ir negalėjo būti transportuojama pagal sutartis, atsakovė nuo atsakomybės turi būti atleista.

29.       Byloje nėra duomenų, jog skundas atsakovei būtų buvęs pateiktas per Monrealio konvencijos 31 straipsnyje numatytą terminą, todėl ieškinio reikalavimai atmestini taip pat šiuo pagrindu.

30.       Šalys sudarė papildomas sutartis dėl netilpusio krovinio vežimo, joms atsakovė pritaikė dideles nuolaidas ((127 000,00 Eur x 2 ) – 100 000,00 Eur = 154 000,00 Eur nuolaidų suma). Papildomas sutartis atsakovė įvykdė, negavo iš ieškovės jokio skundo per Monrealio konvencijos 31 straipsnyje nustatytą terminą, todėl ieškovės ieškinio reikalavimai dėl 100 000,00 Eur nuostolių, sumokėtų pagal papildomas sutartis, atmestini. 100 000,00 Eur suma yra sutartinė kaina, sumokėta ieškovės atsakovei pagal papildomas sutartis, todėl negali būti laikoma išlaidomis, kurias atsakovė privalo atlyginti ieškovei, nes tai prieštarauja tiek šalių sudarytoms sutartims, tiek Monrealio konvencijos nuostatoms.

31.       Kadangi Monrealio konvencija nenumato netesybų mokėjimo, ieškovės reikalavimas priteisti 50 827,00 Eur netesybų atmestinas, kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis Monrealio konvencijos, taikytinos šio ginčo teisiniams santykiams, normoms.

32.       Ieškovė ieškinyje sutarčių sąlygas aiškina neatsižvelgdama į sutarčių šalių tikruosius ketinimus bei pažeisdama sutarčių aiškinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnis). Sutarčių 1.5 punktas netaikytinas ginčo atveju, nes užsakomieji skrydžiai, numatyti sutartyse, atsakovės buvo įvykdyti. Pati ieškovė ieškinyje patvirtina, kad sutartyse numatyti visi užsakomieji skrydžiai atsakovės buvo įvykdyti, dėl to ginčo nėra. Pagal sutartis atsakovė buvo įsipareigojusi įvykdyti sutartyse nurodytus užsakomuosius skrydžius, tačiau nebuvo, kaip teigia ieškovė, įsipareigojusi iš TSN į BUD pervežti 300 dėžių plaučių ventiliatorių aparatų. Dalis ieškovės krovinių netilpo į orlaivius, kuriais buvo vykdomi užsakomieji skrydžiai, dėl priežasčių, už kurias atsakinga yra ne atsakovė, tačiau ieškovė, kuri ir turi prisiimti dėl to patirtas pasekmes.

33.       Sutartys numato, jog atsakovė neprisiima jokios atsakomybės dėl atsisakymo gabenti siuntą, jei savo nuožiūra nustato, kad tokį atsisakymą privaloma atlikti pagal bet kurį galiojantį įstatymą, vyriausybės reglamentą, sprendimą ar reikalavimą, o siuntėjas padengia visas ir bet kokias išlaidas (BKVS 6.1.2 punktas). Pagal EASA reikalavimus pavojingi kroviniai gali būti vežami tik krovinių skyriuje, todėl atsakovė pervežė tiek pavojingų krovinių, kiek galėjo tilpti orlaivio krovinių skyriuje ir nėra atsakinga už tai, kad kita dalis pavojingų krovinių netilpo ir negalėjo būti orlaivyje vežama.

34.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog atskiromis sutartimis šalys susitarė dėl to paties krovinio vežimo, todėl tikroji šalių valia buvo iš TSN į BUD pervežti krovinį, kurį sudarė 300 vnt. dėžių. Nors ieškovė tikėjosi, kad atsakovė abiem orlaiviais (pagal sutartis) perveš iš viso 300 vnt. dėžių (visą krovinį), už ką sumokėjo 254 000,00 Eur, tačiau faktiškai pagal abi sutartis buvo pervežta tik pusė krovinio. Taigi, atsakovė neįvykdė dalies susitarimo, už kurį jai buvo sumokėta, pagal abi sutartis perveždama tik 150 vnt. dėžių iš 300 vnt. ir negrąžino ieškovei 127 000,00 Eur.

35.       Ieškovė pagal sutartyse nurodytų orlaivių tūrį negalėjo žinoti, kad krovinys į orlaivius netilps. Esminė sutarčių sąlyga buvo pergabenti visą krovinį iš TSN į BUD sutartyse nustatytais terminais (atsižvelgiant į protingą vėlavimą, kuris gali atsirasti dėl nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių). Todėl aplinkybė, kad ieškovė pagal abi sutartis atliko du skrydžius su dviem orlaiviais nepanaikina jos atsakomybės, atsiradusios dėl nepervežtos dalies krovinio pagal sutartis.

36.       Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovei sumokėjo 127 000,00 Eur už paslaugą, kurios atsakovė nesuteikė (neatvežė 1/2 dalies krovinio) ir papildomai – 100 000,00 Eur už tai, kad atsakovė pervežtų likusią krovinio dalį. Ieškovės nuomone, 100 000,00 Eur nuostolių ji nebūtų patyrusi, jeigu atsakovė būtų buvusi pakankamai atidi, rūpestinga, bendradarbiavusi su ieškove sutarčių vykdymo metu, kuomet krovinys buvo kraunamas į orlaivius.

37.       Atsakovė, kaip profesionali krovinių vežėja oru, turėjo ir galėjo numatyti, kad krovinį sudarančios dėžės bus žymimos specialiu ženklinimu, tačiau to neįvertino ir iš ieškovės papildomų duomenų neprašė. Taigi, šiuo aspektu atsakovė pati nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, kad dar iki sutarčių sudarymo išsiaiškintų visas krovinio gabenimo aplinkybes, tokiu būdu prisiimdama verslo riziką.

38.       2020 m. gegužės 22 d. atsakydama į ieškovės prašymą nurodyti kaip atsakovės praktikoje vyksta leidimo pavojingiems kroviniams vežti išdavimo procedūra, ar dėl to gali būti vėluojama, atsakovė nurodė, kad tokios patirties neturi. Taigi, atsakovė nesidomėjo, kaip išduodami leidimai vežti pavojingus krovinius; nevertino kroviniui išduoto saugos duomenų lapo, kurį jai 2020 m. gegužės 21 d. pateikė ieškovė, todėl net ir gavusi informaciją apie krovinį bei jį sudarančius pavojingus komponentus (ličio baterijas), atsakovė nesuprato, kad praktikoje tokie kroviniai yra specialiai ženklinami, prisiimdama iš to kylančią neigiamų padarinių riziką.

39.       Net ir gavusi duomenis apie krovinį, tame tarp, ir jo tūrį, atsakovė sutartyse nurodė, kad krovinys bus gabenamas orlaiviais, kurių kiekvieno talpa – 100 m3. Taigi, jeigu atsakovė, žinodama, kad krovinys yra priskiriamas prie pavojingų, būtų siekusi jį gabenti tik orlaivių krovinių skyriuje (kuris yra mažesnis nei visas orlaivio tūris), sutarčių pasirašymo būtų pasiūliusi kitus orlaivius, pakeitusi kainą arba atsisakiusi sudaryti sutartis. Visgi, turėdama visą informaciją, atsakovė sutartimis įsipareigojo krovinį gabenti dviem orlaiviais, kurių bendras tūris – 200 m3, todėl ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad krovinys tilps, nepaisant to, kaip jį sudarančios dėžės būtų dedamos.

40.       Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pavojingi kroviniai galėjo būti gabenami tik orlaivių krovinių skyriuose. Remiantis gairių 4 punkto a, b) papunkčiais, orlaivyje, kuriame nėra keleivių, pavojingi kroviniai gali būti gabenami ir orlaivio keleivių skyriuje, jei apie tai pranešama įgulai ir ji supažindinama su tokiam atvejui taikoma avarine procedūra. Nagrinėjamu atveju atsakovė keleivių negabeno. Pagal atsakovės pateiktos įvykio tyrimo tarpinės ataskaitos duomenis orlaivių kapitonams buvo išduoti NOTOC (angl. Notification to the captain), juos informuojant apie gabenamą pavojingą krovinį. Taigi, įgula buvo informuota apie krovinį sudarančias pavojingas medžiagas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, krovinį sudarančias dėžes buvo galima vežti ne tik orlaivių krovinių, bet ir keleivių skyriuje. Tai reiškia, kad atsakovė turėjo galimybę pagal sutartis gabenti visą krovinį dviem orlaiviais, nepriklausomai nuo to, kaip jį sudarančios dėžės būtų dedamos ir ar jį būtų leidžiama vežti dalimis. Juo labiau, kad pagal turimas orlaivių vidaus nuotraukas, keleivių skyriuose vietos buvo, todėl krovinys būtų tilpęs.

41.       Atsakovės tyrimo tarpinėje ataskaitoje prieita prie išvados, kad dalis krovinio nepristatyta dėl nesusikalbėjimo o to pagrindinė priežastis – planavimo veiklos trūkumas. Taigi, atsakovė, turėdama reikiamus dokumentus, nebuvo pakankamai atidi ir jais nesivadovavo.

42.       Atsakovė iki krovinio pakrovimo (2020 m. gegužės 26 d.) buvo pateikusi tvarkaraštį, pagal kurį abu orlaiviai krovinį turėjo pristatyti 2020 m. gegužės 27 d. Po to, kai į orlaivius buvo pakrauta dalis krovinio ir jie išskrido, atsakovė 2020 m. gegužės 27 d. elektroniniu laišku pateikė patikslintą tvarkaraštį, nurodydama, kad orlaiviai dalį krovinio pristatys 2020 m. gegužės 28 d. Taigi, atsakovė nesilaikė grafiko, nurodyto iki krovinio pakrovimo. Už vėlavimą, atsiradusį dėl krovinio pakrovimo, yra atsakinga atsakovė, nes tik ji dalyvavo šioje procedūroje ir ieškovės pagalbos neprašė. Net laikant, kad abu orlaiviai 2020 m. gegužės 28 d. atvyko pagal grafiką, nepaneigta aplinkybė, jog likusi krovinio dalis (2 250 kg) atsakovės pagal sutartis – nepristatyta, todėl prašoma priteisti netesybų suma – pagrįsta.

43.       Ieškinys reiškiamas ne dėl kroviniui padarytos žalos, o nuostolių, ieškovės patirtų dėl atsakovės nesuteiktos paslaugos. Nuostolių atlyginimas dėl netinkamai, vėluojant suteiktos ar nesuteiktos paslaugos nepatenka į Monrealio konvencijos 31 straipsnio 2-4 dalyse numatyto reglamentavimo sritį, todėl pretenzija laikantis nurodytose nuostatose įtvirtintų terminų neturėjo būti teikiama.

44.       Sutartimis šalys susitarė dėl netesybų taikymo vėluojant pristatyti krovinį, o ne dėl žalos atlyginimo apribojimo. Taigi, ieškovė neprivalo įrodinėti žalos, teigdama, kad atsakovei pažeidus sutartis (neatgabeno viso krovinio, o tik dalį; likusią dalį atgabeno pavėluotai ir pagal kitas sutartis), buvo patirti tiesioginiai nuostoliai. Kadangi pagal sutarties 5.5 punktą atsakovės atsakomybė už vėluojantį krovinį yra ne didesnė nei 19 SDR, o Monrealio konvencijos 22 straipsnio 3 dalyje nenustatyta, kad jos nuostatos taikomos tik vežėjai padarius žalą, ieškovė yra įgijusi teisę reikalauti sutartyje nustatyto dydžio netesybų priteisimo.

45.       Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė iš esmės tapačius atsiliepime į ieškinį išdėstytiems argumentus.

46.       Nagrinėjant bylą vykusiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys palaikė pozicijas, išdėstytas savo procesiniuose dokumentuose.

Teismas

konstatuoja:

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

47.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. gegužės 25 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos užsakomųjų skrydžių sutartys Nr. F20200525/1 ir Nr. F20200525/2 (toliau – sutartys Nr. 1, 2), kuriomis susitarta dėl uz?sakomu?ju? skrydz?iu? mars?rutų, datų ir tvarkaras?čio (UTC), uz?sakymo kainos, degalu? sa?naudų, t. y. kad pagal sutartį Nr. 1 bus atlikti skrydžiai: 2020 m. gegužės 26 d. skrydis Nr. GJT771 iš VNO (04.45 val.) į OVB (09.30 val.); 2020 m. gegužės 26 d. skrydis Nr. GJT771 iš OVB (10.15 val.) į TSN (14.45 val.), 2020 m. gegužės 27 d. skrydis Nr. GJT772 iš TSN (08.00 val.) į OVB (13.00 val.), 2020 m. gegužės 27 d. skrydis Nr. GJT772 iš OVB (13.40 val.) į BUD (20.00 val.), 2020 m. gegužės 28 d. skrydis Nr. GJT772P iš BUD (11.00 val.) į VNO (12.45 val.) už 127 000,00 Eur kainą, o pagal sutartį Nr. 2 – skrydžiai: 2020 m. gegužės 26 d. skrydis Nr. GJT640 iš VNO (04.45 val.) į OVB (09.30 val.); 2020 m. gegužės 26 d. skrydis Nr. GJT640 iš OVB (10.15 val.) į TSN (14.45 val.), 2020 m. gegužės 27 d. skrydis Nr. GJT641 iš TSN (08.00 val.) į OVB (13.00 val.), 2020 m. gegužės 27 d. skrydis Nr. GJT641 iš OVB (13.40 val.) į BUD (20.00 val.), 2020 m. gegužės 28 d. skrydis Nr. GJT641P iš BUD (11.00 val.) į VNO (12.45 val.) už 127 000,00 Eur kainą. Ieškovė 2020 m. gegužės 22 d. atliko 127 000,00 Eur mokėjimą Nr. 21327963 (mokėjimo paskirtyje nurodyta: „pagal sąskaitą faktūrą Nr. 052201 už užsakomąjį skrydį iš Tiandzino į Budapeštą“), o 2020 m. gegužės 26 d. – mokėjimą Nr. FT20170001352210 126 500,00 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodydama: „sutartis Nr. F20200525/2 sąskaita-faktūra Nr. 052202“.

48.       2020 m. gegužės 27 d. ieškovei išsiųsta įvykio tyrimo tarpinė ataskaita, kurioje nurodyta, kad atsakovė gavo saugos duomenu? lapa? tik dirbtine?s plauc?iu? ventiliacijos aparatams, buvo daroma prielaida, kad like?s krovinys ne?ra laikomas pavojingu kroviniu ir ji? galima pakrauti i? orlaivio salona?, o pavojingi kroviniai ture?tu? tilpti i? orlaivio kroviniu? skyriu?; ve?liau nustatyta, kad oro kompresoriai taip pat yra paz?yme?ti kaip pavojingi kroviniai ir juos galima pakrauti tik i? kroviniu? skyriu?; de?l s?ios situacijos nepavyko visus pavojingus krovinius sutalpinti i? kroviniu? skyriu?; atsakovė bande? sutalpinti kuo daugiau kroviniu?, tac?iau Kinijos Liaudies Respublikos atstovai pareis?ke?, kad negalima vieno orlaivio vaz?taras?c?io krovinio padalinti, o tai reis?kia, kad ne? vienas is? antrosios puse?s kroviniu? nebuvo pakrautas i? orlaivi?; galiausiai i? abu orlaivius buvo pakrauta tik puse? viso krovinio, nors planuota viska? pakrauti i? abu orlaivius.

49.       2020 m. gegužės 29 d. tarp šalių papildomai sudarytos užsakomųjų skrydžių sutartys Nr. F20200529/1 ir Nr. F20200529/2 (toliau – papildomos sutartys) dėl likusios krovinio dalies gabenimo nurodytu tvarkaraščiu už bendrą 100 000,00 Eur kainą.

50.       Atsižvelgiant į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog iš esmės tarp jų ginčas yra kilęs dėl sutarčių (ne)tinkamo vykdymo teisinių padarinių.

51.       Ieškovė laikosi pozicijos, jog atsakovė, nesilaikydama sutarčių sąlygų, pristatė tik dalį krovinio (150 vnt. (2 250 kg,) iš 300 vnt. (4 500 kg)), atsilikdama nuo sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 numatyto grafiko (krovinį į BUD pristatyti 2020 m. gegužės 27 d.), todėl turi atlyginti iš viso ieškovės patirtus 227 000,00 Eur dydžio nuostolius dėl netinkamo sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 vykdymo, kuriuos sudaro: 127 000,00 Eur už nepristatytą krovinio dalį, 100 000,00 Eur už nepristatytos krovinio dalies atgabenimą į BUD bei 50 827,00 Eur (2 250 kg x 19 SDR (22,59 Eur)) netesybos už pavėluotą viso krovinio pristatymą. Atsakovė su minėtais ieškovės reikalavimais nesutiko, nurodydama, kad negalėjo sutalpinti viso krovinio dėl aplinkybių, už kurias faktiškai atsako pati ieškovė, kaip krovinio siuntėja, pažeidusi savo pareigą pateikti atsakovei išsamią informaciją apie krovinį ir nurodyti specialiąsias krovimo sąlygas, todėl jos atsakomybė tokiu atveju nekyla.

52.       Iš sutarčių Nr. 1, 2 5.1, 5.2 punktų nustatyta, jog ryšium su atsakovės atsakomybe, pervežimui taikomos Konvencijoje dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo (toliau – Monrealio konvencija) nustatytos taisyklės ir apribojimai. Atsakovė neatsako už žalą, kurią tiesiogiai arba netiesiogiai padarė laikydamasi įstatymų, vyriausybės reglamentų, reikalavimų arba teisės aktų, arba dėl bet kokio kito įvykio, kurio atsakovė negalėjo kontroliuoti; atsakovė neprisiima atsakomybės, jei savo nuožiūra ir sąžiningai nusprendžia atsisakyti vežti krovinį dėl to, kad įstatymai ir kiti teisės aktai, kurių ji privalo laikytis, neleidžia vežti krovinio; atsakovė neatsako už netiesioginę arba pasekminę žalą (sutarčių Nr. 1, 2 5.3 punktas). Šalys pareiškusios, kad atsakovės pareiga vykdyti užsakomąjį skrydį priklauso nuo to, ar ji gavo visus jai tinkamus ir reikalingus leidimus, sutikimus, licencijas ir patvirtinimus (įskaitant tuos leidimus, sutikimus, licencijas ir patvirtinimus, kuriuos turi gauti pati atsakovė, išskyrus atvejus, kai jie nebuvo gauti dėl atsakovės tyčinio aplaidumo arba didelio neapdairumo), skirtus užsakomųjų skrydžių vykdymui orlaiviu, taip pat nuo to, ar atsakovė gavo visus mokėjimus (sutarčių Nr. 1, 2 5.7 punktas). Pagal sutarčių Nr. 1, 2 1.1.1 papunkčius užsakomųjų skrydžių tvarkaraščiai galėjo būti keičiami de?l skrydz?io leidimu?, oro uosto laiko tarpsniu? ir i?gulos galimybiu?, netaikant jokiu? pasekmiu? atsakovei.

53.       Remiantis byloje esančiais duomenimis, ieškovė 2020 m. gegužės 21 d. informavo atsakovę, kad bus vežami pavojingi kroviniai; atsakovė tą pačią dieną, t. y. 2020 m. gegužės 21 d. kreipėsi į Kinijos institucijas (toliau – CAAC) dėl DG leidimo, pateikdama tam reikalingus dokumentus; DG leidimą gavo 2020 m. gegužės 27 d., 13.53 val. UTC laiku. Taigi, tik nurodytu laiku, t. y. 2020 m. gegužės 27 d., 13.53 val. (UTC laiku) gavusi DG leidimą, atsakovė galėjo pradėti krovinių krovimą į orlaivius. Remiantis atsakovės 2020 m. lapkričio 20 d. įvykio tyrimo ataskaitos duomenimis, pristatyta tik pusė krovinio, nes dalis netilpo ir turėjo būti palikta, priežastimi nurodant ieškovės nesuteiktą pradinio informavimo metu informaciją apie reikalingas ypatingas sąlygas krovinio gabenimui. Ginčo tarp šalių byloje nėra, jog krovinys buvo paženklintas ženklu ,,This way UP “. Antžeminio aptarnavimo agentas „JET SERVICE CHINA SUCCESS“ 2020 m. lapkričio 20 d. raštu patvirtino, jog 2020 m. gegužės 27 d. Tiandzino Binhajaus tarptautiniame oro uoste aptarnavo abu atsakovės orlaivius: LY-OWL ir LY-FOX; gavus krovinį iš Tiandzino krovinių terminalo, 300 vnt. dėžių „SH300 Ventilator“ buvo pažymėta specialia krovimo žyma ,,This way UP“ (šia puse į viršų); vadovaujantis šiais nurodymais, orlaiviai pakrauti kaip nurodyta. Taigi, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, laikantis krovinio, pažymėto specialia krovimo žyma, transportavimo taisyklių dėžės su ženklais ,,This way UP“ negalėjo būti pasuktos arba padėtos kitaip, o tai apsunkino krovimo galimybes, negalėjus pilnai panaudoti turimo ploto, todėl dalis krovinio netilpo ir turėjo būti palikta.

54.       Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškove, jog orlaiviai, kuriais buvo vykdomi užsakomieji skrydžiai, neatitiko sutarčių Nr. 1, 2 sąlygų.

55.       Tarptautinės Oro Transporto Asociacijos (angl. International Air Transport Association) (toliau – IATA) krovinių aptarnavimo vadovo 1.4 punkto b) papunktis numato siuntėją pareigą nurodyti kroviniams taikytinus specialiuosius krovinio aptarnavimo/vežimo kodus. IATA krovinių aptarnavimo vadovas bei IATA pavojingų krovinių reglamentas (angl. IATA Dangerous Goods Regulations), kurio 7.4.5 punkte nurodytas krovinių žymenų „This way UP“ (šia kryptimi aukštyn) dizainas, taikytinas visiems tarptautiniams krovinių vežimams ir siuntėjas privalėjo apie juos informuoti vežėją iki sutarčių sudarymo.

56.       Atsižvelgiant į tiek į aukščiau aptartą reguliavimą, tiek į sutarčių Nr. 1, 2 sąlygas (3.1. punktas, 3.2 punktas, 3.3 punktas, Bendrųjų krovinių vežimo sąlygų (kurios yra sudėtinė sutarčių Nr. 1, 2 dalis) 3.3.1 papunktis, 6.1.1 papunktis, 6.1.2 papunktis), įpareigojusias ieškovę pateikti atsakovei išsamią informaciją apie krovinius, nurodytos aplinkybės dėl krovinio, numatyto važtaraščiuose AWB 000-17241932 ir AWB 000-17241910, pakrovimo (apie specialiuosius pavojingų krovinių pakrovimo reikalavimus atsakovei sužinojus tik orlaiviams nuvykus į TSN oro uostą krovinių faktinio pakrovimo į orlaivius metu) pripažintinos susiklosčiusiomis dėl ieškovės pareigos iki sutarčių Nr. 1, 2 sudarymo pateikti pakankamą informaciją apie krovinį, įskaitant specialųjį ženklinimą, pažeidimo, nulėmusio dėžių užimamo ploto krovinių skyriuje paskaičiavimo paklaidą.

57.       Kaip jau buvo minėta, šio ginčo atveju taikytina Monrealio konvencija, kurios nuostatos turi viršenybę prieš kitas nacionalinės teisės normas, jeigu jos prieštarauja Monrealio konvencijos normoms (CK 6.817 straipsnio 1 dalis). Pagal Monrealio konvencijos 1 straipsnį konvencija taikoma tarptautiniam krovinių vežimui oru. Užsakomieji skrydžiai buvo tarptautiniai, kroviniai vežami iš Kinijos Liaudies Respublikos į Vengriją, todėl ginčo krovinių vežimui turi būti taikomos Monrealio konvencijos nuostatos. Pagal Monrealio konvencijos 22 straipsnio 3 dalį vežant krovinį, vežėjo atsakomybė dėl sunaikinimo, praradimo arba vėlavimo neviršija 19 STT vienam kilogramui, nebent siuntėjas, perduodamas siuntą vežėjui, pateikė specialią suinteresuotumo savo krovinio pristatymu į paskirties vietą deklaraciją ir sumokėjo papildomą pinigų sumą, jeigu tuo atveju reikalaujama. Šiuo atveju vežėjas privalo sumokėti sumą, neviršijančią deklaruotos sumos, nebent jis įrodytų, jog ši suma yra didesnė negu siuntėjo dabartinis suinteresuotumas krovinio pristatymu į paskirties vietą.

58.       Teismas, atsižvelgdamas į toliau nurodytas aplinkybes, kad: pirma, šalys nebuvo susitarusios dėl didesnių nei Monrealio konvencijos 22 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybės ribų; antra, ieškovė nebuvo pateikusi specialios suinteresuotumo deklaracijos ir papildomos pinigų sumos, todėl atsakovės atsakomybės dydis neviršija 19 STT vienam kilogramui; trečia, sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti nenustatytos, pripažinus, jog aplinkybės dėl krovinio, numatyto važtaraščiuose AWB 000-17241932 ir AWB 000-17241910, pakrovimo, lėmusio ir papildomų sutarčių sudarymą, negalėjus sutalpinti ir pervežti visų pavojingą krovinį sudarančių dėžių orlaivių krovinių skyriuose, susidarė išimtinai dėl ieškovės pareigos iki sutarčių Nr. 1, 2 sudarymo pateikti išsamią informaciją apie krovinį pažeidimo; ketvirta, pagal sutarčių Nr. 1, 2 sąlygas užsakomųjų skrydžių tvarkaraščių keitimas darytas leidimui iš Kinijos CAAC pavojingam kroviniui gabenti gauti (užsakomieji skrydžiai galėjo būti vykdomi tik 2020 m. gegužės 27 d. gavus DG leidimą (sutarčių Nr. 1, 2 1.1.1 papunktis, 5.3, 5.7 punktai), ieškovės reikalavimą dėl 127 000,00 Eur nuostolių atlyginimo atmeta.

59.       Ieškovė nurodo, jog atsakovė nepagrįstai teigia, kad pavojingi kroviniai galėjo būti gabenami tik orlaivių krovinių skyriuose; įgulą informavus apie gabenamą pavojingą krovinį, krovinį sudarančias dėžes buvo galima vežti ne tik orlaivių krovinių, bet ir keleivių skyriuje.

60.       Europos Sąjungos Civilinės Aviacijos Saugos Agentūros (toliau – EASA) gairių „Krovinių gabenimas keleivių skyriuje – išimtys pagal Reglamento (ES) 2018/1139 (pagrindinis reglamentas) 71-ojo straipsnio 1-ąją dalį.“ (toliau – gairės) privalomų krovinių vežimui, 4 punkto d) papunktyje nurodyta, kad pavojingi kroviniai negali būti gabenami keleivių skyriuje ir visada gabenami tik krovinių skyriuje, laikantis techninėse instrukcijose nurodytų sąlygų.

61.       VšĮ Transporto kompetencijų agentūra 2021 m. gegužės 4 d. rašte Nr. EID-SK 2016 patvirtinusi, kad suteikė atsakovei išimtis Nr. 10-473 (2020 m. balandžio 11 d.), Nr. 10-489 (2020 m. balandžio 15 d.), Nr. 10-538 (2020 m. balandžio 24 d.), leidžiančias keleivių salone vežti krovinius, laikantis nustatytų sąlygų; suteiktų išimčių sąlygos numato, kad pavojingų krovinių vežimas keleivių salone yra draudžiamas.

62.       Taigi, priešingai negu teigia ieškovė, pavojingi kroviniai negalėjo būti gabenami keleivių salone, jų transportavimui esant galimam tik orlaivių krovinių skyriuose. Pasisakant dėl orlaivių krovinių skyrių talpos, reikėtų remtis atsakovės tyrimo metu atliktais paskaičiavimais, pagal kuriuos tuo atveju, jeigu dėžėms nebūtų reikėję taikyti specialiųjų pakrovimo reikalavimų, jas galint paversti, keisti kryptį, virš 150 vnt. (pagal paskaičiavimus rankiniu metodu į orlaivį telpa 152 pavojingų krovinių dėžės = CPT1/56 dėžės, CPT3_4/72 dėžės, CPT5/24 dėžės, o pagal paskaičiavimus kompiuterine programa – 159 dėžės = CPT1/58 dėžės, CPT3_4/74 dėžės, CPT5/27 dėžės) pavojingą krovinį sudarančių dėžių būtų galėję tilpti į vieno orlaivio krovinių skyrių. Tuo tarpu taikant „This way UP“ (šia puse į viršų) krovimo sąlygas į vieną orlaivį galėjo tilpti mažiau nei 150 pavojingą krovinį sudarančių dėžių (paskaičiavimai rankinio metodu patvirtina, jog taikant „This way UP“ (šia kryptimi aukštyn) krovimo sąlygas, orlaivio krovinių skyriuje telpa 116 dėžių pavojingų krovinių = CPT1/45 dėžės, CPT3_4/55 dėžės, CPT5/16 dėžių, o paskaičiavimai kompiuterine programa patvirtina, kad telpa 108 dėžės = CPT1/39 dėžės, CPT3_4/50 dėžių, CPT5/19 dėžių). Akivaizdu, jog šiuo atveju atskirai pagal kiekvieną važtaraštį AWB 000-17241932 ir AWB 000-17241910 po 150 vnt. pavojingą krovinį sudarančių dėžių negalėjo tilpti į vieno orlaivio krovinių skyrių, taikant pakrovimo sąlygas „This way UP“ (šia kryptimi aukštyn). Pagal Kinijos Liaudies Respublikos muitinės reikalavimus krovinių, nurodytų atskirame AWB važtaraštyje, nebuvo galima dalinti ir vežti su kitu važtaraščiu (ką patvirtina atsakovės atstovo 2020 m. gegužės 28 d. elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, jog: „visos baterijos netilpo į krovinių skyrių. Likusios buvo pakrautos į antrąjį orlaivį. Buvo užpildyta trečdalis antrojo orlaivio ir įgula paprašė pradėti krauti antrąjį krovinį, tačiau siuntėjas atsisakė, pareikšdamas, kad krovinio negalima dalinti.“). Todėl šiuo atveju susidariusioje situacijoje atsakovės faktiniai veiksmai, pagal važtaraštį AWB 000-17241932 sukrovus krovinį į du orlaivius ir jį išgabenus (krovimo darbai baigėsi ir orlaiviai išskrido 2020 m. gegužės 27 d., 20.05 val. UTC laiku), o pagal važtaraštį AWB 000-17241910 likusį krovinį (jo dalį) palikus saugojimui oro uoste, atitiko sutarčių sąlygas ir ieškovės interesus.

63.       Pažymėtina, jog šalys dėl netilpusio krovinio pagal važtaraštį AWB 000-17241910 sudarė papildomas sutartis. Susitarta dėl mažesnės užsakomųjų skrydžių kainos (vietoje 127 000,00 Eur taikyti 50 000,00 Eur kainą) siekiant, kaip teigė atsakovė, sumažinti ieškovės galimus nuostolius. Papildomos sutartys yra tinkamai įvykdytos ir ginčo dėl to byloje tarp šalių nėra. Taigi, įvertinus toliau nurodytas aplinkybes, jog pagal važtaraščius AWB 000-17241932 ir AWB 000-17241910 atitinkamas pavojingą krovinį sudarančių dėžių skaičius negalėjo tilpti į vieno orlaivio krovinių skyrių, taikant „This way UP“ (šia puse į viršų) krovimo sąlygas; dėžių užimamo ploto orlaivių krovinių skyriuose paskaičiavimo paklaida buvo nulemta ieškovės pareigos pateikti išsamią informaciją apie krovinį, įskaitant specialųjį ženklinimą, pažeidimo, teismas neturi pagrindo papildomų sutarčių kainą – 100 000,00 Eur pripažinti papildomais ieškovės nuostoliais, patirtais dėl atsakovės kaltės, šią sumokėjus už papildomas krovinio vežimo paslaugas (kurių poreikis buvo nulemtas, kaip minėta, pačios ieškovės netinkamo sutartinių pareigų vykdymo).

64.       Šiuo atveju ieškovė, remdamasi Monrealio konvencijos 22 straipsnio 3 dalimi, taip pat prašo priteisti iš atsakovės 50 827,00 Eur netesybas. Teismas, sutikdamas su atsakove, pažymi, jog, pirma, sutartyse Nr. 1, 2 nurodyti skrydžiai buvo įvykdyti; antra, Monrealio konvencijos 22 straipsnio 3 dalis numato ribotą vežėjo atsakomybę už žalą, bet ne netesybas, todėl atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių žalos dydį, 50 827,00 Eur netesybomis įvardyta suma negali būti priteista.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

65.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

66.       Kadangi kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti, teismas dėl jų nepasisako.

67.       Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas ieškovės ieškinį atmeta.

68.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

69.       Ieškinį atmetus, spręstinas atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 100,00 Eur už gauto ieškinio nagrinėjimą, 1 100,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį rengimą, įrodymų rinkimą, vertimų organizavimą bei jų atlikimą, 100,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį užbaigimą ir pateikimą teismui, 100,00 Eur už gauto dubliko nagrinėjimą, 900,00 Eur už tripliko rengimą, Lietuvos Respublikos teismų praktikos, doktrinos nagrinėjimą, įrodymų rinkimą, vertimų organizavimą bei atlikimą, 100,00 Eur už tripliko užbaigimą ir pateikimą teismui, 100,00 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir 315,81 Eur už UAB „AIRV“ atliktus vertimus, iš viso – 2 815,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, grįsdama jas 2021 m. gegužės 3 d. PVM sąskaita-faktūra Serija JRB 2021 Nr. 06, suteiktų teisinių paslaugų ataskaita už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 3 d., 2021 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1818, 2021 m. vasario 18 d. PVM sąskaita-faktūra Serija VLN Nr. 0016826, 2021 m. vasario 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1054, 2021 m. vasario 26 d. PVM sąskaita-faktūra Serija VLN Nr. 0016888, 2021 m. kovo 3 d. PVM sąskaita-faktūra Serija VLN Nr. 0016914, 2021 m. kovo 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1232, 2021 m. kovo 25 d. PVM sąskaita-faktūra Serija VLN Nr. 0017035, 2021 m. kovo 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1457, 2021 m. balandžio 2 d. PVM sąskaita-faktūra Serija VLN Nr. 0017083, 2021 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1520.

70.       Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, jog nustatant maksimalius užmokesčius dydžius, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį, taikytinas 2,5 koeficientas (8.2 punktas), už dubliką, tripliką – 1,5 koeficientas (8.3 punktas), už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 0,1 koeficientas (8.19 punktas), kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apskaičiuojant maksimalią priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, taikytini 2020 metų III ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 454,80 Eur ir 2020 metų IV ketvirtį galiojęs darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 524,20 Eur.

71.       Teismas atkreipia dėmesį, jog CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos nagrinėjimo teisme. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti.

72.       Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo visų atsakovės bylinėjimosi išlaidų, įtrauktų į 2021 m. gegužės 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija JRB 2021 Nr. 06, pripažinti būtinomis. Pažymėtina, jog išlaidos, kurias sudaro 100,00 Eur už gauto ieškinio nagrinėjimą, 100,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį užbaigimą ir pateikimą teismui, 100,00 Eur už gauto dubliko nagrinėjimą, 100,00 Eur už tripliko užbaigimą ir pateikimą teismui – yra perteklinės, jas atitinkamai apimant atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimui ir pateikimui teismui.

73.       Vertindamas bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokatės J. R.-B. teisinę pagalbą, dydžio pagrįstumą, teismas nustatė, kad: už 2021 m. kovo 4 d. atsiliepimo į ieškinį rengimą, įrodymų rinkimą, vertimų organizavimą bei jų atlikimą pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 3 637,00 Eur (2,5 x 1 454,80 Eur), kuriam apskaičiuoti naudotas 2020 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 454,80 Eur; už 2021 m. balandžio 7 d. tripliko rengimą, Lietuvos Respublikos teismų praktikos, doktrinos nagrinėjimą, įrodymų rinkimą, vertimų organizavimą bei atlikimą pagal Rekomendacijų 8.3 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 2 286,30 Eur (1,5 x 1 524,20 Eur), kuriam apskaičiuoti naudotas 2020 m. IV ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 524,20 Eur; už pasirengimą 2021 m. gegužės 6 d. teismo posėdžiui pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 152,42 Eur ((0,1 x 1 524,20 Eur) x 1), kuriam apskaičiuoti naudotas 2020 m. IV ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 524,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju priskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos: 1) 1 100,00 Eur už 2021 m. kovo 4 d. atsiliepimo į ieškinį rengimą, įrodymų rinkimą, vertimų organizavimą bei jų atlikimą; 2) 900,00 Eur už 2021 m. balandžio 7 d. tripliko rengimą, Lietuvos Respublikos teismų praktikos, doktrinos nagrinėjimą, įrodymų rinkimą, vertimų organizavimą bei atlikimą; 3) 100,00 Eur už pasirengimą 2021 m. gegužės 6 d. teismo posėdžiui neviršija maksimaliųjų užmokesčio dydžių už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą pagal Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.19 punktus; byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys 315,81 Eur išlaidų už UAB „AIRV“ suteiktas vertimo paslaugas apmokėjimą, atsakovei iš ieškovės priteistina bendra 2 415,81 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

74.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas šiuo atveju nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti iš ieškovės „Aerojet International Aircraft & Requisites Chartering“, juridinio asmens kodas 796550, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GetJet Airlines“, juridinio asmens kodas 302619285, naudai 2 415,81 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiolika eurų ir aštuoniasdešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                            Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė